Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, nedirbantis, registruotas bedarbiu Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis J. Š. 2023 m. gruodžio 2 d. apie 22.00 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu, mušė savo šeimos narį – sugyventinę A. K., t. y. tyčia vieną kartą sudavė abiejų rankų kumščiais jai į dešinį šoną, sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis J. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis J. Š. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad jis su sugyventine A. K. kartu gyvena apie 3 metai jam nuosavybės teise priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). Nusikaltimo įvykio dieną, jis kartu su sugyventine namuose vartojo alkoholį, išgėrė apie 6 vieno litro talpos butelius alaus. Apie 20.00 val. pas juos į namus buvo atėjęs pažįstamas R. G., tačiau jis su jais alkoholio nevartojo. Prisimena, kaip jis atsistojo nuo kėdės ir su abiejų rankų kumščiais sudavė sugyventinei į dešinį šoną, kodėl taip pasielgė, nežino, matyt tam įtakos turėjo alkoholis, būdamas blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Po smūgio A. K. atbulomis net paėjo atgal ir atsisėdo ant lovos, buvo susiėmusi už šono. Kitą dieną sugyventinė pasakė, kad kreipėsi į skubios pagalbos skyrių dėl skaudamo šono, skausmas dar nepraėjęs. Dėl savo poelgio sugyventinės atsiprašęs ir pasižadėjęs, kad daugiau tai nepasikartos. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 65-66).

3. Nukentėjusioji A. K. parodė, kad su sugyventiniu J. Š. (kaltinamuoju) kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie trejus metus. Namai, kuriuose jie gyvena, priklauso sugyventiniui. 2023 m. gruodžio 2 d. vakare ji su sugyventiniu namuose vartojo alkoholį. Kaltinamasis iš niekur nieko pradėjo žodžiu su ja konfliktuoti, jos atžvilgiu vartoti įvairius necenzūrinius žodžius. Ji bandžiusi sugyventinį raminti, tačiau kaltinamasis pakilęs nuo kėdės be jokios priežasties su abiejų rankų kumščiais vieną kartą sudavė jai į dešinį, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą. Kadangi ir sekančią dieną skausmas nesiliovė, ji kreipėsi į Vilkaviškio ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur apžiūrėję medikai nustatė jai stiprų dešinio šono sumušimą. Pati į policiją nesikreipė, apie smurtą jos atžvilgiu policijai pranešė ją apžiūrėję skubios pagalbos skyriaus medikai. Pas teismo medicinos ekspertus sužalojimo masto nustatymui nevyko, kadangi patyrė tik fizinį skausmą. Kaltinamasis dėl savo elgesio jos atsiprašė ir jie susiteikę. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 41-42, 68-69).

4. Liudytojas R. G. parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. buvo pas draugą J. Š. (kaltinamąjį) namuose. Kaltinamasis su savo sugyventine A. K. vartojo alkoholį, jie buvo jau nemažai išgėrę. Matė, kai kilus konfliktui kaltinamasis iš kumščio trenkė sugyventinei galimai į šoną. Po smūgio A. K. atsisėdo ant lovos, pradėjo verkti ir sakė, kad jai sumuštas šonas. Jis kaltinamąjį nuraminęs, sakęs, kad negalima kelti rankos prieš moterį, vėliau išėjęs namo (b. l. 8) .

5. 2023 m. gruodžio 4 d. Kitų objektų protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų „BodyCam“ 2023 m. gruodžio 3 d. vaizdo įrašas (PSS-20231203-180620UTC+0200), kuriame matoma, kaip į ligoninę atvykusiems pareigūnams moteris (nukentėjusioji A. K.) aiškina, kad vakar sugyventinis jai trenkė iš kumščių vieną kartą į dešinį šoną, kad skauda sumuštoje vietoje, skauda ir dabar. Nukentėjusioji paaiškina, kad yra to įvykio liudininkas – R. G., nurodo jo kontaktus (b. l. 21-23).

6. 2023 m. gruodžio 3 d. policijos pareigūno T. R. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 2 d. apie 22.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje kilusio konflikto metu būdamas neblaivus J. Š. abiejų rankų kumščiais ne mažiau 1 kartą galimai sudavė A. K. į dešinės pusės šoną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Vilkaviškio ligoninės skubios pagalbos skyriaus medikai apžiūrėjo A. K. (b. l. 34-37).

7. 2023 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame dviejų aukštų daugiabučiame gyvenamajame name. Namo teritorija neaptverta, patekimas atviras. Į namo vidų patenkama pro laiptinės duris, vedančiais į koridorių, iš kurio laiptais pakylama į antrą aukštą. Į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patenkama pro rudos spalvos duris, užėjus pirmiausia patenkama į koridorių, kuriame matosi netvarkingai sudėti daiktai, iš koridoriaus einant į dešinę patenkama į kambarį, kuriame galimai buvo smurtaujama. Šiame kambaryje dešinėje matosi išskleista sofa-lova, staliukas, spintelė, kairėje pusėje atvira rūbų kabykla, spintelė, kėdė (b. l. 73-74).

8. Viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninė medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad į ligoninę kreipėsi A. K., kuri skundėsi skausmu, paaiškino, kad vakar ją sumušė pažįstamas asmuo. A. K. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 84).

9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš kartu gyvenančią sugyventinę A. K. – vieną kartą sudavė abiejų rankų kumščiais jai į dešinės pusės šoną, sukeldamas nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiais į dešinį šoną) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (pakenkimas nukentėjusios sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. Trečia, smūgiai rankos kumščiais į šoną, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek gydymo įstaigos medicininiuose dokumentuose (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje) užfiksuotais duomenimis, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje kartu gyvena jau apie trejus metus ir tvarko bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo minimalus (vienas smūgis abiejų rankų kumščiais į šoną), smurtas nebuvo labai stiprus, smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai asmeninio buitinio pobūdžio, dėl kurio pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis teisiamas pirmąjį kartą, (b. l. 70-72), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka baustas 1 kartą (b. l. 59-61), jis yra visiškai darbingas, tačiau nedirba, registruojasi darbo ieškančiu bedarbiu užimtumo tarnyboje (b. l. 56-58, 62), priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai ją sunkinančiai aplinkybėms, konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 13), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų, viso 120 valandų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, viso – 80 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam J. Š. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Kaltinamajam ikiteisminiame tyrime jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, naujai skirti tokią procesinę prievartos priemonę iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo taip pat nėra poreikio.

16. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso – 120 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę J. Š. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso – 80 (aštuoniasdešimt) valandų.

Skirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios neskirti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.