- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- eA-1947-143/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04042-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vidginta“
- Atsakovas
- Narkotikų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vidginta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vidginta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Vidginta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, apeliantas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. ATK2-84/14 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas), kuriuo už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11 punktų pažeidimus paskirta 10 000 Lt bauda, arba pakeisti šį nutarimą ir paskirti mažesnę nei Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.
Pareiškėjas nurodė, kad jo valdomas restoranas–baras „Alaus namai“ (toliau – ir Restoranas) yra alaus mėgėjų bei specialistų klubas, kuriame ne tik pristatomas tikras lietuviškas alus, gaminamas mažuose lietuviško alaus bravoruose pagal senąsias tradicinio gyvo alaus gamybos technologijas, bet ir skaitomos paskaitos apie alaus istoriją, kultūrą, alaus gamybos procesų kilmę, tradicijas, taip pat vykdomos pažintinės degustacijos. Alaus gamyba yra vienas iš tautinio paveldo amatų, saugomas Tautinio paveldo produktų įstatymo, ir nors pareiškėjas nėra tautinio paveldo institucijos sertifikuotas amatininkas kaip alaus gamintojas, tačiau savo veikla siekia prisidėti prie priimtinos visuomenei ir valstybei alaus gamybos bei atsakingo alkoholio vartojimo kultūros puoselėjimo. Pareiškėjas pabrėžė, jog organizuoja ne tik kultūrinius renginius, bet ir edukacinius seminarus, kviečiančius alaus žinovus vertinti lietuvišką produkciją visuomenėje, todėl restorano interjeras (viena iš priemonių jam sukurti – publikuojami užrašai ant sienų ir inžinerinių konstrukcijų, maišai ir marškinėliai su garsiomis citatomis) kuriamas atspindėti pareiškėjo vykdomą kultūrinę, edukacinę veiklą. Pareiškėjas nesutiko, kad Restorano patalpose lankytojams matomose vietose, t. y. ant marškinėlių, maišo, sienų ir inžinerinių konstrukcijų, pateikiami užrašai yra alkoholio reklama, pažeidžianti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11 punktus.
Pareiškėjo nuomone, ginčo tezės neatitinka reklamai keliamų kriterijų, kadangi jos neturi komercinio pobūdžio bei neskatina įsigyti ar vartoti alkoholio. Pažymėjo, kad tai per daug metų išmintingomis tapusios sentencijos, kurios naudojamos sukurti jaukią aplinką Bendrovei priklausančiose patalpose. Šios tezės visuomenėje tapo žinomos prieš pareiškėjui pradedant vykdyti ūkinę veiklą, todėl negali būti susijusios su jo vykdoma komercine veikla. Ginčo tezėmis siekiama ne alkoholio vartojimo skatinimo, o kalbos vaizdingumo. Atkreipė dėmesį, jog tezėse nėra nurodyti konkretūs alkoholinių gėrimų gamintojų pavadinimai, prekės ženklai, kurie skatintų įsigyti alkoholio. Publikuojamos tezės parodo ironišką neigiamą požiūrį į besaikį alkoholio vartojimą. Paaiškino, kad tezės nėra pirktos ar užsakytos, o išverstos į lietuvių kalbą ir visiems prieinamos internetu ar literatūroje, o seniai mirę garsūs žmonės pasirinkti dėl jų šmaikštaus požiūrio į alkoholio vartojimą. Pateikti tekstai yra kultūrinio pobūdžio ir tikslingai nukreipti į siekį atkreipti lankytojų dėmesį į alkoholio vartojimo problemiškumą. Vidutinis vartotojas turėtų suvokti nurodytų tezių ironiją, pašaipą, susimąstyti apie prioritetus, saikingą alkoholio vartojimą. Atsakovas Nutarime nepateikė įtikinamų įrodymų, kad Bendrovė, publikuodama aptariamas tezes, objektyviai siekė veikti vartotojų ekonominį elgesį. Publikuota informacija nėra laikytina reklama tik dėl tiesiogiai frazėse minimo alaus tariamai teigiamų savybių, kurios savo prasme iš tikrųjų neigia besaikį alkoholio vartojimą. Pareiškėjo įsitikinimu, iš pateikiamos informacijos turinio vidutinis vartotojas niekaip negalėtų priimti ekonominio sprendimo įsigyti ir (ar) vartoti tam tikros rūšies alkoholio, kurio jis nebūtų priėmęs kitomis aplinkybėmis, t. y. nesant ginčo frazių ant marškinėlių, maišo, sienų ir inžinerinių patalpų konstrukcijų. Taip pat pabrėžė, kad su frazėmis galima susipažinti tik Restorane, į kurį įleidžiami tik 18 metų sulaukę asmenys.
