- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- T-645-359/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00070-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, susipažinęs su K. S. prašymu išspręsti baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-359/2014, kurioje 2014 m. gegužės 20 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kilusias abejones dėl kaltės formos ir teistumo išnykimo, rašytinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo K. S. prašymas išspręsti baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-359/2014, kurioje 2014 m. gegužės 20 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kilusias abejones dėl kaltės formos ir teistumo išnykimo. Prašyme nurodo, jog baudžiamojo įsakymo vykdymo metu kilo abejonės ir neaiškumai dėl kaltės formos, nes institucijos, tame tarpe ir Policijos departamentas, spręsdamas dėl teistumo pasekmių (išnykęs ar ne teistumas, sumokėjus baudą), teismo baudžiamąjį įsakymą interpretuoja netinkamai, argumentuoja, jog teismo procesiniame dokumente nenurodžius, jog nusikalstami veiksmai padaryti dėl neatsargumo, teistumas jo atžvilgiu nėra išnykęs.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atsisakytina priimti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-20 baudžiamuoju įsakymu K. S. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1, 2 d., K. S. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (2600 Lt) bauda (b.l. 47-52).
Kaip matyti iš teismo baudžiamojo įsakymo, K. S. nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, tačiau sprendžiant bausmės skyrimo klausimą teismo baudžiamojo įsakymo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad K. S. padarė nesunkų nusikaltimą (b.l. 51). Šią klaidą pareiškėjas K. S. prašo ištaisyti.
Dėl kaltės formos
Vienas iš subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių yra kaltė. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Teisingas subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (kaltės, motyvo, tikslo) nustatymas turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamas veikas, atribojant vienas nusikalstamas veikas nuo kitų, taip pat parenkant jas padariusiems asmenims bausmės rūšį ir individualizuojant jos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnyje nustatyta, jog: 1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. 2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. 3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padarę asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. 4. Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik Kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. Taigi pagal BK įtvirtintą teisinį reguliavimą yra dvi neatsargumo kaip kaltės formos rūšys – nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas. Pažymėtina, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo tik tais atvejais, kai jį padaręs asmuo arba numatė, kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba tokių savo veikos padarinių nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Atkreiptinas dėmesys, jog neatsargūs nusikaltimai gali būti tiek tokie, kuriuos asmuo numatė, t.y. kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, tiek tokie, kuriuos padaręs asmuo tokių savo veikos padarinių nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija pažymėjo, kad baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos neatsargi kaltės forma nurodoma įvairias būdais: 1) apie galimą ir neatsargią kaltės formą nurodant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, atskiroje dalyje (pvz., BK 125 straipsnio 2 dalis, 126 straipsnio 2 dalis); 2) kad veika padaroma neatsargia kalte, nurodoma pačiame BK specialiosios dalies straipsnio pavadinime (pvz., BK 132, 137 straipsniai); 3) kad veika padaroma neatsargia kalte, nurodoma BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje įtvirtinant nusikalstamos veikos sudėties požymius (pvz., BK 229 straipsnis) ir kt. BK 223 straipsnio konstrukcijoje nepanaudotas nė vienas iš minėtų būdų nurodant neatsargią kaltės formą, tačiau tai nereiškia, kad paneigiama bet kokia šiame straipsnyje numatytų veikų padarymo dėl neatsargumo galimybė. Ji egzistuoja tiek, kiek gali būti siejama su atitinkamos šiame BK straipsnyje numatytos veikos specifika. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Sisteminis, gramatinis, loginis BK 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir BK 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) nuostatų (nusikaltimų sudėčių požymių) aiškinimas suponuoja išvadą, kad BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia, tuo tarpu BK 223 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas traktuotinas kaip toks nusikaltimas, kuris padaromas dėl neatsargumo. Tokia išvada remiasi ir istorinių sąvokų ,,aplaidumas“, ,,aplaidus“ aiškinimu. Teisės teorijoje, teismų praktikoje iki naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priėmimo sąvokos ,,aplaidumas“, ,,aplaidus“ buvo siejamos tik su neatsargumu. Pagrindo nukrypti nuo taip susiformavusio aiškinimo nėra. Plenarinė sesija akcentavo, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008). Plenarinė sesija kartu pažymėjo, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).
Teismo baudžiamajame įsakyme nėra kvalifikuoti K. S. kaip buvusio įmonės vadovo, tyčiniai veiksmai aplaidžiai vykdant apskaitos tvarkymą, tokie veiksmai nebuvo kvalifikuoti ir ikiteisminio tyrimo metu, teismo baudžiamajame įsakyme taip pat nebuvo nurodyta, jog veika padaryta tyčia. Be to, pačiame Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnyje, pagal kurį kaltu pripažintas K. S., numatytas nusikaltimas, kaip jau minėta, padaromas tik neatsargia kaltės forma, todėl teismas baudžiamojo įsakymo motyvuojamojoje dalyje atskirai dėl kaltės formos nepasisakė.
Dėl teistumo išnykimo
Lietuvos Respublikos BK 97 straipsnyje, kuris apibrėžia teistumo sąvoką, įtvirtinta nuostata, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, - bausmės atlikimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos BK 97 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnyje nustatyti baudos bausmės įvykdymo būdai – vienas jų baudos bausmė įvykdoma savanoriškai (Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad K. S. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą sumokėjo savanoriškai (b.l. 58). Tą patvirtina byloje esantis 2014-06-03 banko išduotas kasos pajamų orderis (b.l. 57). Šie įrodymai patvirtina, jog bausmė yra įvykdyta, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teistumas yra išnykęs, o asmuo nuo baudos sumokėjimo yra laikomas neteistu. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad nėra pagrindo bei netikslinga atskiru procesiniu dokumentu naikinti K. S. teistumą ar atskirai pasisakyti dėl teistumo išnykimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.
Remiantis išdėstytu, teismas laiko, jog nėra įstatyminio pagrindo spręsti baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-359/2014, kurioje 2014 m. gegužės 20 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kilusių abejonių dėl kaltės formos ir teistumo išnykimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361-364 straipsniais, teisėjas
nutaria:
pareiškėjo K. S. prašymą išspręsti baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-359/2014, kurioje 2014 m. gegužės 20 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kilusias abejones dėl kaltės formos ir teistumo išnykimo atsisakyti priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos tinkamai patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.