- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- eI-4741-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04042-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vidginta“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Advokatai
- Indrė Selvestravičiūtė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vidginta“ atstovams Audriui Vidžiui ir advokatei Indrei Selvestravičiūtei, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vidginta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Vidginta“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (el. b. l. 1–15) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. ATK2-84/14 (toliau – ir Nutarimas Nr. ATK2-84/14), kuriuo už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11 p. pažeidimus pareiškėjai paskirta 10 000 Lt bauda, arba pakeisti minėtą nutarimą ir paskirti pareiškėjai mažesnę nei AKĮ 34 str. 6 d. numatytą baudą.
Bendrovė paaiškino, kad jos valdomas restoranas – baras „Alaus namai“ (toliau – ir Restoranas) yra alaus mėgėjų bei specialistų klubas, kuriame ne tik pristatomas tikras lietuviškas alus, gaminamas mažuose lietuviško alaus bravoruose pagal senąsias tradicinio gyvo alaus gamybos technologijas, bet ir skaitomos paskaitos apie alaus istoriją, kultūrą, alaus gamybos procesų kilmę, tradicijas, taip pat vykdomos pažintinės degustacijos. Alaus gamyba yra vienas iš tautinio paveldo amatų, saugomas Lietuvos Respublikos tautinio produktų paveldo įstatymo, ir nors pareiškėja nėra tautinio paveldo institucijos sertifikuotas amatininkas kaip alaus gamintojas, tačiau savo veikla siekia prisidėti prie priimtinos visuomenei ir valstybei alaus gamybos bei atsakingo alkoholio vartojimo kultūros puoselėjimo. Bendrovė pabrėžė, jog organizuoja ne tik kultūrinius renginius, bet ir edukacinius seminarus, kviečiančius alaus žinovus vertinti lietuvišką produkciją visuomenėje, todėl restorano interjeras (viena iš priemonių jam sukurti – publikuojami užrašai ant sienų ir inžinerinių konstrukcijų, maišai ir marškinėliai su garsiomis citatomis) kuriamas atspindėti pareiškėjos vykdomą kultūrinę, edukacinę veiklą. Pareiškėja nesutinka, kad Restorano patalpose lankytojams matomose vietose, t. y. ant marškinėlių, maišo, sienų ir inžinerinių konstrukcijų, pateikiami užrašai yra alkoholio reklama, pažeidžianti AKĮ 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11 p.
Pareiškėjos nuomone, ginčo tezės neatitinka reklamai keliamų kriterijų, kadangi jos neturi komercinio pobūdžio bei neskatina įsigyti ar vartoti alkoholio. Pažymėjo, kad tai per daug metų išmintingomis tapusios sentencijos, kurios naudojamos sukurti jaukią aplinką Bendrovei priklausančiose patalpose. Anot pareiškėjos, šios tezės visuomenėje tapo žinomos prieš pareiškėjai pradedant vykdyti ūkinę veiklą, todėl negali būti susijusios su jos vykdoma komercine veikla. Ginčo tezėmis siekiama ne alkoholio vartojimo skatinimo, o kalbos vaizdingumo. Atkreipė dėmesį, jog tezėse nėra nurodyti konkretūs alkoholinių gėrimų gamintojų pavadinimai, prekės ženklai, kurie skatintų įsigyti alkoholio. Publikuojamos tezės parodo ironišką neigiamą požiūrį į besaikį alkoholio vartojimą. Paaiškino, kad tezės nėra pirktos ar užsakytos, o išverstos į lietuvių kalbą ir visiems prieinamos internetu ar literatūroje, o seniai mirę garsūs žmonės pasirinkti dėl jų šmaikštaus požiūrio į alkoholio vartojimą. Pateikti tekstai yra kultūrinio pobūdžio ir tikslingai nukreipti į siekį atkreipti lankytojų dėmesį į alkoholio vartojimo problemiškumą. Vidutinis vartotojas turėtų suvokti nurodytų tezių ironiją, pašaipą, susimąstyti apie prioritetus, saikingą alkoholio vartojimą. Anot pareiškėjos, atsakovas Nutarime Nr. ATK2-84/14 nepateikė įtikinamų įrodymų, kad Bendrovė, publikuodama aptariamas tezes, objektyviai siekė veikti vartotojų ekonominį elgesį. Publikuota informacija nėra laikytina reklama tik dėl tiesiogiai frazėse minimo alaus neva teigiamų savybių, kurios savo prasme iš tikrųjų neigia besaikį alkoholio vartojimą. Pareiškėjos įsitikinimu, iš pateikiamos informacijos turinio vidutinis vartotojas niekaip negalėtų priimti ekonominio sprendimo įsigyti ir (ar) vartoti tam tikros rūšies alkoholio, kurio jis nebūtų priėmęs kitomis aplinkybėmis, t. y. nesant ginčo frazių ant marškinėlių, maišo, sienų ir inžinerinių patalpų konstrukcijų. Taip pat pabrėžė, kad su frazėmis galima susipažinti tik restorane „Alaus namai“ į kurį įleidžiami tik 18 metų sulaukę asmenys.
