Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 63-1-00070-13 medžiagą, kur

K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 223 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 d., nurodančia, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2010-07-08 pažeidė:

- Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 str. „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“, 10 p., nurodančio „kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, reikalavimus, nes į bendrovės apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančią, dokumentais nepagrįstą informaciją, tai yra, į bendrovės Kreditorinių įsiskolinimų apskaitą neįtraukė UAB „(duomenys neskelbtini) “ paprastųjų neprotestuotinų vekselių, išduotų – A. S. 94000,00 Lt sumai, K. S. 919941,31 Lt sumai ir R. S. 56 000,00 Lt sumai, iš viso 1915941,31 Lt sumai, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos registrų duomenys nesutampa su pirminių apskaitos registrų duomenimis, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė ilgalaikio turto, pirkėjų, atskaitingų asmenų bei turto ir įsipareigojimų inventorizavimo apskaitos registrų, dėl šios priežasties suminiuose apskaitos registruose pateikti duomenys dalinai nesutapo su finansinės atskaitomybės ir didžiosios knygos duomenimis, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo. Visiškai negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi apskaitos registrai vesti tik sumine išraiška, be kreditorių tikslių pavadinimų ir jų detalizavimo , t.y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, kas atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., požymius.

K. S., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 223 str. 1 d., kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ jis vadovavo nuo 1992 m. kovo 12 d., iki 2010 m. liepos 8 d. Po to bendrovės vadovavimą iš jo perėmė sūnus A. S.. Kai sūnus tapo vadovu, bendrovė praktiškai veiklos jau nebevykdė. Ji įgijo restruktūrizuojamos bendrovės statusą. Jo vadovavimo laiku jis pats asmeniškai buhalterinės apskaitos nevedė, tačiau jis laikas nuo laiko samdydavosi buhalterius, kurie aptvarkydavo buhalterinę apskaitą, kad galėtų sumokėti mokesčius valstybei bei deklaruoti turtą ir pajamas. Jis neprisimena, kiek buhalterių buvo pasamdęs, kada ir kas bendrovėje dirbo. Jis buhalteriais pasitikėjo ir galvojo, kad jie tvarko buhalterinę apskaitą pagal įstatymus ir net nepagalvojo, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje galėjo įsivelti klaidų ar kas nors galėjo būti neapskaityta. Jis pats nelabai išmano buhalterinę apskaitą. Dėl išrašytų vekselių jam, jo sūnui ir dukrai, K. S. paaiškino, kad tie vekseliai buvo išrašyti dėl to, kad jie visi, kaip fiziniai asmenys laidavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo asmeniniu turtu, kai bendrovei buvo suteiktos įvairios paskolos. Apie tai kad juos reikėjo registruoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kad tai būtina, jis nežinojo, o ir jam niekas nepatarė taip padaryti. Dėl kitų registrų, tai yra, dėl ilgalaikio turto, pirkėjų, atskaitingų asmenų, taip pat turto ir įsipareigojimų inventorizavimo apskaitos registrų, jis paaiškino, kad, kai jis buvo atsakingas už bendrovės buhalterinę apskaitą, tai jis stengėsi tvarkyti pirminius apskaitos registrus, tai yra, stengėsi visokias sąskaitas ir čekius kaupti, kad jie nenusimestų, tačiau vis atidėliojo juos sisteminti į apskaitos registrus. Be to, vis galvojo, kad pasamdyti buhalteriai viską atlikdavo savalaikiai ir kruopščiai, tačiau pasirodo taip nebuvo. Dėl to kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinė apskaita jo vadovavimo laikotarpiu buvo vedama aplaidžiai, jis sutinka ir dėl to nuoširdžiai gailisi (7 t. b.l. 8-9).

