Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė J. B. ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1992-490/2020 nustatytą bendravimo tvarką, išdėstant ją taip: 1) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnametėmis dukromis G. R., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį: pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą šeštadienį iki 15.00 val. bei pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 15.00 val.; 2) nepilnamečių dukrų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ligos atveju, S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ligos atveju, ar dėl pateisinamo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) užimtumo darbo reikalais, bendravimas nukeliamas į sekantį artimiausią savaitgalį tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka; 3) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) informuoja S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie nepilnamečių dukrų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimus ir sveikatos sutrikimus; 4) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja dalyvauti nepilnamečių dukrų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) auklėjime, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų mokytis sudarymo; 5) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja atvykimo pasiimti nepilnamečių dukrų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jų gyvenamosios vietos metu, bendravimo su dukromis metu ir grąžinimo dukrų į jų gyvenamąją vietą metu būti blaivus, t. y. nebūti apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų; 6) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima dukras G. R., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jų gyvenamosios vietos, savo lėšomis.

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovės J. B. atstovas advokatas R. L. nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1992-490/2020 buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės J. R. ir atsakovo S. R., pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus be apribojimų, juos auklės ir rūpinsis bendru sutarimu su J. R.. Ieškovė prašo nustatyti kitokią tvarką, nes situacija yra iš esmės pasikeitusi. Atsakovas niekada nebuvo rūpestingas tėvas, piktnaudžiavo alkoholiu, nepaisant prašymų susiimti ir pasistengti dėl šeimos ir vaikų. Nutraukiant santuoka nemanė, kad yra tikslinga apibrėžti konkrečią bendravimo tvarką su vaikais. Buvo įsitikinusi, kad skyrybos atsakovą paveiks, kad jis suvokęs, kad dėl jo kaltės iširo santuoka, norės pasikeisti, kad pradės stengtis ir keistis bent jau dėl dukrų. Nepaisant iširusios santuokos, ieškovė norėjo, kad dukros bendrautu su tėvu. Atsakovo elgesys nepasikeitė, jis ir toliau stipriai piktnaudžiauja alkoholiu, negerbia ieškovės, nieko nepranešęs apsvaigęs atvyksta į ieškovės namus, kelia triukšmą, reikalauja pasimatyti su mergaitėmis. Toks atsakovo elgesys gąsdina tiek ieškovę tiek vaikus. Dėl to prašoma nustatyti naują bendravimo tvarką.

Atsakovas procesinių dokumentų reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui siųstu elektroniniu laišku nurodė, jog ieškinį pripažįsta ir prašo priimti sprendimą jam nedalyvaujant. Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie teismo posėdį jam yra pranešta tinkamai per darbovietę.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno miesto VTAS) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškinyje prašoma nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1992-490/2020, buvo nustatyta atsakovo S. R. bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis G. R. ir I. R., t. y. teismas nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus be apribojimų, juos auklės ir rūpinsis bendru sutarimu su ieškove J. R..

CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).Taigi bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, ir teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Kaip jau minėta, CK 3.156 straipsnis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi įstatymas vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę.

Teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nustačius ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bus pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, nebus neužtikrinta vaikų interesų apsauga (CPK 178 straipsnis), priešingai atsakovas sutiko su ieškovės nurodoma bendravimo tvarka ieškinio tenkinimui neprieštaravo. Pažymėtina, kad vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažamečiai vaikai negali būti atskirti nuo tėvo, jie turi pažinti jį, jausti jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Tai, kad ieškovė su atsakovu nesugeba išspręsti tarpusavio konfliktų taikiai, neturi nukentėti vaikų interesai. Vaikams emociškai yra reikšmingi abu tėvai, dėl kurių tarpusavio konfliktų paprastai vaikai patiria neigiamus jausmus, todėl vardan vaikų gerovės, tėvams turi būti svarbesni vaikų, o ne jų pačių interesai. Kaip jau nurodyta, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu ar motina. Ieškovė, būdama nepilnamečių vaikų motina, turėtų prioritetiškai ginti vaikų interesus, netrukdyti tėvo ir sūnų bendravimui, priešingai, skatinti tėvo ir sūnų bendravimą. Kauno miesto VTAS pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškinyje prašoma nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės prašomos nustatyti vaikų bendravimo tvarkos, o bendravimo tvarkos metu nenustačius šalims santuokos nutraukimo momentu bei siekiant išvengti galimybės kilti tarp šalių ginčams ateityje, ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintinas ir nustatytina nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka.

Teismas išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė pagal 2020 m. birželio 20 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2Mr)ATP-C-2022-01651, buvo teikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Šiuo sprendimu yra tenkinamas ieškovas pareikštas reikalavimas, todėl iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėja 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 2022 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. Nr.(8.2Mr)ATP-C-2022-01651 ,Valstybė už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 300,00 Eur išlaidų pagal pažymą Nr.APD-2022-13939, kurios priteisiamos iš atsakovo, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 99,96 straipsnių reikalavimus proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikdama ieškinį nesumokėjo žyminio mokesčio, nes buvo atleista nuo jo mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteisiamas 105,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 31,20 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, minėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2020 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1992-490/2020, nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką, išdėstant ją taip:

1) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnametėmis dukromis G. R., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį: pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą šeštadienį iki 15.00 val. bei pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 15.00 val.;

2) nepilnamečių dukrų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ligos atveju, S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ligos atveju, ar dėl pateisinamo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) užimtumo darbo reikalais, bendravimas nukeliamas į sekantį artimiausią savaitgalį tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka;

3) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) informuoja S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie nepilnamečių dukrų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimus ir sveikatos sutrikimus;

4) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja dalyvauti nepilnamečių dukrų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) auklėjime, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų mokytis sudarymo;

5) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja atvykimo pasiimti nepilnamečių dukrų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jų gyvenamosios vietos metu, bendravimo su dukromis metu ir grąžinimo dukrų į jų gyvenamąją vietą metu būti blaivus, t. y. nebūti apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų;

6) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima dukras G. R., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jų gyvenamosios vietos, savo lėšomis.

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 300,00 Eur (tris šimtus Eur ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant, juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,20 Eur (trisdešimt vieno euro 20 ct) pašto išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėjas R. Š.