Bendrovės nuomone, skundžiamame nutarime įvardinti konkretūs AKĮ reikalavimų pažeidimai yra taip pat nepagrįsti. Paaiškino, kad ginčytinos frazės yra garsių žmonių į istoriją įėję posakiai, kurie nebuvo specialiai kurti pareiškėjos užsakymu ir tikslu daryti įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, specialiai užsakytos, turint tikslą skatinti vartoti alkoholį. Šiuo atveju teiginiuose naudojama informacija apie citatų autorius neatlieka jokių funkcijų, kurių įgyvendinimas būtų draudžiamas AKĮ 29 str. 1 d. 3 p., o atskleisdama ginčytinų tezių autorius pareiškėja įgyvendina jų asmenines neturtines teises į autorių teisių objektą ir nesiekia pateiktos informacijos sustiprinti žymių visuomenės veikėjų netiesioginiu (neaktyviu) dalyvavimu publikuojamoje informacijoje. Kadangi tezės, citatos yra atskiri, tarpusavyje nesusiję užrašai, jose nėra jokių asociacijų ir užuominų, tiesiogiai siejančių alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, socialine sėkme ir seksualiniu pagerėjimu. Pareiškėjos teigimu, ginčo teiginiai yra pristatomi humoristine forma, tačiau referuoja į gilesnę ir niūresnę mintį, t. y. skelbia alkoholio vartojimo kenksmingumą. Frazės yra pernelyg abstrakčios ir nuasmenintos, kad vartotojas galėtų daryti išvadas apie teigiamą asmeninių žmonių savybių pokytį, paskatintą alkoholio vartojimo. Pasak pareiškėjos, citatos palankiai nevaizduoja nesaikingo alkoholio vartojimo ir neigiamai neatsiliepia apie abstinenciją bei saikingumą, o priešingai, jomis smerkiamas ir pašiepiamas besaikis alkoholio vartojimas. Citatos turi tik simbolinę prasmę ir yra pernelyg abstrakčios, neapibrėžtos bei nenurodo nė vienos alkoholinio gėrimo savybės, galinčios suklaidinti vidutinį vartotoją. Pabrėžė, kad pateikdama citatas supažindino lankytojus su teisinga informacija, t. y. žymių žmonių originaliomis mintimis, tokiomis, kokios jos yra išsakytos, ir jokiu būdu nesiekė klaidinti vartotojus dėl alkoholio vartojimo pasekmių.
Bendrovės įsitikinimu, atsakovo šališki ir nepagrįsti teiginiai veda prie klaidingos išvados, kad pateikiama informacija, kuri yra tapusi kalbinės kultūros dalimi ir kurios absurdiškumo bei aiškaus satyriško hiperbolizavimo faktas nėra ginčijamas, yra laikytina alkoholio gaminių reklama. Pažymėjo, kad Departamentas riboja Bendrovės informacijos ir saviraiškos laisves, be to, skundžiamas nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (el. b. l. 49–65), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja yra alkoholinių gėrimų pardavėja, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl akivaizdu, kad pagrindinė Bendrovės mintis yra siekis reklamuoti alkoholinius gėrimus, siekti ekonominės naudos, skatinant juos vartoti. Šiuo atveju reklamos priemonė yra marškinėliai, maišeliai, restorano sienos ir kitos inžinierines konstrukcijos, kuriose rašytine forma pateikta draudžiama alkoholio reklama. Pažymėjo, kad tai, jog reklamoje, anot pareiškėjos, yra naudojamas humoras ar ironija, nepanaikina AKĮ pažeidimo sudėties, kadangi AKĮ 29 str. 1 d. įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir pakanka, kad tokia komercinė informacija, kuri savo turiniu prieštarauja minėtam teisės aktui, yra paskleista. Pažymėjo, kad kritiškai vertintini ir pareiškėjos argumentai, jog garsių žmonių frazės naudojamos jau seniai ir jas galima rasti įvairioje literatūroje, visuomenės informavimo priemonėse bei kad pateikta informacija nėra draudžiama reklama, nes frazės yra abstrakčios ir simbolinės. Atsakovo nuomone, aptariamos frazės nėra tik simbolinės ir abstrakčios, jos tiesiogiai ar netiesiogiai skatina įsigyti ir vartoti reklamuojamus alkoholinius gėrimus, be to, padarytų pažeidimų nepanaikina ir tai, kad naudojamose tezėse nėra nurodyti konkretūs alkoholinių gėrimų gamintojų pavadinimai, prekės ženklai ir pan.
