Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Toringa“ atstovei direktorei N. S.,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice Klaipėda“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų individualiai įmonei Alantos Barkauskienės firma, uždarajai akcinei bendrovei „Toringa“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 522,95 Eur žalos, 30,26 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, kieme buvo apgadinta transporto priemonė „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu šis automobilis ieškovės buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju (toliau – ir draudiminis įvykis). Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Pagal remonto sąmatą ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 083333 ieškovė apskaičiavo, kad jos apdrausto automobilio remonto kaina sudaro 741,67 Eur ir išmokėjo draudėjai 522,95 Eur draudimo išmoką (741,67 Eur nuostolio suma – 90 Eur besąlyginė išskaita – 128,72 Eur PVM). Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) pareigūnai nustatė, kad ieškovės apdraustas automobilis „T. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas, kai į jį atsitrenkė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ecoservice Klaipėda“ priklausantis šiukšlių konteineris, kuris nebuvo tinkamai pastatytas ant žemės ar užfiksuotas, kad nekeltų kitiems asmenims pavojaus, tačiau dėl stipraus vėjo konteineris pradėjo judėti ir atsitrenkė į stovintį automobilį „TOYOTA YARIS“, todėl ieškovės nuomone, atsakovė privalo atlyginti žalą, nes ji turėjo pareigą užtikrinti, kad konteineris būtų tinkamai užfiksuotas ir pastatytas. Ieškovė ragino atsakovę geruoju atlyginti padarytą žalą, tačiau turtinė žala atlyginta nebuvo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad reikalauja atlyginti žalą, kilusią dėl konteinerio atsitrenkimo į transporto priemonę. Pažymėjo, kad pareiga atlyginti turtinę žalą, kyla atsakovei, nes ji aptarnauja šiukšlių konteinerį, kuris pajudėjo iš savo vietos ir atsitrenkęs į transporto priemonę ją apgadino. Turtinės žalos dydis yra įrodytas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga kuriam iš trečiųjų asmenų priklausė pajudėjęs šiukšlių konteineris, nes būtent atsakovė (jos darbuotojai) aptarnaudami šiukšlių konteinerius turėjo užtikrinti, jog jie būtų tvarkingi ir nepajudėtų iš savo vietos.

Atsakovė UAB „Ecoservice Klaipėda“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat siūlė pakeisti atsakovę. Nurodė, kad 2017 metais teikė komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo) paslaugas Neringos mieste pagal 2015 m. lapkričio 2 d. paslaugos teikimo sutartį Nr. 15-128, sudarytą su UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru“ dėl Komunalinių atliekų surinkimo Neringos savivaldybės teritorijoje ir išvežimo į Klaipėdos regioninį atliekų sąvartyną (toliau – sutartis). Vykdydama sutartį atsakovė vadovaujantis sutarties 13.1 papunkčiu įsipareigojo nepertraukiamai sutarties laikotarpiu teikti kokybišką komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą pagal šią sutartį, jos priedus nurodytus 7 sutarties punkte, laikantis galiojančių Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T1-31 „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau tekste – taisyklės), Neringos savivaldybės atliekų tvarkymo plano, 2012 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų reikalavimų visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pažymėjo, kad vykdydama įsipareigojimus pagal sutartį atsakovė turėjo laikytis sutartyje ir prieš tai nurodytuose teisės aktuose numatytų sąlygų, kurių privalėjo laikytis ir atliekų turėtojai. Ieškinyje atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos iš esmės grindžiamos tik vieninteliu įrodymu - Klaipėdos AVPK Neringos PK 2017 m. lapkričio 14 d. policijos pažyma, kurioje atsakovės manymu, nurodytos aplinkybės neįrodo atsakovės civilinės atsakomybė egzistavimo sąlygų, be to, dėl policijos nustatytos įvykio vietos ir konteinerio stovėjimo adreso atsakovu šioje byloje turėtų būti kitas asmuo. Policijos pažymoje nurodoma, kad apgadintas automobilis buvo rastas (duomenys neskelbtini), Neringa namo kieme. Nurodytu adresu yra įsikūrusi individuali įmonė (toliau – IĮ) Alantos Barkauskienės firma, kavinė „Sakutis“, kuri yra individualaus mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio turėtoja. Taip pat, tai, jog šiuo adresu įvykio metu buvo pastatyti atliekų surinkimo konteineriai patvirtina ir Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 23 d. Nr. V13-455, 2009 m. kovo 3 d. Nr. V13-82 įsakymu patvirtinta Neringos savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schema, kurios 5 zonoje Nr. 70 pažymėta konteinerių stovėjimo vieta. Vadinasi, pagal sutartyje ir taisyklėse nustatytą tvarką konteinerio valdymo teisė buvo perduota kitam ūkio subjektui, kuris tapo atsakingas už konteinerio eksploataciją ir saugų naudojimą, bei įgijo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytas atitinkamas teises ir pareigas, t. y.: konteinerius statyti ant lygaus ir tvirto paviršiaus, uždaryti konteinerių dangčius po komunalinių atliekų išmetimo, konteinerių ištuštinimo dieną konteinerius išstumti bei vykdyti kitas teisės aktuose numatytas pareigas. Taip pat pažymėjo, jog nors policijos pažymoje, kuria remiasi ieškovė, buvo nurodyta, jog „automobilis buvo apgadintas netoliese stovinčio šiukšlių konteinerio, kuris dėl stipraus vėjo pradėjo judėti link automobilio ir atsitrenkęs į automobilį jį apgadino“, tačiau pažymi, jog šiukšlių konteineris yra pagamintas iš plastiko ir būdamas tuščias, jis turtėtų būti itin stipriai stumiamas vėjo, kad atsitrenkęs į automobilį galėtų padaryti jam realią žalą. Kita vertus, esant itin stipriam vėjui, atsakovės kaltės negali būti, nes stiprus vėjas gali pajudinti tuščią konteinerį net ir su užspaustais stabdžiais, t. y. atsakovės darbuotojams tinkamai atlikus savo pareigas. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įvykio nuotraukų ar filmuotos medžiagos iš kurios būtų matyti, kad žala, kurią prašoma atlyginti, buvo būtent 2017 m. rugsėjo 18 d. atsitrenkusio konteinerio pasekmė. Ieškovės į bylą pateiktos automobilio remonto dirbtuvėse nuotraukos darytos praėjus jau 3 savaitėms nuo įvykio. Ieškovės surašytas transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame konstatuoti automobilio „TOYOTA YARIS“ sugadinimai taip pat buvo sudarytas ne įvykio vietoje, o praėjus daugiau nei savaitei po jo laiko nuo jo (2017 m. rugsėjo 26 d.).