Pareiškėjo nuomone, skundžiamame nutarime įvardyti konkretūs Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimai yra taip pat nepagrįsti. Pažymėjo, kad ginčytinos frazės yra garsių žmonių į istoriją įėję posakiai, kurie nebuvo specialiai kurti pareiškėjo užsakymu ir turint tikslą daryti įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, specialiai užsakytos, turint tikslą skatinti vartoti alkoholį. Šiuo atveju teiginiuose naudojama informacija apie citatų autorius neatlieka jokių funkcijų, kurių įgyvendinimas būtų draudžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o atskleisdamas ginčytinų tezių autorius pareiškėjas įgyvendina jų asmenines neturtines teises į autorių teisių objektą ir nesiekia pateiktos informacijos sustiprinti žymių visuomenės veikėjų netiesioginiu (neaktyviu) dalyvavimu publikuojamoje informacijoje. Kadangi tezės, citatos yra atskiri, tarpusavyje nesusiję užrašai, juose nėra jokių asociacijų ir užuominų, tiesiogiai siejančių alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, socialine sėkme ir seksualiniu pagerėjimu. Pareiškėjo teigimu, ginčo teiginiai yra pristatomi humoristine forma, tačiau referuoja į gilesnę ir niūresnę mintį, t. y. skelbia alkoholio vartojimo kenksmingumą. Frazės yra pernelyg abstrakčios ir nuasmenintos, kad vartotojas galėtų daryti išvadas apie teigiamą asmeninių žmonių savybių pokytį, paskatintą alkoholio vartojimo. Pareiškėjo nuomone, citatos palankiai nevaizduoja nesaikingo alkoholio vartojimo ir neigiamai neatsiliepia apie abstinenciją bei saikingumą, o, priešingai, jomis smerkiamas ir pašiepiamas besaikis alkoholio vartojimas. Citatos turi tik simbolinę prasmę ir yra pernelyg abstrakčios, neapibrėžtos bei nenurodo nė vienos alkoholinio gėrimo savybės, galinčios suklaidinti vidutinį vartotoją. Pabrėžė, kad pateikdamas citatas supažindino lankytojus su teisinga informacija, t. y. žymių žmonių originaliomis mintimis, tokiomis, kokios jos yra išsakytos, ir jokiu būdu nesiekė klaidinti vartotojų dėl alkoholio vartojimo pasekmių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo šališki ir nepagrįsti teiginiai veda prie klaidingos išvados, kad pateikiama informacija, kuri yra tapusi kalbinės kultūros dalimi ir kurios absurdiškumo bei aiškaus satyriško hiperbolizavimo faktas nėra ginčijamas, yra laikytina alkoholio gaminių reklama. Pažymėjo, kad Departamentas riboja Bendrovės informacijos ir saviraiškos laisves, be to, skundžiamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra alkoholinių gėrimų pardavėjas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl akivaizdu, jog pagrindinė Bendrovės mintis yra siekis reklamuoti alkoholinius gėrimus, siekti ekonominės naudos, skatinant juos vartoti. Šiuo atveju reklamos priemonė yra marškinėliai, maišeliai, restorano sienos ir kitos inžinerinės konstrukcijos, kuriose rašytine forma pateikta draudžiama alkoholio reklama. Pažymėjo, kad tai, jog reklamoje, pareiškėjo teigimu, yra naudojamas humoras ar ironija, nepanaikina Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo sudėties, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir pakanka, kad tokia komercinė informacija, kuri savo turiniu prieštarauja paminėtam teisės aktui, yra paskleista. Pažymėjo, kad vertintini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, jog garsių žmonių frazės naudojamos jau seniai ir jas galima rasti įvairioje literatūroje, visuomenės informavimo priemonėse bei jog pateikta informacija nėra draudžiama reklama, nes frazės yra abstrakčios ir simbolinės. Atsakovo nuomone, aptariamos frazės nėra tik simbolinės ir abstrakčios, jos tiesiogiai ar netiesiogiai skatina įsigyti ir vartoti reklamuojamus alkoholinius gėrimus, be to, padarytų pažeidimų nepanaikina ir tai, kad naudojamose tezėse nėra nurodyti konkretūs alkoholinių gėrimų gamintojų pavadinimai, prekės ženklai ir pan.