Paaiškino, kad draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį, o nustatant reklamos faktą nebūtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp alkoholinio gėrimo vartojimo ir konkretaus jos sukelto poveikio, užtenka, kad informacija apie alkoholinį gėrimą būtų pateikta tokia forma, kad potencialaus pirkėjo ar vartotojo sąmonėje susiformuotų kodas „alkoholis“ – fizinė, psichinė sveikata, išeitis, stimulas. AKĮ pažeidimui nustatyti užtenka, kad pats tekstas būtų palankus ir skatinantis vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat atkreipė dėmesį, jog konstatuojant alkoholio reklamos pažeidimą, būtina nustatyti ne atlygintinumo ar materialinės naudos faktą, bet valinį veiksmą paskleisti draudžiamą alkoholio reklamą. Kadangi pareiškėja savo iniciatyva paskelbė reklaminę informaciją savo restorane „Alaus namai“, t. y. aktyviai siekė būtent tokio turinio reklaminę informaciją paskleisti, todėl draudžiamos alkoholio reklamos pateikimas buvo pareiškėjos diskrecija, todėl ji atsako AKĮ nustatyta tvarka.
Departamentas nurodė, kad pareiškėjos alkoholinių gėrimų reklamoje nurodyti kaizeris Vilhelmas, Martynas Liuteris, Luji Pasteras, Gajus Julijus Cezaris, Frankas Zappa, Frankas Sinatra, Oskaras Vaildas, taigi pareiškėja alkoholinių gėrimų reklamoje naudoja garsius asmenis, jų vardą. Šiuo atveju garsūs asmenys buvo pasirinkti pritraukti potencialius vartotojus, paskatinti juos vartoti alkoholinius gėrimus apskritai, žymių žmonių naudojimas reklamoje labiau populiarina alkoholinius gėrimus, jų vartojimą ir įsigijimą. Be to, atsakovo nuomone, ginčo frazėmis alkoholio vartojimas siejamas su fizinės būklės, psichinės veikos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, raminančiomis ir gydomosiomis savybėmis, socialine sėkme. Pabrėžė, kad ginčo tezėmis taip pat pateikiama klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus.
Departamentas nesutinka, kad skundžiamu nutarimu yra ribojama pareiškėjos saviraiškos ir informacijos laisvė, ar kad nutarimas neatitinka VAĮ nuostatų. Atkreipė dėmesį, jog įstatymų leidėjas nustatė alkoholio reklamos apribojimus AKĮ, norėdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos piliečių sveikatą ir moralę. Pažymėjo, jog pareiškėjos pateikti argumentai, kad vartotojai reklamą supranta būtent taip, kaip ji išdėstė skunde, vertintini kritiškai.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas sumažinti baudą yra absoliučiai nemotyvuotas. Pareiškėjai buvo skirta tinkama ekonominė sankcija ir baudos sumažinimas prieštarautų AKĮ įtvirtintiems tikslams, juolab, kad Bendrovė padaryto pažeidimo iš esmės nepripažįsta ir dėl jo nesigaili.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė Indrė Selvestravičiūtė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde pateiktais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad ginčo tezės nėra reklama, kadangi jomis neskatinama įsigyti ar vartoti alkoholio. Pabrėžė, jog kai kuriose tezėse, net nėra minimas alus ar kitas alkoholinis gėrimas. Priešingai nei teigia atsakovas, ginčo tezėmis pateikiamas ironiškas, neigiamas požiūris į besaikį alkoholio vartojimą. Pažymėjo, kad vidutinis vartotojas tikrai turėtų suprasti ironišką tezių prasmę. Advokatės nuomone, jei net ginčo tezės būtų pripažintos alkoholio reklama, jos neprieštarauja AKĮ 29 str. 1 d. nustatytiems draudimams. Be to, kadangi tezės pateiktos tik Restorano patalpose, bauda turėtų būti sumažinta.