- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- eI2-5943-641/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00059-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. P. (toliau ir – pareiškėja) teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (duomenys neskelbtini)įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Įsakymas), dalį, kad S. P. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –Ministerija) visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde tvirtino, kad Ministerijos Įsakymo dalis, kuria buvo nuspręsta jai panaikinti Lietuvos Respublikos (toliau – LR) pilietybę yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Paaiškino, jog kad Lietuvoje nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), LR pilietybę įgijo (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) padavė pareiškimą dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, o (duomenys neskelbtini) Ukrainos Prezidento dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta netekusi Ukrainos pilietybės. LR prisiekė po to, kai neteko Ukrainos pilietybės, todėl turėjo pagrindo manyti, kas šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusio su Ukrainos pilietybės atsisakymu, tapo žinomos atsakovei. Mano, jog prieš tapdama LR piliete atliko visas teisines procedūras, Ukrainos pilietybė jai buvo panaikinta dar prieš priesaikos LR davimą, todėl mano, jog Įsakymas buvo priimtas neteisėtai bei neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
3. Ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, kadangi Įsakymas buvo priimtas ir ginčas kilo todėl, kad Pareiškėja nepranešė Migracijos departamentui apie Ukrainos pilietybės netekimą. Skundžiamas Įsakymas, vykdant PĮ 24 straipsnio 9 punktą, priimtas pagal faktą, kad pareiškėja yra ir Ukrainos pilietė (dviguba pilietybė negalima). Iš skundo medžiagos (Ukrainos ambasados Lietuvoje pažymos apie Ukrainos pilietybės nutraukimą) matyti, kad įsakymo momentu pareiškėja Ukrainos pilietybės jau buvo netekusi.
4. Ministerija sutiko, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjos atžvilgiu yra neteisėtas objektyviai, nes faktas, pagal kurį priimta įsakymo dalis, neegzistavo. Suprasdama pareiškėjos padėtį, kad situacija taisytina skubiai, Ministerija inicijavo skundžiamo įsakymo pakeitimą ir artimiausiu metu nurodė panaikinsianti skundžiamą Įsakymo dalį pareiškėjos atžvilgiu, todėl teismui priimant sprendimą, nebebus, ką panaikinti. Tačiau Ministerija nesutiko, kad Įsakymo dalį naikintų teismas, t. y. nesutiko su skundo reikalavimo patenkinimu.
5. Ministerija taip pat nurodė, jog, vadovaudamasis PĮ 23 straipsnio 9 dalimi, ir Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (LRV 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 280) 50 punktu, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) leisti pareiškėjai prisiekti LR, nepateikus įrodymų apie Ukrainos pilietybės netekimą. Pagal PĮ 23 straipsnio 13 dalį tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti LR, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos LR davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. (duomenys neskelbtini) prisiekusi pareiškėja privalėjo iki (duomenys neskelbtini) pateikti įrodymus apie Ukrainos pilietybės netekimą, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad teismui pateikta Ukrainos ambasados Lietuvoje pažyma išversta tik (duomenys neskelbtini), t. y. po skundžiamo Įsakymo priėmimo.
6. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis tvirtino, jog pati sau sukėlusi pasekmes, pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl taip pat nesutiko su skundo reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Paaiškino, jog pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
7. Tretysis suinteresuotas asmuo Departamentas, kuriam skundas su priedais bei teismo pranešimai dėl atsiliepimo į skundą pateikimo buvo išsiųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2024 m. sausio 11 d. ir laikomi įteiktais tinkamai sekančią darbo dieną po išsiuntimo (2024 m. sausio 12 d.), atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
8. Pareiškėjai, jos atstovui advokatui Ruslan Mazurov, atsakovei Ministerijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Departamentui teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėja skundu prašė, o atsakovė, tretysis suinteresuotas asmuo nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria LR vidaus reikalų ministras nusprendė pareiškėjai panaikinti LR pilietybę, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teismo prašo šią Įsakymo dalį panaikinti.
10. LR vidaus reikalų ministro (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 punkto 4 pastraipa, vadovaujantis LR pilietybės įstatymo 24 straipsnio 9 punktu, 32 straipsnio 3 punktu, atsižvelgus į Departamento (duomenys neskelbtini) teikimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta, kad LR pilietybės neteko S. P..
11. Ministerija (duomenys neskelbtini) atsiuntė teismui pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie ginčijamų įsakymo dalių panaikinimą, kuriuo informavo, kad viešai Teisės aktų registre paskelbtu (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Teisės akto registro identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) LR vidaus reikalų ministrė pripažino (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl pareiškėjų A. P., S. P. netekusiomis galios. Paaiškino, jog Pareiškėjos pateikta Ukrainos ambasados Lietuvoje pažyma apie Ukrainos pilietybės nutraukimą į lietuvių kalbą išversta (duomenys neskelbtini), t. y. po ginčijamo Įsakymo, o tai patvirtina, kad iki ginčijamo Įsakymo pareiškėja neinformavo Lietuvos valdžios institucijų apie Ukrainos pilietybės netekimą.
12. Iš viešai Teisės aktų registre skelbiamo LR vidaus reikalų ministro (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Įsakymo 1 punkto trečioji ir ketvirtoji pastraipos buvo pripažintos negaliojančiomis nuo priėmimo momento (ab initio).
13. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytu būdu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010).
14. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis. Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.
15. Taigi, šioje administracinėje byloje nustatyta, jog bylos iškėlimo teisme skundžiama Įsakymo dalis, kurią pareiškėja teismo prašo panaikinti, yra pripažinta netekusia galios. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad neliko ginčo objekto, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
16. Pareiškėja skundu prašė priteisti jos naudai iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui (ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).
18. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
19. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – ir Rekomendacijos).
20. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
21. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio ((duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 600,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už skundo parengimą ((duomenys neskelbtini) atstovavimo sutartis ir (duomenys neskelbtini) patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).
22. Įvertinusi bylos aplinkybes, teismas pastebi, kad pareiškėjos skundas šiuo teismo sprendimu atmetamas skundo reikalavimui esant patenkintam ir įvykdytam, t. y. atsižvelgus į tai, kad atsakovė skundžiamą Įsakymo dalį pripažino netekusia galios jau po pareiškėjos kreipimosi į teismą. Minėtos faktinės aplinkybės lemia, kad šiuo atveju pareiškėjos skundas iš esmės buvo atsakovės patenkintas geruoju.
23. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą, esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3193-629/2020). Todėl atmestini atsakovės atsiliepime į skundą ir 2024 m. vasario 19 d. rašte apie ginčijamų įsakymo dalių panaikinimą pateikti argumentai dėl iki ginčijamo Įsakymo Pareiškėja neinformavo Lietuvos valdžios institucijų apie Ukrainos pilietybės netekimą. O nagrinėjamam ginčui dėl bylinėjimosi išlaidų aktualu atsižvelgti į ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtų nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017; 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-818/2014; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3193-629/2020).
24. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje susidarė situacija, jog pareiškėja nepateikė atsisakymo nuo skundo atsakovei pripažinus Įsakymo dalį netekusia galios po pareiškėjos kreipimosi į teismą. Vertindamas, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti (kaip atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovė) ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį ir nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti ginčijamą Įsakymo dalį. Šio skundo reikalavimo nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad atsakovė panaikino Įsakymo dalį 2024 m. vasario 19 d., taigi tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą ir buvo iškelta administracinė byla (pastaba: pareiškėjos skundas teismui paduotas 2024 m. sausio 5 d.).
25. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą teismui 2024 m. sausio 26 d., sutiko, kad susipažinus su pareiškėjos skundu bei priedais ir nustačius, jog prie skundo medžiagos yra pateikta Ukrainos ambasados Lietuvoje pažyma apie Ukrainos pilietybės netekimą, skundžiama Įsakymo dalis pareiškėjos atžvilgiu yra neteisėta objektyviai, nes faktas, pagal kurį priimta įsakymo dalis, neegzistavo bei informavo artimiausiu metu panaikinsianti skundžiamą Įsakymo dalį. Iš 2024 m. vasario 1 d. teismo pranešimo Nr. eI-2-5943-641/2024 matyti, kad atsakovės atsiliepimas į skundą buvo išsiųstas per elektroninių paslaugų portalą pareiškėjos atstovui advokatui Ruslan Mazurov. Taigi pareiškėjai ir jos atstovui iš esmės jau 2024 m. vasario 1 d. tapo žinoma, jog ginčijama Įsakymo dalis atsakovės artimiausiu metu bus panaikinta. Teismas minėtu teismo pranešimu informavo pareiškėją bei jos atstovą apie bylos nagrinėjimą 2024 m. vasario 20 d. teismo posėdyje (rašytinio proceso tvarka), jame išvardindamas pagrindines procesines teises ir pareigas, be kita ko ir pareiškėjos teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.
26. Teismas, įvertinęs šio sprendimo 22-25 punktuose išdėstytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad tiek pareiškėjai, tiek jos atstovui (advokatui) turėjo būti žinoma, kad atsakovė į pareiškėjo skundą atsakė ir artimiausiu metu ketina jį patenkinti iki teismo sprendimo byloje priėmimo – panaikinti pareiškėjos skundu ginčijamą Įsakymo dalį. Tačiau pareiškėja, turėdama teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, o taip pat naudodamasi advokato teikiama profesionalia teisine pagalba bei turėdama visas procesines galimybes iki 2024 m. vasario 20 d. 11.30 val. teismo posėdžio atsisakyti skundo ABTĮ nustatyta tvarka (atkreiptinas dėmesys į tai, jog Ministerijos (duomenys neskelbtini)pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie ginčijamos Įsakymo dalies panaikinimą buvo pateiktas ne 2024 m. vasario 20 d. 11.30 val. teismo posėdžio metu, tačiau anksčiau: 2024 m. vasario 19 d. išsiųstas ne tik teismui, tačiau ir pareiškėjos atstovui, o į bylos procesą per elektroninių paslaugų portalą įkeltas 2024 m. vasario 20 d. 00:11:30 val., taigi pareiškėja, jos atstovas turėjo laiko susipažinti su šio dokumento turiniu, viešai Teisės aktų registre paskelbtu LR vidaus reikalų ministro 2024 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-165 ir įgyvendinti savo procesines teises, tame tarpe iš pateikti prašymą dėl atsisakymo nuo skundo), šia procesine teise nepasinaudojo. Taigi siekė tęsti bylos procesą pagal teismui pateikto skundo reikalavimus, t. y. iš esmės siekė kitokios proceso baigties. Todėl šiuo atveju pareiškėjos skundo atmetimas atsakovei patenkinus ir įvykdžius pareiškėjos reikalavimą – panaikinus ginčijamą Įsakymo dalį – negali būti vertinamas kaip pareiškėjai palanki teisminio proceso baigtis.
27. Taigi, būtent dėl pačios pareiškėjos, atstovaujamos profesionalaus teisininko, pasirinkto procesinio elgesio ginant savo galbūt pažeistas teises, t. y. nepasinaudojimo minėta teise atsisakyti skundo dėl to, jog atsakovė geruoju patenkino jos reikalavimą padavus skundą teismui, nagrinėjamu atveju pareiškėjai negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tiek pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, tiek ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas neturi pagrindo nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl pareiškėjos prašymo dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132- 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. P. skundą atmesti.
Netenkinti pareiškėjos S. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.