Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suimtas kitoje byloje), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturiolika kartų, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 29 parų arešto bausmė iš dalies pridėta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo ir neatliktos bausmės dalies 12 dienų laisvės atėmimo, 1 arešto parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai, ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 dienų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

L. B. teisiamojo posėdžio metu iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. prisipažino neteisėtai disponavęs narkotine medžiaga savo tikslams. Parodė, kad jis nuvažiuodavo nusipirkti narkotinių medžiagų pas romų tautybės žmogų ir vartojo jas. Pirkdavo tokias medžiagas savo vartojimui. Nagrinėjamu atveju rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos jam asmeniškai. Jis vartojo karfentanilį, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Vartodavo draudžiamas medžiagas kiekvieną dieną, per dieną reikėjo ne vienos, o daugiau dozių. Dozė kainuodavo po 5–6 Eur. Paskutiniu metu jis nedirbo, bet gaudavo daugiau kaip 200 Eur pašalpą. Neužtekdavo pinigų narkotinėms medžiagoms, todėl ėjo vogti į parduotuves. Jis sumokėjo romų tautybės asmeniui 500– 600 Eur. Pirko ne vienai dienai narkotinių medžiagų. Nuolat pirko narkotines medžiagas pas romų tautybės žmogų. Tokia dozė būtų keturioms ar penkioms dienoms. Būdavo, per dieną ir trisdešimt, ir keturiasdešimt dozių suvartodavo. Neprisimena, kiek turėjo būti gramų narkotinės medžiagos. Nuvyko į Eišiškių plentą, paskambino ir susitiko su minėtu asmeniu. Jį sulaikė prie namų. Iki sulaikymo nevartojo įsigytų medžiagų, važiavo namo. Pas jį rado, turbūt, du maišelius, bet jie buvo tušti. Tai, tikriausiai, buvo likusi narkotinė medžiaga, nes jau buvo ją suvartojęs. Pažįstami žinojo, kad jis vartoja narkotines medžiagas, tačiau nesikreipė su prašymais, kad jis parduotų ar duotų narkotinių medžiagų. Foliją galima rasti kiekviename bute, bet būdavo, kad suberdavo medžiagas į foliją. Kratoje dalyvavo, buvo kambaryje, po to jį išvedė į automobilį. Pasirašė kratos protokole, gyveno ne vienas – su broliu ir savo mergina. Svarstyklės jam priklausė, jomis sverdavo narkotines medžiagas. Teismui parodžius užrašus, užfiksuotus nuotraukose (2 t., b. l. 49 – 50), L. B. parodė, kad šitie užrašai yra ne jo, jis nemoka rašyti rusiškai, nepažįsta pagarsintų žmonių, nežino, kieno užrašai. Buvo paimtas telefonas, neprisimena, koks tai buvo telefonas. Teismui pagarsinus asmens kratos protokolą (2 t., b. l. 91–94), kaltinamasis parodė, kad neatsimena aplinkybių dėl telefonų. Nedavė kitam asmeniui naudotis jo telefonu. Pravardės neturi, pažįstami ir draugai kreipiasi į jį vardu. Asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“ yra jo brolis. Jis su broliu turėjo atskirus telefonus. Negalėjo pasakyti, ar brolis skolino jam telefoną paskambinti, gal ir skolino. Teismui parodžius kratos protokolo fotonuotrauką Nr. 5 (2 t., b. l. 23), kaltinamasis parodė, kad užfiksuotas jo kambarys, jame yra dvi lovos.