Be kaltinamojo V. J. prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas A. S. parodė, jis šiuo metu yra restruktūrizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), direktorius. Minėtos įmonės valdybos pirmininko pareigas eina jo tėvas K. S., o jo sesuo R. S. šiuo metu yra RUAB „(duomenys neskelbtini)“ juristė. RUAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėja statybų verslu. Apie 2005 metus K. S. savo lėšomis nusipirko žemę Kaišiadorių rajone netoli Kaišiadorių, darė detaliuosius planus kaip fizinis asmuo ir suformavo apie 80 sklypų gyvenamųjų namų kvartalo statybai. Šioms investicijoms jis naudojo savo asmenines lėšas. Vykstant darbams, K. S. pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti inžinierinius darbus. Įmonė pradėjo darbus. Apie 2006 metus, UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš AB DNB banko kaip įmonė pasiėmė kredito liniją 460000 Lt sumai. AB DNB bankas, suteikdamas bendrovei paminėtą kredito liniją, pareikalavo iš K. S. kaip iš fizinio asmens, laidavimo. K. S. laidavo už įmonę savo asmeniniu turtu. Lygiagrečiai, pasirašius laidavimo sutartį su banku, įmonėje buvo sukviestas UAB „(duomenys neskelbtini) valdybos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta sudaryti laidavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir laiduotojo K. S.. Buvo surašyta atlygintina sutartis, kurioje buvo įforminta, kad, jei įmonė vykdys visus bankui duotus įsipareigojimus, tai K. S. atlyginimas pagal sutartį bus lygus 0 Lt, o, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ taps nemoki ir bankas pradės išieškojimą iš K. S. kaip laiduotojo, tai tada įmonė taps skolinga K. S. visą sumą, kuria jis laidavo. Šiai sumai taip pat buvo išrašytas Paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu K. S. galėjo kreiptis dėl skolos atlyginimo jam. Dėl tos pačios priežasties, pratęsinėjant sutartis su AB DNB banku, ir sudarant naują sutartį kreditui 380000 Lt sumai, bankui reikalaujant laiduotojų, buvo surašyti dar trys vekseliai. Jie buvo 2007-03-08 dienos. Kokios sumos buvo jis neprisimena, tik paaiškino kad sekantys vekseliai buvo išrašomi tokia pat tvarka kaip ir paminėtas vekselis. Išrašyti vekseliai galėjo būti ir netvirtinami įmonės antspaudu, nes tai yra neprivaloma. Kada ir dėl kokios priežasties tie vekseliai buvo antspauduoti, liudytojas nepaaiškino, neprisiminė. Iš tikrųjų, tie vekseliai buvo galiojantys ir be antspaudo. Apie dar du vekselius, išrašytus K. S. ir R. S., kurie užstatė sau priklausančius žemės sklypus UAB „P“ skolai garantuoti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „P“, liudytojas paaiškino, kad šie vekseliai buvo išrašomi tokia pat tvarka kaip ir aptartieji vekseliai su AB DNB banku. 2011 m. A. S. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Teismas priėmė nutartį dėl įmonės restruktūrizavimo. Teismas paskyrė laiką, per kurį kreditoriai turėjo pateikti kreditorinius reikalavimus. Liudytojas, jo tėvas K. S. ir sesuo R. S., kaip fiziniai asmenys pateikė ir paminėtus 6 vekselius. Dėl šių vekselių kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pasipriešino AB DNB banko atstovai. Banko prašymas buvo patenkintas ir visi vekseliai buvo pripažinti niekiniais. Po to, kai šie vekseliai buvo pripažinti niekiniais, Kauno apygardos teismas visus 6 vekselius grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui – advokatui A. V. kaip nereikalingus dokumentus, neturinčius jokios reikšmės ir įtakos. A. V. tuos vekselius perdavė K. S., kuris juos sunaikino, todėl, kad jie buvo teismo pripažinti negaliojančiais, neturinčiais jokios reikšmės (5 t. b.l. 35-37)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad 2011-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2011-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „V“ buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo administratoriumi. Tą pačią dieną, tas pats teismas, priimtoje nutartyje nustatė terminą - 45 dienas nuo nutarties priėmimo dienos restruktūrizuojamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2012-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo administratorius UAB „V“ Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl RUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, iš viso 3 686 464,63 Lt sumai. Kreditorių sąraše 37-uoju numeriu buvo įrašytas kreditorius A. S., pateikęs bendrą kreditorinį reikalavimą 1044310,68 Lt, 38-uoju numeriu buvo įrašytas kreditorius K. S., pateikęs bendrą kreditorinį reikalavimą 1048696,83 Lt, ir 39-uoju numeriu buvo įrašyta kreditorė R. S., pateikusi bendrą kreditorinį reikalavimą 56000,00 Lt. Viso bendrai minėtų kreditorių pateiktas kreditorinis reikalavimas sudaro 2149007,51 Lt. Tretysis asmuo AB DNB bankas 2012-04-16 su prašymu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl ginčytinų kreditorinių reikalavimų, kuriame nurodė, jog A. S. ir jo giminaičių kreditoriniai reikalavimai bendrai 2149007,51 Lt sumai yra fiktyvūs, išstatyti su tikslu UAB „Kaišiadorių statyba“ valdantiems šeimos nariams įgyti lemiamą balsą, priiminėjant sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje. Kauno apygardos teismas 2013-02-27 priėmė nutartį patvirtinti A. S. finansinio reikalavimo dalį – 104310,72 Lt, susijusia su sumokėtu avansu, patvirtinti K. S. finansinio reikalavimo dalį - 128755,52 Lt, susijusia su mokestinės nepriemokos perėmimu, o A. S., K. S. ir R. S. finansinių reikalavimų dalių, kildinamų iš vekselių ir laidavimo sutarčių, netvirtino, kadangi pagal tuos vekselius nebuvo jokio lėšų judėjimo ir kreditoriai jokių grynųjų pinigų negavo ir niekur neįnešinėjo, piniginės lėšos fiziškai nejudėjo (5 t. b.l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. R. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniuoju buhalteriu dirbo nuo 2001 m. iki 2007 m. birželio 1 d. Į jo pareigas įėjo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas bei duomenų perdavimas į Valstybinę mokesčių inspekciją, Sodrą, Statistikos departamentą. Jo darbo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi kreditavimo sutartis su AB DNB banku. Liudytojui nieko nebuvo žinoma apie K. S., A. S. ir R. S. laidavimą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB DNB bankui, jis nieko nežinojo apie vekselius, išduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtiems asmenims, nors kažkokios kalbos apie vekselius buvo, bet tikrai jis jų nematė, nežinojo, kas tuose vekseliuose buvo parašyta ir kas, kam ir kokiomis sumomis tuo vekselius išdavinėjo. Liudytojo darbo metu įmonėje nebuvo nei gaunamų vekselių, nei išduodamų vekselių, todėl jis kaip buhalteris ir neapskaitinėjo jų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nebuvo užvesti nei gaunamų vekselių, nei išduodamų vekselių žurnalai, kadangi nebuvo jokio pagrindo tai daryti. Jis, kaip buhalteris, nedalyvaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžiuose, ir nežinojo, apie ką valdyba kalbėdavo ir ką jie ten surašydavo. Dalyvaudavo vieną kartą metuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdyje, jis vadindavosi ataskaitinis ir jo metu būdavo tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė (5 t. b.l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. S. parodė, kad ji yra RUAB „(duomenys neskelbtini)“, juristė. Paminėtos įmonės valdybos pirmininko pareigas eina jos tėvas K. S., o jos brolis A. S. dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėja statybų verslu. Minėta įmonė bendradarbiavo su UAB „P“. Laikui bėgant UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo skolinga UAB „P“ virš 100000,00 Lt. Dėl šios priežasties UAB „P“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo jai. Teismo proceso metu UAB „P“ sutiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti taikos sutartį su viena sąlyga, o būtent, kad šios sutarties įvykdymas būtų laiduojamas nekilnojamuoju turtu. Ši taikos sutartis teismo buvo patvirtinta, buvo surašytas įsiskolinimo grąžinimo grafikas ir kaip esminė šios taikos sutarties sąlyga buvo numatyta UAB „P“ naudai įkeisti nekilnojamąjį turtą. Ji ir jos tėvas K. S. laidavo kaip fiziniai asmenys už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įkeitė jiems priklausančius žemės sklypus. Teko įkeisti abiems dėl to, kad liudytojos žemės sklypas buvo įvertintas tik 56 00 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „P“ buvo virš 100000 Lt. Šiuo pagrindu R. S. kaip fiziniam asmeniui ir laiduotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį 56000 Lt, t.y. būtent tiek, kiek buvo įvertintas ir įkeistas jos sklypas. Šio vekselio liudytoja jau nebeturi, nes 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Teismas priėmė nutartį dėl įmonės restruktūrizavimo. Teismas paskyrė laiką, per kurį kreditoriai turėjo pateikti kreditorinius reikalavimus. R. S., kaip fizinis asmuo pateikė ir paminėtą vekselį 56000 Lt sumai. Dėl šio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pasipriešino AB DNB banko atstovai. Banko prašymas buvo patenkintas ir liudytojos vekselis buvo pripažintas niekiniu (5 t. b.l. 30-31).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-03-06 specialisto išvados Nr. 5-2/43/2014 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. bendrovės vardu išrašydamas vekselius, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-11-03 įregistruotus įstatų 2.1. p., 7.9. p. 15 p. p., 8.5. p., Buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2 d. nuostatas, Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. nuostatas, 37 str. 7 d., 12 d. 1 p. nuostatas, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo bei čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymu bei LR Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 987 patvirtintų „Vekselių naudojimo taisyklių“ 62 p., 63 p., 64 p. nuostatas, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4;6;12;16 str. nuostatų reikalavimų, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 str. 10 p. nuostatų, LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 50 p. nuostatų. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai padaryta išvada, kad dėl to kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų duomenys nesutampa su pirminių apskaitos registrų duomenimis, tyrimui nepateikta 57 buhalterinių sąskaitų (ilgalaikio turto, pirkėjų, atskaitingų asmenų ir kt.) apskaitos registrų, 2 kasos išlaidų ir 2 kasos pajamų orderiai, suminiuose apskaitos registruose pateikti duomenys dalinai nesutapo su finansinės atskaitomybės ir didžiosios knygos duomenimis, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Kaišiadorių statyba“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo. Visiškai negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi apskaitos registrai vesti tik sumine išraiška, be kreditorių tikslių pavadinimų ir jų detalizavimo ( 5 t. b.l. 136-200; 6 t. b.l. 1-177).

