- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- 2-1146-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07385-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- Valstybės įmonės Turto banko, valstybės įmonės „Turto bankas“
- Atsakovas
- Lietuvos esperantininkų sąjungos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ ieškinį atsakovui Lietuvos esperantininkų sąjungai dėl iškeldinimo iš pastato ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo: 1) iškeldinti Lietuvos esperantininkų sąjungą iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su visu jai priklausančiu turtu; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos esperantininkų sąjungos, ieškovės VĮ „Turto bankas“ naudai 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui, 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškinyje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsniu, valstybės įmonė Valstybės turto fondas nuo 2014 m. spalio 1 d. reorganizuota prijungimo būdu prie reorganizavime dalyvavusios valstybės įmonės Turto banko, kuriai perėjo visos reorganizuotos valstybės įmonės Valstybės turto fondo teisės ir pareigos bei 2014 m. rugsėjo 30 d. patikėjimo teise valdytas valstybės turtas. Iki 2014 m. spalio 1 d. Valstybės turto fondas patikėjimo teise valdė, o nuo 2014 m. spalio 1 d. Turto bankas patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 295,01 kv. m. Pastatas Kauno m. mero 1992-12-31 potvarkiu Nr. 2301 ir LR Vyriausybės 1992-03-10 potvarkiu Nr. 241 p, perduotas neatlygintinai naudotis Lietuvos esperantininkų sąjungai. VĮ Turto bankas 2016-07-01 raštu pranešė sąjungai, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pastatas negali būti perduotas sąjungai naudotis pagal panaudos sutartį ir turi būti atlaisvintas iki 2016-10-01. Kadangi pastatas atlaisvintas nebuvo, bankas 2016-10-20 raštu pranešė sąjungai, kad jis nuo 2016-10-01 skaičiuos mokestį už naudojimąsi pastatu, bei teismine tarka sieks iškeldinti sąjungą iš pastato. 2016-10-31 sąjunga kreipėsi į Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją prašydama sustabdyti jos iškeldinimo procesą ir sudaryti pastato panaudos sutartį 10 metų. Ministerija pasiūlė sąjungai kreiptis į banką. Bankas 2016-11-14 pranešė sąjungai, kad neturi pagrindo sudaryti panaudos sutartį ir nurodė, kad pastatas sąjungos neprižiūrimas, todėl bankas ketina atlikti pastato būtiną remontą ir reikalaus iš sąjungos remonto išlaidų atlyginimo. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, ir disponavimo juo įstatymo (2014-03-25 įstatymo Nr. XII-802 redakcija) 14 sr. 1 d., nustatyta, kad valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas - teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. Pagal minėto įstatymo 14 sr. 4 d., valstybės turtas gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Kadangi sąjunga neatitinka LR Vyriausybės 2002-12-03 nutarimu Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytų kriterijų, su ja nėra teisinio pagrindo panaudos sutarčiai sudaryti. Pastato negrąžinus, VĮ Turto bankas priverstas savo teises ginti teismine tvarka. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 str. įtvirtintas vienas iš savininko teisių gynimo būdų - negatorinis ieškinys, kuriame nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas bei, (ii) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiantį į aukščiau nurodytas aplinkybes, pažymi, jog ginčo objektas yra valstybės nuosavybė, o VĮ Turto bankas valdo ginčo objektą patikėjimo teise. Sąjunga pastatu naudojasi be sutarties. Galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-03 nutarimo Nr. 1890) nustatyta tvarka nebuvo priimti sprendimai dėl pastato perdavimo sąjungai panaudos pagrindais. