- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-670-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06162-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rūta Petkuvienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- UAB „Citadele faktoringas ir lizingas"
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas" ieškinį atsakovui E. A. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 123 153,91 Lt nuostolius, patirtus realizavus lizinguotą turtą, 8 894,95 Lt turto saugojimo išlaidas, 1 512,50 Lt turto vertinimo išlaidas, 5 869,71 Lt turto pardavimo komisinius, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir UAB „Eimtransa" 2008-01-10 sudarė lizingo sutartis Nr.1080112 ir Nr.1080113. 2008-01-10 ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartis Nr.LS/07-08-17 ir Nr.LS/07-08-18. Atsakovas laidavimo sutartimis įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Eimtransa" netinkamai įvykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. UAB „Eimtransa" įsipareigojimus pagal lizingo sutartis vykdė netinkamai. Todėl atsakovas laidavimo sutarčių pagrindu turi atlyginti ieškovui 139 431,07 Lt nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Il.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-25 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 139 431,07 Lt skolą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2012-07-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 3 789 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir UAB „Eimtransa" 2008-01-10 sudarė lizingo sutartis Nr.1080112 ir Nr.1080113, pagal kurias ieškovas perdavė UAB „Eimtransa" valdyti ir naudotis transporto priemones, o UAB „Eimtransa" įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Ieškovas taip pat įsipareigojo, UAB „Eimtransa" įvykudžius visas lizingo sutarčių sąlygas, perleisti lizinguojamą turtą šios įmonės nuosavybėn. 2008-01-10 ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartis Nr.LS/07-08-17 ir Nr.LS/07-09-18, kuriomis atsakovas įsipareigojo kaip solidarus skolininkas
2
atsakyti ieškovui, jei UAB „Eimtransa"netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. UAB „Eimtransa" įsipareigojimus pagal lizingo sutartis vykdė netinkamai, vėlavo mokėti lizingo įmokas, todėl ieškovas 2009-10-06 nutraukė lizingo sutartis. Ieškovui buvo grąžintas lizinguotas turtas.
2011-06-21 Kauno apygardos teismo sprendimu UAB „Eimtransa" veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus UAB „Eimtransa" dėl bankroto, 2011-08-03 įmonė išregistruota iš registro. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr.3K-P-537/2011, pasisakyta, kad jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas. Tačiau šiame nutarime nėra nurodyta, kad tokios pozicijos būtina laikytis ir tuomet, kai laidavimo sutarties šalys laidavimo pabaigą susiejo su visišku lizingo sutarties sąlygų įvykdymu. Šalys gali susitarti dėl kitokių negu CK 6.88 str. numatytų laidavimo galiojimo terminų. CK 6.128 str. 3 d numato, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nors šiuo atveju atsakovo prievolė įvykdyti likviduoto juridinio asmens prievoles ieškovui numatyta ne tiesiogiai įstatyme, o šalių susitarime, toks šalių susitarimas yra teisėtas ir vykdytinas, nes nepažeidžia imperatyvių įstatyme numatytų draudimų. Kitoks aiškinimas paneigtų laidavimo prasmę ir sudarytų sąlygas nesąžiningiems laiduotojams išvengti prisiimtų įsipareigojimų. Šie teisiniai argumentai ir aplinkybė, kad laidavimo sutarties šalys tarpusavio sutartimis laidavimo galiojimą susiejo su visišku lizingo sutarties sąlygų įvykdymu, nulemia sprendimą, kad ieškovo teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš laiduotojo (atsakovo) išlieka net ir tuo atveju, kai ieškinys pareikštas po to, kai pagrindinis skolininkas buvo likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.
2012-04-11 ieškovo pavedimu UAB „Skuba" pardavė lizinguotą turtą. Dėl šio pardavimo ieškovas patyrė 123 153,91 Lt nuostolius. Atsakovas turėjo galimybę pats ieškoti lizinguoto turto pirkėjų, siūlyti geresnes turto saugojimo ir pardavimo sąlygas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad teikė ieškovui tokio pobūdžio pasiūlymus, neįrodė, kad ieškovas realiai galėjo patirti mažesnius nuostolius. Todėl 123 153,91 Lt nuostolių dėl lizinguoto turto pardavimo atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovo.
Atsiimto lizinguoto turto vertinimo paslaugos ieškovui kainavo 1 512,50 Lt. Įvertinti atsiimtą turtą buvo būtina, nes ieškovas privalėjo turėti patikimus atitinkamo laikotarpio duomenis šio turto pardavimo kainai nustatyti, kad kiek įmanoma sumažintų savo ir atsakovo nuostolius.