Į prokurorės klausimus L. B. parodė, kad narkotines medžiagas susileisdavo su švirkštu į veną. Galėdavo per vieną kartą vieną gramą įsidurti. Vienoje dozėje gali būti gramas ar pusantro gramo. Paimdavo ir atsisverdavo, tada suvartodavo. Pasverdavo medžiagas ant svarstyklių, sumaišydavo jas su vandeniu ir suvartodavo. Folija reikalinga buvo sudėti narkotines medžiagas. Neužsiiminėjo jokiu verslu. Sulaikymo metu turėjo vieną telefoną, neatsimena telefono numerio. Jam buvo davę telefoną, kad išsikviestų taksi. Telefoną jam davė prieš sulaikymą, paskui iš jo paėmė tą telefoną. Kas paskolino telefoną, neatsiminė. Kieno kambaryje buvo rastos svarstyklės, neatsiminė.

Į gynėjos klausimus L. B. parodė, kad jam nebuvo pateikti užrašai apklausos metu. Nebuvo keliamas klausimas, ar užrašai priklauso jam. Jis neperklausė pokalbių, neklausė, ar juose kaltinamojo balsas užfiksuotas. Buvo paimtas šlapimo tyrimas ir nuo rankų nuoplovos, bet, kaip suprato, ant rankų nerasta medžiagų. Kai būdavo bloga savijauta, tada įsigydavo narkotines medžiagas. Folijos lankstinukas – tai sulenkta narkotinė medžiaga, bet jokių supakuotų narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Kai perka draudžiamą medžiagą, ji būna sulankstyta folijos lankstinuke. Jis yra teistas už heroino vartojimą 2014 m. Brolio telefono numerio neatsiminė. Užvažiuodavo pas jį draugė.

Liudytoja M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, jai dirbant komisariate, atėjo žmonės ir pasakė, kad L. B. galimai platina narkotines medžiagas, buvo perduota informacija ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo klausomasi telefoninių pokalbių, buvo fiksuoti pokalbiai apie narkotikus, paskui buvo padaryta krata. Ji asmeniškai klausė telefoninių pokalbių, buvo minimi atitinkami žodžiai, kokie tiksliai, nepasakys, neprisimena. Ji atvyko po kaltinamojo sulaikymo. Neprisimena, kodėl būtent bylai reikšmingą dieną sulaikė L. B.. Neatsimena, ar pas jį buvo rasta draudžiamų daiktų. Ji dalyvavo kratoje, neprisimena, ar buvo rasta kažkas įtartino, draudžiamo. Ji pildė kratos dokumentus, atliekant kratą dalyvavo kaltinamasis, leido susipažinti su kratos protokolu, jam buvo palikta dokumento kopija. Folijos dalis buvo nesulankstyta, kita – sulankstyta.

Į gynėjos klausimus M. K. parodė, kad neprisimena, kas buvo rasta kratos metu. Buvo rasta folijos, taip pat rastas sąsiuvinis su užrašais, kur buvo vedama buhalterija. Paklausė L. B., kokie tai yra užrašai, bet jis nieko neatsakė. Neprisiminė aplinkybių, kaip buvo nustatyta, kad kalba L. B..

Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai neatsimena kada, bet kolegė M. K. paprašė pagalbos, jie nuvyko į įvykio vietą ir sulaikė asmenį. M. K. minėjo, kad kaimynai skundžiasi, kad asmuo parduoda narkotines medžiagas, prašė pagalbos sulaikant asmenį. Jis telefoninių pokalbių nesiklausė. Su V. P. sulaikė L. B. (duomenys neskelbtini) g. prie medinio namo. Asmens krata nebuvo atliekama sulaikant. Kaltinamojo striukės kišenėje buvo rastas maišelis su galimai narkotine medžiaga. Atrodo, vienas maišelis rastas su galimai narkotinėmis medžiagomis, kitas gal tuščias. Kaltinamasis nebuvo kalbus. Jis dalyvavo atliekant kratą namuose. Buvo rastos elektroninės svarstyklės, užrašai su sumomis, folija. Matė užrašus, bet, kas parašyta, negalėjo pasakyti. Atrodo, ten kažkokie skaičiai buvo įrašyti. Kiek atsimena, sulaikymo metu kaltinamasis nelabai bendravo.