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad žala įvyko dėl atsakovės ar jos darbuotojų, aptarnaujančių konteinerius, kaltės. Vien aplinkybė, kad pažymoje nurodyta, jog konteineris nebuvo tinkamai pastatytas ant žemės ar užfiksuotas savaime nereiškia, kad konteinerio neužfiksavo ar jį netinkamai pastatė atsakovės darbuotojai, nes šiukšlių konteineris, adresu Naglių g. 14A, Neringoje, stovėjo, neužrakintas, atviroje teritorijoje ir prie jo galėjo prieiti bet kas, o vadovaujantis sutarties ir taisyklių nuostatomis, konteinerius išstumti ir užtikrinti jų saugumą turėjo pareigą juos naudojantis asmuo. Svarbu ir tai, kad ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė nuo įvykio praėjus beveik 3 metų terminui, kuomet galimybės tiksliai išsiaiškinti įvykio aplinkybes yra sumažėjusios. Pažymėjo, kad po bylos iškėlimo atsakovė kreipėsi Neringos policijos komisariatą, kuris nurodė, jog įvykio nuotraukų ir vaizdinės medžiagos nėra dėl saugojimo senaties termino. Vadinasi įvykio metu policija fiksavo įvykio aplinkybes naudodama vaizdo fiksavimo techniką ir ieškovei laiku pasikreipus dėl jų gavimo, bylos aplinkybes galimą būtų vertinti daug objektyviau. Be to, atsakovė apie įvykį buvo informuota ieškovės tik 2017 m., lapkričio 22 d., kas taip pat sumažino jos galimybes išsiaiškinti visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Atsakovės nuomone, ieškovė byloje neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.

Taip pat pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, nes kompensuojamųjų palūkanų institutas, reiškiant reikalavimą dėl žalos priteisimo, remiantis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.260–6.261 straipsniais, netaikytinas, todėl turi būti atmestinas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių atsakovės atsakomybę dėl turtinės žalos atlyginimo. Mano, jog atsakovės darbuotojai atliko pareigas tinkamai, jų kaltės dėl žalos susidarymo nėra, todėl ieškinį prašo atmesti. Pateikė prašymą atlyginti atsakovei vykimo į teismo posėdžius išlaidas.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų individuali įmonė (toliau – IĮ) Alantos Barkauskienės firma į bylą pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad: „adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje veiklą iš viso vykdo 4 įmonės, iš kurių 2 turi šiukšlių konteinerius: IĮ Alantos Barkauskienės firma ir UAB „Toringa“. 2017 m. rugsėjo 18 d. į įmonę atvažiavo UAB „Bennet“ atstovas, kuris išėjęs į kiemą pastebėjo, kad į jo automobilio „TOYOTA YARIS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles buvo atsirėmęs šiukšlių konteineris, priklausantis UAB „Toringa“. Kadangi diena buvo ypač vėjuota (ypač stiprus vėjas), įmonės šiukšlių konteineris buvo nuvežtas į kiemą prie įmonės tarnybinio įėjimo. Dėl šio įvykio buvo iškviesta policija, kuri dėl šio įvykio jų neapklausė. Įvykis įvyko šalia gatvės, o ne įmonės kieme“.

