Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-10-07 · Civilinė byla Nr. e2-2195-277/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-07
Bylos Nr.
e2-2195-277/2021
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00203-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Ieškovas
mažosios bendrijos „Debt Legal“
Atsakovas
A. Č.
Advokatai
Viktorija Skridailaitė, Arvydas Aranauskas
Civilinė byla Nr. e2-2195-277/2021Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00203-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,

atsakovui A. Č.,atsakovo atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei-Gribėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal mažosios bendrijos „Debt Legal“ ieškinį A. Č. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti:

1) 5063 Eur skolą pagal vekselį;

2) 121,51 Eur dydžio palūkanas;

3) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Procesiniuose dokumentuose nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė ir A. S. 2021 m. kovo 25 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią A. S. perleido ieškovei reikalavimo teisę pagal atsakovo 2020 m. sausio 7 d. A. S. išduotą paprastąjį vekselį dėl 5063 Eur sumokėjimo. Ieškovė 2021 m. gegužės 6 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą, išsiuntė reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ir pasiūlė prievolę įvykdyti tiesiogiai ieškovei, bet atsakovas prievolės neįvykdė.

UAB „Švaros meistrai“, kurios vadovas yra ieškovei reikalavimo teisę perleidęs A. S., ir UAB „Autoveikla“, kurios vadovas yra atsakovas, 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Autoveikla“ išnuomotos garažo patalpos. Nuomininkas patalpas naudojo autoserviso veiklai vykdyti, bet nuomos mokestį mokėjo nereguliariai, todėl susidarė skola, kurios dydis pagal 2020 m. sausio 7 d. skolų suderinimo aktą buvo 5063,82 Eur.

A. S. ir atsakovas susitarė, kad atsakovas, siekdamas užtikrinti UAB „Autoveikla“ skolinius įsipareigojimus, išduos savo vardu vekselį. Atsakovas 2021 m. sausio 7 d. išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 11 d. sumokėti A. S. 5063 Eur, bet, nepaisant 2020 m. gruodžio 14 ir 17 d. pranešimų apie vekselio neapmokėjimą ir 2020 m. gruodžio 30 d. pretenzijos, vekselio neapmokėjo.

Atsakovas ieškinio nepripažįsta.

Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. sausio 7 d. vekselį A. S. dėl 5063 Eur išmokėjimo išrašė pačiam A. S. reikalaujant taip užtikrinti UAB „Autoveikla“ prievolę sumokėti UAB „Švaros meistrai“ patalpų nuomos mokesčio skolą. Aiškino A. S., kad vekselis tokiai sumai turi būti notariškai patvirtintas, bet A. S. vis tiek reikalavo vekselį išrašyti. Vekselio blanke įrašė vekselio išrašymo vietą, datą, eilutėse apie vekselio davėją įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, mokėtiną sumą ir vekselį pasirašė, o eilutes, kuriose turi būti įrašyta kam, kada ir kur įsipareigojama sumokėti, paliko neužpildytas. Vekselį perdavė A. S..

Vekselyje nurodytą skolos sumą UAB „Autoveikla“ sumokėjo UAB „Švaros meistrai“ ir tai patvirtina UAB „Autoveikla“ banko sąskaitos išrašas, o vėliau susidariusi skola už patalpų nuomą priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. e2-42995-960/2020.

Mano, kad 2020 m. sausio 7 d. A. S. išduotas vekselis, kaip vertybinis popierius, yra niekinis ir negalioja, nes neatitinka įstatymo reikalaujamos sandorio formos. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalis nustato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, o A. S. išrašytas paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, notaro nepatvirtintas.

A. S. ir ieškovės 2021 m. kovo 25 d. reikalavimo pagal aptariamą vekselį perleidimo sutartis dėl įstatymo reikalaujamos formos trūkumų taip pat yra niekinė ir negalioja, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.103 straipsnį reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei, o ši sutartis notaro nepatvirtinta.

Vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl formos trūkumų neturintis vekselis nėra ir A. S. reikalavimo teisę atsakovui patvirtinantis skolos dokumentas, nes A. S. ir atsakovą, kaip fizinius asmenis, nesieja jokie prievoliniai santykiai.

Atsikirsdamas į ieškovės dublike išsakytą teiginį, jog, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 7 d. vekseliu buvo užtikrinama UAB „Autoveikla“ prievolė, tokio tipo vekseliui notarinė forma neprivalo būti taikoma, atsakovas triplike nurodė, kad teiginys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis nenumato išimčių pagal prievolės rūšį, kuomet parastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3000 Eur, galėtų būti sudaromas ne notarinės, o paprastos rašytinės formos.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad teismas ex officio turėtų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2020 m. sausio 7 d. vekselį, 2021 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Atsakovas 2020 m. sausio 7 d. išdavė A. S. paprastąjį vekselį, įsipareigodamas iki 2020 m. gruodžio 11 d. sumokėti A. S. 5063 Eur.

Pagal šalių paaiškinimus vekselis išduotas ne vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti, piniginei skolai padengti ar jų tarpusavio prievolei užtikrinti, o UAB „Autoveikla“, kurios vadovas yra vekselio davėjas, prievolės sumokėti UAB „Švaros meistrai“, kurios vadovas yra A. S., skolą už patalpų nuomą užtikrinimui.

A. S. 2021 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę pagal vekselį perleido ieškovei.

Pagal Civilinio kodekso 1.105 straipsnio 1 dalį vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vekselis gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją. Vekselis išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013 ir kt.)

Civilinio kodekso 1.105 straipsnio 5 dalis ir Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 77 straipsnio 2 dalis nustato, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

Šioje byloje vekselio davėjas yra fizinis asmuo, o vekselio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, todėl šiam vekseliui privaloma notarinė forma, kurios nesilaikyta, o pagal Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, todėl atsakovo 2020 m. sausio 7 d. A. S. išduotas vekselis, kaip vertybinis popierius, negalioja, nes nesilaikyta įstatymų reikalaujamos notarinės formos.

Ieškovės teiginį, jog, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 7 d. vekseliu buvo užtikrinama UAB „Autoveikla“ prievolė, tokio tipo vekseliui notarinė forma neprivalo būti taikoma, teismas atmeta kaip nepagrįstą nei įstatymu, nei teismų praktika.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

Vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl formos trūkumų neturintis vekselis nėra ir A. Sa-vickio reikalavimo teisę atsakovui patvirtinantis skolos dokumentas, nes pagal šalių paaiškinimą A. S. ir atsakovą, kaip fizinius asmenis, nesieja jokie prievoliniai santykiai.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovo A. S. 2020 m. sausio 7 d. išduotas parastasis vekselis dėl 5063 Eur sumokėjimo kaip vertybinis popierius dėl formos trūkumų negalioja, o kaip parastas rašytinis įrodymas nepatvirtina atsakovo prievolės sumokėti A. S. 5063 Eur, todėl ieškinys atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal Civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šioje byloje atsakovo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tai išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsakovo atstovė advokato padėjėja V. Skridailaitė-Gribėnienė pateikė įrodymus, kad atsakovas už atstovavimą byloje 2021 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo advokato padėjėjai 250 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą maksimalus priteistinas užmokestis už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio. 2021 m. rugsėjo 24 d. įvykusio teismo posėdžio trukmė viena valanda. 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1517,4 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamos 121 Eur dydžio išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (1517 Eur×0,1×80%=121,36 Eur).

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 1,94 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš mažosios bendrijos „Debt Legal“ A. Č. naudai bylinėjimosi išlaidas – 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėjas Algirdas Baliulis