Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Telepaslauga“, uždarajai akcinei bendrovei „Jungtis“, „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Konstatavo, jog ieškovas neteisingai aiškino ir taikė subrogacijos institutą atsakovo UAB „Jungtis“ ir jo draudiko BTA Insurance company SE atžvilgiu ir neturi iš sutartinių teisinių santykių kylančios reikalavimo teisės šio atsakovo atžvilgiu, kadangi atsakovas UAB „Jungtis“ jokių sutarčių su ieškovo draudėju UAB „Telenoja“ nebuvo sudaręs ir jokia kita forma tiesiogiai nebuvo įsipareigojęs užtikrinti UAB „Telenoja“ turto saugą, nėra nei draudėjui, nei atsakovui UAB „Telepaslauga“ garantavusi pasiekti turto išsaugojimo rezultato.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog vagystė buvo įvykdyta ir vagys iš sandėlio pasišalino apytikriai per tris minutes, todėl atsakovo UAB „Jungtis“ reagavimo grupės atvykimas nebuvo draudėjo UAB „Telenoja“ nuostolių atsiradimo priežastimi ir niekaip neįtakojo nuostolių atsiradimo dydžio. Sprendė, kad atsakovo grupės vėlavimas atvykti prie saugomo objekto, nėra priežastiniu ryšiu susiję su nuostolių dėl vagystės atsiradimu ar jų padidėjimu. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas UAB „Jungtis“ nebuvo informuotas apie inventorizaciją, kurios metu buvo nustatyti draudėjo nuostoliai, sprendė, jog pagal sutarties nuostatas atsakovas UAB „Jungis“ neturi prievolės atlyginti nuostolių. Nagrinėjamoje byloje nenustatė sąlygų atsakovo UAB „Jungtis“ civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, susijusių su atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktu bei priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos. Padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog draudėjo UAB „Telenoja“ nuostolių (ar jų dydžio) atsiradimo priežastimi buvo atsakovo UAB „Jungtis“ reagavimo grupės pavėluotas atvykimas, taip pat nepagrindė žalos ir draudimo išmokos dydžio. Dėl šių aplinkybių ieškovo reikalavimo, pareikšto atsakovui UAB „Jungtis“, netenkino.

Nustatė, jog ieškovo reikalavimas atsakovui UAB „Telepaslauga“ grindžiamas draudėjo (UAB „Telenoja“) ir atsakovo UAB „Telepaslauga“ sudaryta 2008-10-15 patalpų nuomos ir prekių saugojimo sutartimi. Įvertinęs šalių sudarytos sutarties nuostatas, padarė išvadą, jog jai būdingi kelių sutarčių (nuomos, pasaugos ir paslaugų sutarties) elementai. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, susijusių su kiekvieno atsakovo neteisėtais veiksmais, sprendė, jog atsakovas UAB „Telepaslauga“ tinkamai vykdė, tiek 2008-10-15 patalpų nuomos ir prekių saugojimo sutarties nuostatas, tiek bendrą pareigą vykdant sutartį elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai. Byloje nustatė, jog buvo užtikrinta teritorijos ir pastato (sandėlio) fizinė apsauga, vagystės dieną atsakovas elgėsi apdairiai, signalizacija buvo įjungta, judesio davikliai veikė tinkamai, pažeidus signalizacijos zoną signalas be sutrikimų buvo perduotas atsakovui UAB „Jungtis“, o po vagystės atsakovas ėmėsi papildomų priemonių, siekdamas užtikrinti didesnį sandėlio saugumą ir apsaugą nuo „žaibiškos“ vagystės. Padarė išvadą, jog atsakovo UAB „Telepaslauga“ veiksmai, užtikrinant sutartinius įsipareigojimus, buvo tinkami ir pakankami. Ieškovui neįrodžius atsakovo UAB „Telepaslauga“ neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio dėl UAB „Telenoja“ padarytos žalos, ieškinį atsakovui UAB „Telepaslauga“ atmetė.

Vertino, jog ieškovas žinojo, kokiomis sąlygomis buvo sudaroma UAB „Telenoja“ turto draudimo sutartis ir šias sąlygas laikė pakankamomis turto draudimo sutarčiai sudaryti. Pažymėjo, kad draudėjo UAB „Telenoja“ nuostolių atsiradimo priežastimi yra nusikalstami trečiųjų asmenų, įvykdžiusių vagystę, veiksmai. Išaiškino, kad ieškovas baudžiamojoje byloje turi galimybę pareikšti civilinį ieškinį.

