- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- A6.-535-1017/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00802-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Advokatai
- Vaitiekus Novikevičius, Vaitiekas Novike
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
I. S., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Pareiškėja arba VMI) ir kitiems kreditoriams, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriais, privalėdama nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini).
Apklausiama teismo posėdyje I. S. paaiškino, kad ji nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės (duomenys neskelbtini) vadove. Kai ji pradėjo vadovauti įmonei, (duomenys neskelbtini) jau buvo įsigijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už paskolą, gautą iš buvusio įmonės vadovo. Taip pat įmonė tuo metu turėjo įsipareigojimus dėl 2016 metais Vilniaus kredito unijos įmonei suteiktos ilgalaikės paskolos. Taip pat buvo įsigytas sklypas vystyti antram statybos projektui (duomenys neskelbtini) iš lėšų, gautų iš SOS kreditai. Tuo metu pradelstų įsipareigojimų įmonė neturėjo. Dokumentų sutvarkymas dėl projekto (duomenys neskelbtini) užtruko, projektas taip ir nebuvo pradėtas, o palūkanos visą laiką buvo tvarkingai mokamos. 2019 metais dar buvo įsigytas nebaigtas statyti butas su automobilio stovėjimo vieta (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šį įsigijimą finansavo su įmone (duomenys neskelbtini) susijusi įmonė. Skola kredito unijai buvo mokama ne iš įmonės lėšų, todėl 2019 metais buvo sutarta padengti įsipareigojimą Vilniaus kredito unijai, skola tuo metu sudarė apie 263 000 Eur, nutarta kredito unijai atiduoti sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurio vertė buvo maždaug 227 000 Eur, liko apie 50 000 Eur skola. 2020 m. kredito unijai buvo perleistas butas ir su jais buvo visiškai atsiskaityta. Be to, 2020 metais SOS kreditai kreipėsi dėl skolos išieškojimo, skola jiems sudarė apie 350 000 Eur, o turtas, parduotas varžytynėse (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas maždaug 200 000 Eur, liko 150 000 Eur skola. Realiai įmonė I. S. vadovavimo laikotarpiu veiklos nevykdė. Susidarė tokia situacija, kad įmonė veiklos nevykdė, turtas buvo perleistas kreditoriams už skolas, bet VMI tai paskaičiavo kaip turto pardavimą, liepė išrašyti PVM sąskaitas – faktūras ir priskaičiavo pridėtinės vertės mokestį nuo perleisto turto. Tai paaiškėjo 2020 metų pradžioje, kovo mėnesį, vykdant 2020 metų sandorius. 2020 metų rudenį VMI atliko patikrinimą ir paskaičiavo PVM. Jo suma susidarė didelė, kadangi buvo perleistas 220 000 Eur vertės sklypas (duomenys neskelbtini), 200 000 Eur vertės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 91 000 Eur vertės butas su automobilio statymo vieta (duomenys neskelbtini). 2020 metų pabaigoje įmonė turėjo likusią, jau pradelstą maždaug 150 000 Eur skolą SOS kreditams, VMI paskaičiuotą nesumokėtą PVM ir likusią nepradelstą 70 000 Eur skolą už butą (duomenys neskelbtini) (paskola ilgalaikė, neterminuota). Daugiau skolų įmonė neturi, tik šiuos tris kreditorius. Turto įmonė neturi, pareiškime nurodyta žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), yra klaida, šis turtas jau perleistas, jis buto priklausinys ir per klaidą matyt nepakeistas savininkas. Skola VMI nebuvo susidariusi tol, kol kreditoriams nebuvo perleistas turtas. Debitorių įmonė neturi. Kai buvo surašytas VMI aktas, jį I. S. persiuntė akcininkams, kurie pasakė, kas spręs, ką daryti, tačiau jokio sprendimo ji nesulaukė. Pati iniciatyvos dėl bankroto bylos iškėlimo nesiėmė, nes manė, kad yra paskirta administruoti, o ne vadovauti įmonei; tokį sprendimą turtėjo priimti įmonės akcininkė K. U.. Neragino akcininkės priimti sprendimo, nes įmonės padėtis nebuvo bloginama, skolos nedidėjo, manė, jog niekam nedaro žalos; VMI jau buvo paskaičiavusi delspinigius už maksimalų laikotarpį ir įsipareigojimai VMI nedidėjo. Ji pati 2018 metais gaudavo (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį, vėliau – maždaug (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį darbo užmokestį. 2020 metų pabaigoje, kai prasidėjo mokestinis tyrimas, prasidėjo Covid, visi galvojo apie tai, kas vyksta šiandien, visa tai įtakojo strateginį mąstymą. I. S. pajamos nuo 2022 m. birželio 20 d. – 1 500 Eur per mėnesį, viena augina nepilnametę dukrą, jai išlaikymas neteikiamas, turi dvi paskolas už būstą, viso už jas moka (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, dirba (duomenys neskelbtini), dividendų šiuo metu negauna. Susiklostė nelogiška situacija, kai įmonė dengė skolas, pajamų negavo, o VMI priskaičiavo mokesčius. Prašyti VMI atidėti įsipareigojimų vykdymą, kai įmonė turto neturi, veiklos nevykdo, beprasmiška. Paskutinis turto balansas pateiktas 2017 metais, nes akcininkai netvirtino balansų, į siunčiamus balansus nereagavo (b. l. 49-51).