2021 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, IĮ Alantos Barkauskienės firmos atstovas liudytojas R. B. paaiškino, kad savo naudojamus konteinerius patys išveždavo (išstumdavo) apie 7 val. ryte arčiau privažiavimo, o vėliau patys parsistumdavo atgal. Kuomet įvyko draudiminis įvykis konteineriai jau buvo ištuštinti, o apie 10-11 val. įmonė parsistūmė savo konteinerį atgal į kiemą. Į jų kiemą buvo atvykęs UAB „Bennet“ atstovas A. B. priimti užsakymą. Išėję į kiemą pamatė, kad šiukšlių konteineris buvo atsitrenkęs į vadybininko automobilį. Įvykio dieną buvo itin stiprus vėjas apie 25 m/s, mano, kad jis galėjo pajudinti ištuštintą konteinerį. Patvirtino, kad įmonės naudojami konteineriai buvo tvarkingi. Nurodė, kad atvykusi policija jų dėl įvykusio įvykio neapklausė.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Toringa“ į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 24 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad apie 2017 m. rugpjūčio 18 d. įvykį nieko nežino, nebuvo informuoti. Su UAB „Bennet“ nedirba, taigi šios įmonės darbuotojo automobilis negalėjo stovėti prie UAB „Toringa“ kavinės. Įmonei priklausantys 2 šiukšlių konteineriai stovi prie kavinės (virtuvės) patalpų, o ne gatvėje kaip nurodoma ieškinyje.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Toringa“ atstovė N. S. taip pat patvirtino, kad įmonei priklausantys 2 šiukšlių konteineriai, kuriuos aptarnavo atsakovė, stovėdavo prie įėjimo į virtuvės patalpas, o ne gatvėje. Vaizdo įrašai nėra išlikę, nes tiek ilgai nėra saugomi. Patvirtino, kad jų įmonės naudojami konteineriai taip pat buvo tvarkingi. Paaiškino, jog konteinerius prie gatvės išstumdavo įmonės darbuotojai, o juos ištuštinus parstumdavo. Pateikė į bylą darbuotojų darbo grafiką 2017 m. rugsėjo mėnesį.

2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. R., atsakovės darbuotojas paaiškino, kad aptarnaujant atliekų surinkinimo konteinerius, jų naudotojai išstumdavo konteinerius prie gatvės, tada juos ištuštinus jie būdavo grąžinami į vietą iš kur buvo paimti, užfiksuojami konteinerių ratukai. IĮ Alantos Barkauskienės firmos naudojamą konteinerį išstumdavo patys įmonės darbuotojai, jeigu konteineris nebūdavo išstumtas, tuomet neidavo jo ištuštinti. Nurodė, kad UAB „Toringa“ šiukšlių konteinerius, jeigu jie nebūdavo išstumti prie gatvės nueidavo patikrindavo ir jeigu reikėdavo ištuštinti patys atsakovės darbuotojai atsistumdavo konteinerius iki gatvės ištuštindavo ir pastumdavo atgal, pastatydami į tą pačią vietą ir užfiksuodami ratukus. Mano, kad pučiant stipriam vėjui, konteineris galėjo pajudėti ir su užspaustais ratukais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Iš bylos duomenų nustatyta, ieškovė reikšdama reikalavimą atsakovei remiasi į bylą pateiktu Klaipėdos AVPK Neringos PK pranešimu, kuriuo ieškovė informuota, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. Neringos PK buvo gautas pranešimas apie tai, kad Neringoje, (duomenys neskelbtini) kieme buvo rastas apgadintas automobilis „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išsiaiškinus įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas netoliese stovinčio šiukšlių konteinerio, kuris dėl stipraus vėjo pradėjo judėti link automobilio ir atsitrenkęs į automobilį jį apgadino. Nustatyta, kad šiukšlių konteineris priklauso UAB „Ecoservice Klaipėdos filialas“, konteineris nebuvo tinkamai pastatytas ant žemės ar užfiksuotas, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar aplink stovintiems automobiliams (į el. b. pateikto Dok. Nr. CBP-3677 zip priedai).