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas Audrius Vidžys prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad susidaro paradoksali situacija, kai tas pačias tezes galima rasti viešoje erdvėje, pamatyti animaciniuose serialuose ir tai nelaikoma pažeidimu, tuo tarpu specializuotoje erdvėje pateiktos tos pačios frazės traktuojamos kaip pažeidimas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad reklama gali ir netiesiogiai skatinti vartoti alkoholį, o šiuo atveju skatinimas pasireiškia formuojant teigiamą požiūrį į alkoholį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. ATK2-84/14, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Departamentas, atlikęs pareiškėjai UAB „Vidginta“ priklausančio restorano „Alaus namai“ neplaninį patikrinimą, 2014 m. liepos 29 d. nutarime Nr. ATK2-84/14 (el. b. l. 16–28) konstatavo, kad pareiškėja, Restorano patalpose eksponuodama marškinėlius ir maišą su užrašais bei ant sienų ir inžinerinių konstrukcijų pateikdama tam tikrus užrašus pažeidė AKĮ 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11 p. reikalavimus. Neteisėta alkoholio reklama atsakovas pripažino tokius pareiškėjos restorano patalpose pateikiamus užrašus (tezes):
1) „Suraskite man moterį, kuri myli alų ir užkariausiu visą pasaulį“, „Kaizeris Wilhelmas“, „Alaus namai“ (AKĮ 29 str. 1 d. 3 p. reikalavimų pažeidimas);
2) „Geriau galvoti apie dievą alaus užeigoje, nei apie alų bažnyčioje“, „Martin Luther (1483–1546)“, www.alausnamai.lt“ ir „Martin Luther geriau galvoti apie dievą alaus smuklėje, negu apie alų bažnyčioje“ (AKĮ 29 str. 1 d. 3 p. reikalavimų pažeidimas);
3) „Butelyje alaus yra daugiau išminties, nei visose pasaulio knygose“, „Louis Pasteur (1822–1895)“, „www.alausnamai.lt“, „Alaus namai“ (AKĮ 29 str. 1 d. 3, 11 p. reikalavimų pažeidimas);
4) „Alus yra didis ir galingas gėrimas“, „Julius Caeser (100–44 BC)“, „www.alausnamai.lt“, „Alaus namai“; (AKĮ 29 str. 1 d. 3, 11 p. reikalavimų pažeidimas);
5) „Šaltas alus šildo“, „Alaus namai“, „www.alausnamai.lt“, „(duomenys neskelbtini), Vilnius“ (AKĮ 29 str. 1 d. 4, 11 p. reikalavimų pažeidimas);
6) „Henny Youngman – kai perskaičiau, kad alus yra blogis – iš karto mečiau skaityti“ (AKĮ 29 str. 1 d. 9 p. reikalavimo pažeidimas);
7) „Frank Zappa negalite vadintis tikra valstybe, jei neturite savo oro linijų ir alaus“. (AKĮ 29 str. 1 d. 3, 8, 11 p. reikalavimų pažeidimas);
8) „Humphrey Bogari visas pasaulis atsilieka nuo manęs vienu bokalu“. (AKĮ 29 str. 1 d. 9, 11 p. reikalavimų pažeidimas);
9) „Frank Sinatra užjaučiu žmones, kurie negeria – iš ryto atsibudę, jie taip pat jausis visą dieną“ (AKĮ 29 str. 1 d. 3, 9, 11 p. reikalavimų pažeidimas);
10) „Homer Simpson alus yra visų gyvenimo problemų priežastis ir sprendimas“ (AKĮ 29 str. 1 d. 6, 11 p. reikalavimų pažeidimas);
11) „Vokiečių vienuolių posakis tas kuris geria alų – miega gerai, tas, kuris, miega gerai – nedaro nuodėmių, tas, kuris nedaro nuodėmių – keliauja į dangų... Amen...“ (AKĮ 29 str. 1 d. 6, 7, 11 p. reikalavimų pažeidimas);
Žemesnės instancijos teismas
12) „Geriu tam, kad neprisiminti, kad geriu“ (AKĮ 29 str. 1 d. 6, 9, 11 p. reikalavimų pažeidimas);
13) „Henny Youngman mano senelei yra per 80 metų ir jai nereikia akinių. Ji geria tiesiai iš butelio“ (AKĮ 29 str. 1 d. 7, 11 p. reikalavimų pažeidimas);
14) „Oscar Wilde Work is curse of the drinking classes“ (liet. Oskaras Vaildas: „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“) (AKĮ 29 str. 1 d. 9, 11 p. reikalavimų pažeidimas).