Lizinguotą turtą ieškovas pavedė saugoti UAB „Opusauto", laikyti ir realizuoti - UAB „Skuba", kadangi pats ieškovas nevykdo tokio pobūdžio veiklos. Turto saugojimo išlaidos yra 8 894,95 Lt, atlyginimas už atsiimto turto pardavimą (ieškinyje pavadintas komisiniu atlyginimu) -5 869,71 Lt. Šias 14 764,66 Lt išlaidas atsakovas taip pat privalo atlyginti ieškovui.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-25 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško lizingo sutarčių sąlygų įvykdymo. Teismas išimtinai rėmėsi tik pirmuoju laidavimo sutarčių 4.1 p. sakiniu, visiškai neatsižvelgdamas į to paties punkto antrą sakinį: „Šalys susitaria, kad šioje Sutartyje numatytas laidavimas galios tiek, kiek galios Pagrindinė sutartis ... ". Taigi, minėtu sakiniu šalys atskirai ir individualiai susitarė dėl laidavimo sutarčių galiojimo šiuo konkrečiu atveju. Tai, kad ieškovo parengtose laidavimo sutartyse liko standartinis sakinys, jog laidavimo sutartys galioja iki visiško pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo, negali pakeisti ar paneigti šalių individualaus susitarimo dėl laidavimo sutarčių galiojimo.
Ieškovas lizingo sutartis vienašališkai nutraukė nuo 2009-10-06, todėl 2009-10-06
3 nustojo galios ir laidavimo sutartys.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas be pagrindo nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimu civilinėje byloje Nr.3K-P-537/2011 bei nesivadovavo kitomis kasacinio teismo nutartimis.
Pagrindiniam skolininkui UAB „Eimtransa" Kauno apygardos teismo 2009-10-22 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, 2011-08-03 UAB „Eimtransa" buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškinį ieškovas pareiškė 2012-07-12, t.y. jau po to, kai pagrindinis skolininkas buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia, ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-537/2011). Tokia pati pozicija yra pakartota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012.
3. Ieškovas lizingo sutartis nutraukė 2009-10-06 ir per dvi dienas jam buvo grąžintos
lizinguotos transporto priemonės. Tačiau transporto priemonės parduotos tik 2012 m. kovo mėn.,
t.y. po beveik dvejų su puse metų. 2010-10-06 atsakovo iniciatyva buvo atliktas transporto
priemonių įvertinimas, pagal kurį bendralizinguoto turto vertė vertinimo dienai sudarė 259 203
Lt, t.y. daugiau nei bendras likęs lizingo gavėjo įsiskolinimas. Teismui buvo pateiktos tai
patvirtinančios kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų savo
sprendime nieko nepasisakė. Kadangi ieškovas taip pat buvo atlikęs transporto priemonių
vertinimą, ir jis skyrėsi nuo atsakovo atlikto vertinimo, teismo buvo prašoma paskirti ekspertizę.
Tačiau teismas tokį prašymą atmetė.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad arba ieškovas palaipsniui turėjo sumažinti transporto priemonių pardavimo kainą, jeigu neatsirado pirkėjų už jo pageidaujamą parduoti kainą, arba transporto priemones galėjo nuomoti ir taip gauti papildomas nuomos pajamas. Todėl ieškovas turėjo realias galimybes transporto priemones parduoti daug ankščiau už didesnę kainą arba, jas išnuomavęs, gauti pajamas. Ieškovas neįrodė, kad jis ėmėsi visų protingų priemonių gauti maksimaliai protingą naudą ir maksimaliai protingą pardavimo kainą.
Atsakovui nėra žinoma, kaip ieškovas apskaičiavo likutinę transporto priemonių vertę, iš kurios atėmė transporto priemonių pardavimo kainą bei tokiu būdu apskaičiavo nuostolį. Tokių skaičiavimų ir duomenų ieškovas teismui nepateikė, dėl ko atsakovas negalėjo patikrinti ieškovo ieškiniu reikalaujamos sumos pagrįstumo. Reikalaujamos sumos pagrįstumo nepatikrino ir teismas.Atsakovas yra fizinis asmuo, t.y. vartotojas, o ieškovas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi išimtinai finansinių paslaugų teikimu. Tačiau teismas nevertino ginčo šiuo aspektu ir neapgynė silpnesnės proceso šalies.
Atsiliepimas
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Laidavimo sutarčių 4.1 p. nustatyta, kad laidavimo sutartys galioja nuo jų pasirašymo dienos ir galioja iki visiško pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas, nutraukęs lizingo sutartis, pasirinko vieną iš CK nurodytų jo interesų gynimo būdų - išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad lizingo davėjo nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto kainos ir pinigų sumos, gautos pardavus lizingo davėjo susigrąžintą lizingo sutarties dalyką.
Ieškovas 2012-03-27 lizinguotą turtą pardavė už 117 395,20 Lt. Ieškovas pateikė 2012-03-21 transporto priemonių vertinimo ataskaitas, pagal kurias auto vėžio važiuoklės su antstatu rinkos vertė yra 105 800 Lt, o autovežio priekabos - 22 100 Lt. Taigi, turto pardavimo kaina iš esmės nesiskyrė nuo vertinime nustatytos turto kainos.
Ieškovas ėmėsi protingų pastangų siekiant sumažinti savo ir atsakovo nuostolius. Atsakovas nepasinaudojo galimybe pats ieškoti ir siūlyti pirkėją už didesnę kainą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog nuolat bendravo su ieškovo atsakingais asmenimis ir
domėjosi lizinguoto turto pardavimo procesu.