2. Transporto priemonė „TOYOTA YARIS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių draudimu Kasko (į elektroninę bylą (toliau – el. b.) pateikto Dok. Nr. CBP-3677 zip priedai).

3. Pagal remonto sąmatą ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 083333 ieškovė apskaičiavo, kad jos apdrausto automobilio remonto kaina sudaro 741,67 Eur ir išmokėjo draudėjai 522,95 Eur draudimo išmoką (741,67 Eur nuostolio suma – 90 Eur, besąlyginė išskaita – 128,72 Eur PVM) (į el. b. pateikto Dok. Nr. CBP-3677 zip priedai).

4. 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kuria prašė atsakovę regreso tvarka atlyginti 522,95 Eur išmokėtą draudimo išmoką (į el. b. pateikto Dok. Nr. CBP-3677 zip priedai).

5. Atsakovė į bylą pateikė Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 23 d. Nr. V13-455, 2009 m. kovo mėn. 3 d. Nr. V13-82 įsakymu patvirtintą Neringos savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemą, iš kurios matyti, kad 5 zonoje Nr. 70 pažymėta konteinerių stovėjimo vieta (į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-23297 zip priedai).

6. Į bylą yra pateikta internetinės paieškos sistemos „Google street view“ informacija apie objektą, esantį adresu Naglių g. 14A, Neringoje. Įvedus į internetinę paieškos sistemą minėtą adresą pateikiama informacija, kad šiuo adresu yra įsikūrusi IĮ Alantos Barkauskienės firma, kavinė „Sakutis“, kuri yra individualaus mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio turėtoja (naudotoja).

7. Atsakovė į bylą pateikė „Google street wiew“ iš išorės apžiūrėtos minėtos kavinės nuotrauką, kurioje matyti, kad jos kiemo viduje matosi pastatytas su ratukais, žalios spalvos, mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineris (į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-23297 zip priedai).

8. Į bylą atsakovė taip pat pateikė Neringos komunalinių atliekų aptarnavimo grąfiką 2017 m. nuo rugsėjo 15 d. iki gegužės 15 d. iki rugsėjo 31 d., iš kurio nustatyta, kad šiukšlių konteineriai būdavo išvežami pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, tokia seka: Nida, Preila – Pervalka, Juodkrantė (2020 m. rugpjūčio 12 d. į bylą pateikto el. dok Nr. DOK-30376 zip priedai).

9. 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti visą administruojamos bylos dėl žalos atlyginimo medžiagą (žalos numeris 1898124) (į el. b. pateikto dok Nr. DOK-30376 zip priedai).

10. 2020 m. gegužės 13 d. Neringos PK atsakovei pateikė atsakymą į paklausimą, kuriame nurodė, kad „išsiaiškinus įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas netoliese stovinčio šiukšlių konteinerio, kuris dėl stipraus vėjo pajudėjo ir atsitrenkė į minėtą automobilį ir jį apgadino. Nustatyta, kad šiukšlių konteineris priklauso UAB „Ecoservice Klaipėdos filialas“ konteineris nebuvo tinkamai pastatytas ant žemės ar užfiksuotas, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar aplink stovintiems automobiliams. Įvykio nuotraukų ir vaizdinės medžiagos nėra, dėl saugojimo senaties termino“ (į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-23297 zip priedai).

11. Į bylą yra pateikta Lietuvos hidrometereologijos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. pažyma apie hidrometereologines sąlygas, kurioje nurodyta, kad įvykio dieną 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo stebėtas smarkus lietus, kurį lydėjo gūsingas šiaurės vakarų vėjas, didžiausias vėjo greitis buvo 22 m/s ir pasiekė pavojingo metereologinio reiškinio rodiklį. Nurodoma, kad vėjas, kuris pasiekia greitį nuo 20,8 m/s iki 24,4 m/s laikomas audra (į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-31429 priedai).

12. 2020 m. spalio 20 d. Klaipėdos AVPK Neringos PK į bylą pateikė duomenis, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. 12 val. 59 min. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK gavo pranešimą (ROIK 0117000524869, įvykio tipas: turto sugadinimas) apie tai, kad Naglių g. 14A, Neringoje, kieme buvo rastas apgadintas automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apie įvykį pranešė A. P., į įvykio vietą atvyko Neringos PK tyrėjas A. J.. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas netoliese stovinčio šiukšlių konteinerio, kuris dėl stipraus vėjo pradėjo judėti link automobilio ir atsitrenkęs į automobilį jį apgadino. Nustatyta, kad šiukšlių konteineris priklauso UAB „Ecoservice Klaipėdos filialas“, konteineris nebuvo tinkamai pastatytas ant žemės ar užfiksuotas, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar aplink stovintiems automobiliams. A. P. pranešė apie įvykį, nes ketino kreiptis į draudimo bendrovę. Dėl suėjusio senaties termino papildomos informacijos pateikti neturi galimybės (į el. b. 2020 m. spalio 28 d. pateiktas dok. Nr. DOK-41356, jo priedai).

