- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- ATP-697-616/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00589-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. Č. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo K. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje ir nubaustas 1300 Lt (377 EUR) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Č. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 19 d. 2.17 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant maksimaliam leistinam 130 kilometrų per valandą greičiui, važiavo 183 kilometrų per valandą greičiu, tuo maksimalų greitį viršydamas 53 kilometrais per valandą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. Č. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 8 d. nutarimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti ir kaip liudytojus apklausti K. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), D. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini) ir M. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Skunde pažymima, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013).
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, policijos pareigūnai, tirdami ir rinkdami medžiagą nagrinėjamoje byloje, buvo neobjektyvūs, šališki ir tendencingi. Nurodo, kad policijos pareigūnai, tikrindami jo versiją dėl to, kas vairavo transporto priemonę, pasinaudojo bendro pobūdžio protokoline informacija ir pagal jo duotą telefono numerį tikrino, ar buvo patalpintas skelbimas iš nurodyto telefono numerio. Nors iš bendrovės, administruojančios interneto puslapį, buvo gautas atsakymas, kad iš nurodyto telefono abonento numerio skelbimas patalpintas, tačiau policija nesiaiškino, kokiais telefono numeriais jis (K. Č.) naudojosi. Pažymi, kad policijos pareigūnė liepė jam rašyti pasiaiškinimą apie įvykį, tačiau neišaiškino jam teisės atsisakyti duoti parodymus. Atkreipia dėmesį, kad jis yra jaunas, jautrus, todėl toks policijos pareigūnės elgesys galėjo jam sukelti stresą ir dėl to jis dėl tam tikrų aplinkybių galėjo sąžiningai suklysti.
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jis automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pardavęs užsienio piliečiui, tačiau pastarajam po keleto dienų atvykus pas jį (K. Č.) ir pradėjus reikšti pretenzijas dėl automobilio kokybės, jis, nenorėdamas konfliktuoti su užsieniečiu, grąžino jam pinigus ir atsiėmė automobilį. Dėl to policijos pareigūnams jis minėtą situaciją įvertino kaip bandomąjį važiavimą. Kadangi sandoris neįvyko, jis (K. Č.) dokumento, patvirtinančio sandorį, neišsaugojo, dėl šios priežasties negalėjo nurodyti ir tikslios datos. Teigia, kad tą patį balandžio mėnesio savaitgalį jis kartu su D. M., K. B., D. M. ir M. M. vyko į (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini) jo (K. Č.) automobilį vairavo D. M., nes jis pats (K. Č.) norėjo pailsėti. Jis nematė, kad foto blykstė būtų nufotografavusi jo automobilį, todėl buvo įsitikinęs, kad pažeidimą galėjo padaryti minėtas užsienio pilietis. Nurodo, kad vėliau pats D. M. jam pasakė, jog vairuodamas jo, t. y. K. Č., automobilį, viršijo leistiną greitį ir buvo nufotografuotas. Kadangi minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu D. M. kategoriškai paneigė, mano, kad į apeliacinės instancijos teismo posėdį turėtų būti iškviesti ir kaip liudytojai apklausti M. M., D. M. ir K. B..
Žemesnės instancijos teismas
Be to, K. Č. teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kuriais grindė jo kaltę, ir netiksliai nustatė faktinės aplinkybes, dėl to nepagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo teismas grindė jo kaltę, apibrėžia inkriminuojamą veiką bei nustato administracinės bylos nagrinėjimo ribas, tačiau savaime asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės neįrodo. Pažymi, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Skunde K. Č. pažymi ir tai, kad teismas jo kaltę iš esmės grindė liudytojos L. P. parodymais, nors jos parodymai yra šališki, grindžiami prielaidomis ir išankstiniu nusistatymu prieš jį ir jo aplinką. Nurodo, kad teismas rėmėsi pareigūnės parodymais, tačiau nesirėmė nuotraukomis, kuriose buvo užfiksuotas pažeidėjas. Taip pat mano, kad byloje atliktas atpažinimas yra niekinis, nes jį atliko policijos pareigūnai, suinteresuoti tuo, kad jis (K. Č.) būtų patrauktas atsakomybėn už tai, kad jo brolis ir draugas davė analogiškus parodymus panašiose bylose. Atkreipia dėmesį, kad ir jis, ir D. M. yra vienodo sudėjimo bei ūgio, todėl pareigūnė, nustatinėdama pažeidėjo asmenybę iš nekokybiškos nuotraukos ir atpažindama asmenį tik iš silueto, galėjo suklysti. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje tikslinga skirti nuotraukų ekspertizę, siekiant nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tas pats nuotraukose užfiksuotas asmuo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas prašymą skirti ekspertizę atmetė. Atkreipia dėmesį, kad pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2012). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pvz., byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą – Balsytė Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-2013).
K. Č. atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir, remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone, nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Administracinėje byloje Nr. N9-1711/2006 teismas pažymėjo, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 teismas nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į K. Č. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo K. Č. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
K. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo apeliantas, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. Č. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, kuris nustatytą greitį viršijo daugiau kaip 50 kilometrų per valandą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad K. Č. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.