Į gynėjos klausimą J. M. parodė, jog kadangi jis nesiklausė pokalbių, tai jam buvo pasakyta, kad turi atvažiuoti kaltinamasis ir jis greičiausiai turės narkotinių medžiagų.

Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis yra susijęs su L. B. sulaikymu. Iki tol neatliko procesinių veiksmų. Komisariate jo paprašė padėti, neatsiminė, kas paprašė to. L. B. buvo sulaikytas prie laiptų, netoli prie įėjimo į namą (duomenys neskelbtini) g. Apžiūros metu buvo rastos galimai narkotinės medžiagos, vienas maišelis buvo su liekanomis, kitame nepaliestos medžiagos. Kaltinamasis buvo labai sunkiai bendraujantis, nieko nepaaiškino. Atlikus kratą namuose, rastos svarstyklės, folijos skiautės, užrašai kažkokie. Neprisiminė, ar folijos skiautės buvo lygios, ar suvyniotos. Negalėjo pasakyti, ar L. B. ką nors sakė. Jis neklausė telefoninių pokalbių.

5) tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose: 00001_0.wav, 00033_0.wav, 00041_0.wav, 00069_0.wav, 00093_0.wav, 00102_0.wav ir 00137_0.wav, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „extreme“ (su užrašu: „(duomenys neskelbtini) 01-1-10002-22 WAV 1/1“) aplanke „(duomenys neskelbtini)“, yra užfiksuotas L. B. balsas ir kalba. Šio asmens pasakytos frazės pateiktoje 2022 m. gegužės mėn. 24 d. suvestinėje (1 t., b. l. 101–108) pažymėtos raidėmis „LB.“.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Taigi BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis pas jį, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014, 2K-155-693/2016 ir kt.).

Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1, 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, t. y. vertinant ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012 ir kt.).

Teismas 2023 m. birželio 9 d. raštu informavo L. B. ir jo gynėją, kad L. B. veiksmai gali būti vertinami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį – L. B. galimai neteisėtai, turėdamas du tikslus, t. y. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2022 m. gegužės 24 d. 19.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), laikė savo striukės kairės pusės vidinėje kišenėje užspaudžiamą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga karfentanilis, kurio masė – 0,008680 g, dešinėje kelnių kišenėje laikė užspaudžiamą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000021 g, iki 2022 m. gegužės 24 d. 19.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), kai paviršutinės apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus 2 užspaudžiamus polietileninius maišelius su viduje esančiais baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga karfentanilis, kurio masė – 0,008701 g (didelis kiekis) (3 t., b. l. 117–118).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad L. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo sulaikytas neteisėtai laikydamas du užspaudžiamus polietileninius maišelius su viduje esančiais baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio bendra masė – 0,008701 g.

L. B. neteisėtai disponavo karfentaniliu, kurio kiekis yra 0,008701 g. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku) (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad dideliu narkotinės medžiagos – karfentanilio – kiekiu laikoma daugiau kaip 0,0006 g. Vadinasi, L. B. neteisėtai disponavo karfentanilio kiekiu, kuris net daugiau kaip keturiolika kartų, t. y. gerokai, viršija Rekomendacijose nustatytą šios narkotinės medžiagos minimalų didelį kiekį (0,008701 g : 0,0006 g).