Kaltinamojo K. S. neteisėta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., nes kaltinamasis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis K. S. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme – laisvės apribojimu (7 t. b.l. 33). Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. gali būti skiriama ir bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. S. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d., 223 str. 1 d.), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d.). Kaltinamasis K. S. anksčiau neteistas (b.l. 7 t. b.l. 20), administracine tvarka baustas tris kartus (7 t. b.l. 21-22), nedirba (7 t. b.l. 27-28), yra senatvės pensininkas (7 t. b.l. 17-19), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (7 t. b.l. 24), Kaišiadorių savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnija neigiamų atsiliepimų apie K. S. elgesį ir gyvenimo būdą nėra gavusi (7 t. b.l. 26). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlyta bausmė - 30 MGL(3900 Lt) dydžio bauda bei vadovaujantis LR BK 64¹ str. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – bausmę sumažinti 1/3 – galutinė bausmė 20 MGL ( 2600 Lt) bauda yra tinkama kaltinamajam.

K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, saugomi Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK (6 t. b.l. 178-180), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini RUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „V“ įgaliotam asmeniui A. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę - 30 MGL(3900 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1, 2 d., K. S. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 MGL ( 2600 Lt) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. S. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – ją panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, saugomus Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti RUAB „(duomenys neskelbtini)” administratoriaus UAB „V“ įgaliotam asmeniui A. G..

I. K. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.