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji nesutinka, kad ginčo tezės yra alkoholio reklama, todėl vertinant pareiškėjos skundo argumentus visų pirma būtina įvertinti, ar Bendrovės skleista ir atsakovo vertinta informacija laikytina reklama AKĮ požiūriu.
AKĮ 2 str. 10 d. alkoholio reklamos sąvoką apibrėžia kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją, susijusią su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Pažymėtina, kad minėtoje nuostatoje nurodytas reklamos pateikimo būdas – „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis“, reiškia, jog AKĮ taikymo požiūriu nėra svarbu išskirti konkrečią informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimo priemonę. Iš šio apibūdinimo matyti, kad jame kalbama apie bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją. Tai leidžia daryti išvadą, kad atitinkamos informacijos apie alkoholio produktus išreiškimo būdas nėra reikšmingas, sprendžiant klausimą, ar ši informacija AKĮ taikymo prasme gali būti laikoma alkoholio reklama.
Nagrinėdamas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklamos draudimo teisėtumo klausimus Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina), taip pat padarė išvadą, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). Konstitucinio Teismo vertinimu, reklama yra savitas informacijos porūšis, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, nes ji neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo, nes faktiškai jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė.
2004 m. sausio 26 d. nutarime Konstitucinis Teismas, remdamasis AKĮ 1 str. 4 d. (1997 m. liepos 2 d. redakcija) nustatytu apibrėžimu, konstatavo, kad pagal AKĮ reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės.
Aktualioje administracinių teismų jurisprudencijoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimus (1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d.) ir susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A63-1586/2008; 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–717/2010), aiškinant AKĮ pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į AKĮ 1 str. nurodytą įstatymo paskirtį ir 2 str. 2 d. įtvirtintą „alkoholio kontrolės“ sąvoką) metodais, laikomasi nuostatos, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikšmės aplinkybes (pvz. 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012; 2011 m. liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1079/2011; 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-327/2013; 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-398/2013). Taigi nagrinėjamu atveju spręstina, ar šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti abiejų alkoholio reklamos elementų buvimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (žr., pvz., 2004 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2–604/2004). Aiškindamas AKĮ 29 str. 1 d. įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą LVAT yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (žr., pavyzdžiui, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (žr., pavyzdžiui, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261–1160/2009). Nustatant, ar konkrečiu atveju ginčo teiginiai sudaro alkoholio reklamą, reikia atsižvelgti į šių teiginių pateikimo būdą ar formą, jų galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas, šis poveikis turėtų būti vertinamas neatsietai nuo šių teiginių turinio, pateikimo būdo ir formos, viso teksto, kuriame pateikiami atitinkami teiginiai, turinio, pobūdžio ir tikslų, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar teiginiai dominuoja bendrame tekste, ar jie sudaro teksto esmę, šių teiginių sąsają su bendru tekstu, taip pat reikia atsižvelgti į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla (LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-398/2013).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pirmasis alkoholio reklamos elementas – informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus, skleidimas. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad bent koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, tuo pačiu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (tegul ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip atitinkamas aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis (2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2048/2012). Šiuo atveju ginčo tezės, nors daugelis iš jų yra ironiškos, humoristinio pobūdžio, tačiau iš pirmo įspūdžio (momentinės asociacijos) formuoja pozityvią nuomonę apie alaus vartojimą, todėl laikytinos skatinančiomis vartoti minėtą alkoholinį gėrimą. Nors tezėse „Visas pasaulis atsilieka nuo manęs vienu bokalu“, „Užjaučiu žmones, kurie negeria – iš ryto atsibudę, jie taip pat jausis visą dieną“, „Geriu tam, kad neprisiminti, kad geriu“, „Mano senelei yra per 80 metų ir jai nereikia akinių“ bei „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“ nenurodytas koks gėrimas yra geriamas, tačiau atsižvelgiant į šių tezių pateikimo vietą (restoranas „Alaus namai“) bei kitas minėtame restorane pateikiamas ginčo frazes, kuriose aiškiai įvardijamas alus, darytina išvada, kad pirmiau minėtos tezės yra aiški nuoroda būtent į alaus vartojimą.
