- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-730-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02402-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- UAB „Rivatra“, UAB DK, UAB DK „PZU Lietuva“
- Ieškovas
- PVC, PVC EXPERT OU
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Rivatra“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės PVC EXPERT OU ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rivatra“, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Rivatra“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovei PVC EXPERT OU 28 134,22 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 28 134,22 Lt nuo raštu vežėjui pateiktos pretenzijos dienos nuo 2010-07-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą transportavimo paslaugų užsakymą atsakovė UAB „Rivatra“ ieškovei suteikė krovinio pervežimo tarptautiniais keliais paslaugas. Atsakovė UAB „Rivatra“ vilkiku vykdė krovinio (plastikinių langų) pervežimą iš Lenkijos į Estiją. Dėl ieškovei nežinomų priežasčių pervežimo metu dalis krovinio buvo nepataisomai apgadinta – 34 vienetai plastikinių langų gavėjui buvo pristatyti sulaužyti ir visiškai netinkami eksploatacijai, dėl ko jam buvo padaryta 28 134,22 Lt žala.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-12-29 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, jog nepaisant to, kad važtaraštyje yra žyma „not responsible for loading quality” (neatsakingas už pakrovimo kokybę), tačiau, teismo vertinimu, tai patvirtina tik tai, kad krovinį krovė ne vežėjas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vežant krovinį transporto priemone yra labai svarbu tinkamai jį sutvirtinti ir užtikrinti krovinio saugumą vežimo metu. Vežėjas privalo tai gerai žinoti. Be to, vežėjas žino, kaip, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis tvirtinami kroviniai jo transporto priemonėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų (pakrovimas ar sudėjimas) kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir/ar nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, vežėjas nėra atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo. O jeigu atlikto veiksmo ar krovinio defektas paaiškėja vežimo metu, tai vežėjo pareiga imtis atitinkamų veiksmų defektams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad draudimo kompanija rašte nurodė, kad krovinį pakrovė siuntėjo atstovai, kurie neleido vairuotojui jo sutvirtinti, tačiau apie tai nėra jokios žymos važtaraštyje. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vežėjas galėjo atsisakyti vežti krovinį, priešingu atveju jis prisiėmė visą atsakomybę dėl krovinio sugadinimo vežimo metu. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis savo prigimtimi yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl vežėjui reikalavimus reiškiantis asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį arba iš jų abiejų. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas žalą ieškovei priteisė solidariai iš atsakovių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Rivatra“ prašė Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ta aplinkybė, jog važtaraštyje nėra nurodyta apie tai, kas pakrovė krovinį, nenulemia ypatingo rizikos faktoriaus, šalinančio vežėjo atsakomybę. Atsakovė nurodė, kad važtaraštyje esanti žyma patvirtina aplinkybę, jog krovinį pakrovė ne vežėjo atstovas, o krovinio siuntėjas. Atsakovė nurodė ir tai, kad byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp netinkamo krovinio pakrovimo ir sutvirtinimo, kurį atliko krovinio siuntėjas, ir kilusios žalos. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, numatytą CPK 185 str. 1 d., dėl ko buvo neteisingai išnagrinėta byla. Taip pat pažymėjo, kad krovinio siuntėjo veiksmai sudedant ir sutvirtinant krovinį nekėlė akivaizdžios grėsmės krovinio saugumui, todėl vežėjui atrodė, kad krovinys sutvirtintas tinkamai ir yra saugus jį vežti. Ieškovė nurodė ir tai, kad jei teismas pripažino vežėjo atsakomybę, teismas privalėjo spręsti dėl civilinės atsakomybės pobūdžio, t. y. pareigos atlyginti žalą tarp atsakovių paskirstymo.
Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimu prisidėjo prie atsakovės UAB ,,Rivatra“ apeliacinio skundo ir prašė Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2012-06-14 nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-02-20 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-14 nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal ieškovės PVC EXPERT OU pateiktą transportavimo paslaugų užsakymą (b. l. 7 ) 2010 m. balandžio 30 d. – gegužės 3 d. atsakovė UAB „Rivatra” ieškovei suteikė krovinio pervežimo tarptautiniais keliais paslaugas: atsakovė UAB „Rivatra” vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė krovinio (plastikinių langų) vežimą iš Lenkijos į Estiją. Vežimo metu dalis krovinio buvo nepataisomai apgadinta – 34 vienetai plastikinių langų gavėjui buvo pristatyti sulaužyti ir visiškai netinkami eksploatacijai, dėl ko jam buvo padaryta 31 769,26 Lenkijos zlotų (atitinkamai 28 134 litų) žala. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos krovinio įteikimo gavėjui metu važtaraštyje (b. l. 13, 15). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės byloje kilo ginčas dėl vežėjo civilinės atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės UAB „Rivatra“ procesinių dokumentų turinio, ji nepripažįsta, kad yra atsakinga už krovinio sugadinimą ir nurodo, jog krovinys buvo netinkamai sutvirtintas. Dėl to, pasak atsakovės, kaltas siuntėjas. Šią aplinkybę įrodinėja CMR važtaraštyje nurodytu jos vairuotojo padarytu įrašu „neatsakingas už krovinio pakrovimą“. Esant šiai aplinkybei teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti visas su tuo susijusias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Viena iš sąlygų tinkamai išsiaiškinti visas su įvykiu susiujusias aplinkybes ir tinkamai išspręsti bylą yra siuntėjo įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka konstatavo, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes, kaip minėta, negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju turi būti išsiaiškinta, ar siuntėjas tinkamai pakrovė krovinį ir perdavė jį vežti vežėjui. Šių aplinkybių patvirtinimas arba nepatvirtinimas iš esmės lemtų pasisakymą dėl siuntėjo teisių ir pareigų, nusprendžiant, ar atsakovė UAB „Rivarta“ atsakinga už krovinio sugadinimą, ar atsakomybę turi prisiimti siuntėjas. Dėl to teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo netyrė aplinkybių, susijusių su atsakovės nurodomomis aplinkybėmis, į bylos nagrinėjimą neįtraukė siuntėjo. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka negali į bylą įtraukti trečiųjų asmenų, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.