Kaltinamasis teisme parodė, kad viena karfentanilio dozė kainavo po 5–6 Eur, o nagrinėjamu atveju jis sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už inkriminuotą karfentanilio kiekį 500–600 Eur. Įvertinus vienos karfentanilio dozės kainą ir L. B. sumokėtą pinigų sumą už jo neteisėtai laikomą narkotinės medžiagos kiekį, kaltinamasis iš šio kiekio galėjo pasidaryti net apie 100 karfentanilio dozių (500–600 Eur : 5–6 Eur). Tai laikytina itin dideliu narkotinės medžiagos dozių kiekiu. L. B. bylą nagrinėjant teisme taip pat teigė, kad jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, vartodavo draudžiamas medžiagas kiekvieną dieną, per dieną reikėjo ne vienos, o daugiau dozių (būdavo, per dieną ir trisdešimt, ir keturiasdešimt dozių suvartodavo). Pasak kaltinamojo, jo neteisėtai laikomos draudžiamos medžiagos užtektų keturioms ar penkioms dienoms. Byloje nėra abejonių, kad L. B. bylai reikšmingu laiku turėjo priklausomybę karfentaniliui. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1071/2022(01) (3 t., b. l. 169–170). Kita vertus, vien ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo karfentaniliu vien turėdamas tikslą jį asmeniškai vartoti. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas L. B. laikyti minėto kiekio draudžiamą medžiagą. Be to, įvertinus kaltinamojo aptartus parodymus, jam per mėnesį reikėjo net iki 600 dozių (30 dienų : 5 dienos = 6 dienos. 6 dienos x 100 dozių) ir net iki 3000–3600 Eur (600 dozių x 5 ar 6 Eur), kad galėtų nusipirkti narkotinės medžiagos, o tai yra itin daug. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis vartoja narkotines medžiagas nemažais kiekiais, vienai dozei reikia maždaug 1 g narkotinių medžiagų, o per parą reikia bent 5 dozių. Jis sumokėjo iš matymo pažįstamam asmeniui 650 Eur, o šis davė maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Kiek žino, ten turėjo būti 20 g draudžiamos medžiagos (2 t., b. l. 105–108). Iš 2022 m. birželio 16 d. specialisto išvados matyti, kad iš kaltinamojo paimtame maišelyje buvo 19,699 g miltelių (2 t., b. l. 39–43). Įvertinus minėtus L. B. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, ir jo neteisėtai disponuojamos medžiagos kiekį, kaltinamasis mokėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už 1 g miltelių daugiau nei 30 Eur (650 Eur : 20). Akivaizdu, kad mokėti tokią pinigų sumą už 1 g miltelių, kuriuose yra karfentanilis, neapsimoka, juolab, kaip minėta, L. B. teisme teigė, kad viena šios medžiagos dozė kainuoja 5–6 Eur. Teismas taip pat abejoja, ar kaltinamasis per vieną kartą suvartodavo maždaug 0,00044 g karfentanilio (0,008680 g karfentanilio : 19,699 g miltelių), t. y. tokią dozę, kuri ne itin daug skiriasi nuo didelio kiekio šios narkotinės medžiagos (0,0006 g), kaip nustatyta Rekomendacijose. L. B. gyvenamojoje vietoje buvo rastos svarstyklės, ant kurių paviršiaus rasta narkotinės medžiagos – karfentanilio – pėdsakų (2022 m. birželio 16 d. specialisto išvados 2 punktas).

