Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovo advokato E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie FM) apskaitomas prievoles UAB „ (duomenys neskelbtini) “ (toliau ir Bendrovė) įsiskolinimas valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams 2016-07-19 sudarė 20 993,82 Eur. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2016-04-22 atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Iš pateiktų kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2016-03-02 iki 2016-03-31 matyti, kad Bendrovė atliko atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus, tai yra 2016-03-02 atliktas skolos mokėjimas kreditoriui UAB “ (duomenys neskelbtini)” - 800 Eur; 2016-03-03 atliktas mokėjimas kreditoriui UAB “ (duomenys neskelbtini)” – 1202,38 Eur; 2016-03-15 atlikti mokėjimai kreditoriams UAB “ (duomenys neskelbtini)” – 1000 Eur, AB “ (duomenys neskelbtini)” – 874,42 Eur, Advokatų profesinei bendrijai “ (duomenys neskelbtini)” – 300 Eur; 2016-03-16 ir 2016-03-21 atlikti mokėjimai kreditoriui UAB “ (duomenys neskelbtini)” atitinkamai 655,88 Eur ir 609,09 Eur; 2016-03-25 atlikti mokėjimai kreditoriams UAB “ (duomenys neskelbtini)” – 571,22 Eur, Advokatų profesinei bendrijai “ (duomenys neskelbtini)” – 300 Eur; 2016-03-31 atlikti mokėjimai kreditoriams UAB “ (duomenys neskelbtini)” – 800 Eur, UAB “ (duomenys neskelbtini)” – 126,57 Eur, AB “ (duomenys neskelbtini)” – 901,85 Eur, UAB “ (duomenys neskelbtini)” – 90,67 Eur. Bendrovės vadovas S. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-03-02 iki 2016-03-31 nustatyta, kad S. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tai padarė būdamas baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą 2015-09-09 nutarimu.Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimu S. S. pripažintas padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 8688 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bauda su nušalinimu nuo UAB „(duomenys neskelbtini).“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų.Apeliaciniame skunde S. S. atstovas advokatas E. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.2.-6122-660/201 ir S. S. atžvilgiu netaikyti administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje bei neskirti 8688 Eur baudos bei nenušalinti nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų.

3.2.Antra, UAB „(duomenys neskelbtini).“ atsiskaitymo su VMI istorija patvirtina, kad apelianto vadovaujama bendrovė nevengia atsiskaitinėti su pareiškėju. UAB „(duomenys neskelbtini).“ įsiskolinimas VMI atsirado 2007-2008 m., t.y. ekonominės krizės laikotarpiu. Šio įsiskolinimo mokėti bendrovė niekuomet nevengė, todėl, siekiant išlaikyti stabilią įmonės veiklą, su VMI buvo atsiskaitoma palaipsniui mažinant įsiskolinimą, bet nestabdant bendrovės veiklos. Skola nuolat mažėja ar bent išlieka panašaus dydžio, nors ne tik dengiamas įsiskolinimas, mokami priskaičiuojami delspinigiai, bet ir kasmet atsiskaitoma už einamaisiais metais priskaičiuojamus mokesčius. Taigi, akivaizdu, kad bendrovė yra pajėgi atsiskaityti už einamais veiklos metais priskaičiuojamus mokesčius ir pamažu mažinti dar krizės laikotarpiu atsiradusį įsiskolinimą valstybei, be kita ko išlaikant stabilią bendrovės padėtį ir atsiskaitant su bendrovei gyvybiškai svarbiais tiekėjais. Pareiškėjas byloje nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini).“ vengia atsiskaityti su VMI ir kad toks neva sąmoningas veikimas yra sąlygojamas sudėtingos bendrovės finansinės padėties. Pareiškėjas atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais tik todėl, kad neturi galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais. Taigi, spręsdamas dėl apelianto atsakomybės teismas nevertino, ar nurodomu laikotarpiu bei šiandien dienai UAB „(duomenys neskelbtini).“ turi lėšų atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais. Be to, šio fakto neįrodinėjo ir pats pareiškėjas, nes pareiškime neaptarė CK 6.930¹ straipsnio taikymui būtinos sąlygos - skolininko turimų lėšų trūkumo atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Neįrodžius, kad buvo padarytas CK 6.930¹ straipsnio pažeidimas, S. S. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinojo elemento.