Konstatavo, kad atsakovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto įrodymas yra ieškovo pareiga. Nagrinėjamoje byloje nenustatė sąlygos atsakovų UAB „Jungtis“, jo draudiko BTA Insurance company SE ir atsakovo UAB „Telepaslauga“ civilinei atsakomybei pagal 2008-10-15 ir 2008-07-14 sutartis kilti, todėl ieškovo reikalavimą dėl 60 536,09 Lt (17 532,46 Eur) nuostolių atlyginimo subrogacijos pagrindu iš atsakovų UAB „Jungtis“, jo draudiko BTA Insurance company SE ir atsakovo UAB „Telepaslauga“ atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, atmetęs pagrindinį ieškovo ERGO Insurance SE reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atmetė ir reikalavimą priteisti procesines palūkanas.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas UAB „Telepaslauga“ į bylą pateikė įrodymus apie patirtas atsiliepimo parengimo ir atstovavimo išlaidas, teismas 495,90 Eur sumą priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Telepaslauga“ (b.l. 137-142).

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, kad UAB „Telepaslauga“ tinkamai vykdė 2008-10-15 patalpų nuomos ir prekių sutarties saugojimo nuostatas, tiek bendrąją pareigą vykdanti sutartį elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai. Apelianto nuomone, atsakovas UAB „Jungtis“ netinkamai vykdė savo, kaip saugotojo, pareigas, nes tinkamai neapsaugojo priimto saugoti turto pagal Techninės saugos sutarties Nr. 10775 6.5 punktą, pažeidė Techninės saugos sutarties Nr. 10775 3.1 punkte nustatytą laiką (neatvyko į saugomą vietą ne vėliau kaip 6 min. ne piko metu), todėl buvo pavogtos draudėjui priklausančios prekės. Dėl to ir atsakovas UAB „Jungtis “ atsakingas už žalą (b.l. 141-147).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Nustatyta, kad atsakovai UAB „Telepaslauga“ ir UAB „Jungtis“ sudarė 2008-07-14 techninės saugos sutartį Nr. 10775, kuria UAB „Jungtis“ įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis vykdyti techninės saugos paslaugas, o UAB „Telepaslauga“ sudaryti sąlygas techninei saugai vykdyti (b.l. 24-30). UAB „Telenoja“ ir atsakovas UAB „Telepaslauga“ sudarė 2008-10-15 patalpų nuomos ir prekių saugojimo sutartį, kuria atsakovas išnuomojo 120 kv.m. ploto patalpas, taip pat teikė marketingo, sandėliavimo, krovimo paslaugas. Ieškovas ERGO Insurance SE ir draudėjas UAB „Telenoja“ sudarė 2011-11-18 įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 310-016898), kurios pagrindu buvo apdraustas draudėjo prekių atsargos – buitinė technika, vaizdo – garso technika, aksesuarai, esantys patalpose adresu Draugystės g. 19, Kaunas (b.l. 10). Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2011-11-24 iki 2012-11-24, tarp kitų draudimo rizikų draudiminiu įvykiu pripažinta ir vagystė. 2011-11-29 apie 01.30 h buvo įsibrauta į draudėjo UAB „Telenoja“ sandėlio patalpas, esančias Draugystės g. 19, Kaunas, bei pagrobta 21 vn. Televizorių, 9 vnt. 3 D akinių, 11 vnt. fotoaparatų „Samsung“ (b.l. 17, 19). Draudėjas UAB „Telenoja“ 2011-11-30 pranešimu informavo ieškovą apie 2011-11-29 naktį įvykusį įsilaužimą ir vagystę bei apie įvykį pranešė policijai (b.l. 4-8). Apžiūros metu ieškovas surašė 2011-11-30 defektinį aktą (b.l. 9) ir draudimo sutarties pagrindu 2012-02-10 kompensavo draudėjui 61 536,09 Lt dydžio nuostolius (b.l. 11). Ieškovas (draudikas) ERGO Insurance SE išmokėjo draudėjui draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį bei pasinaudojo subrogacijos teise kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovų UAB „Telepaslauga“ ir UAB „Jungtis“. Ieškovas atsakovo UAB „Telepaslauga“ sutartinę atsakomybė kildina iš draudėjo UAB Telenoja“ ir UAB „Telepaslauga“ sudarytos 2008-10-15 patalpų nuomos ir prekių saugojimo sutarties, kadangi atsakovas UAB „Telepaslauga“, kaip turto saugotojas, neužtiktino tinkamos turto apsaugos, o atsakovo UAB „Jungtis“ deliktinę atsakomybę - iš 2008-07-14 Techninės saugos sutarties Nr.10775, nes atsakovas UAB „Jungtis“ laiku nesureagavo ir neatvyko į objektą, todėl dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės draudikas patyrė nuostolius.