Atsakovas pažymėjo, kad draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį, o nustatant reklamos faktą nebūtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp alkoholinio gėrimo vartojimo ir konkretaus jo sukelto poveikio, užtenka, kad informacija apie alkoholinį gėrimą būtų pateikta tokia forma, kad potencialaus pirkėjo ar vartotojo sąmonėje susiformuotų kodas „alkoholis“ – fizinė, psichinė sveikata, išeitis, stimulas. Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimui nustatyti užtenka, kad pats tekstas būtų palankus ir skatinantis vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat atkreipė dėmesį, jog, konstatuojant alkoholio reklamos pažeidimą, būtina nustatyti ne atlygintinumo ar materialinės naudos faktą, bet valinį veiksmą paskleisti draudžiamą alkoholio reklamą. Kadangi pareiškėjas savo iniciatyva paskelbė reklaminę informaciją Restorane, t. y. aktyviai siekė būtent tokio turinio reklaminę informaciją paskleisti, todėl draudžiamos alkoholio reklamos pateikimas buvo pareiškėjo diskrecija, todėl jis atsako Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo alkoholinių gėrimų reklamoje nurodyti kaizeris Vilhelmas, Martynas Liuteris, Luji Pasteras, Gajus Julijus Cezaris, Frankas Zappa, Frankas Sinatra, Oskaras Vaildas, taigi pareiškėjas alkoholinių gėrimų reklamoje naudoja garsius asmenis, jų vardą. Šiuo atveju garsūs asmenys buvo pasirinkti pritraukti potencialius vartotojus, paskatinti juos vartoti alkoholinius gėrimus apskritai, žymių žmonių naudojimas reklamoje labiau populiarina alkoholinius gėrimus, jų vartojimą ir įsigijimą. Be to, atsakovo nuomone, ginčo frazėmis alkoholio vartojimas siejamas su fizinės būklės, psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, raminančiomis ir gydomosiomis savybėmis, socialine sėkme. Pabrėžė, kad ginčo tezėmis taip pat pateikiama klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus.
Atsakovas nesutiko, kad skundžiamu nutarimu yra ribojama pareiškėjo saviraiškos ir informacijos laisvė ar kad nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Atkreipė dėmesį, jog įstatymų leidėjas nustatė alkoholio reklamos apribojimus Alkoholio kontrolės įstatyme, norėdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos piliečių sveikatą ir moralę. Pažymėjo, jog pareiškėjo pateikti argumentai, kad vartotojai reklamą supranta būtent taip, kaip jis išdėstė skunde, vertintini kaip nepagrįsti.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas sumažinti baudą yra absoliučiai nemotyvuotas. Pareiškėjui buvo paskirta tinkama ekonominė sankcija, ir baudos sumažinimas prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintiems tikslams, juolab kad Bendrovė padaryto pažeidimo iš esmės nepripažįsta ir dėl jo nesigaili.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Departamento 2014 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. ATK2-84/14 dalį, kuria pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 ir 11 punktus dėl Oskaro Vaildo citatos „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Departamento 2014 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. ATK2-84/14 teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nesutiko, kad ginčo tezės yra alkoholio reklama, todėl, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, visų pirma vertino, ar Bendrovės skleista ir atsakovo vertinta informacija laikytina reklama Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu.
Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1997 m. vasario 13 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1586/2008, 2009 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-717/2010, 2012 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012, 2011 m. liepos 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-1079/2011, 2013 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-327/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-398/2013, 2004 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-604/2004. Pažymėjo, jog laikomasi nuostatos, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinant visas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi teismas sprendė, ar šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti abiejų alkoholio reklamos elementų buvimą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pirmasis alkoholio reklamos elementas – informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus, skleidimas. Bent koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, tuo pačiu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (tegul ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2048/2012). Šiuo atveju ginčo tezės, nors daugelis iš jų yra ironiškos, humoristinio pobūdžio, tačiau iš pirmo įspūdžio (momentinės asociacijos) formuoja pozityvią nuomonę apie alaus vartojimą, todėl laikytinos skatinančiomis vartoti šį alkoholinį gėrimą. Nors tezėse „Visas pasaulis atsilieka nuo manęs vienu bokalu“, „Užjaučiu žmones, kurie negeria – iš ryto atsibudę, jie taip pat jausis visą dieną“, „Geriu tam, kad neprisiminti, kad geriu“, „Mano senelei yra per 80 metų ir jai nereikia akinių“ bei „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“ nenurodyta, koks gėrimas yra geriamas, tačiau atsižvelgiant į šių tezių pateikimo vietą (Restoranas) bei kitas šiame restorane pateikiamas ginčo frazes, kuriose aiškiai įvardijamas alus, darytina išvada, kad pirmiau paminėtos tezės yra aiški nuoroda būtent į alaus vartojimą.