13. Atsakovė pateikė į bylą UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ raštą, jog įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėtojais buvo 3 juridiniai asmenys: IĮ Alantos Barkauskienės firma, UAB „Toringa“ bei UAB „Gintaro galerija“, visi nurodyti rinkliavos mokėtojai vadovaudamiesi Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis gali naudotis visais viešoje erdvėje stovinčiais atliekų konteineriais, arba užsisakyti individualius konteinerius, kuriuos turėjo laikyti individualioje valdoje (2020 m. spalio 29 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-41536).

14. Į bylą taip pat yra pateikti tinklapyje „google street view“ žemėlapiuose užfiksuotos foto nuotraukos, kuriuose yra matomi objektai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje. Nurodytose foto žemėlapiuose matyti, jog nurodytu adresu veiklą vykdančių juridinių asmenų UAB „Toringa“ ir Alantos Barkauskienės IĮ firmos naudojami šiukšlių konteineriai buvo laikomi skirtingose pusėse, t. y. UAB „Toringa“ naudojami konteineriai buvo laikomi pastato gale, prie įėjimo į įmonės patalpas, o Alantos Barkauskienės IĮ firmos naudojamas šiukšlių konteineris stovėjo arčiau kiemo dešinėje namo pusėje (pagal į bylą pateiktą 2020 m. spalio 29 d. dok. Nr. DOK-41536 zip prieduose esančią foto nuotrauką „(duomenys neskelbtini)“) (2020 m. spalio 29 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-41536).

Dėl tinkamo atsakovo byloje nustatymo

15. Atsakovė atsiliepime į ieškinį iškėlė tinkamo atsakovo klausimą, t. y. teigia, kad reikalavimas turi būti pareikštas ne atsakovei, o trečiajam asmeniui IĮ Alantos Barkauskienės firmai, kuri, taip pat (kaip ir atsakovė) privalėjo laikytis Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T1-31 „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Neringos savivaldybės atliekų tvarkymo plano, 2012 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atsakovė taip pat teikė prašymą byloje dėl atsakovės pakeitimo (2020 m. birželio 22 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-23630).

16. Teismas bylos nagrinėjimo metu pasiūlė ieškovei pakeisti atsakovą byloje, tačiau ieškovė teigė, jog jos vertinimu transporto priemonė TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. atsakovė (jos darbuotojai) tinkamai nevykdė savo pareigos užtikrinti, kad šiukšlių surinkimo konteineris, nepaisant to, kas yra jo naudotojas, būtų tinkamai užfiksuotas ir pastatytas. Taigi darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas kildinamas ne dėl netinkamo šiukšlių konteinerio eksploatavimo metu kilusios žalos atlyginimo, o dėl atsakovės darbuotojų netinkamai atliktų darbinių funkcijų. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė dar kartą patvirtino, jog ieškovės vertinimu, ieškinys yra pareikštas tinkamai atsakovei ir teise pakeisti atsakovą byloje nepasinaudojo.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į dispozityvumo principą civiliniame procese netinkamą šalį (atsakovą) pakeisti galima tik pradinio ieškovo sutikimu. Keičiant netinkamą atsakovą: a) ieškovui sutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas tiesiog pakeičia netinkamą atsakovą tinkamu; b) ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir nustatęs, kad atsakovas yra netinkamas, ieškinį atmeta.

18. Pažymėtina, kad CK 6.264 straipsnis numato samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

19. Pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, ieškovės valia nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl ieškovei reikalaujant žalos atlyginimo dėl atsakovės darbuotojų veiksmų, pripažintina, kad reikalavimas byloje yra pareikštas tinkamai atsakovei.

Dėl ieškovės reikalavimo

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti žalą dėl šiukšlių konteinerio padarytos žalos, t.y. jam pajudėjus iš vietos ir atsitrenkus į stovinčią transporto priemonę.

21. Ieškovė (draudikas) regreso tvarka prašo priteisti dėl žalą patyrusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos patirtą žalą iš atsakovės, kaip įmonės, kuriai priklauso šiukšlių konteineris, kuris 2017 m. rugsėjo 18 d. apgadino automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi byloje tarp šalių kyla ginčas dėl žalos atlyginimo priteisimo draudikui išmokėjus draudimo išmoką, kai šiukšlių konteineris atsitrenkė į automobilį.

22. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai byloje dėl žalos atlyginimo ieškinį pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246- 6.249 straipsniai).

23. CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

24. Civilinė atsakomybė yra taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti: 1) žala, 2) neteisėta veika, 3) kaltė, 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Kartu ieškovas gali atskleisti faktus, kad žalos padarymo veiksmai yra neteisėti ne tik bendrųjų reikalavimų, bet ir konkrečių teisės aktų požiūriu – kad buvo pažeistos taisyklės, reikalavimai, instrukcijos ir pan. Pažeidimas turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, kadangi konkretaus asmens veika priežastiniu ryšiu turi būti surišta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą, bei patvirtinti, kad žala yra šio asmens veikos pasekmė. Tai yra bendra taisyklė, kai žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Jei žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo, aplinkybės tampa sudėtingesnės, nes, be jau nurodytų aplinkybių, reikia nustatyti žalą padariusio asmens ryšį su atsakingu už žalą asmeniu ir pastarojo pareigos atlyginti žalą pagrindą.

25. Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ieškovės teigimu, žala automobiliui „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado dėl atsakovės darbuotojų kaltės, t. y. neužtikrinus, jog konteineris yra pastatytas ir užfiksuotas tinkamai ir ieškovės vertinimu to, pakanka pagrįsti, kad tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovei su šia aplinkybe nesutinkant tarp šalių byloje kyla ginčas.

26. Nagrinėjamu atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovė. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas nustatė, kad ieškovė atsakovės kaltę iš esmės grindžia vienu rašytiniu įrodymu - 2017 m. rugsėjo 18 d. Neringos policijos komisariato pranešimu apie tai, kad Neringoje, Naglių g. 14A, kieme buvo rastas apgadintas automobilis „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. sprendimo 1 punktą). Pranešime nurodoma, kad išsiaiškinus įvykio aplinkybes buvo nustatyta, jog automobilis buvo apgadintas netoliese stovinčio šiukšlių konteinerio, kuris dėl stipraus vėjo pradėjo judėti link automobilio ir atsitrenkęs į automobilį jį apgadino. Nurodoma, kad konteineris nebuvo tinkamai pastatytas ant žemės ar užfiksuotas, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar aplink stovintiems automobiliams. Baigiamosiose kalbose ieškovės atstovė nurodė, kad įrodinėdama atsakovės atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą remiasi policijos pažyma, kuri turi didesnę įrodomąją galią. Tačiau išnagrinėjus bylą nenustatyta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu jo aplinkybės buvo išsiaiškintos, t.y. kieno naudojamas šiukšlių konteineris atsitrenkė į automobilį, kad apklausti asmenys pranešę apie įvykį ar šiukšlių konteinerio naudotojai. Teismo posėdžio metu apklausta trečiojo asmens UAB „Toringa“ atstovė N. S. nurodė, jog dėl įvykio ji ar kiti įmonės darbuotojai nebuvo apklausiami policijos pareigūnų, liudytojas R. B. nurodė, kad į įvykio vietą atvykusi policija jų įmonės atstovų neapklausė. Be to į bylą pateiktame 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. spalio 28 d. Neringos PK atsakyme (žr. sprendimo 10 ir 12 punktus) nurodyta, kad įvykio vaizdo medžiagos ar nuotraukų dėl saugojimo termino nėra išlikę. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų UAB „Toringa“ atstovė N. S. ir liudytoja R. D. bei IĮ Alantos Barkauskienės firmos atstovas R. B. patvirtino, jog jie patys atsakovės aptarnaujamus šiukšlių konteinerius, šiukšlių surinkimo dienomis išstumdavo prie gatvės arčiau jų surinkimo vietos, o po jų ištuštinimo grąžindavo į vietą, konteineriai buvo tvarkingi, nusiskundimų dėl pačių konteinerių niekada neturėjo.

28. Ieškovė atsakovės kaltę grindė tuo, kad atsakovei priklausantis šiukšlių konteineris galimai buvo netinkamai pastatytas ir užfiksuotas po jo aptarnavimo (šiukšlių išvežimo) ir todėl dėl įvykio dieną pajudėjo ir apgadino automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad vadovaujantis Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T1-31 „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 29.8. punktu komunalinių atliekų turėtojai (šiukšlių konteinerių naudotojai) privalo: „užtikrinti, kad komunalinių atliekų surinkėjas netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų konteinerių. Komunalinių atliekų turėtojai, naudojantys individualius konteinerius ar kolektyvinius konteinerius, esančius patalpose ar uždarose teritorijose, konteinerių ištuštinimo dieną konteinerius turi išridenti į komunalinių atliekų surinkėjo nurodytas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežis. Vykstant kelio remontui, individualius komunalinių atliekų konteinerius komunalinių atliekų turėtojai turi išridenti į artimiausią šiukšliavežiui privažiuojamą vietą“.