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad panaudos sutarčių su sąjunga sudaryta nebuvo, vadinasi, atsakovė iki šiol be teisinio pagrindo naudojasi patalpomis ir pažeidžia VĮ Turto banko, turinčio teisę valdyti, naudoti ginčo objektą bei juo disponuoti patikėjimo teise, teises. VĮ Turto bankas raštais reikalavo iš sąjungos grąžinti patalpas VĮ Turto bankui, tačiau atsakovė šių reikalavimų neįvykdė. Sąjunga, būdama pakankamai rūpestinga ir sąžininga civilinių santykių dalyvė turėjo suprasti, kad privalės palikti nekilnojamąjį turtą ir perduoti jį ieškovui, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Mano, jog abi negatorinio ieškinio aplinkybės yra įrodytos, todėl vadovaujantis CK 4.98, 4.110 str., prašo iškeldinti sąjungą iš patalpų su visu jai priklausančiu turtu. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kyla jos civilinė atsakomybė. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Pirma, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo ir be ieškovo sutikimo toliau naudojasi ieškovo patikėjimo teise valdomu pastatu. Ieškovas, ne kartą raštu informavo atsakovą, jog tokiam nekilnojamojo turto neteisėtam valdymui ir naudojimui jis nepritaria bei pareikalavo patalpas atlaisvinti bei jas grąžinti, tačiau atsakovė visus ieškovo reikalavimus ignoravo. Sąjunga savo pasyviais veiksmais nevykdydama įstatyme nustatytos pareigos pažeidė ieškovo teises, o tai suponuoja vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų - neteisėtų veiksmų - buvimą (CK 6.246 str. 1 d.). Antra, atsakovės kaltė turi būti vertinama kaip tyčia, kadangi Sąjunga sąmoningai ir suprasdama savo veikimo (neveikimo) pasekmes nevykdo teisėto ieškovo reikalavimo išsikelti iš pastato. Be to, pagal CK 6.248 str. 1 d. atsakovės kaltė turi būti preziumuojama. Trečia, dėl atsakovės be jokio teisinio pagrindo užimto nekilnojamojo turto ieškovas patyrė nuostolių. CK 6.249 str. 1 d. numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 2 d. numato, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažįstama nuostoliais. Pažymėtina, jog sąjunga VĮ Turto bankui nustatytu terminu pastato negrąžino, todėl ieškovas nuo 2016-10-01 pradėjo skaičiuoti patiriamus nuostolius (negautas pajamas). Sąjungai nustatytu terminu negrąžinus pastato, VĮ Turto bankas patyrė nuostolius, atsiradusius dėl to, kad bankas teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo ginčo objekto išnuomoti, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsniu, Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524, ir gauti nustatytą nuomos mokestį. VĮ Turto bankas pateikia teismui nekilnojamojo turto nuomos vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, jog pastato nuomos rinkos vertė per mėnesį sudarytų 557,57 Eur. Taigi VĮ Turto banko negautos pajamos už ginčo objekto neteisėtą naudojimą nuo 2016-10-01 iki 2017-04-01 (6 mėn.) yra 3 345,42 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iki ieškinio pateikimo dienos, atsakovas neteisėtai be jokio užmokesčio naudojasi ieškovui patikėjimo teise perduotomis negyvenamosiomis patalpomis. Akivaizdu, jog sąjunga tokiu būdu faktiškai gavo ekonominės naudos - neatlygintinai valdydama ir naudodamasi turtu sutaupė nemokėdama nuomos mokesčio (nepatyrė nuomos kaštų ieškovo sąskaita). Pagal bendrąjį teisės principą, niekas iš savo neteisėtų veiksmų negali gauti naudos, todėl, vadovaudamasis CK 6.249 str. 2 d., atsakovo neteisėtais veiksmais gautą naudą ieškovas reikalauja pripažinti jo patirtais nuostoliais. Ketvirta, atsakovės neteisėtus veiksmus (t. y. neišsikėlimą iš patalpų po panaudos sutarties pasibaigimo) ir ieškovo nuostolius sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Minėta, jog atsakovas gavo ekonominės naudos (t. y. ieškovo sąskaita sutaupė nepatirdamas nuomos kaštų) būtent dėl savo neteisėtų veiksmų (t. y. nepaklusdamos teisėtiems ieškovo reikalavimams atlaisvinti be jokio teisinio pagrindo valdomą ir naudojamą nekilnojamąjį turtą; nevykdydamos įstatyme įtvirtintos