Būtina įvertinti ir tai, kad L. B. bylai reikšmingu laiku nedirbo. Jis teisme nurodė, kad gauna tik socialinę pašalpą, kurios dydis daugiau kaip 200 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad tokios socialinės pašalpos neužtenka nusipirkti nelegaliai net pusės kiekio miltelių, kuriuose yra karfentanilis. Pasak L. B., kad neužtekdavo pinigų narkotinėms medžiagoms, todėl ėjo vogti į parduotuves. Įvertinus tokius kaltinamojo parodymus, nėra abejonių, kad kaltinamajam reikėtų nuolat (kiekvieną dieną ir ne po vieną kartą) grobti didelį kiekį svetimų prekių iš parduotuvių, juolab pardavus pavogtas prekes gaunama paprastai mažesnė pinigų suma, nei tikroji prekių vertė. Be to, nuolat vagiant iš parduotuvių ir esant asmeniui apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, yra didesnė tikimybė, kad jis gali būti sugautas parduotuvės apsaugos darbuotojo. Kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad nuo paskutinės bausmės atlikimo 2021 m. liepos 16 d. iki nagrinėjamo įvykio L. B. tik vieną kartą buvo sulaikytas pagrobęs smulkų svetimą turtą (2021 m. gruodžio 6 d.), o jo absoliuti dauguma padarytų administracinių nusižengimų susiję tik su važiavimu viešuoju transportu be bilieto (4 t., b. l. 1–44). Taip pat nenustatyta, kad dėl L. B. minėtu laikotarpiu buvo pradėta nemažai ikiteisminių tyrimų galimai pagrobus (pasikėsinus pagrobti) svetimą turtą (3 t., b. l. 187–196). Atsižvelgdamas į tai, teismas abejoja, kad kaltinamojo pagrindinis pajamų šaltinis, kad jis galėtų įgyti narkotinių medžiagų, buvo vagystės iš parduotuvių.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl L. B. kaltės, negalima visiškai ignoruoti byloje esančių telefoninių pokalbių. 2023 m. rugpjūčio 8 d. teisiamojo posėdžio metu pakartotinai perklausius telefoninį pokalbį pavadinimu 05566 0.wav, kuris vyko 2022 m. gegužės 2 d. 8.57 val. (1 t., b. l. 110–112, 124–136), L. B. pripažino, kad jis kalbėjo su savo buvusia sugyventine, ir teigė, kad buvo kalbama apie jo broliui išrašytą receptą dėl vaistų vartojimo. Kita vertus, tokia tema kalbama tik pokalbio pradžioje. Mergina klausė L. B. „na, o mums nors vieną palikai?“, kaltinamasis atsakė teigiamai. Mergina pasakė „na, tikiuosi, kad jis liks iki mano atvažiavimo“, į ką kaltinamasis nurodė, kad „aš galvojau, kad tu esi <...> būtum išėjus, būčiau padavęs, na davęs iškart“. Vėliau Mergina prašė L. B. „tik nepra**sk nors to vieno“, o šis pasakė, kad „sakau, viskas normaliai. Paliksiu, sakau, na <...> Net daugiau paliksiu“. Galiausiai mergina paklausė L. B. „o jei kas nors skambins, pas tave siųsti?“, kaltinamasis atsakė „žiūrint kas, iš pradžių pasakys, kas“. Mergina pritarė „na gerai, perklausiu, paskui tada pasakysiu“. Kaltinamasis su savo buvusia sugyventine kalba konspiruotai, neįvardija dalyko, apie ką kalbama, nors abu supranta pokalbio temą, kas, jeigu pokalbio dalykas yra teisėtas (legalus), yra nelogiška. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis galėtų disponuoti kuo nors legalaus, kas būtų reikalinga jo buvusiai sugyventinei, taip pat kad ši siųstų paskambinusius asmenis pas L. B.. Kaip minėta, kaltinamasis šio pokalbio metu nedirbo, jis taip pat neužsiėmė jokia kita legalia veikla. Pažymėtina, kad pats L. B. teisme pripažino, kad pažįstami žinojo, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Visa tai, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, neleidžia abejoti, kad L. B. su savo buvusia sugyventine pacituoto pokalbio tema buvo narkotinės medžiagos.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gegužės 2 d. ekspertizės akto Nr. 11-181(23) 4 punkte nurodyta, kad tiriamuosiuose garso įrašuose: 05234 0.wav, 05235 0.wav, 05566_0.wav, 05623 0.wav, 06700_0.wav ir 06776_0.wav, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „extreme“ (su užrašu: „(duomenys neskelbtini) 01-1-10002-22 WAV 1/1“) aplanke „(duomenys neskelbtini)“, yra užfiksuotas vieno ir to paties asmens balsas, kurio frazės pateiktoje 2022 m. gegužės mėn. 02-05 d. suvestinėje (1 t., b. l. 110–123) pažymėtos raidėmis „LB.“. L. B. bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jis kalbėjo garso įraše „05566 0.wav“, vadinasi kituose garso įrašuose 05234 0.wav, 05235 0.wav, 05623 0.wav, 06700_0.wav ir 06776_0.wav vienareikšmiškai taip pat užfiksuotas L. B. balsas. Telefoninio pokalbio 05234 0.wav, vykusio 2022 m. balandžio 29 d. 16.08 val., metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina klausia L. B. „ko nors turi ar ne?“, po aiškinimosi kaltinamasis pasako „<...> sakau tau <...> turi porą <...> šitų <...> kaip tik trims įp*st“. Telefoninio pokalbio 05623 0.wav, vykusio 2022 m. gegužės 2 d. 10.27 val., metu kaltinamasis kalba ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vyrui „aš vėl pas tave, man dar reikia <...> man 8 vienetų reikia, duok 10, prašau <...> gerai, viskas, užeinu, paduodu pinigus, pasakyk, kad mažius išeitų“. Telefoninio pokalbio 06700_0.wav, vykusio 2022 m. gegužės 4 d. 17.21 val., metu L. B. pasako ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vyrui „greitai užeik pas mane, pakilk ir paskambinsi; <...> ir aš tau šitą...Keliese ten?“, o vyras atsako „trise“. Galiausiai telefoninio pokalbio 06776_0.wav, vykusio 2022 m. gegužės 4 d. 21.03 val., metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyras (Ženia barzdotas) paprašė „klausyk brolau, pas mane toks reikalas <...> ten man 7 ar 6,7 reikėtų pusei dvyliktos, kad nebūtų per vėlu <...>; <...> „galime mes su tavim taip padaryti, trumpiau sakant, tu man konkrečiai 7 palik, gerai? <...> iš tikrųjų va man atidėk <...>“. L. B. atsako „na, prieš tai paskambink“. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyras dar kartą paprašo „prieš važiuodamas pas tave aš paskambinsiu <...> bet tu man iš tikrųjų palik, nes man reikės“. Kaltinamasis du kartus pasako „Hm“, taip patvirtindamas sutikimą. Taigi iš aptartų telefoninių pokalbių matyti, kad L. B. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis vėl kalba konspiruotai, suprasdami vienas kitą. Telefoninių pokalbių 05234 0.wav, 06700_0.wav ir 06776_0.wav metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys prašo L. B. paslaugos, juolab vienas asmuo paskutinio pokalbio metu net žadėjo atvykti naktį, kad gautų iš kaltinamojo reikalingų dalykų. Minėtų pokalbių analizė, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamojo buvo teiraujamasi narkotinių medžiagų.