Teismo įsitikinimu, antrasis reikalavimas – tokios informacijos sąsajos su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla, nagrinėjamoje byloje taip pat yra, nes pareiškėjas, būdamas alaus restorano savininkas, turi komercinį ir kitokį suinteresuotumą dėl šio alkoholinio gėrimo populiarinimo ir platinimo bei informacijos, skatinančios įsigyti jo restorane parduodamus alkoholinius gėrimus, t. y. alų, pateikimas restorano patalpose yra tiesiogiai susijęs su jo pagrindine komercine, ūkine veikla. Taigi pareiškėjo Restorano interjere panaudotų tezių visuma suteikia teigiamas asociacijas dėl šio alaus vartojimo bei formuoja šios informacijos vartotojams palankų požiūrį į nurodytą gėrimą. Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu, to pakanka pripažinti tokią ginčo tezių kompoziciją alkoholio reklama.
Teismas, konstatavęs, jog ginčo tezėmis pateikiama informacija laikytina reklama, toliau vertino, ar tokia reklama pagrįstai pripažinta Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11 punktų pažeidimu. Pažymėjo, kad alkoholio reklamos vertinimas atliekamas taikant vidutinio vartotojo suvokimo kriterijų. Teismas atsižvelgė į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 p.; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 p.; 2001 m. spalio 25 d. sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 p.; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375, 31 p.; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas P. A. C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 p.; kt.).
Teismas nustatė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimu atsakovas pripažino pareiškėjo Restorane publikuotas tezes: „Suraskite man moterį, kuri myli alų ir užkariausiu visą pasaulį“, „Kaizeris Wilhelmas“, „Alaus namai“ (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3 p. reikalavimų pažeidimas); „Geriau galvoti apie dievą alaus užeigoje, nei apie alų bažnyčioje“, „Martin Luther (1483–1546)“, www.alausnamai.lt“ ir „Martin Luther geriau galvoti apie dievą alaus smuklėje, negu apie alų bažnyčioje“; „Butelyje alaus yra daugiau išminties, nei visose pasaulio knygose“, „Louis Pasteur (1822–1895)“, „www.alausnamai.lt“, „Alaus namai“; „Alus yra didis ir galingas gėrimas“, „Julius Caeser (100–44 BC)“, „www.alausnamai.lt“, „Alaus namai“; „Šaltas alus šildo“, „Alaus namai“, „www.alausnamai.lt“, „(duomenys neskelbtini)“; „Frank Zappa negalite vadintis tikra valstybe, jei neturite savo oro linijų ir alaus“; „Frank Sinatra užjaučiu žmones, kurie negeria – iš ryto atsibudę, jie taip pat jausis visą dieną“. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju visuotinai žinoma ir nėra ginčo, kad kaizeris Vilhelmas, Martynas Liuteris, Luji Pasteras, Julijus Cezaris, Frankas Zappa bei Frankas Sinatra yra garsūs asmenys. Nors ginčo tezės buvo kurtos ne specialiai Bendrovei, jos Restorano interjerui, tačiau tezėse, pripažintose alkoholio reklama, naudojamas paminėtų garsių žmonių vardas, ginčo teiginiai pateikti jų vardu, todėl teismas pripažino, jog Departamentas pagrįstai nustatė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą.
Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Nustatė, jog šios nuostatos pažeidimu pripažinta ginčo tezė „Šaltas alus šildo“. Teismas sutiko su atsakovo pozicija dėl šio pažeidimo, kadangi paminėtoje frazėje alaus vartojimas siejamas su fizinės būklės pagerėjimu, t. y. sušilimu, teigiant, jog, išgėręs šalto alaus, žmogus sušils. Taigi šia fraze siekiama suformuoti alaus, kaip šildančio gėrimo, įvaizdį ir taip skatinti vartotojus rinktis būtent šį alkoholinį gėrimą.
Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Pažymėjo, jog nors ginčo teze „Homer Simpson alus yra visų gyvenimo problemų priežastis ir sprendimas“ alus įvardijamas ir neigiamu aspektu, kaip problemų priežastis, tačiau tuo pačiu pastarąja teze tiesiogiai teigiama, jog alus yra ir problemų sprendimo būdas, tai akivaizdžiai pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimu, teismo vertinimu, pagrįstai pripažinti ir teiginiai „Vokiečių vienuolių posakis tas kuris geria alų – miega gerai, tas, kuris, miega gerai – nedaro nuodėmių, tas, kuris nedaro nuodėmių – keliauja į dangų... Amen...“ bei „Geriu tam, kad neprisiminti, kad geriu“, kurie alaus vartojimą sieja su problemų sprendimu, psichinės veiklos pagerėjimu, t. y. pirmuoju atveju teigiama, jog išgėręs alaus žmogus geriau miega (psichinės veiklos pagerėjimas), nedaro nuodėmių (problemų sprendimas), o antruoju atveju iš esmės teigiama, kad problemos bus pamirštos (išspręstos) išgėrus alkoholio.