pareigos netrukdyti ieškovui įgyvendinti savo teisių). Ieškovo patirti nuostoliai (atsakovo neteisėtai gauta nauda) turi būti laikomi tiesioginiu ir vieninteliu atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) rezultatu (CK 6.248 str.). Todėl egzistuoja tiek faktinis priežastinis ryšys, t. y. visi neteisėti sąjungos veiksmai yra ekvivalentinė ieškovo patirtų nuostolių priežastis, tiek teisinis priežastinis ryšys (t. y. protingi ir apdairūs asmenys galėjo numatyti, jog dėl neteisėto valdymo ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu yra gaunama ekonominė nauda ieškovo sąskaita, todėl ieškovo patirti nuostoliai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovo neteisėtų veiksmų). Kadangi pastatas ilgą laiką buvo neprižiūrimas, Kauno m. savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija, 2015-12-03 raštu pranešė bankui, kad pastatas apleistas, nuo jo gali nukristi tinkas, susidėvėjusi stogo danga, pastato stogas ir centrinis fasadas kelia grėsmę gyventojų saugumui. Bankas, įvertinęs informaciją apie pastato būklę, bei teisės aktų reikalavimus pastato priežiūrai, savo lėšomis atliko būtinus pastato remonto darbus. Už pastato remontą bankas sumokėjo 6998,64 Eur. Ši suma turi būti priteista iš atsakovės, kuri pagal CK 6.636 str. reikalavimus privalėjo atlikti pastato remontą. Atsakovė pastatu naudojasi nuo 1992 m. kovo mėn. CK 6.251 str. yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė yra ta, jog padaryti nuostoliai privalo būti atlyginti visiškai, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė - ja siekiama satisfakcijos, t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Taigi, šiuo atveju neišsikeldama iš patalpų, kuriomis nebeturėjo teisės naudotis ir neatlikdama pastato remonto, atsakovė padarė ieškovui nuostolius, sudarančius 10344,06 Eur sumą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis CK 6.37 str. , 6.210 str., 6.249 str., VĮ Turto bankas prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovui 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui ir 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ginčo pastatas (duomenys neskelbtini) perduotas Lietuvos esperantininkų sąjungai neatlygintinai ir neribotam laikui naudotis teisės aktų pagrindu: 1) LR Vyriausybės 1992 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. 241p., 2) Kauno m. mero 1992 m. gruodžio 31d. potvarkiu Nr. 2301, 3)1993 m. rugsėjo 22 d. Negyvenamosios patalpos perdavimo aktu. Pažymi, kad pastatas perduotas naudotis neribotam laikotarpiui, t. y. neterminuotai. Visi šie trys teisiniai aktai galioja iki šiol, nėra nuginčyti ir nebuvo ginčijami, todėl negalima teigti, jog Lietuvos esperantininkių sąjunga šiuo pastatu naudojasi neteisėtai ir pažeidžia ieškovo teises. Aplinkybė, jog nėra sudaryta panaudos sutartis, nekeičia teisinės situacijos. Pažymėtina, jog pastatas perduotas sąjungai naudotis 1992-1993 metais, kuomet galiojo ankstesnės redakcijos Civilinis kodeksas, kuris kitaip reglamentavo panaudos teisinius santykius, negu yra reglamentuojama dabar pagal šiuo metu galiojantį Civilinį kodeksą. Tuo metu iš viso nebuvo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo. Ta aplinkybė, jog šiuo metu yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas, nedaro ankstesnių teisinių veiksmų neteisėtais ir negaliojančiais, o taip pat neįpareigoja Lietuvos Esperantininkų sąjungos visus teisinius santykius iš naujo įforminti pagal šiuo metu galiojančius įstatymus. Be to, ne Lietuvos esperantininkų sąjungos pareiga buvo pasirūpinti, kad būtų sudaryta panaudos sutartis, sąjunga ir šiuo metu neturi tokios pareigos. Tuo turėjo ir turi pasirūpinti tuometinis ir dabartinis pastato savininkas. 1992-1993 m. nebuvo praktikos sudarinėti panaudos sutartis. Šie santykiai buvo įforminami administraciniais aktais, kas ir buvo faktiškai padaryta. Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso komentare (p. 36 ) yra išaiškinta, kad rašytiniu laikomas toks sandoris, kurį sudarydami asmenys išreiškia savo valią, t. y. surašydami vieną šalių pasirašytą dokumentą arba pasikeisdami laiškais, telegramomis ir pan. Todėl teiginys, jog panaudos teisiniai santykiai galėjo atsirasti tik pasirašant panaudos sutartį, yra nepagrįstas. Kadangi pastatas Lietuvos esperantininkų sąjungai buvo perduotas neribotam laikui, todėl šiuo metu reglamentavime atsiradusi taisyklė, jog valstybės turtą panaudos pagrindais galima perduoti tik 10 metų, nėra taikytina šiam atvejui, nes perduodant pastatą tokios taisyklės nebuvo. Be to, šiuo atveju yra ne mažiau svarbi ne tik formalioji pusė, bet ir tai, koks pastatas ir kam buvo perduotas. Minėtame Vyriausybės potvarkyje yra rašoma, jog pastatas yra perduodamas „siekiant sudaryti Lietuvos esperantininkų sąjungai tinkamas darbo sąlygas ir atsižvelgiant į tai, jog pastatas (duomenys neskelbtini) yra glaudžiai susijęs su esperantininkų sąjūdžio istorija“. Tai suponuoja pareigą vertinti ne tik formaliąją teisinę pusę, bet ir esminius dalykus, t. y. pastato istoriją, jo ryšį su esperantininkių sąjūdžio istorija ir pastato naudojimo optimaliausią variantą. Svarbu vadovautis ne tik formaliomis teisinėmis taisyklėmis, bet ir protingumo, teisingumo, tikslingumo ir sąžiningumo kriterijais, t. y. ne tik formaliais, bet ir vertybiniais kriterijais. Šis pastatas nėra eilinis pastatas, o glaudžiai susijęs su esperantininkų sąjūdžio Lietuvoje ir visame pasaulyje istorija. Ieškinyje teigiama, jog finansų ministerija savo 2016 m. gruodžio 22 d. raštu pasiūlė sąjungai kreiptis į Turto banką dėl šio pastato panaudos pratęsimo, bet sąjunga dėl to nesikreipė. Tai yra netiesa. Visų pirma, minėtame Finansų ministerijos rašte nebuvo nurodytas terminas, iki kurio reikia kreiptis dėl panaudos pratęsimo, todėl sąjunga rinko medžiagą ir visus reikalingus dokumentus šiam klausimui išspręsti. Yra įsitikinę, kad pastatas iki šiol nebuvo pakartotinai perduotas Lietuvos esperantininkų sąjungai tik dėl to, kad po 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pasikeitus Vyriausybei visas procedūras teko pradėti iš naujo ir neužteko laiko visiems šiems dalykams užbaigti. Antra vertus, Finansų ministerijos pozicija buvo geranoriška ir palanki panaudos pratęsimui, todėl jai pavaldžios VĮ Turto bankas pareikštas ieškinys yra keistas ir nesuprantamas. Ieškinyje yra teigiama, jog Lietuvos esperantininkų sąjunga neatitinka LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr.1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytų kriterijų ir todėl su ja nėra teisinio pagrindo panaudos sutarčiai sudaryti. Tai yra netiesa. Tokia išvada yra padaryta absoliučiai neįsigilinus į Lietuvos esperantininkų sąjungos veiklos esmę ir prasmę, nesuprantant šių dalykų. Iš tikrųjų Lietuvos esperantininkų sąjungos veikla atitinka net tris nurodyto aprašo nustatytus kriterijus: 2.1.7 Žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimas; 2.1.10 Savanoriškos veiklos plėtojimas; 2.2.1. Pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas. Lietuvos esperantininkų sąjunga kelia kalbų lygiateisiškumo tarptautiniu lygmeniu klausimus, lygiateisio ir demokratiško tarptautinio bendravimo nediskriminuojant dėl kalbos problemas. Lietuvos esperantininkų sąjunga labai produktyviai dirba garsindama Lietuvos vardą užsienyje, platindama Lietuvos kultūros pasiekimus užsienio šalyse, ugdo savo narių pasididžiavimą savo šalimi ir pan. Visa Lietuvos esperantininkų sąjungos veikla yra vykdoma savanorystės visuomeniniais pagrindais. Lietuvos esperantininkų sąjunga yra pilietinė organizacija, jos veikla teikia naudą visuomenei ir visiškai atitinka įstatymo reikalavimams gauti valstybės turtą panaudos pagrindais. Ieškovo teiginys, jog jis turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, jog Lietuvos esperantininkų sąjunga naudojasi šiuo turtu be jokio teisinio pagrindo, kad ieškovo teisės yra pažeistos, neturi jokio teisinio pagrindimo ir į tai neturėtų būti atsižvelgta. Tai, kad ieškovas VĮ Turto bankas savo raštais pareikalavo, kad Lietuvos esperantininkų sąjunga atlaisvintų patalpas, nereiškia, jog toks reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, besąlygiškai vykdytinas. Toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir visais atvejais šis ginčas turi būti sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Negali būti nė kalbos apie tai, kad sąjunga turi atlyginti mistinius ieškovo nuostolius, t. y. sumas, kurias ieškovas galėtų gauti išnuomojęs šį pastatą. Kaip minėta, sąjunga pastatu naudojasi teisėtai ir kol neįrodyta priešingai, jokie nuomos mokesčiai negali būti skaičiuojami. Teoriškai nuomos mokesčiai galėtų būti skaičiuojami tik nuo tos datos, nuo kurios teismas hipotetiškai pripažintų, jog sąjunga pastatu naudojasi neteisėtai. Dėl žalos atlyginimo ieškovui už kai kuriuos pastato remonto darbus: pastato būkle privalo rūpintis ne tik pastato naudotojas, bet ir savininkas, todėl toks reikalavimas taip pat nepagrįstas. Žala pastatui buvo atsiradusi dėl nenumatytų aplinkybių (įvyko vandentiekio sistemos avarija ir kt.). Lietuvos esperantininkų sąjunga skubiai atlikti būtiną remontą neturėjo galimybių. Tačiau tai nereiškia, kaip teigiama ieškinyje, jog pastatas ilgą laiką nebuvo prižiūrimas ir kad sąjunga juo nesirūpina. Kauno m. savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnija ne vieną kartą ieškojo dirbtinių priežasčių priversti iš šio pastato išsikelti, nes yra suinteresuota šį pastatą perduoti atitinkamai verslo grupei.
Atsakovės atstovas papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka padengti pusę sumos panaudotos pastato remontui daugiau kaip tris tūkstančius. Nurodė, kad ieškovo atstovas klaidina teismą sakydamas, kad atsakovė neteisėtai naudojasi patalpomis. 1992 metais buvo kitokia patalpų suteikimo tvarka ir sutartys nebuvo sudaromos. Aplinkybė, kad įstatymai pasikeitė nesudaro pagrindo teigti kad patalpomis naudojamasis neteisėtai. Dokumentuose nurodyta formuluotė priima į savo balansą, leidžia atsakovei turtą užsiregistruoti ir savo vardu. Turto bankas nepagrįstai teigia, kad sąjunga neatitinka įstatyme nurodytų reikalavimų. Buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, kuriuose nurodyta, kad esperantininkų sąjunga atitinka keliamus reikalavimus, panaudos sutarčiai sudaryti. Patalpos yra istoriškai susijusios su esperantininkų sąjunga, todėl jos turi priklausyti šiai sąjungai. Visi dokumentai įrodantys visuomeninę sąjungos veiklą pateikti. Nori paminėti, kad tai aktyviausiai veikianti visuomeninė organizacija, organizavusi tarptautinius renginius, išleidusi daug knygų. 2017-09-13 d. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija raštu nurodė, kad tarpininkauja, kad pastatas pagal panaudos sutartį būtų perduotas Lietuvos esperantininkų sąjungai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra valstybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalį valstybės turtas turi būti valdomas ir naudojamas teisėtai. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.
Iš bylos medžiagos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (b. l. 10-11). 1992 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto mero potvarkio Nr. 2301 pagrindu buvo nuspręsta ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perduoti Lietuvos esperantininkų sąjungai neatlygintinai naudotis (b. l. 13). 1993 m. rugsėjo 22 d. negyvenamosios patalpos perdavimo akto Nr. 241, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 18 d. potvarkio Nr. 241 p. matyti kad patalpos buvo perduotos naudoti Lietuvos esperantininkų sąjungai (b. l. 12-14).