Teismo posėdžio metu I. S. atstovas advokatas Vaitiekus Novikevičius nurodė, kad susiklostė nekasdienė situacija, kuomet įmonė stengėsi įvykdyti turimus įsipareigojimus, o tai įtakojo bankroto bylos iškėlimą ir šiandieninę situaciją. 2021 m. pabaigoje – 2022 m. pradžioje buvo paskelbtas karantinas, Covid sirgo tiek I. S., tiek jos dukra, dėl ko I. S. du kartus izoliavosi. Be to, 2020 m. balandžio 21 d. buvo priimtas naujas įstatymas, kuriuo vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atidėta ryšium su pandemija. Visos šios aplinkybės šalina I. S. atsakomybę, todėl prašo administracinę teiseną nutraukti. Jeigu teismas manytų kitaip, tuomet prašo neskirti tokios drastiškos nuobaudos, kokia numatyta sankcijoje (b. l. 51-52).
Šalies argumentai
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodė, kad VMI teiktame teismui pareiškime yra išdėsčiusi savo poziciją ir ją palaiko (b. l. 38).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Be to, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-26-719/2020, Nr. 2AT-54-648/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. S. įmonės (duomenys neskelbtini) direktore buvo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (b. l. 6). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1687-855/2022 buvo iškelta (duomenys neskelbtini) bankroto byla pagal 2022 m. vasario 14 d. pateiktą kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą; teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 29 d. (b. l. 15-17, 20-24).
Sprendžiant dėl klausimo, nuo kada (duomenys neskelbtini) tapo nemokia, pastebėtina, jog I. S. vadovavimo pradžioje, t. y. 2018-2019 metais, galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kuris neteko galios 2020 m. sausio 1 d. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad paskutinis (duomenys neskelbtini) turto balansas buvo pateiktas už 2017 metus, iš kurio matyti, kad įmonės turtą 2017 metais sudarė 433 074 Eur, įsipareigojimai – 466 002 Eur, iš kurių 186 194 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, įmonė deklaravo patyrusi 17 203 Eur nuostolį (b. l. 13). Tačiau duomenų apie pradelstus įmonės įsipareigojimus 2017 metais byloje nėra, todėl turto balanso duomenų nepakanka išvadai, jog (duomenys neskelbtini) buvo nemoki jau 2017 metais. Juolab kad I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos vadovavimo pradžioje, t. y. 2018-2019 metais, pradelstų įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) neturėjo. Šie jos paaiškinimai byloje nėra paneigti, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Tuo tarpu pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančias JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma (tarp jų I. S. paaiškinimai teisme, jos pateikti papildomi duomenys – 2019-2021 m. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros, įmonės balanso duomenys už 2017 metus, išrašo iš Antstolių informacinės sistemos duomenys)) patvirtina, jog 2020 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai viršijo jos turto vertę ir įmonė nebegalėjo vykdyti savo turtinių prievolių, kurių įvykdymo terminai buvo suėję: dar 2019 metais buvo pradėtas turto perleidimas kreditoriams dėl nebevykdomų įsipareigojimų –2019 m. kovo 29 d. Vilniaus kredito unijai buvo perleistas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 31 d. – butas (duomenys neskelbtini), o 2020 m. sausio 6 d. kreditorius (duomenys neskelbtini) pradėjo priverstinį skolos išieškojimą pagal hipoteką, dėl ko 2020 m. gegužės 25 d. varžytynėse buvo parduotas (duomenys neskelbtini) turtas (duomenys neskelbtini) (iš viso skola sudarė 414 682,04 Eur) (b. l. 13, 43-45, 50-51, 53).