Taip pat būtina įvertinti L. B. telefoninius pokalbius nagrinėjamo įvykio dieną. Iš telefoninių pokalbių 2022 m. gegužės 24 d. laikotarpiu nuo 17.21 val. iki 18.29 val. analizės galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl inkriminuoto karfentanilio įsigijimo (1 t., b. l. 82–88, 89–96), nes po to kaltinamasis buvo sulaikytas. Be to, L. B. kalbėjo su tuo pačiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu tuo pačiu klausimu 16.01 val. Šiame kontekste pažymėtina, kad tą pačią dieną 17:20:13 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nurodė, kad „užlėksiu tuoj pas tave“. L. B. paklausus „o ką ten duot?“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nurodė, kad „5 <...>; galima?“. Kaltinamasis atsakė teigiamai. Šiuo atveju nėra abejonių, kad būtent L. B. kalbėjo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nes tą pačią dieną po maždaug minutės (17.21 val.) kaltinamasis paskambino kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui siekiant įsigyti inkriminuotą karfentanilį. Taigi nėra abejonių, kad 2022 m. gegužės 24 d. 17.20 val. telefoninio pokalbio metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo prašė L. B. narkotinių medžiagų ir atvyko pas kaltinamąjį tuo tikslu (2022 m. gegužės 24 d. 17:20:51 val. telefoninis pokalbis).Tą pačią dieną (2022 m. gegužės 24 d.) iki minėtų telefoninių pokalbių kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys taip skambindavo tam pačiam telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausdavo „tu namie?“, o atsakymas buvo „ne kol kas tylu“ (11.37 val. telefoninis pokalbis); „man dviejų reikia, gal surasi?“, o atsakymas buvo „paskambink po valandos“ (11.42 val.); arba prašydavo „penkios bonkio alaus išgersim“ į klausimą „kas tau?“ (11.44 val.); prašydavo „sienas valyt“ į „klausimą kiek tau?“ (12.27 val.) ar „šeši“ į klausimą kiek tau (14.06 val.). Nors atlikus šių garso įrašų ekspertizę, kategoriškai nebuvo nustatyta, kad šiuose telefoniniuose pokalbiuose kalbėjo L. B., tačiau, kaip minėta, jis naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 16.01 val. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme nenurodė, kad bylai reikšmingą dieną (2022 m. gegužės 24 d.) jis davė kokiam nors kitam asmeniui šį savo telefono numerį. Be to, išanalizavus ankstesnių dienų telefoninius pokalbius, nėra abejonių, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2022 m. gegužės 24 d. laikotarpiu nuo 11.37 val. iki 14.06 val. taip pat skambindavo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) siekdami įgyti narkotinės medžiagos.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad L. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – karfentaniu – turėdamas du tikslus – turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti (asmeniniam vartojimui).