Iš byloje esančio VĮ Turto banko 2016-07-01 rašto Nr. SK4-678, matyti, kad atsakovė buvo įpareigota per tris mėnesius atlaisvinti patalpas ir grąžinti Turto bankui (b. l. 25). 2016-10-20 raštu Nr. 15.1-21 SK4-10189 pakartotinai informuota apie tai, kad ieškovas prašo atlaisvinti Turto banko patikėjimo teise valdomą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nurodyta, kad negrąžinus pastato iki 2016 m. spalio 1 d. bus skaičiuojamas mokestis už naudojimąsi patalpomis (b. l. 24.).
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė yra oficialiai veiklą vykdanti, įregistruota sąjunga, bei šias aplinkybes byloje patvirtina pateikti įvairūs rašytiniai įrodymai: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų išrašas (b. l. 43), Lietuvos esperantininkų sąjungos įstatai (b. l. 44-46), pažyma apie Lietuvos esperantininkų sąjungos veiklą (b. l. 47-51).
Nors atsakovė nesutiko su ieškiniu, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovė toliau teisėtai turi teisę naudotis valstybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ji ginčo patalpas šiuo metu naudoja turėdama teisinį pagrindą, t. y. nenuginčytą Lietuvos Respublikos Kauno miesto mero 1992-12-31 potvarkį, bei 1992-03-10 potvarkį. Teismas, išnagrinėjęs ieškovo ieškinį daro išvadą, kad jis yra pagrįstas ir įrodytas. Vien tai, kad atsakovė atitinka įstatyme keliamus reikalavimus sudarančius galimybę jai panaudos pagrindais gauti nekilnojamojo turto objektą, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, nesuteikia jai išskirtinių teisių ir ieškovė neturi pareigos tokią sutartį su ja sudaryti. Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2016-12-22 rašto Nr. 27.27-02)-5K-1622081)-6K-168597, buvo išnagrinėta atsakovės rašte pateikta informacija dėl galimybės sudaryti ginčo patalpų panaudos sutartį ir nurodyta, kad ne mažiau, nei atitiktis įstatymo reikalavimams suteikiantiems teisė sudaryti sutartį dėl panaudos sutarties sudarymo, yra svarbios asociacijos finansinės galimybės rūpintis naudojamų ir panauda prašomu perduoti turtu. Rašte nurodyta, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustato imperatyvią pareigą valstybės turto panaudos gavėjui panaudoti savo lėšas gauto panaudai nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui atlikti, o panaudos davėjui nustato teisę nutraukti valstybės turto panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo minėtų įsipareigojimų.
Iš byloje esančio 2015-12-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos rašto Nr. 04-2-729, adresuoto VĮ Turto bankui, matyti, kad informuojama, kad statinys yra ilgą laiką nenaudojamas, apleistas, pastato čerpinė danga visiškai susidėvėjusi, čerpių duženos sukritę į latakus, jie nuo svorio stipriai išlinkę, pastato centrinio fasado tinkas nuo paviršiaus aptrupėjęs dideliais plotais, dalis atšokusi ir gali kristi, fasadas kelia grėsmę aplinkinių saugumui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad pastato niekada neremontavo iš pradžių dėl to, kad nereikėjo, o vėliau neturėjo tam lėšų. Paaiškino, kad sąjunga pragyvena tik iš nario mokesčio ir kitokios paramos. Būtent šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neturi galimybės valstybės turto naudoti racionaliai, daryti einamąjį, o reikalui esant ir kapitalinį pastato remontą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad naudojimosi valstybei ar savivaldybei priklausančiu turtu tvarka ir būdai yra numatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kuris nustato esminius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, bei turi viršenybę prieš CK nuostatas, reglamentuojančias iš panaudos sutarties atsirandančius santykius.
Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, VĮ Turto bankas jas valdo patikėjimo teise, o atsakovė jomis naudojasi neturėdama teisinio pagrindo. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, neįrodė, kad ginčo patalpomis naudojasi teisėtai ir jos elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus.
Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, tenkintinas pilnai. Teismas sutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 straipsnis - 6.249 straipsnis). Teismas sutinka kad visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti yra: atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo ir be ieškovo sutikimo toliau naudojasi ieškovės patikėjimo teise valdomu pastatu. Ieškovė ne kartą raštu informavo ir reikalavo atsakovę, atlaisvinti patalpas ir jas grąžinti, tačiau atsakovė visus ieškovės reikalavimus ignoravo. Sąjunga savo pasyviais veiksmais nevykdydama įstatyme nustatytos pareigos pažeidė ieškovo teises, o tai leidžia pagrįstai daryti išvadą esant civilinės atsakomybės sąlygai – neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovės veiksmuose yra nustatyta tyčia, kadangi sąjunga sąmoningai ir suprasdama savo veikimo (neveikimo) pasekmes nevykdo teisėto ieškovo reikalavimo išsikelti iš pastato. Atsakovė be jokio teisinio pagrindo užimdama nekilnojamąjį turtą sudaro prielaidas ieškovo nuostolių atsiradimui. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sąjungai nustatytu terminu negrąžinus pastato, VĮ Turto bankas patyrė nuostolius.
Teismas sutinka su ieškovės patirtų nuostolių paskaičiavimu, kadangi jis atliktas teisės aktų nustatyta tvarka ( b. l. 73-75). VĮ Turto banko pateikta teismui nekilnojamojo turto nuomos vertinimo ataskaita patvirtina, kad ginčo pastato nuomos rinkos vertė per mėnesį sudarytų 557,57 Eur (b. l. 27). Ieškovė 2016-10-01 raštu informavo atsakovę, jog neišsikėlus iš patalpų bus pradėti skaičiuoti mokesčiai. Atsakovė nereagavo, teisinio pagrindo naudoti ginčo patalpas neįgijo. Taigi valstybės įmonės „Turto bankas“ negautos pajamos už ginčo objekto neteisėtą naudojimą nuo 2016-10-01 iki 2017-04-01 (6 mėn.), 3345,42 Eur sumoje yra pagrįstos.
Ieškovo ieškinys dalyje dėl atlikto remonto įrodytas ir pagrįstas prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais: PVM sąskaita –faktūra, pažyma apie atliktus statybos ir remonto darbus, lokaline sąmata (b. l. 28-30). Atsakovė šioje dalyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su ieškovės argumentais išdėstytais ieškinyje bei išsakytais teismo posėdžio metu jog pastato remontas buvo būtinas, tačiau nurodė, kad pareiga padengti pastato remonto kaštus turi būti paskirstyta po lygiai, t. y. pusę turi apmokėti pastato savininkas, kitą pusę - Lietuvos esperantininkų sąjunga. Atsakovė šios savo pozicijos nepagrindė, apsiribodama tik deklaratyviais pasisakymais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad už pastato remontą ieškovė sumokėjo 6998,64 Eur. Teismas sutinka su ieškovės ieškinyje išdėstytu argumentu, jog atsakovė naudodamasi pastatu nuo 1992 m. ir nemokėdama jokio nuomos mokesčio, vadovaujantis CK 6.636 straipsnio reikalavimais privalėjo atlikti pastato remontą, o šiuo atveju privalo atlyginti už naudojamo turto remontą.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktus ieškovo rašytinius įrodymus, o taip pat atsakovės pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys yra pilnai įrodytas ir tenkintinas, atsakovė iškeldintina iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su visu jai priklausančiu turtu, priteisiant ieškovės naudai: 10344,06 Eur nuostolių atlyginimui.
CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 11 punktu, 88 straipsniu, 96 straipsniu, ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 351,00 Eur žyminio mokesčio (41,00 Eur už neturtinį ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo bei 310,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl nuostolių priteisimo), 4,41 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovę Lietuvos esperantininkų sąjungą, juridinio asmens kodas 191729221, iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos esperantininkų sąjungos, juridinio asmens kodas 191729221, ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, naudai 10344,06 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 06 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (10344,06 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2017-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos esperantininkų sąjungos, juridinio asmens kodas 191729221, bylinėjimosi išlaidas: 351,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, 4,41 Eur (keturis eurus 41 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.