Apibendrinant, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (kai jai buvo iškelta bankroto byla) buvo nemoki: įmonė veiklos nevykdė ir negalėjo padengti turimų pradelstų įsiskolinimų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu įmonei vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiama I. S.. Be to, I. S. tvarkė ir (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, todėl įmonės finansinė padėtis jai buvo neabejotinai žinoma. Bylos duomenimis, I. S. nuo 2021 m. lapkričio 8 d. buvo žinoma ir apie tai, kad įmonė privalo sumokėti kreditoriui VMI mokestinę nepriemoką, kadangi 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu buvo patvirtintas VMI atliktas įmonės patikrinimas, kurio metu nustatyti laiku nesumokėti mokesčiai ir jų dydis, o 2021 m. lapkričio 8 d. įvykdytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (b. l. 15). Bylos duomenimis, nuo 2021 m. lapkričio 24 d. išieškotina VMI naudai suma iš (duomenys neskelbtini) sudarė 120 192,69 Eur, 2022 m. vasario 10 d. – 121 152,39 Eur, o 2022 m. birželio 9 d. duomenimis, ši suma buvo padidėjusi iki 123 256,18 Eur (b. l. 2, 10, 15). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nepagrįstas I. S. teiginys teismo posėdžio metu, kad įsiskolinimas kreditoriams nebeaugo ir delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iniciavimo neturėjo įtakos kreditorių interesams. Priešingai, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įsiskolinimas kreditoriams augo, be to, jie turėjo imtis veiksmų dėl priverstinio skolų išieškojimo, turto perėmimo ir kitų procedūrų, siekiant įsipareigojimų įvykdymo. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, delsimas inicijuoti įmonės nemokumo procedūras pažeidė kreditorių, tarp jų ir VMI, teises ir teisėtus interesus.
I. S. teigimu, (duomenys neskelbtini) nemokumo procesą privalėjo inicijuoti ne ji, t. y. įmonės vadovė, o įmonės akcininkė. Su tokiu teiginiu nesutiktina. Tiek ĮBĮ, tiek ir JANĮ pareiga pradėti įmonės nemokumo procedūras yra numatyta būtent įmonės vadovui (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnis). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).
Analogiškose bylose teismų praktikoje yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Dėl to I. S. paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad ji manė, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti ir už įmonės valdymą atsakinga yra (duomenys neskelbtini) akcininkė, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakomybės jai netaikymo.
I. S. atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad pareiga inicijuoti įmonės nemokumą I. S. buvo atidėta pagal Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo nuostatas (toliau – Įstatymas). Atkreiptinas dėmesys, kad šio Įstatymo nuostatos yra taikomos juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) buvo nemoki iki karantino pradžios (2020 m. kovo 16 d.), be to, įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ne dėl karantino ribojimų ar dėl pasaulinės pandemijos pasikeitusios situacijos rinkose, o dėl to, kad nepavyko pradėti suplanuoto projekto įgyvendinimo (duomenys neskelbtini), vėliau buvo paskaičiuota didelė pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka. Taigi minėto Įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Be to, nešalina I. S. atsakomybės ir aplinkybės, jog tiek ji, tiek ir jos dukra sirgo nagrinėjamu laikotarpiu ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl to turėjo du kartus izoliuotis. Vertinant laikotarpio trukmę nuo 2020 m. sausio 1 d. iki buvo kreiptasi dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (2022 m. vasario 14 d.), t. y. daugiau nei dveji metai, izoliacijos laikotarpiai (iš viso beveik vienas mėnesis laiko) buvo trumpi ir negalėjo turėti esminės įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmams.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Kadangi VMI pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2022 m. vasario 14 d., laikytina, kad I. S. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei baigėsi 2022 m. vasario 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. S., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriais, privalėdama nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI interesus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą I. S., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu. Taip pat įvertina administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybes: įmonei tapus nemokiai, šalyje buvo paskelbtas karantinas, dėl ko faktiškai laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo sustabdyta įprasta net ir fizinių asmenų veikla; vėliau (2020 m. rudenį – 2021 m. pavasarį), net ir esant paskelbtam karantinui, nustatyti ribojimai neturėjo įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiklai ir objektyviai nekliudė ruošti dokumentus įmonės nemokumo inicijavimui. Kita vertus, įmonė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad 2020 metais įvykdytų savo įsipareigojimus kreditoriams (Vilniaus kredito unijai, (duomenys neskelbtini)), o skola VMI pradelsta neabejotinai tapo tik 2021 m. lapkričio 8 d. Vadinasi, dėl šio kreditoriaus pradelsto įsiskolinimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neinicijavo nemokumo proceso tik kelis mėnesius (2021 m. lapkričio 8 d. – 2022 m. vasario 14 d. (kai VMI padavė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šioje byloje nenustatyta I. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (savo kaltę ji pripažino iš dalies, teismo posėdžio metu nenurodė, kad gailisi dėl susiklosčiusios situacijos ir padaryto nusižengimo). Taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirbanti, šiuo metu vadovauja kitai įmonei, be to, teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas dar dviem įmonėms, turi nepilnametę dukrą, kurią išlaiko viena, šeimos pajamos per mėnesį – (duomenys neskelbtini) Eur, išlaidos už būsto paskolas – (duomenys neskelbtini) Eur, nėra teista, tačiau yra bausta, įskaitant ir dėl administracinių nusižengimų, dirbant (duomenys neskelbtini) įmonėje, bei kitose įmonėse atliekant (duomenys neskelbtini) paslaugas, paskirtos baudos sumokėtos.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes (tarp jų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei I. S. turtinę padėtį) bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir I. S. paskirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskirti 500 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-391-1017/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.