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad L. B. suprato, kad jis neteisėtai disponuoja dideliu narkotinės medžiagos – karfentanilio – kiekiu turėdamas minėtus du tikslus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tiesioginę tyčią parduoti ar kitaip platinti karfentanilį visų pirma įrodo tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, kurios kiekis net daugiau kaip keturiolika kartų, t. y. gerokai, viršija Rekomendacijose nustatytą šios narkotinės medžiagos minimalų didelį kiekį. Karfentanilis yra stipriai veikianti narkotinė medžiaga, todėl apsvaigti nuo jos pakanka itin mažo kiekio. L. B. neteisėtai disponavo 19,699 g miltelių, kuriuose buvo karfentanilis. Pats kaltinamasis pripažino, kad jis turėjo gauti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens apie 20 g miltelių. Įvertinus tokį miltelių kiekį, nėra abejonių, kad kaltinamasis bent bendrais bruožais suvokė, kad juose yra didelis kiekis aptariamos draudžiamos medžiagos. Anksčiau teismo aptarti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad iki kaltinamojo sulaikymo į jį ne kartą kreipėsi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kad įgytų narkotinės medžiagos. Visa tai įrodo L. B. tyčią daryti nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku buvo narkomanas, nes byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo neteisėtai disponuojamas šios medžiagos didelis kiekis nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Šiuo atveju vien jo gyvenimo būdo (narkotinių medžiagų vartojimo) nepakanka pripažinti, kad jo neteisėti veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal BK 259 straipsnį ar kad didesnė neteisėtai disponuojamos narkotinės medžiagos dalis buvo skirta išskirtinai L. B. asmeniniam vartojimui.

Taigi L. B. veiksmai kvalifikuotini kaip BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos idealia sutaptimi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009). Pažymėtina, kad kaltininko nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį galima kvalifikuoti ne tik tada, kai jis platino didelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, bet ir tuo atveju, jei jis neteisėtai disponavo draudžiama medžiaga turėdamas tikslą tokią medžiagą ją parduoti ar kitaip platinti. Kitaip sakant, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti konkretų narkotines ar psichotropinės medžiagos pardavimo ar platinimo faktą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas L. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltinamojo kaltės formą – L. B. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ((BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 260 straipsnio 2 dalyje – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis)). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. L. B. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu – 0,008701 g – narkotinės medžiagos – karfentaniliu, kuris net daugiau kaip keturiolika kartų, t. y. gerokai, viršija Rekomendacijose nustatytą šios narkotinės medžiagos minimalų didelį kiekį.