Dėl atsakovo UAB „Telepaslauga“ atsakomybės

Iš UAB „Telenoja“ ir atsakovo UAB „Telepaslauga“ sudarytos 2008-10-15 patalpų nuomos ir prekių saugojimo sutarties nustatyta, jog atsakovas draudėjui išnuomojo 120 kv.m. ploto patalpas bei įsipareigojo teikti marketingo paslaugas, reklamuoti prekes (Sutarties 2.1.1. punktas); saugoti draudėjo prekes sandėliuose nustatyta tvarka per nustatytą saugojimo laiką (Sutarties 2.1.2. punktas); teikti sandėliuose leidžiamas (prekių svėrimo, matavimo, perpakavimo, parengimo transportuoti ir kt.) paslaugas (Sutarties 2.1.4. punktas), o draudėjas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti pagal suderintas tvarką ir įkainius (Sutarties 2.2.1 punktas) (b.l. 42).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.845 straipsnyje suformuluoti saugotojo atsakomybės pagrindai, šio straipsnio 3 dalis numato, kad profesionalus saugotojas (koks nagrinėjamoje byloje ir yra atsakovas) už jam perduotų daiktų praradimą atsako visais atvejais, išskyrus, kai daiktas žuvo ar buvo sugadintas dėl nenugalimos jėgos ir pagal 6.846 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudėjo UAB „Telenoja“ nuostolių atsiradimo priežastis - nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai. Dėl šių nusikalstamų veiksmų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas (baudžiamoji byla Nr.26-1-01574) (b.l. 17). Vagystė (grobimas) teismų praktikoje nėra pripažįstama tokia kliūtimi dėl kurios neįmanoma vykdyti sutarties sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra analizavęs situaciją, esant pasaugos teisiniams santykiams ir turto neišsaugojimo faktui dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, ir pasisakęs, kad tokios aplinkybės neatitinka nenugalimos jėgos (force majeure) kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003). Todėl nagrinėjamojoje byloje reikia nustatyti, ar atsakovas UAB „Telepasauga“, kaip profesionalus saugotojas, užtikrino priimtų saugoti prekių saugumą ir sudarė tokias saugojimo sąlygas, kad asmenų veiksmai, net ir prieštaraujantys įstatymams, jų tarpe nusikalstami, nepadarytų nuostolių daiktų savininkui arba jų valdytojams.

Apeliantas (ieškovas) įrodinėja, kad atsakovas UAB „Telepaslauga“ netinkamai vykdė savo, kaip saugotojo, pareigas, nes neapsaugojo priimto saugoti turto (b.l. 146). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Kita vertus, sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sandėlio ir patekimo į jį teritorija yra užrakinama, yra įrengtos gaisro ir apsaugos signalizacijos, kurios prijungtos prie reagavimo pulto saugos bendrovėje, sandėlyje įrengti judesio davikliai, kurių signalai tiesiogiai perduodami saugos tarnybai, įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Turto draudimo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Telenoja“ buvo pasirašyta, ieškovo atstovui apžiūrėjus sandėlio patalpas, įvertinus šiose patalpose įrengtą signalizaciją bei aplinkybę, jog su saugos bendrove yra sudaryta apsaugos sutartis, taip pat šios sutarties sąlygas. Pretenzijų, prašymų, pasiūlymų, susijusių su turto sauga UAB „Telenoja“ atsakovui nėra pareiškęs. Vagystės dieną signalizacija buvo įjungta, judesio davikliai veikė tinkamai. Pažeidus signalizacijos zoną, signalas be sutrikimų buvo perduotas atsakovui UAB „Jungtis“. Po vagystės atsakovas ėmėsi papildomų priemonių siekdamas užtikrinti didesnį sandėlio saugumą: ant sandėlio durų įrengė papildomas šarvuotas grotas, sudarė papildomas sutartis su apsaugos bendrove, sutrumpino saugos reagavimo laiką, sandėlį ir teritoriją stebinčias videokameras prijungė tiesiogiai prie saugos pulto, kuris veikia 24 val. per parą. Taip pat atsakovas aktyviai bendradarbiauja su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, teikė informaciją ir skaičiavimus ieškovo atstovams (b.l. 110-113; 168). Konstatuotina, jog atsakovo UAB „Telepaslauga“ elgesys atitiko profesinės veiklos standartą ir sutartinius įsipareigojimus. Apeliantas, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovo UAB „Telepaslauga“ elgesys nebuvo tinkamas užtikrinti sutartinius įsipareigojimus (CPK 12 straipsnis, CPK178 straipsnis).