Antrasis reikalavimas – tokios informacijos sąsajos su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla, nagrinėjamoje byloje taip pat yra, nes pareiškėja, būdama alaus restorano savininke, turi komercinį ir kitokį suinteresuotumą dėl šio alkoholinio gėrimo populiarinimo ir platinimo ir informacijos, skatinančios įsigyti jos restorane parduodamus alkoholinius gėrimus, t. y. alų, pateikimas restorano patalpose yra tiesiogiai susijęs su jos pagrindine komercine, ūkine veikla. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjos restorano „Alaus namai“ interjere panaudotų tezių visuma suteikia teigiamas asociacijas dėl šio alaus vartojimo bei formuoja šios informacijos vartotojams palankų požiūrį į nurodytą gėrimą. AKĮ taikymo požiūriu to pakanka pripažinti tokią ginčo tezių kompoziciją alkoholio reklama.
Konstatavus, jog ginčo tezėmis pateikiama informacija laikytina reklama, toliau vertintina, ar tokia reklama pagrįstai pripažinta AKĮ 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11 p. pažeidimu. Pažymėtina, kad alkoholio reklamos vertinimas atliekamas taikant vidutinio vartotojo suvokimo kriterijų. Pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d. pateiktą apibūdinimą, vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje vidutinis vartotojas bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 p.; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 p.; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 p.; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375,31 punktas; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas P. A. C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 p.; kt.). Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečioms prekių ar paslaugų savybėms gali būti skirtingas, atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje V. P. v. UAB „Tez Tour“, Nr. 3K-3-201/2010). Taigi konkrečios alkoholio reklamos ir jos keliamų asociacijų vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo akimis“. Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas, atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką.
AKĮ 29 str. 1 d. 3 p. pažeidimu atsakovas pripažino pareiškėjos Restorane publikuotas tezes: „Suraskite man moterį, kuri myli alų ir užkariausiu visą pasaulį“, „Kaizeris Wilhelmas“, „Alaus namai“ (AKĮ 29 str. 1 d. 3 p. reikalavimų pažeidimas); „Geriau galvoti apie dievą alaus užeigoje, nei apie alų bažnyčioje“, „Martin Luther (1483–1546)“, www.alausnamai.lt“ ir „Martin Luther geriau galvoti apie dievą alaus smuklėje, negu apie alų bažnyčioje“; „Butelyje alaus yra daugiau išminties, nei visose pasaulio knygose“, „Louis Pasteur (1822–1895)“, „www.alausnamai.lt“, „Alaus namai“; „Alus yra didis ir galingas gėrimas“, „Julius Caeser (100–44 BC)“, „www.alausnamai.lt“, „Alaus namai“; „Šaltas alus šildo“, „Alaus namai“, „www.alausnamai.lt“, „(duomenys neskelbtini), Vilnius“; „Frank Zappa negalite vadintis tikra valstybe, jei neturite savo oro linijų ir alaus“; „Frank Sinatra užjaučiu žmones, kurie negeria – iš ryto atsibudę, jie taip pat jausis visą dieną“.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal AKĮ 29 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju visuotinai žinoma ir nėra ginčo, kad kaizeris Vilhelmas, Martynas, Liuteris, Luji Pasteras, Julijus Cezaris, Frankas Zappa bei Frankas Sinatra yra garsūs asmenys. Nors ginčo tezės buvo kurtos ne specialiai Bendrovei, jos Restorano interjerui, tačiau tezėse, pripažintose alkoholio reklama, naudojamas minėtų garsių žmonių vardas, ginčo teiginiai pateikti jų vardu, todėl pripažintina, jog Departamentas pagrįstai nustatė AKĮ 29 str. 1 d. 3 p. pažeidimą.
Pagal AKĮ 29 str. 1 d. 4 p. Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu. Šios nuostatos pažeidimu pripažinta ginčo tezė „Šaltas alus šildo“. Teismas sutinka su atsakovo pozicija dėl šio pažeidimo, kadangi minėtoje frazėje alaus vartojimas siejamas su fizinės būklės pagerėjimu, t. y. sušilimu, teigiant, jog išgėręs šalto alaus, žmogus sušils. Taigi šia fraze siekiama suformuoti alaus, kaip šildančio gėrimo įvaizdį, ir taip skatinti vartotojus rinktis būtent šį alkoholinį gėrimą.
Pagal AKĮ 29 str. 1 d. 6 p. draudžiama alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu.