Teismas pažymėjo, jog paminėta tezė „Vokiečių vienuolių posakis tas kuris geria alų – miega gerai, tas, kuris, miega gerai – nedaro nuodėmių, tas, kuris nedaro nuodėmių – keliauja į dangų... Amen...“, Departamento nuomone, taip pat pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktą, draudžiantį alkoholio reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis. Šio alkoholio ribojimo pažeidimu taip pat pripažinta tezė „Henny Youngman mano senelei yra per 80 metų ir jai nereikia akinių. Ji geria tiesiai iš butelio.“ Pabrėžė, kad vokiečių vienuolių posakis alaus gėrimo pasekme nurodo gerą miegą, t. y. poilsį, ir tai sietina su raminamosiomis savybėmis, tai prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Dėl antrojo posakio teismas atkreipė dėmesį, jog, vertinant alkoholio reklamą, taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Tai, kad, pareiškėjo nuomone, ginčo tezės yra humoristinio pobūdžio, reiškia ironišką bei pašiepiantį požiūrį į alkoholio vartojimą, nepatvirtina to, kad vidutinis vartotojas būtent taip ir suvokia šių užrašų prasmę. Nors, įsigilinus į frazę „Henny Youngman mano senelei yra per 80 metų ir jai nereikia akinių. Ji geria tiesiai iš butelio“, yra aišku, jog tai tik žodžių žaismas ir gėrimas iš butelio regėjimo nepagerina, tačiau iš pirmo žvilgsnio paminėta frazė vidutiniam vartotojui sudaro įspūdį, jog akinių nereikia tiems žmonėms (gydomoji savybė), kurie geria (šiuo atveju alų) tiesiai iš butelio.
Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Nustatė, kad kaip siejamą su socialine sėkme Departamentas pripažino pareiškėjo restorano patalpose užrašytą frazę „Frank Zappa negalite vadintis tikra valstybe, jei neturite savo oro linijų ir alaus“. Teismas pritarė tokiai atsakovo pozicijai. Pažymėjo, kad paminėta Franko Zappos fraze iš esmės teigiama, jog ta valstybė, kuri neturi savo alaus, nėra tikra valstybė, t. y. tokia valstybė nėra sėkminga, todėl alus šiuo atveju yra siejamas su sėkme, pasisekimu, tai prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 punktui.
Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad šio draudimo pažeidimu pripažintina tezė „Henny Youngman – kai perskaičiau, kad alus yra blogis – iš karto mečiau skaityti“, nes pastarąja iš esmės yra pašiepiamas saikingumas, abstinencija. Fraze „Humphrey Bogari visas pasaulis atsilieka nuo manęs vienu bokalu“ palankiai vaizduojamas nesaikingas alkoholio vartojimas, nes tie, kurie išgeria mažiau nei citatos autorius, pateikiami kaip atsilikėliai, tai laikytina neigiamos prasmės žodžiu, todėl taip iš esmės skatinama „pasivyti“ citatos autorių, kad nebebūtum atsilikėliu. Tezė „Frank Sinatra užjaučiu žmones, kurie negeria – iš ryto atsibudę, jie taip pat jausis visą dieną“ akivaizdžiai neigiamai atsiliepia apie negeriančius žmones, o frazė „Geriu tam, kad neprisiminti, kad geriu“ taip pat palankiai atsiliepia apie nesaikingą alkoholio vartojimą, tačiau šiuo atveju teismas nepritarė atsakovo pateiktai Oskaro Vaildo citatos „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“ interpretacijai. Nagrinėjamu atveju teismas pritarė pareiškėjui, kad šia teze kaip tik neigiamai atsiliepia apie nesaikingą alkoholio vartojimą, nes iš esmės teigiama, jog daug geriantys žmonės yra tinginiai, tai iš esmės galėtų būti pripažįstama alkoholinių gėrimų antireklama.
