Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. J. paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies (2023 m. balandžio 25 dienai – 11 (vienuolikos) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų) pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 25 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. J. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, būtent: 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), būnant prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, tyčia sukėlė konfliktą, kurio metu savo žmonai S. J. su ranka vieną kartą sudavė į veido dešinį skruostą, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

2. Pirmosios instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog S. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į tai, kad anksčiau jis teistas penkis kartus, baustas administracine tvarka, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, jog S. J. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos trukmę mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Nustatęs, jog nuteistasis šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, taip pat subendrino šiuo ir minėtu nuosprendžiu paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis nurodė, jog jam paskirta bausmė yra per didelė, prašė į tai atsižvelgti. Jo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti ir paskirti nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tiek savo rūšimi, tiek dydžiu švelnesnę bausmę. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Atsižvelgdama į nuteistojo apeliacinio skundo turinį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant S. J. bausmę.

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paminėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tokią veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nuteistas S. J., padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į S. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pažymėjo, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (nurodė, jog nusikaltimas tyčinis), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), jo asmenybę (paminėjo, jog apeliantas teistas penkis kartus, baustas administracine tvarka, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į S. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistajam turi būti paskirta griežčiausia savo rūšimi, tačiau savo dydžiu už sankcijos vidurkį mažesnė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Pažymėtina, kad ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant S. J. 6 mėnesius laisvės atėmimo.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas S. J. nėra pirmasis. Iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo jo atžvilgiu buvo priimti dar penki apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais nuteistajam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, atidedant jų vykdymą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ne visais atvejais S. J. laikėsi bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, dėl ko Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ir to paties teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo panaikintas. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, nepateisino teismų jam parodyto pasitikėjimo, tiek taikant BK 75 straipsnio nuostatas, tiek lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos S. J. buvo 2019 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi), ką neabejotinai patvirtina nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybės – nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis įvykdė ne tik esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, tačiau ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Neigiamai apeliantą charakterizuoja ir tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už tai, kad jau priėmus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (buvo nustatytas 0,75 promilių neblaivumo laipsnis) bei neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonę.

10. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiosios sveikatai ilgalaikių pasekmių nebuvo sukelta, ji dėl neteisėtų apelianto veiksmų tik jautė skausmą, tačiau S. J. pasikėsino į vieną fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių – kito žmogaus sveikatą, pats iki sutuoktinei suduodant smūgį į veidą kėlė konfliktinę situaciją, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius ir įžeidžiančio pobūdžio žodžius, tai darė viešoje vietoje bei kitų asmenų akivaizdoje. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad į šią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę S. J. pasikėsino ne pirmą kartą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016m. kovo 7 d. nuosprendžiu jis jau buvo nuteistas už nežymų savo buvusios sugyventinės sveikatos sutrikdymą.

11. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, ne kartą parodyto pasitikėjimo ir suteiktos progos pasitaisyti, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegija nemano, kad sušvelninus jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės rūšį ar sutrumpinus jos trukmę, galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

12. Kadangi iš nuteistojo apeliacinio skundo motyvų negalima suprasti, ar jis nesutinka tik su pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam paskirta bausme, ar ir su galutine subendrinta bausme, toliau bus pasisakoma ir dėl bausmių bendrinimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu S. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu apeliantui paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

14. Bausmių bendrinimo taisyklės numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

15. S. J. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2022 m. rugsėjo 3 d., t. y. 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu jam paskirtos 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai vadovavosi būtent BK 64 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

16. Bendrindamas S. J. paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai apelianto pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 11 mėnesių ir 10 dienų – buvo didesnė, nei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, visiškai pagrįstai prie ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies buvo pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai ir 20 dienų. Dar kartą įvertinusi 8-11 šios nutarties punktuose aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos griežtesnės bausmės pridėta švelnesnės bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, dalis (4 mėnesiai ir 20 dienų) nėra per griežta.

17. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti tik S. J. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, praeityje jau teistam penkis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimą, analogišką šioje byloje nagrinėjamai nusikalstamai veikai, taip pat nusikalstamą veiką padariusiam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Juo labiau, jog, kaip jau minėta, praeityje S. J. jau buvo ne kartą atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, nesilaikė probacijos sąlygų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš apelianto to tikėtis negalima.

18. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, S. J. teigia, jog apylinkės teismas nevertino jį charakterizuojančios medžiagos. Tačiau jis nedetalizuoja į kokius byloje esančius duomenis, kurie, jo manymu, teigiamai apibūdina jo asmenybę ir galėtų turėti esminės reikšmės parenkant jam skirtiną bausmę, pirmosios instancijos teismo neatsižvelgė jam skirdamas bausmę. Apeliantas taip pat nurodo, jog, skiriant jam bausmę, nebuvo atsižvelgta ir į jo sveikatos būklę bei tai, kad jis po nagrinėjamo įvykio susitaikė su žmona S. J.. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš tiesų nevertino pastarųjų aplinkybių, tačiau byloje ir nėra jokių S. J. medicininių dokumentų, kurie leistų kaip nors vertinti jo sveikatos būklę, pats nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme ir žodžiu nenurodė, jog turėtų kokių nors rimtų sveikatos problemų. Tuo tarpu tas faktas, kad nuteistasis atsiprašė žmonos, ši jam, kaip pati nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš dalies atleido, nemažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaip ir neleidžia kitaip vertinti apelianto asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik skyrus S. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti švelnesnės bausmės S. J. skyrimą, nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos ir mažamečių vaikų turėjimo, jų išlaikymo. Teiginiai dėl noro dirbti ir taip prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, ketinimo juos prižiūrėti laisvėje, apskritai laikytini daugiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad visą laiką iki jo sulaikymo ir pristatymo atlikti 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę, nuteistasis iš tiesų dirbo bei iš gaunamo atlyginimo teikė vaikams išlaikymą. Byloje esantis išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės patvirtina tik tai, kad nuteistasis dirbo iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., nors sulaikytas ir pristatytas atlikti bausmę jis buvo tik 2023 m. kovo 5 d. Be to, akcentuojamos aplinkybės (mažamečių vaikų turėjimas, noras dirbti) nesulaikė apelianto nuo nusikalstamos veikos padarymo. Todėl tai, kad S. J. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo būdo pablogina savo ir kartu savo vaikų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

20. Atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, kad į jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę turėjo būti įskaitytas laikotarpis, kurį jis buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, Probacijos tarnyboje gavus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirtos 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, net ir suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ar bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme imperatyviai numatyta, kokiais atvejais ir kokios procesinės prievartos priemonės įskaitomos į bausmės laiką. BK 66 straipsnis įpareigoja teismą, skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), jį įskaityti į paskirtą bausmę, ir nustato, kokiu santykiu tai turi būti padaryta. Kitų kardomųjų priemonių įskaitymas į bausmės laiką nenumatytas. Iš kitų procesinės prievartos priemonių į suėmimo ir bausmės laiką įskaitomas tik laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 13 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad į bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

21. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 16 d. pažyma Nr. APD-2023-10744 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį S. J., sudaro 130 Eur, ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei.

23. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

24. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau S. J. turi nepilnamečių vaikų, atlieka ir dar atlikinės laisvės atėmimo bausmę, byloje duomenų apie jo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš S. J. valstybės naudai 130 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 16 d. pažymą Nr. APD-2023-10744.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.