Teismas pažymi, kad, nors ginčo teze „Homer Simpson alus yra visų gyvenimo problemų priežastis ir sprendimas“ alus įvardijamas ir neigiamu aspektu, kaip problemų priežastis, tačiau tuo pačiu pastarąja teze tiesiogiai teigiama, jog alus yra ir problemų sprendimo būdas, kas akivaizdžiai pažeidžia AKĮ 29 str. 1 d. 6 p. Be to, AKĮ 29 str. 1 d. 6 p. pažeidimu, teismo vertinimu, pagrįstai pripažinti ir teiginiai „Vokiečių vienuolių posakis tas kuris geria alų – miega gerai, tas, kuris, miega gerai – nedaro nuodėmių, tas, kuris nedaro nuodėmių – keliauja į dangų... Amen...“ bei „Geriu tam, kad neprisiminti, kad geriu“, kurie alaus vartojimą sieja su problemų sprendimu, psichinės veiklos pagerėjimu, t. y. pirmuoju atveju teigiama, jog išgėręs alaus žmogus geriau miega (psichinės veiklos pagerėjimas), o tuo pačiu nedaro nuodėmių (problemų sprendimas), tuo tarpu antruoju atveju iš esmės teigiama, kad problemos bus pamirštos (išspręstos) išgėrus alkoholio.
Jau minėta tezė „Vokiečių vienuolių posakis tas kuris geria alų – miega gerai, tas, kuris, miega gerai – nedaro nuodėmių, tas, kuris nedaro nuodėmių – keliauja į dangų... Amen...“, Departamento nuomone, taip pat pažeidžia AKĮ 29 str. 1 d. 7 p., draudžiantį alkoholio reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis. Šio alkoholio ribojimo pažeidimu taip pat pripažinta tezė „Henny Youngman mano senelei yra per 80 metų ir jai nereikia akinių. Ji geria tiesiai iš butelio.“ Kaip minėta, vokiečių vienuolių posakis alaus gėrimo pasekme nurodo gerą miegą, t. y. poilsį ir tai sietina su raminamosiomis savybėmis, kas prieštarauja AKĮ 29 str. 1 d. 7 p.
Dėl antrojo posakio teismas atkreipia dėmesį, jog vertinant alkoholio reklamą, taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Tai, kad, pareiškėjos nuomone, ginčo tezės yra humoristinio pobūdžio, reiškia ironišką bei pašiepiantį požiūrį į alkoholio vartojimą, nepatvirtina to, kad vidutinis vartotojas būtent taip ir suvokia šių užrašų prasmę. Nors įsigilinus į frazę „Henny Youngman mano senelei yra per 80 metų ir jai nereikia akinių. Ji geria tiesiai iš butelio“ yra aišku, jog tai tik žodžių žaismas, ir gėrimas iš butelio regėjimo nepagerina, tačiau iš pirmo žvilgsnio minėta frazė vidutiniam vartotojui sudaro įspūdį, jog akinių nereikia tiems žmonėms (gydomoji savybė), kurie geria (šiuo atveju alų) tiesiai iš butelio.
Pagal AKĮ 29 str. 1 d. 8 p. Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu. Kaip siejamą su socialine sėkme Departamentas pripažino pareiškėjos restorano patalpose užrašytą frazę „Frank Zappa negalite vadintis tikra valstybe, jei neturite savo oro linijų ir alaus“. Teismas pritaria tokiai atsakovo pozicijai. Pažymėtina, kad minėta Franko Zappos fraze iš esmės teigiama, jog ta valstybė, kuri neturi savo alaus, nėra tikra valstybė, t. y. tokia valstybė nėra sėkminga, todėl alus šiuo atveju yra siejamas su sėkme, pasisekimu, kas prieštarauja AKĮ 29 str. 1 d. 8 p.
Lietuvoje taip pat draudžiama alkoholio reklama, palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą (AKĮ 29 str. 1 d. 9 p.). Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad šio draudimo pažeidimu pripažintinos tezė „Henny Youngman – kai perskaičiau, kad alus yra blogis – iš karto mečiau skaityti“, nes pastarąja iš esmės yra pašiepiamas saikingumas, abstinencija. Fraze „Humphrey Bogari visas pasaulis atsilieka nuo manęs vienu bokalu“ palankiai vaizduojamas nesaikingas alkoholio vartojimas, nes tie, kurie išgeria mažiau nei citatos autorius, pateikiami, kaip atsilikėliai, kas laikytina neigiamos prasmės žodžiu, todėl tokiu būdu iš esmės skatinama „pasivyti“ citatos autorių, kad nebebūtum atsilikėliu. Tezė „Frank Sinatra užjaučiu žmones, kurie negeria – iš ryto atsibudę, jie taip pat jausis visą dieną“ akivaizdžiai neigiamai atsiliepia apie negeriančius žmones, o frazė „Geriu tam, kad neprisiminti, kad geriu“ taip pat palankiai atsiliepia apie nesaikingą alkoholio vartojimą, tačiau šiuo atveju teismas nepritaria atsakovo pateiktai Oskaro Vaildo citatos „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“ interpretacijai. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria pareiškėjai, kad šia teze kaip tik neigiamai atsiliepia apie nesaikingą alkoholio vartojimą, nes iš esmės teigiama, jog daug geriantys žmonės yra tinginiai, kas iš esmės galėtų būti pripažįstama alkoholinių gėrimų antireklama.