Teismas taip pat vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 5 straipsnio 7 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-997/2008. Pažymėjo, jog reklama, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės ar psichinės veiklos pagerėjimu, problemų sprendimu, gydomosiomis savybėmis, socialine sėkme, palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą, yra neteisinga ir klaidinanti, nes joje pateikiama informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui, kuris visais atvejais sukelia neigiamas pasekmes žmogaus organizmui, todėl sutiko su atsakovu, jog ginčo sakiniais „Šaltas alus šildo“, „Vokiečių vienuolių posakis tas kuris geria alų – miega gerai, tas, kuris, miega gerai – nedaro nuodėmių, tas, kuris nedaro nuodėmių – keliauja į dangų... Amen...“, „Henny Youngman mano senelei yra per 80 metų ir jai nereikia akinių. Ji geria tiesiai iš butelio“, „Frank Zappa negalite vadintis tikra valstybe, jei neturite savo oro linijų ir alaus“, „Geriu tam, kad neprisiminti, kad geriu“, „Homer Simpson alus yra visų gyvenimo problemų priežastis ir sprendimas“, „Humphrey Bogari visas pasaulis atsilieka nuo manęs vienu bokalu“, „Frank Sinatra užjaučiu žmones, kurie negeria – iš ryto atsibudę, jie taip pat jausis visą dieną“ pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Tezėmis „Butelyje alaus yra daugiau išminties, nei visose pasaulio knygose“ bei „Alus yra didis ir galingas gėrimas“ taip formuojamas palankus požiūris į alkoholį, tačiau neužsimenama apie alkoholio žalą sveikatai, nors žalingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui yra visuotinai pripažintas faktas, todėl šiuos teiginius teismas taip pat vertino kaip klaidinančią reklamą. Teismo vertinimu, Oskaro Vaildo citata „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“ nelaikytina klaidinančia, kadangi ši tezė apskritai gali būti laikoma alkoholio antireklama.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad naikintina tik ta Nutarimo dalis, kuria pareiškėjas dėl Oskaro Vaildo citatos „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“ pripažintas pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9, 11 punktus.
Teismo vertinimu, nors skundžiamo nutarimo dalis ir panaikinama, tačiau nėra pagrindo sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6, 7 dalimis. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas tyrimui nekliudė, pažeidimus padarė pirmą kartą, todėl paskyrė jam minimalią 10 000 Lt baudą. Pažymėjo, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas alkoholio reklamos pateikimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo tam tikroje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už tam tikrų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš 14 ginčo frazių tik viena pripažinta neprieštaraujančia Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimams, o dėl likusių frazių Bendrovė pagrįstai pripažinta pažeidusia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11 punktus. Taigi atsakovas tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui paskirtą baudą, nes atsakovo paskirta bauda yra proporcinga, atitinkanti pažeidimo pobūdį ir Alkoholio kontrolės įstatymo tikslus.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Nutarimo dalį, kuria pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 ir 11 punktus dėl Oskaro Vaildo citatos „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“, o kitą Nutarimo dalį paliko nepakeistą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria Nutarimas pripažintas pagrįstu, ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, panaikinant šią Nutarimo dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčo tezės neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatytų, būtinų alkoholio reklamai, požymių, t. y. nelaikytina alkoholio reklama. Teismas neteisingai aiškino Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alkoholio reklamos sąvoką, vertindamas Bendrovės veiksmų atitikimą teismų praktikoje suformuluotiems reklamos požymiams plečiamai, ir neatsižvelgė į tai, kad naudojamos tezės nėra komercinio pobūdžio pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą (2 str. 13 d.). Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1868/2014, 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-327/2013. Publikuojamos tezės neturi tikslo skatinti įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio. Vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas, protingas ir atidus, kad suprastų ginčo tezių prasmę. Informacija publikuojamose frazėse neatitinka nė vieno iš alkoholio reklamos elementų.