Kaip matyti iš liudytojos, policijos pareigūnės L. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, ji nurodė, kad policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog automobiliu, kuris priklausė K. Č., buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – viršytas leistinas greitis. Pažeidimas užfiksuotas greičio matuokliu. Ji surašė K. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes įvertinus fotonuotrauką jai nekilo abejonių, kad automobilį vairavo K. Č.. Be to, pastarasis įvykio aplinkybes aiškino nenuosekliai, painiojosi, K. Č. paaiškinimas buvo labai panašus į jo brolio ir dar vieno asmens paaiškinimus dėl analogiško pažeidimo. Atsakydama į teisėjos klausimus liudytoja nurodė, kad jos darbo specifika yra atpažinti žmogų iš nuotraukos, ji šį darbą dirba daug metų. K. Č. atpažino pagal nuotraukoje gerai matomą veido formą, viršutinę silueto dalį, įvertino ir nuotrauką, esančią duomenų bazėje (64-65 b. l.). Šiuos liudytojos L. P. parodymus patvirtina jos 2014 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (2-3 b. l.), taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas (4 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2014 m. balandžio 19 d. 2.17 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre greičio matavimo prietaisu MultaRadar S580, užfiksuotas transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis – 189 kilometrai per valandą, kai leistinas važiavimo greitis yra 130 kilometrų per valandą; transporto priemonės važiavimo greitis po paklaidos yra 183 kilometrai per valandą; transporto priemonės savininkas – K. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. Č. paaiškinimai yra nenuoseklūs, todėl vertintini kritiškai. Iš K. Č. 2014 m. gegužės 12 d. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog savo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo davęs naudotis T. A. (7 b. l.), o apylinkės teismo posėdyje K. Č. jau teigė, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. jis savo automobilį buvo paskolinęs D. M., kuris, vairuodamas jo automobilį, viršijo leistiną važiavimo greitį (53-54 b. l.). Akivaizdu, kad siekiant objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, D. M. apylinkės teismo posėdyje buvo apklaustas kaip liudytojas. Į teisėjos klausimus D. M. atsakė, kad K. Č. siūlė jam pasinaudoti jo automobiliu, tačiau jis šiuo pasiūlymu nepasinaudojo, K. Č. automobilio niekada nevairavo (65 b. l.). Netikėti liudytojo parodymais nėra pagrindo – juos D. M. davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, nurodė, kad K. Č. yra jo draugas, pažįstamas. Duomenų, kad D. M. būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra.
Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl K. Č. kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių visiškai pakako K. Č. kaltės klausimui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į teismo posėdį kviesti K. Č. skunde nurodytus asmenis ir juos apklausti kaip liudytojus, taip pat skirti nuotraukų ekspertizę nėra pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys liudija, jog K. Č. atstovo prašymą skirti ekspertizę teismas atmetė motyvuotai – konstatavęs, kad automobilio savininkas privalo žinoti savo turto buvimo vietą, o sužinojęs apie padarytą pažeidimą privalo apie tai pranešti policijai. Nors skunde teisingai pastebėta, kad įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas, atkreipiamas dėmesys, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų pagrindu būtų galima išspręsti asmens kaltės klausimą. Akivaizdu, kad su tokia išvada sutinka ir pats apeliantas – skunde cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą jis pažymėjo, jog įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas nei nacionaliniuose, nei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt. principų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms apelianto skundo argumentai, susiję su jo automobilio pardavimo aplinkybėmis, pastarojo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. K. Č. skundo argumentus, kad jo automobilį vairavo D. M., kuris pats prisipažino, jog vairuodamas jo (K. Č.) automobilį viršijo leistiną greitį, be to, jis pats, tąkart važiuodamas su D. M., nematė, kad foto blykstė būtų nufotografavusi jo automobilį, o policijos komisariate rašydamas paaiškinimą galėjo sąžiningai suklysti, paneigia anksčiau išdėstytų įrodymų visuma.
Kadangi iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, motyvuotai nurodė, kodėl K. Č. parodymus vertina kritiškai, apelianto skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kuriais grindė jo kaltę, nevertino įrodymų visumos, atmetamas kaip nepagrįstas. Atsakant į K. Č. skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, jo kaltę iš esmės grindė liudytojos L. P. parodymais, dar kartą pažymima, kad teismas, tinkamai laikydamasis įstatymo reikalavimų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą sprendė vertindamas ne tik administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus duomenis ar vienos liudytojos parodymus, o byloje surinktų įrodymų visumą.
Duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai, rinkdami ir tirdami bylos duomenis buvo neobjektyvūs, šališki ir tendencingi, K. Č. iš nuotraukos atpažino pareigūnė, suinteresuota bylos baigtimi, t. y. tuo, kad jis būtų nubaustas, byloje nėra, todėl tokie apelianto teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami. Be to, K. Č. skundo argumentą, kad pareigūnė, nustatinėdama pažeidėjo asmenybę iš foto fotonuotraukos galėjo suklysti, nes jis (K. Č.) ir D. M. yra vienodo sudėjimo ir ūgio, neginčijamai paneigia D. M. parodymai, jog jis K. Č. automobilio niekada nevairavo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apelianto skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą nepakeistą ir K. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.