Motyvuojamoji dalis
I V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex offlcio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, užjos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo - laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Tais atvejais, kada skolininkui iškeliama bankroto byla, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 str. 1 d.). Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 str. 1 d.) lemia tai, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai pagrindimo skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-537/2011).
Kaip jau nurodyta, ieškovas ir pagrindinis skolininkas UAB „Eimtransa" 2008-01-10 sudarė lizingo sutartis Nr. 1080112 ir Nr. 1080113, kurių pagrindu ieškovas perdavė UAB „Eimtransa" valdyti ir naudotis transporto priemones, o UAB „Eimtransa" įsipareigojo mokėti ieškovui lizingo įmokas. 2008-01-10 ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartis Nr.LS/07-08-17 ir Nr.LS/07-09-18, kuriomis atsakovas įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti ieškovui, jei UAB „Eimtransa" netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. UAB „Eimtransa" sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieškovas 2009-10-06 vienašališkai nutraukė lizingo sutartis.
Kauno apygardos teismas 2009-10-22 nutartimi iškėlė UAB „Eimtransa" bankro bylą, 2011-06-21 sprendimu UAB „Eimtransa" buvo likviduota dėl bankroto, o 2011-08-03 -išregistruota iš Jurdinių asmenų registro. Ieškinį dėl 123 153,91 Lt nuostolių, patirtų realizavus lizinguotą turtą, 8 894,95 Lt turto saugojimo išlaidų, 1 512,50 Lt turto vertinimo išlaidų ir 5 869,71 Lt turto pardavimo komisinių priteisimo iš atsakovo ieškovas pareiškė 2012-07-23, t.y. jau po to, kai UAB „Eimtransa" buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovas UAB „Eimtransa" bankroto byloje yra pareiškęs 37 521,24 Lt reikalavimą, kylantį iš lizingo sutarčių, kuris yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2010-04-13 nutartimi, tačiau šis reikalavimas nėra susijęs su ieškiniu reiškiamais reikalavimais.
Tokiu atveju, kai ieškovas (kreditorius) pareiškė reikalavimą atsakovui (laiduotojui) jau išregistravus pagrindinį skolininką iš Juridinių asmenų registro, laidavimas laikomas pasibaigusiu (CK 6.128 str. 3 d., 6.87 str. 1 d.). Taip laidavimo pabaiga tuo atveju, kai kreditorius pareiškia reikalavimą laiduotojui jau likvidavus juridinį asmenį (pagrindinį skolininką), aiškinama ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kuris pagal CPK 4 str. formuoja vienodą teismų praktiką
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2013).
Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad šio ginčo atveju atsakovo sudaryta laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo, nes laidavimo sutartimis šalys laidavimo pabaigą susiejo su visišku lizingo sutarčių sąlygų įvykdymu. CK 6.76 str. 2 d. ir 6.87 str. 1 d. imperatyviai reglamentuoja laidavimo pabaigą tuo atveju, kai pasibaigia pagrindinė prievolė. Pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir laidavimas, todėl nebėra pagrindo taikyti šalių susitarimo dėl laidavimo galiojimo termino nuostatų.
Pažymėtina, kad laidavimo sutarčių 4.1 p. nesudaro pagrindo teigti, kad šalys susitarė, jog laidavimas galios iki visiško prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo. Kaip teisingai nurodė atsakovas apeliaciniame skunde, laidavimo sutarčių 4.1 p. turi du sakinius. Pirmame sakinyje nurodyta, kad „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško Pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo", antrame sakinyje nurodyta, kad: „Šalys susitaria, kad šioje Sutartyje numatytas laidavimas galios tiek, kiek galios Pagrindinė sutartis ir bus taikomas visų Pagrindinės sutarties pakeitimų, papildymų ar pratęsimų atžvilgiu". Taigi, laidavimo sutarčių 4.1 p. nurodyti du skirtingi laidavimo pabaigos terminai: iki visiško lizingo sutačių sąlygų įvykdymo ir iki kol galios lizingo sutartys. Ieškovui nepaneigus apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad laidavimo sutarčių 4.1 p. pirmame sakynyje įtvirtinta laidavimo sutarties pabaiga yra standartinė ieškovo ruoštų laidavimo sutarčių sąlyga, laikytinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad antru laidavimo sutarčių 4.1 p. sakiniu šalys individualiai susitarė dėl kitokios laidavimo termino pabaigos, t.y., kad laidavimas galios tiek, kiek galios lizingo sutartys, o laidavimo sutarčių 4.1 p. pirmas sakinys sutarčių tekste liko per klaidą (CK 6.193 str., CPK 185 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius laidavimo pabaigą reglamentuojančias teisės normas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (93 str. 5 d.). Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Įrodymų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra. 11 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.). Iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 789,85 Lt išlaidos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti (CPK 93 str. 1, 3 d.). Likusi 3 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis priteistina valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 str. ld.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas" ieškinį atsakovui E. A. atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas" valstybės naudai 3 011 Lt bylinėjimosi išlaidas, atsakovo E. A. naudai - 789,85 Lt bylinėjimosi išlaidas.