2. Kiekviena atskirai ginčo tezė nepažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio reikalavimų. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1565/2013. Tezėse naudojama informacija apie citatų autorius neatlieka jokių funkcijų, kurių įgyvendinimas būtų draudžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Nesutinka, kad pateiktose tezėse išsakytos mintys sietinos su fizinės būklės pagerėjimu ir stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis. Vertinant, ar alkoholio reklama sietina su Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktuose nurodytomis savybėmis, svarbu reklamą įvertinti jos kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1480/2011). Frazės nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktų reguliavimo sritį, nes yra pernelyg abstrakčios ir nuasmenintos, kad vartotojas galėtų daryti išvadas apie teigiamą asmeninių žmonių savybių pokytį, paskatintą alkoholio vartojimo. Priešingai, jos patvirtina, kad alaus vartojimas yra visų gyvenimo problemų priežastis. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2377/2011, 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-723/2010, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1868/2014, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011. Tezės nėra palankiai vaizduojančios nesaikingą alkoholio vartojimą bei neatsiliepia neigiamai apie abstinenciją ir saikingumą, todėl neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatoms. Nėra pagrindo teigti, kad publikuojamais teiginiais pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nes išvardytos tezės yra tokios, kokios yra, jos nėra specialiai sukurtos siekiant suklaidinti Restorano lankytoją, paveikti jo ekonominius sprendimus ir turi tik simbolinę prasmę. Pateikdamas citatas supažindino lankytojus su teisinga informacija, t. y. žymių žmonių originaliomis mintimis. Informacija (užrašai) ne klaidina lankytojus, tačiau per humoro prizmę hiperbolizuoja, ironiškai parodo neigiamas asmens, vartojančio alkoholio produktus, savybes.
3. Nutarimu nepagrįstai ribojama Bendrovės saviraiškos laisvė. Teisės aktai nenumato publikuojamos informacijos (tezių) apribojimo. Alkoholio kontrolės įstatyme nėra numatyto draudimo viešojo maitinimo įstaigoje lankytojui pateikti informaciją, kuri atkreipia dėmesį ne į teigiamas, o, priešingai nei teigė Departamentas, neigiamas alkoholio savybes, todėl akcentuoja neigiamą alkoholio poveikį sveikatai, socialinei aplinkai. Skleidžiama informacija nėra laikytina reklama, kuri skatintų vartotojus priimti ekonominį sprendimą įsigyti alkoholio ir taip žaloti sveikatą. Nesant šios aplinkybės, nėra ir teisinių vertybių konflikto, todėl Nutarimas laikytinas pažeidžiančiu pareiškėjo saviraiškos teisę.
4. Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo numatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Skiriant ekonominę sankciją, nebuvo vadovautasi nurodytu įstatymu ir teismų suformuota praktika šiuo klausimu. Publikuojamos frazės nėra reklama, todėl Departamento taikyta ekonominė sankcija yra nepagrįsta. 10 000 Lt bauda yra per didelė ir neproporcinga Departamento nustatytam pažeidimui (jeigu pažeidimas ir būtų pripažintas). Egzistuoja pagrindas sumažinti paskirtą minimalią baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų, kodėl iš esmės vadovaujantis tapačiais motyvais, kaip ir pirminiame skunde, turėtų būti panaikintas ar pakeistas teismo sprendimas ir Nutarimas. Visi apeliacinio skundo argumentai jau yra įvertinti ir detaliai išnagrinėti bei motyvuotai atmesti. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1142/2014, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-469/2014.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2014 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. ATK2-84/14 matyti, kad ekonominė sankcija – 10 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už sudėtinį Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktų pažeidimą, t. y. šioje teisės normoje nustatytų draudimų reklamuoti alkoholinius gėrimus nesilaikymą; sankcijos dydis atsakovo pasirinktas vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi.
Pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktų pažeidimai (pagal atsakovą) pasireiškė tuo, kad jo valdomame restorane-bare „Alaus namai“, kuriame prekiaujama alkoholiniais gėrimais, lankytojams matomose vietose eksponuojami marškinėliai su užrašais „Suraskite man moterį, kuri myli alų ir užkariausiu visą pasaulį“, „Kaizeris Wilhelmas“, „Alaus namai“; „Geriau galvoti apie dievą alaus užeigoje, nei apie alų bažnyčioje“, „Martin Luther (1483–1546)“, „Butelyje alaus yra daugiau išminties, nei visose pasaulio knygose“, „Louis Pasteur (1822–1895)“, „Alus yra didis ir galingas gėrimas“, „Julius Caeser (100–44 BC)“; eksponuojamas šviesios spalvos medžiaginis maišelis su užrašu „Šaltas alus šildo“, „Alaus namai“, „www.alausnamai.lt“, „(duomenys neskelbtini)“; taip pat lankytojams matomose vietose - ant sienų ir inžinerinių konstrukcijų - pateikiami užrašai: „Martin Luther geriau galvoti apie dievą alaus užeigoje, nei apie alų bažnyčioje“, „Henny Youngman – kai perskaičiau, kad alus yra blogis – iš karto mečiau skaityti“, „Frank Zappa negalite vadintis tikra valstybe, jei neturite savo oro linijų ir alaus“, „Humphrey Bogari visas pasaulis atsilieka nuo manęs vienu bokalu“, „Frank Sinatra užjaučiu žmones, kurie negeria – iš ryto atsibudę, jie taip pat jausis visą dieną“, „Homer Simpson alus yra visų gyvenimo problemų priežastis ir sprendimas“, „Vokiečių vienuolių posakis tas kuris geria alų – miega gerai, tas, kuris, miega gerai – nedaro nuodėmių, tas, kuris nedaro nuodėmių – keliauja į dangų... Amen...“, „Geriu tam, kad neprisiminti, kad geriu“, „Henny Youngman mano senelei yra per 80 metų ir jai nereikia akinių. Ji geria tiesiai iš butelio“, Oskaro Vaildo citata (anglų kalba) „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“.