29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

30. Teismo posėdžio vykusio 2021 m. kovo 1 d. metu trečiojo asmens IĮ Alantos Barkauskienės firmos atstovas R. B. paaiškino, kad įvykio dieną buvo itin stiprus vėjas, į įmonę atvykęs UAB „Benneton“ atstovas išėjęs į lauką rado apgadintą savo automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įmonės naudojamas konteineris pačių įmonės atstovų būdavo išvežamas arčiau gatvės ant šaligatvio ir po to kai būdavo ištuštinamas parvežamas atgal. Paaiškino, jog dėl UAB „Toringa“ šiukšlių konteinerių išstūmimo ir grąžinimo atgal juo ištuštinus paaiškinti negali. Įvykio metu konteineriai buvo tušti, nes tą dieną firmos konteinerį ištuštinus, liudytojas nurodė, kad jį 10-11 val. ryto parsistūmė atgal į kiemą. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 10 d. metu trečiojo asmens UAB „Toringa“ atstovė N. S. paaiškino, kad įmonei priklausantys 2 šiukšlių konteineriai iš vakaro apie 24 val. būdavo išvežami prie gatvės ir paliekami užfiksuotais ratais, o ryte kartais jau apie 9-10 val. ryto, po to kai, atsakovės darbuotojai juos ištuštindavo, įmonės darbuotojų būdavo parstumiami atgal į savo vietą. Prie vietos, kurioje buvo laikomi konteineriai buvo užtvara, kuri būtų sustabdžiusi UAB „Toringa“ naudojamus konteinerius nuo išriedėjimo į gatvę. Stebėjimo vaizdo kamerų įrašų įmonė nesaugo. Darbuotojai buvo informuoti, kad išstūmus ir parstūmus konteinerių ratai turi būti užfiksuoti. Atsakovės darbuotojas A. R. 2021 m. gegužės 10 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad šiukšlių konteinerius išstumdavo ir parstumdavo patys juos naudojančių įmonių darbuotojai. Dėl UAB „Toringa“ priklausančių konteinerių paaiškino, kad jeigu įmonė jų neišstumdavo jau ne sezono metu, atsakovės darbuotojai patikrinę ar jie yra pilni, kai reikėdavo juos ištuštinti patys atsistumdavo konteinerius ir grąžindavo juos atgal į vietą. Patvirtino trečiojo asmens UAB „Toringa“ nurodytas aplinkybes, jog prie vietos, kurioje buvo laikomi UAB „Toringa“ naudojami konteineriai buvo užtvara (bortelis), kuris būtų sustabdęs UAB „Toringa“ naudojamus konteinerius nuo išriedėjimo į gatvę. Nurodė, kad esant stipriam vėjui konteineris galėjo pajudėti ir esant užfiksuotiems ratukams. 2021 m. sausio 28 d. rašytiniame paaiškinime A. R. nurodė, kad po konteinerio ištuštinimo konteinerių stabdžiai yra visada užspaudžiami, o jeigu nepavyksta ar stabdžiai yra sugedę apie tai nedelsiant praneša administracijai ir šie duomenys yra suvedami į informacinę sistemą, o konteineris nedelsiant paimamas ir pakeičiamas kitu arba sutaisomas.