L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis nusikalto tuo metu, kai nebuvo išnykęs ar panaikintas teistumas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. L. B. 2021 m. liepos 16 d. atliko subendrintą laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, pagal kurį jis buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Be to, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nėra būtina asmens pripažinti recidyvistu. Asmuo laikomas recidyvistu savaime, jei jis, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

L. B. anksčiau daug kartų yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (3 t., b. l. 187–196). Kaltinamasis itin daug kartų baustas administracine tvarka, nemoka paskirtų baudų (4 t., b. l. 1–44). L. B. paskutinį kartą oficialiai dirbo tik 2005 m. (2 t., b. l. 168). Bylai reikšmingu laikotarpiu kaltinamasis, išskyrus socialinę pašalpą, neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio. L. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismo vertinimu, pirmiau paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekta kaltinamajam L. B. paskyrus:

1) už BK 260 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimą 8 metams ir 4 mėnesiams;

2) už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką 40 parų areštą (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto).

L. B. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali, nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo laipsnį (disponuota dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentanilio), L. B. asmenybę, taip pat nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyti minimali laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, šia veika keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis formavimasis, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Todėl nėra abejonių, kad L. B., neteisėtai disponuodamas metadonu ir karfentaniliu, kėlė grėsmę visuomenei ir jos narių sveikatai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, L. B. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 8 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 40 parų arešto – bausmę, ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo atidėjimas už sunkių nusikaltimų padarymą yra negalimas (BK 75 straipsnio 2–3 dalys).

V. Kiti klausimai

L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 135–136). Pirma kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikintina. Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje naikintinas kaip netikslingas, nes kaltinamasis šiuo metu yra suimtas kitoje byloje.

L. B. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 24 d. 19.25 val. iki 2022 m. gegužės 26 d. 18.40 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 85–87, 121–123). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis L. B. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2) sunaikinti po tyrimo likusius miltelius, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7 (2 t., b. l. 39–43);

3) mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia XA“, IMEI (duomenys neskelbtini), konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę, nes šiuo telefonu L. B. bendravo su kitais asmenimis nusikalstamai veikai daryti (BK 72 straipsnio 1–2 dalys) (2 t., b. l. 78–80);

4) L. B. grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A70“, IMEI (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. spalio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK006026) (2 t., b. l. 78–80). Byloje nenustatyta, kad šiame telefone yra bylai reikšmingų aplinkybių;

5) byloje esančius kompaktinius diskus ir užrašus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 501,67 Eur už L. B. gynusios teisme advokatės J. T. Litvinskienės darbo užmokestį (3 t., b. l. 173–177). Nagrinėjamoje byloje gynėjos dalyvavimas pripažintas būtinu, nes L. B. kaltintas vieno sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas nustato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad L. B. niekur nedirba, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 8 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, L. B. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 8 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 40 parų arešto – bausmę, ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. B. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę subendrintą bausmę įskaityti L. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 24 d. 19.25 val. iki 2022 m. gegužės 26 d. 18.40 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

L. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

L. B. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–2 dalimis, iš L. B. konfiskuoti mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia XA“, IMEI (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. spalio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK006026), kaip nusikalstamos veikos rezultatą paimant valstybės nuosavybėn.

1) sunaikinti voke esančius 4 vnt. plastikinių paketų Nr. 538483, Nr. 538484, Nr. 538481, Nr. 538482, 2 vnt. vokų, 8 vnt. folijos skiaučių, folijos ritinį, elektronines svarstykles, 2 vnt. tuščių plastikinių uždaromų maišelių, plastikinį konteinerį su vatos tamponu, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. liepos 5 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK005856);

2) sunaikinti po tyrimo likusius miltelius, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7;

3) L. B. grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A70“, IMEI (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. spalio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK006026);

4) byloje esančius kompaktinius diskus ir užrašus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Iš L. B. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. APD-2023-13796.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (L. B. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.