Atsakovo pareiškėjui pritaikytose materialinės teisės normose - Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktuose (2004-03-09 įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) – nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan. (3 p.); siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (4 p.); siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.); siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (7 p.); siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu (8 p.); palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą (9 p.); pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.). Todėl, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, yra būtina išsiaiškinti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu išvardytos frazės (informacija apie alkoholinius gėrimus) laikytinos alkoholio reklama ir ar jos gali būti laikomos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktuose nustatytų draudimų pažeidimais.
Pasisakydama dėl pirmosios šioje administracinėje byloje aiškintinos aplinkybės, kolegija pažymi, kad, ją aiškinant, yra būtina vadovautis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. IX-2103 redakcija) pateiktu sąvokos „Alkoholio reklama“ apibūdinimu. Pagal jį, alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Iš šio apibūdinimo matyti, kad jame kalbama apie bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją. Tai leidžia daryti išvadą, kad tam tikros informacijos apie alkoholio produktus išreiškimo būdas nėra reikšmingas, sprendžiant klausimą, ar ši informacija Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme gali būti laikoma alkoholio reklama. Nagrinėjamai situacijai tai reiškia, kad visos paminėtos frazės apie alų jų pateikimo būdo aspektu patenka į alkoholio reklamos apibūdinimą. Iš aptariamo apibūdinimo taip pat matyti, kad alkoholio reklama laikytina informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Tai reiškia, kad bent koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, kartu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (tegul ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip tam tikras aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei šiuo klausimu suformuotą administracinių teismų praktiką (teisingai nurodytą pirmosios instancijos teismo), kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visos paminėtos frazės (informacija apie alkoholinius gėrimus) Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu laikytinos (pripažintinos) jose minimų alkoholio produktų – alaus - reklama. Tačiau kartu pažymėtina, kad tai, jog išvardytos reklaminės frazės (kaip nurodyta pirmiau) pripažintinos alkoholio reklama, savaime nereiškia, kad jos (aptariamos frazės) patenka į draudžiamos alkoholio reklamos apibūdinimą, pateiktą Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktuose. Tam, kad šios reklaminės frazės patektų į šiuose punktuose nurodytą draudžiamos alkoholio reklamos apibūdinimą, yra būtina nustatyti, kad jos (jų turinys ir pateikimo būdas prieinamumo neapibrėžtam asmenų ratui prasme) paminėtų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies punktų taikymo požiūriu yra siejamos su šiuose punktuose nurodytomis aplinkybėmis. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1889/2014) tokio pobūdžio byloms reikšmingos faktinės aplinkybės teismo turi būti vertinamos, taikant vidutinio vartotojo suvokimo bei pirmojo įspūdžio (pirmųjų asociacijų) kriterijus.
Taikydama šiuos kriterijus pirmiau išvardytoms tezėms, kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktiems argumentams (pripažindama juos išsamiais ir pakankamais, todėl jų nekartodama), sutinka su teismo padaryta išvada, kad tai (išskyrus Oskaro Vaildo citatą „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“) yra Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktų draudžiama alkoholio reklama.
Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl kitokios paminėtų tezių paskirties, kartu ir pareiškėjo minimos saviraiškos laisvės, kolegija pažymi, kad, net ir nustačius pareiškėjo akcentuojamus aspektus, tai savaime nepaneigia kito, Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu reikšmingo, alkoholio gaminių reklamos skleidimo aspekto. Tai reiškia, kad ta pati su alkoholio gaminiais bent kokiu būdu sietina informacija, priklausomai nuo jos turinio ir skleidimo (platinimo) būdo, gali atitikti kelis jos vertinimo aspektus. Tačiau, nustačius, kad tokios informacijos turinys bei jos platinimo būdas gali būti vertinami ir kaip draudžiama alkoholio reklama, turi būti konstatuota, kad tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų draudimų pažeidimas.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Vidginta“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.