- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e1-1980-818/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- M. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.1Kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2013-04-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atlikęs:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2019-11-06 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašęs paskambinti ir paėmęs iš L. P. mobiliojo ryšio telefoną “Samsung Galaxy A10”, 159 eurų vertės, pabėgo, tokiais veiksmais atvirai pagrobė svetimą - L. P. priklausantį 159 eurų turtą,
M. V. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. V. pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2019 m. rudenį, galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą - 2019-11-06, dienos metu kartu su pažįstamu L. P. prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, tarpuvartėje, gėrė alų. Kai L. P. išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir juo kalbėjo, jam kilo spontaniška mintis pasisavinti L. P. telefoną ir jį parduoti. Taigi paprašė neva paskambinti ir, kai L. P. davė telefoną jam į rankas, jis greitu žingsniu pasišalino. Neatsimena, ar L. P. jį vijosi, ar liepė grąžinti telefoną. Koks buvo telefono modelis, neatsimena. Kur telefoną padėjo, neatsimena, nes nuo įvykio praėjo daug laiko, gal pardavė. Dėl padarytos vagystės apgailestauja. Dirba įvairius darbus, gauna pajamų, galėtų atlyginti L. P. turtinę žalą (b. l 131-132).
2020-06-17 M. V. surašė įsipareigojimą atlyginti L. P. 159 Eur turtinę žalą (b. l. 138).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. P. parodė, kad 2019-11-06 apie 12:30 val. ėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės link namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis sutiko iš matymo pažįstamą asmenį M. V., apie 30 metų, apie 180 cm., liekno kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striukę, džinsus, iš matymo asocialus žmogus. Jį galėtų atpažinti. Iš matymo pažįstamas vyriškis M. V. paprašė jo duoti paskambinti. Jis padavė M. V. savo mobilaus ryšio telefoną “Samsung Galaxy A10” IMEI: 352113111524083, kurio vertė apie 150 Eur. M. V. paėmė telefoną ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). Jis bandė M. V. vytis, tačiau jam tai nepavyko. Jam padaryta apie 150 Eur žala (b. l. 30-31).
2020-01-10 gautas L. P. pareiškimas dėl civilinio ieškinio 159 Eur sumai (b. l. 37).
2020-01-10 nukentėjusysis L. P. pateikė mobiliojo ryšio telefono “Samsung Galaxy A10” įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta, kad ryšio įrangos vertė yra 159 Eur ( b. l. 43).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 17-20).
2020-01-10 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis L. P. atpažino M. V. kaip asmenį, 2019-11-06 pavogusį jo mobiliojo ryšio telefoną “Samsung Galaxy A10” (b. l. 56-58; 60-61).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną “Samsung Galaxy A10”.
Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009).
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad mintis pavogti telefoną iš pažįstamo L. P. kilo spontaniškai. Paėmęs telefoną pabėgo, nes norėjo jį parduoti. M. V. tyčią pavogti svetimą turtą, be kita ko, patvirtina nukentėjusiojo L. P. parodymai. Be to, įvykio aplinkybes įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas, L. P. pareiškimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. V. padarė nusikalstamą veiką viešoje vietoje, t. y. jis, 2019-11-06 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašęs paskambinti ir paėmęs iš L. P. mobiliojo ryšio telefoną “Samsung Galaxy A10”, 159 Eur vertės, pabėgo. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – svetimo turto pagrobimas atvirai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, todėl veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, nukentėjusysis taip pat informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 175; 177). Prieštaravimų nepareiškė.
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. V. padarė tyčinę baigtą kvalifikuotą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). M. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 158-165), daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, paskirtų baudų nemoka (b. l. 151–157), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 150). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina maksimaliam šios rūšies bausmės, skiriamos už nusikaltimą, dydžiui (t. y. 90 parų arešto). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
M. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto.
Dėl civilinio ieškinio
L. P. byloje pareiškė 159 Eur dydžio civilinį ieškinį. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad jog žala nukentėjusiajam L. P. buvo padaryta kaltais tyčiniais M. V. veiksmais, todėl jis sutinkamai su CK 6.249 str. 1 d. privalo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teismas vertindamas žalos dydį atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis L. P. byloje pateikė mobiliojo ryšio telefono “Samsung Galaxy A10” įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta, kad ryšio įrangos vertė yra 159 Eur. Teismas vertina, kad L. P. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis, todėl jis tenkintinas ir žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.
M. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 135- 137), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
Byloje proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. V. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Nukentėjusiojo L. P. civilinį ieškinį dėl 159 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir jo naudai iš M. V. priteisti 159 Eur turtinės žalos atlyginimo.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki septynių dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
3) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.