Svarbu ir tai, kad pagal 2008-10-15 patalpų nuomos ir prekių saugojimo sutarties 4.1 punktą atsakovas UAB „Telepaslauga“ atsako už sandėliuojamų prekių trūkumą, sugadinimą, praradimą nuo jų priėmimo į apsaugą momento, tik įrodžius jo kaltę (b.l. 43). Taigi, sutartyje esant išlygai dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko (UAB „Telepasauga“) sutartinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei ir esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, todėl teismas turi nustatyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Atsižvelgiant į tai, kad nuostoliai draudikui padaryti dėl trečių asmenų neteisėtų veiksmų ir apeliantas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jokių įrodymų dėl atsakovo kaltų veiksmų, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimą atsakovui UAB „Telepaslauga“ atmetė pagrįstai ir teisėtai.

Dėl atsakovo UAB „Jungtis“ atsakomybės

Apelianto teigimu, atsakovas UAB „Jungtis“ pažeidė 2008-07-14 techninės saugos sutarties Nr. 10775, 3.1 punktą, kadangi į įvykio vietą atvyko per 12 min. 30 sek. (b.l. 147).

Iš UAB „Telepaslauga“ ir UAB „Jungtis“ 2008-07-14 techninės saugos sutarties Nr. 10775 Bendrųjų sąlygų 4.1.2 punkto matyti, kad UAB „Jungtis“ įsipareigojo gavus iš atsakovo UAB „Telepaslauga“ objekto signalizacijos (apsauginės, gaisrinės ar pavojaus) sistemos suveikimo pranešimą CS pulte, užtikrinti reagavimo grupės atvykimą prie objekto ne vėliau kaip per šios sutarties Individualiosiose sąlygose nurodytą laiką arba per protingai tam reikalingą laiką, kai atvykimą prie objekto ribojo uždarytos geležinkelio pervažos arba kitos aplinkybės, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti ir įvertinti, išskyrus 4.1.8 punkte nurodytą atvejį (gavus signalizacijos sistemos suveikimo paneigimo pranešimą). Atvykimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo į CS pultą gavimo laiko (b.l. 25). Signalizacijos sistemos patikrinimo akte nustatyta, kad apsaugos signalizacijos pirma zona, programuota su 50 sekundžių atidėjimu, t.y. ši zona suveikia po 50 sekundžių po jos pažeidimo (b.l. 91). Taigi, į objektą buvo įsibrauta anksčiau, nei signalizacija suveikė po jos pažeidimo. Individualiųjų sąlygų 3.1 punktas nustato, jog reagavimo grupės atvykimo laikas prie objekto: ne vėliau kaip per 6 minutes ne piko laiku. Piko laiku reagavimo laikas didinamas iki 30 procentų (b.l. 30). Iš 2011-12-06 UAB „Jungtis“ rašto dėl informacijos pateikimo apie įvykį Nr. 1689-0312_2-001 matyti, kad 2011-11-29, 01.23 val. iš objekto gavo bendrą signalizacijos sistemos suveikimo pranešimą į UAB „Jungtis“ pultą; reagavimo grupė prie objekto atvyko 01:33 h. (b.l. 16). Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus 2012-01-18 rašto Nr. 20-8-S-724 matyti, jog vagystė iš sandėlio patalpų, esančių Draugystės g. 19, Kaunas, įvykdyta 2011-11-29 laikotarpiu nuo 01.23 h iki 01.35 h. (b.l. 17). Iš atsakovo pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad vagystė buvo įvykdyta apytiksliai per 4 min. (b.l. 125). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apsaugos signalizacijos pirma zona, programuota su 50 sekundžių atidėjimu, vagystė galėjo būti pradėta 01:22:10 h., nes signalizacijos sistemos suveikimo pranešimas į UAB „Jungtis“ pultą gautas 01:23 h. Pasak apelianto UAB „Jungtis“ privalėjo prie objekto atvykti iki 01:29 h., tačiau vagystė įvykdyta per 4 min., t.y. iki 01:26:10 h, todėl, nagrinėjamu atveju, Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo UAB „Jungtis“ reagavimo grupės atvykimas nebuvo draudėjo UAB „Telenoja“ nuostolių atsiradimo priežastimi ir neįtakojo nuostolių atsiradimo ar jų dydžio. Konstatuotina, kad atvykimo operatyvumo požiūriu atsakovas UAB „Jungtis“ veikė tinkamai. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių kitų, be jau aptartų, argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo UAB „Jungtis“, kaip reagavimo grupės pažeistas pareigas, nenurodė jokių teisės normų, kurias neteisėtai pritaikė pirmosios instancijos teismas ir (ar) pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad apeliantas nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas deklaratyviai išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę bylos šalims pasinaudoti teise į apeliaciją. Nagrinėjamu atveju ieškovas šią teisę įgyvendino.