31. Pažymėtina, kad trečiojo asmens IĮ Alantos Barkauskienės firmos pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos prieštaringos įvykio vietos aplinkybės, nors teigiama, jog UAB „Bennet“ atstovas A. B. išėjęs į kiemą kur stovėjo jo firmos automobilis „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad į priekines kairės pusės dureles buvo atsirėmęs šiukšlių konteineris, tačiau teigiama jog draudiminis įvykis įvyko šalia gatvės. Tuo tarpu Neringos PK pateiktame paaiškinime dėl įvykio nurodoma, jog automobilis, kurį apgadino šiukšlių konteineris stovėjo Naglių g. 14A, Neringoje, kieme. Šios aplinkybės įvykio metu patikslintos nebuvo, įmonių (trečiųjų asmenų IĮ Alantos Barkauskienės firmos bei UAB „Toringa“, kurios naudojosi šiukšlių konteineriais) atstovai teismui patvirtino, kad įvykio metu ir po jo apklausti nebuvo. Sutiktina su ieškovės atstovės nurodoma aplinkybe, jog Neringos policijos komisariato pažyma yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią, tačiau tik dėl tų aplinkybių, kurios yra nustatytos (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Policijos pažymoje nėra nurodoma, kurios iš įmonių naudojamas ir atsakovės aptarnaujamas šiukšlių konteineris apgadino automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas R. B. patvirtino, kad įvykio dieną IĮ Alantos Barkauskienės įmonės naudojamas konteineris buvo ištuštintas ir parstumtas atgal į kiemą trečiojo asmens, o vadovaujantis policijos pažyma apie įvykį buvo pranešta 2017 m. rugsėjo 18 d. 12.59 val., t.y. iš šių duomenų darytina išvada, jog įvykio metu šiukšlių konteineriai buvo ištuštinti.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visetą, išklausius šalių ir liudytojų paaiškinimus, taip pat atsižvelgiant į byloje esančias trečiųjų asmenų naudojamų šiukšlių konteinerių stovėjimo schemas ir foto nuotraukas bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie hidrometeorologines oro sąlygas įvykio dieną (didžiausias vėjo greitis buvo 22 m/s), teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog draudiminis įvykis 2017 m. rugsėjo 18 d. galėjo įvykti dėl stipraus vėjo pajudėjus iš vietos arčiau automobilio stovėjusiam šiukšlių konteineriui, kurio faktinė naudotoja buvo IĮ Alantos Barkauskienės firma, kadangi kiti du šiukšlių konteineriai, kuriuos naudojo UAB „Toringa“ stovėjo toliau ir už pastato galo, o vadovaujantis policijos pažyma eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), Neringoje, kieme. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad konteineris pajudėjo ir atsitrenkęs į automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė žalą būtent dėl netinkamai atliktų atsakovės darbuotojų darbo funkcijų: konteinerio stabdžio neužfiksavimo ar jo netinkamo užfiksavimo. Pastebėtina, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, t. y. teikia specializuotas paslaugas – šiukšlių išvežimo. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės darbuotojas A. R., dirbęs įvykio dieną, nurodė, jog įmonėje dirba ilgą laiką, paaiškino, kad yra nuolat instruktuojami dėl tinkamo pareigų atlikimo, todėl netikėti šio liudytojo paaiškinimais apie tinkamą pareigų atlikimą teismas neturi pagrindo.

33. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo regreso tvarka kreipėsi tik 2020 m. balandžio 27 d., t. y. ieškinio senaties terminui tokio pobūdžio bylose einant į pabaigą. Dėl itin ilgo laiko nuo žalos padarymo iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo nebėra galimybės surinkti papildomus įrodymus įvykio aplinkybėms patikslinti (pavyzdžiui vaizdo įrašus). Bylos nagrinėjimo eigoje teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, apklausti liudytojais asmenis, kurie galėtų paaiškinti įvykio aplinkybes, tarp jų ir apklausti UAB „Bennet“ atstovą A. B., tačiau ieškovė teismui prašymų neteikė. Tuo tarpu atsakovės atstovas pateikė teismui prašymus apklausti liudytojais R. B., trečiojo asmens UAB „Toringa“ darbuotoją R. D., atsakovės darbuotoją A. R., siekiant išsiaiškinti visas svarbias eismo įvykio aplinkybes, t.y. aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad teikti papildomus įrodymus, prašymus (teismui pasiūlius, o ne įpareigojus juos pateikti) yra šalies teisė, bet ne pareiga, tačiau jų nepateikimas gali sukelti šaliai nenaudingas procesines pasekmes – teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali priimti sprendimą ne jos naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).

34. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė ir neįrodė, jog draudiminis įvykis įvyko būtent dėl atsakovės (jos darbuotojų) kaltės, t.y. jiems neužtikrinus, kad aptarnaujamo šiukšlių konteinerio stabdžiai yra tinkamai užfiksuoti, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovės veiksmus laikytini neteisėtais pagal CK 6.246 straipsnio nuostatas ir atsakovei nekyla pareiga atlyginti žalą regreso tvarka, nes nėra nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai, ryšys tarp atsakovės (jos darbuotojų) tiesioginių veiksmų ir žalos atsiradimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsakovei UAB „Ecoservice Klaipėda“. Atsakovė 2021 m. kovo 1 d. pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 55 Eur išlaidų dėl atvykimo į teismo posėdžius (2021 m. kovo 1 d. į el. b. pateiktas dok Nr. DOK-9110).

36. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

37. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (kuro pirkimo kvitai) patvirtina, jog atsakovė patyrė 55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atvykimu į 2020 m. spalio 27 d. vykusį teismo posėdį iš Vilniaus į Klaipėdą, šios išlaidos laikytinos būtinomis, todėl priteistinos atsakovei UAB „Ecoservice Klaipėda“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 88 straipsnio 10 punktas, 178, 185 straipsniai).

V. C. proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ naudai 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų dėl atvykimo į teismo posėdžius.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.