Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S.-D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

J. S.-D. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, susijęs su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl apeliantės kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

8. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 569 straipsnio nuostatų, kuriomis nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą J. S.-D. atžvilgiu ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį klausimą, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Nagrinėdamas bylą apylinkės teismas betarpiškai ištyrė ne tik rašytinius įrodymus, tačiau kartu išanalizavo tiek teismo posėdžio metu apklaustos pačios apeliantės, tiek nukentėjusiosios I. K. ir liudytojų R. V., D. S., S. B., I. R. parodymus, ir savo išvadas dėl apeliantės kaltės pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apygardos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir yra apeliantės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, nesudaranti pagrindo apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutartį naikinti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja, tik pasisako kai kuriais aspektais. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013, Nr. 2K-296-788/2017).

10. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

11. Nors J. S.-D. kategoriškai neigia atlikusi institucijos nutarime nurodytus veiksmus, t. y. nutarime nurodytu laiku ir vietoje įžeidžiamai kibusi prie I. K. nepilnamečių vaikų ir mokyklos darbuotojų akivaizdoje, taip pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių apeliantę padarius jai inkriminuotą nusižengimą: be nukentėjusiosios I. K. parodymų tai patvirtina teisme apklaustų liudytojų R. V., S. B., I. R. parodymai, kurie iš esmės atitinka byloje pateiktų jų paaiškinimų turinį; Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjos K. M. 2023 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-G-13893 užfiksuoti duomenys; (duomenys neskelbtini) progimnazijos 20023 m. gegužės 17 d. pranešime ikiteisminio tyrimo įstaigai nurodyta informacija apie šį įvykį. O nukentėjusiosios I. K. parodymai dėl minėto įvykio aplinkybių, tiek nurodyti jos 2023 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime, tiek ir duoti tyrėjai K. M., bei patvirtinti apklausos teisme metu taip pat buvo nuoseklūs ir sutampantys su aukščiau nurodytais kitų liudytojų parodymais, kita bylos rašytine medžiaga. Šių duomenų pagrindu byloje pagrįstai nustatytas J. S.-D. įžeidžiamas kibimas prie nukentėjusiosios I. K., pakeltu balso tonu vadinant ją įžeidžiančiais žodžiais (melage ir pan.), kaltinant ją įvairiais dalykais. Toks apeliantės elgesys ne bet kokioje viešoje vietoje, o ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, vienos iš pažeidžiamiausių visuomenės grupės – mažamečių vaikų bei kitų mokyklos pedagogų akivaizdoje, kartu su tokį elgesį palaikiusi jo mama D. S., ir trukęs pusę valandos, pagrįstai įvertintas kaip žeminantis nukentėjusiosios orumą ir pažeidžiantis viešąją tvarką bei žmonių rimtį, kadangi dėl tokio apeliantės elgesio ne tik nukentėjusioji jautėsi pažeminta, patyrė šoką, tačiau laikinai buvo nutrauktas mokymo procesas, o mokykloje buvę mokiniai išsigando, bijojo, net verkė, jiems nuraminti pakviesta mokyklos psichologė. Neigiamą šio įvykio poveikį mažamečiams vaikams vienareikšmiškai patvirtina tyrėjos K. M. 2023 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apklausus (duomenys neskelbtini) klasės mokinių tėvus, objektyviai patvirtinusius tokias neigiamas pasekmes. Todėl apeliantės veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir jai taikyta administracinė atsakomybė. O į bylą apeliantės pateiktas minėto įvykio garso įrašas (skaitmeninėje laikmenoje), kurio stenograma byloje taip pat pridėta, bei vaizdo įrašai, priešingai nei teigia apeliantė, jos nekaltumo neįrodo, o tik patvirtina konfliktinę šios situacijos eigą, dėl tokio apeliantės ir jos mamos D. S. elgesio kilusį sąmyšį klasėje, kuriam suvaldyti prireikė ir kitų mokyklos pedagogų pagalbos.

12. Apygardos teismo nuomone, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jų visumą bei atmesdamas apeliantės skundą, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir patikimi, bei objektyviai patvirtinti kita bylos rašytine medžiaga. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų vertinti kitaip apygardos teismas nemato jokio pagrindo, o jokių naujų duomenų savo skunde aukštesniajam teismui apeliantė nenurodė. Vien tai, kad apeliantės argumentai įvertinti kitaip nei ji mano esant teisinga ir netenkina jos interesų, nereiškia, kad įrodymų vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių ANK 569 straipsnio nuostatų, o teismo nutartis yra nepagrįsta ar neteisėta.

13. Aukštesnysis teismas negali sutikti ir su apeliantės skundo argumentu, jog policijos pareigūnų veiksmai apklausiant nepilnamečius vaikus ugdymo įstaigoje, nedalyvaujant atitinkamiems specialistams, patvirtina pareigūnų šališkumą jos atžvilgiu, dėl ko ir tyrėjos K. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, anot apeliantės, turėtų būti vertinami kritiškai. Kaip matyti iš minėto tarnybinio pranešimo, policijos pareigūnė nepilnamečių vaikų neapklausė, nuotoliniu būdu (telefonu) gavo mokinių tėvų, o ne pačių mokinių paaiškinimus ir juos užfiksavo. O pareigūnų šališkumo klausimas, pastebėtina, šioje byloje buvo ne kartą išspręstas administracinės teisenos metu, priimtais nutarimais atsisakius nušalinti tiek Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK, tiek ir Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių. Tuo tarpu apeliantės išdėstyta nuomonė apie sūnaus ugdymo procesą, mokytojos I. K. kompetenciją ir pan. (5.2. p.) nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl apygardos teismas šių apeliantės teiginių nevertina ir dėl jų nepasisako.

14. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. S.-D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą ir J. S.-D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.