Dėl teismo teisės pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio nedalyvaujant ieškovui

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 232 ir 234 straipsnių nuostatas.

Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas geriau pasirengti nagrinėti bylą teisme, 2015-02-23 nutartimi sprendė skirti parengiamąjį teismo posėdį 2015-03-10, 13:30 val., kad jo metu išsiaiškinti šalių pozicijas dėl pareikšto ieškinio, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį, atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (b.l. 117). Iš 2015-03-10 pažymos apie parengiamojo teismo posėdžio eigą, darant garso įrašą, nustatyta, jog ieškovas pareiškė prašymą ieškinį patikslinti, todėl teismas protokoline nutartimi skyrė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio reikalavimus galutinai suformuluoti bei skyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2015-04-14, 13:30 val. (b.l. 126). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu (iki 2015-03-17 įskaitytinai) pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo nepateiktas. Per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau - EPP) sistemą civilinėje byloje Nr. e2-4144-821/2015 buvo pateiktas ieškovo 2015-04-14 prašymas (Nr. DOK-41445), kuriuo ieškovas prašė rengtis bylos nagrinėjimui iš esmės nedalyvaujant ieškovo atstovui, nes dėl didelio užimtumo negalės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 128). Iš 2015-04-14 pažymos apie parengiamojo teismo posėdžio eigą, darant garso įrašą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pranešė, kad gavo ieškovo prašymą rengtis bylos nagrinėjimu iš esmės jam nedalyvaujant, taip pat informavo, jog teismas negavo pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo; pirmosios instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (b.l. 133). Apie 2015-04-14, 13:30 val. parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas buvo informuotas pasirašytinai (b.l. 127). Šalies ar jos atstovo neatvykimo į posėdį priežasties svarbos įvertinimas yra fakto, bet ne teisės klausimas. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms egzistuojant teismas gali atidėti teismo posėdį, pirma, ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir antra, teismas neatvykimo priežastis turi pripažinti svarbiomis. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovas prieš parengiamojo teismo posėdžio pradžią pateikė 2015-04-14 prašymą nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovo atstovui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo atstovo didelį užimtumą, dėl kurio šis negalėjo atvykti (b.l. 128). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė bylą nagrinėti iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, kadangi ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį nelaikė svarbia priežastimi bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovas teismo nustatytu terminu ieškinio reikalavimų nepatikslino, sprendė, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi. Laisvė disponuoti priklausančiomis teisėmis yra saistoma pareigomis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, kreiptis į teismą tinkamai pasiruošus bylos nagrinėjimui, rūpestingai ir atsakingai surinkti įrodymus, juos nurodant procesiniame dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Atsakovas UAB „Telepaslauga“ atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pastebėjo, jog apeliantas vadovaujasi CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusia iki 2011-10-01, taip pat klaidingai remiasi kasacinio teismo 2006 m. praktika. Ginčui aktualioje CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcijoje (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-10-01) yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015).

Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl CPK 232 ir 234 straipsnių pažeidimų. Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovo 2015-03-16 per EPP sistemą pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pabrėžia tai, kad patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-4144-821/2015, 2015-03-16 per EPP sistemą ieškovo nurodomas patikslintas ieškinys nėra registruotas. Vadinasi ieškovo atstovas teismui nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas UAB „Telepaslauga“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrįsti pateikė 2015-07-04 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 0000196 patvirtintą kopiją (b.l. 172) bei 2015-07-01 mokėjimo nurodymą Nr. 4464 (b.l.173). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, pakankamos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 200 eurų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apelianto ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (j.a.k.10017013; Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius) atsakovui UAB „Telepaslauga“ (j.a.k.135110176; S.Žukausko g. 25, Vilnius) 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.