3.3.Pastebėjo, kad vien faktas, jog anksčiau apeliantas buvo baustas už panašų pažeidimą, nesudaro sąlygų teigti, kad ir šįkart buvo padarytas pažeidimas, kadangi teismas privalo tirti visas bylos aplinkybes, o „asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančiu įrodymu pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis“. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis vien faktu, jog UAB „(duomenys neskelbtini).“ atliko mokėjimus nepaisydamas CK 6.930¹ str. nurodyto eiliškumo, nors turėjo realias galimybes atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais.

3.4. Apeliantas neneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini).“ galėjo nesilaikyti CK 6.930¹ str. nustatytos atsiskaitymų tvarkos, tačiau šis civilinės teisės normos pažeidimas kilo be vadovo sąmoningo siekio neatsiskaityti su VMI. Priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad VMI turėjo pareigą įrodyti ne tik tai, kad pažeidimas buvo padarytas, bet ir tai, kad jis buvo padarytas tyčia. Teismas byloje nesprendė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimo, o tik darė išankstinę prielaidą, kad esant CK 6.930¹ str. nustatytos tvarkos pažeidimui apeliantui turi būti taikoma administracinė atsakomybė.

Byloje nėra įrodyta, kad minėtu laikotarpiu bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai, t.y. tyčia, vengė atsiskaityti su Pareiškėju. Antra, pirmos instancijos teismui buvo pateikti paaiškinimai dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais esmės, į kuriuos teismas visiškai neatsižvelgė. Pareiškėjas teigė, kad apelianto tyčiniai veiksmai pasireiškė atsiskaitant su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog atsiskaitymai su šiais kreditoriais, t. y. su komunalinių paslaugų tiekėjais bei medicininių paslaugų teikėjais, buvo atlikti atsižvelgiant į faktą, jog UAB „(duomenys neskelbtini).“ yra medicinines paslaugas teikianti įmonė, tad neatsiskaičius su šiais kreditoriais įmonės veikla būtų paralyžiuota. Tad pareiškėjo nurodymai, kad buvo padaryti pažeidimai atsiskaitant su kitais kreditoriais, o ne visų pirma padengiant visus įsiskolinimus pareiškėjui, tuo pačiu reiškia, kad pareiškėja visiškai nevertina galimų pasekmių, t. y. kad skubus atsiskaitymas su VMI galėtų ateityje lemti bendrovės veiklos sustabdymą, ko pasėkoje galimybės skolas padengti apskritai nebūtų galimybės.

3.5.Apeliantas yra įsitikinęs, kad net ir nustačius kreditorių eiliškumo pažeidimą, didelės baudos taikymas kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nušalinimu nuo vadovo pareigų yra absoliučiai nepagristas bei perteklinis. Tik dėl vadovo S. S. kasdieninio veikimo bendrovės interesais bendrovė ir šiandien veikia stabiliai ir yra pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais. Dabartinis įmonės vadovas yra sukaupęs ilgametę patirtį vadovaujant kasdienei bendrovės veiklai, pažįsta tiekėjus, turi įmonės darbuotojų pasitikėjimą, pasižymi gerais vadybiniais sugebėjimais. Be to, S. S. yra ne tik vadovas, bet ir akcininkas, dėl to yra tiesiogiai suinteresuotas įmonės pelningumu. Todėl nušalinus S. S. nuo pareigų, naujo vadovo apmokymas galimai užtruktų tiek ilgai, kad įmonės veiklos tiesiog nepavyktų stabilizuoti. S. S., reaguodamas į bendrovėje susidariusius trumpalaikius finansinius sunkumus, privalo derinti tiekėjų ir kreditorių interesus ir priimti sprendimus, kurie būtų racionaliausi ir labiausiai naudingi įmonei ir jos kreditoriams. Nušalinus jį nuo pareigų įmonės laikini finansiniai sunkumai galimai taptų ilgalaikėmis finansinėmis problemomis, todėl skirta nuobauda, yra neproporcinga numatytos bausmės tikslui. Esant susidariusiai situacijai vadovo nušalinimas nuo pareigų yra ne tik netikslingas, tačiau ir žalingas pačiai įmonei ir net pareiškėjui.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmeniui, baustam administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus.

Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai skyrė nuobaudą, argumentuodamas tuo, jog nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nes įmonė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl S. S., kaip bendrovės vadovo, netinkamo elgesio konkrečių, visiems privalomų teisės normų, nurodytų CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nesilaikymo ir iš to kylančios administracinės atsakomybės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, šiuo atveju dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Bylos duomenimis, VMI yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog bendrovės atsiskaitymas su VMI apsunkintų bendrovės veiklą, todėl pamažu mažina krizės laikotarpiu atsiradusį įsiskolinimą valstybei, išlaikydama stabilią bendrovės padėtį ir atsiskaitydama su bendrovei gyvybiškai svarbiais teikėjais. Mano, kad tokioje situacijoje yra pateisinamas kreditinių reikalavimų tenkinimo tvarkos nesilaikymas, ir akcentuoja, jog yra mokus, t.y. galėjo ir gali atsiskaityti su kreditoriais, nors tuo pačiu, pats sau prieštaraudamas paaiškina, jog turi finansinių sunkumų. Su tokiais apelianto argumentais skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti. Pažymėtina, kad iš skunde išdėstytos informacijos matyti, kad apeliantas neteisingai traktuoja CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų, kaip kad yra ir šioje situacijoje.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini).“ vadovo S. S. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-4), UAB „(duomenys neskelbtini).“ mokestinės nepriemokos balansų kopijos, iš kurių matyti, kad įmonės skola 2016-07-19 valstybei sudarė 20 993,82 Eur (b. l. 5-20), UAB „(duomenys neskelbtini).“ aktualūs duomenys (b. l. 21-22), operatyvaus patikrinimo Nr. (23.30-08) FR1042-4117 pažymos kopija (b. l. 23-25), UAB „(duomenys neskelbtini).“ avanso apyskaita patvirtinanti mokėjimus iš Bendrovės kasos per 2016 m. kovo mėn. (b. l. 27-28, 30), 2015-09-09 Kauno apylinkės teismo nutarimas (b. l. 32-35), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo ( b. l. 36-38), atsiliepimas (b. l. 58-62), LR juridinių asmenų registro balansas (b. l. 63-64), integruota kliento informacija – apskaita-įplaukos (b. l. 65). Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada ir konstatuoja, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini).“ vadovas S. S., kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, o suteikė pirmenybę kitiems įmonės kreditoriams, t. y. atsiskaitė su įmonės tiekėjais. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad S. S., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl apelianto kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie pažeidėjo veiksmai, kuomet jis būdamas skolingas VMI atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdamas įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi ir tyčiniai, apeliantas puikiai suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad S. S. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą. S. S. atstovas taip pat nesutinka su ginčijamu nutarimu skirtąja bauda bei papildoma nuobauda – S. S. nušalinimu nuo UAB „(duomenys neskelbtini).“ direktoriaus pareigų. Tačiau aukštesnysis teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, jog pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro su nušalinimu nuo darbo (pareigų). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, pažymėjo, kad S. S. turi galiojančią nuobaudą už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, skyrė nuobaudą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalies ribose su nušalinimu nuo darbo (pareigų). Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas nenustatė. Taigi, skirtoji bauda ( ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis) atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, o papildoma nuobauda – nušalinimas nuo užimamų pareigų - straipsnio sankcijoje yra nustatyta kaip privaloma. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo paskirta administracine nuobauda.

10. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, pripažindamas S. S. kaltu padarius ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nutarimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą, S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.