- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- ATP-544-626/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- J. S.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-04 nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str., 187 str. 1 d., už tai, kad jis, 2015-12-23, apie 23.50 val., viešoje vietoje Vilniuje, L. A. g. 20, būdamas neblaivus (konstatuotas 2.92 promilių girtumas) keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų, atliekančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, reikalavimo nusiraminti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-04 nutarimą, pritaikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti nuobaudą.
Apeliantas mano, kad jam paskirta nuobauda yra per didelė. Nurodo, kad jis yra neįgalus, nustatytas darbingumas 50 procentų, gyvena su neįgalia motina. Mano, kad jo padėtis galėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nuobaudos sumažinimas labiausiai atsilieptų jo šeimos biudžetui.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą, nes jis objektyvus ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti paskirtą piniginę nuobaudą. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
ATPK 174 str. įtvirtinto pažeidimo padarymas užtraukia asmenims baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
ATPK 187 str. 2 d. nustatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Apylinkės teismas J. S. pagal ATPK 174 str. skyrė 28 Eur baudą, pagal ATPK 187 str. 2 d. – 86 Eur baudą. Pritaikęs ATPK 33 str. nuostatas, nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę 86 Eur dydžio nuobaudą.
Individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-57-139/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai).
Pagal pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. S. neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, juos padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors konstatavo, jog jis teisės pažeidimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė pagal ATPK 32 str. 1 d. 8 p. pripažįstama atsakomybe sunkinančia, tačiau nesant skundo pažeidėjo atsakomybę sunkinančiais pagrindais, aukštesnysis teismas sunkinti apelianto padėties negali, bet privalo atsižvelgti individualizuojant bausmę.
Pirmosios instancijos teismas apelianto taip pat nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas jo sveikatos būklę prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. ATPK 31 str. 1 d. 10 p. nustatyta, kad atsakomybe lengvinančia pripažįstama aplinkybė, kai administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui yra nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Apelianto pateikta pažyma patvirtina, kad J. S. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 50 procentų darbingumas, jis negali dirbti tam tikros rūšies darbų tam tikromis sąlygomis, duomenų, kad jam būtų nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis byloje nėra. Be to, byloje nėra jokių duomenų, liudijančių sunkią pažeidėjo turtinę padėtį, kad būtent jis prižiūri ir rūpinasi neįgalia mama. Atsižvelgiant į išdėstytą, į pažeidimo pobūdį, spręstina, kad nėra pagrindo pažeidėjo dalinį darbingumą, jo mamos neįgalumą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Pažymėtina, kad teismas nėra įpareigotas, net esant vienai ar kelioms lengvinančioms ir nesant sunkinančių, aplinkybių sumažinti nuobaudos dydį.
ATPK 30² str. 1 d. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis numatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Esat atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pažymėtina tai, kad apylinkės teismas nenustatęs nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, paskyrė ne vidutines kaip tai numato įstatymas, o minimalias inkriminuotų pažeidimų sankcijose numatytas pinigines nuobaudas, kurias ne iš dalies sudėjo, o subendrino apėmimo būdu ir paskyrė minimalią nuobaudą, nustatytą sunkesniojo iš padarytų administracinių teisės pažeidimų sankcijoje. Visa tai rodo, kad priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas paskyrė apeliantui per griežtą nuobaudą. Apelianto pažeidimai yra gana šiurkštūs, padaryti apeliantui esant neblaiviam, todėl vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei minimali piniginė nuobauda, nustatyta sunkesniojo iš padarytų administracinių teisės pažeidimų sankcijoje (ATPK 187 str. 2 d.).
Apeliantui išaiškintina, kad jis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo gali kreiptis į valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-04 nutarimą nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.