AKĮ taip pat draudžia reklamoje pateikti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (AKĮ 29 str. 1 d. 11 p.). Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 str. 4 d. klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Minėto įstatymo 5 str. 7 d. nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (LVAT 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Pažymėtina, kad reklama, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės ar psichinės veiklos pagerėjimu, problemų sprendimu, gydomosiomis savybėmis, socialine sėkme, palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą yra neteisinga ir klaidinanti, nes joje pateikiama informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui, kuris visais atvejais sukelia neigiamas pasekmes, žmogaus organizmui, todėl sutiktina su atsakovu, jog ginčo sakiniais „Šaltas alus šildo“, „Vokiečių vienuolių posakis tas kuris geria alų – miega gerai, tas, kuris, miega gerai – nedaro nuodėmių, tas, kuris nedaro nuodėmių – keliauja į dangų... Amen...“, „Henny Youngman mano senelei yra per 80 metų ir jai nereikia akinių. Ji geria tiesiai iš butelio“, „Frank Zappa negalite vadintis tikra valstybe, jei neturite savo oro linijų ir alaus“, „Geriu tam, kad neprisiminti, kad geriu“, „Homer Simpson alus yra visų gyvenimo problemų priežastis ir sprendimas“, „Humphrey Bogari visas pasaulis atsilieka nuo manęs vienu bokalu“, „Frank Sinatra užjaučiu žmones, kurie negeria – iš ryto atsibudę, jie taip pat jausis visą dieną“ pareiškėja pažeidė AKĮ 29 str. 1 d. 11 p. Tezėmis „Butelyje alaus yra daugiau išminties, nei visose pasaulio knygose“ bei „Alus yra didis ir galingas gėrimas“ taip formuojamas palankus požiūris į alkoholį, tačiau neužsimenama apie alkoholio žalą sveikatai, nors žalingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui yra visuotinai pripažintas faktas, todėl šie teiginiai taip pat vertintini kaip klaidinanti reklama. Tuo tarpu Oskaro Vaildo citata „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“ nelaikytina klaidinančia, kadangi, kaip minėta, ši tezė apskritai gali būti laikoma alkoholio antireklama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikintina tik ta Nutarimo Nr. ATK2-84/14 dalis, kuria pareiškėja dėl Oskaro Vaildo citatos „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“ pripažinta pažeidusi AKĮ 29 str. 1 d. 9, 11 p.
Nors dalis skundžiamo nutarimo ir panaikinama, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą.
Pagal AKĮ 34 str. 6 d. už šio įstatymo 29 str. reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų bauda.
Pagal AKĮ 34 str. 7 d. konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 d. nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.
Nagrinėjamu atveju atsakovas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja tyrimui nekliudė, pažeidimus padarė pirmą kartą, todėl paskyrė pareiškėjai minimalią 10 000 Lt baudą. Pažymėtina, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas alkoholio reklamos pateikimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Atkreiptinas dėmesys iš 14 ginčo frazių tik viena pripažinta neprieštaraujančia AKĮ reikalavimams, tuo tarpu dėl likusių frazių Bendrovė pagrįstai pripažinta pažeidusi AKĮ 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11 p., taigi atsakovas tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjai paskirtą baudą, nes atsakovo paskirta bauda yra proporcinga, atitinkanti pažeidimo pobūdį ir AKĮ tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ir panaikinama Departamento Nutarimo Nr. ATK2-84/14 dalis, kuria pareiškėja pripažinta pažeidusi AKĮ 29 str. 1 d. 9 ir 11 p. dėl Oskaro Vaildo citatos „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“, o kita Nutarimo Nr. ATK2-84/14 dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjos UAB „Vidginta“ skundą iš dalies, t. y. panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. ATK2-84/14 dalį, kuria pareiškėja pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 ir 11 punktus dėl Oskaro Vaildo citatos „Darbas yra išgeriančiųjų klasės prakeiksmas“.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.