Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovo UAB „Kraštovaizdžio specialistų biuras“ atstovams (duomenys neskelbtini) L. Ž., adv. pad. J. Kovalenko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Adristėja“ ieškinį atsakovui UAB „Kraštovaizdžio specialistų biuras dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė B. S. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovo darbuotojai apsigyveno nuo 2011-04-18. Už nuomojamas patalpas buvo sutarta atsiskaityti avansiniu apmokėjimu, tačiau taip buvo padaryta tik pirmą kartą. Mokėjimo datos atsispindi lentelėje apie atsiskaitymus ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte: 2011-09-18 stoviu skola sudarė – 3943 Lt, už balandžio mėn. vietoj 1000 Lt apmokėta 500 Lt, gegužės mėn. – vietoj 2000 Lt, apmokėta tik 700 Lt, birželio mėn. vietoj 2000 Lt apmokėta 1800 Lt, liepos mėn. 1200 Lt nebuvo visai sumokėti, rugpjūčio mėn. vietoj 2063 Lt apmokėta 2000 Lt. Tokiu būdu ir susidarė įsiskolinimas. Atsakovas vengdavo susitikti, neatsiliepdavo į skambučius. 2011-09-18 ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą dėl atsakovo technikos sulaikymo. Ir tik po to atsakovas 2011-09-19 dalį įsiskolinimo (2063 Lt) apmokėjo. O dėl likusio įsiskolinimo dalies atsakovas parašė įsipareigojimą, kad iki 2011-09-23 apmokės 1200 Lt. Todėl 2011-09-19 technika atsakovui buvo grąžinta. Atsakovas patalpas nuomojosi iki 2011-10-14 (grąžino raktus) ir liko skolingas 1892,65 Lt. Dėl to 2012-03-12 atsakovui buvo išsiųstas registruotu laišku tarpusavio atsiskaitymo aktas, tačiau atsakovas akto nepasirašė ir negrąžino, tai rodo, kad atsakovas įsiskolinimą už nakvynės paslaugas pripažino. Taip pat siuntė pretenzija registruotu laišku 2011-12-21, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Atsakovo darbininkai atlikdami šaligatvių perklojimo darbus prie (duomenys neskelbtini) miesto pašto, Sodros pastatų, nuėmė tris kelio ženklus, nerūdijančio plieno 6 vietų dviračių pastatymo stovą, plastmasinę šiukšlių dėžę ir atgabeno į ieškovo bendrovės kiemą. Šie daiktai saugomi ieškovo iki šiol, nes tai yra turtas. Be to, 2011-10-14 atsakovo darbuotojai išeidami paliko du bordiūrų kilnojimo prietaisus, polietileninę šlangą, elektrinį kabelį, aliumininę lyginimo lentą. Remiantis ieškovo 2005-12-16 įstatų 93 punkto 2, 3 straipsniu ir bendrovės 2007-12-14 įsakymu dėl bendrovėje paliktų daiktų saugojimo, grąžinimo ir mokesčio už saugojimą įkainių patvirtinimo 2013-03-04 atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra ADR 1024 už minėtų daiktų saugojimą 2842,29 Lt sumai. Už daikto saugojimą skaičiuojamas litas už parą. Ant kelio ženklų numerių nebuvo parašyta kur jie stovėjo. Matė, kad juos į ieškovo kiemą atvežė atsakovo darbuotojai. Buvo laikraštyje „Nauja vaga“ pranešimas, kad dingo stovas dviračiams pastatyti, kuris stovėjo prie pašto. Atsakovas tvarkė šitą dalį miesto. Šiukšliadėžė stovėjo prie Sodros, o dabar jos nėra. Šiuos daiktus atvežė atsakovo darbininkai. Tai jiems priklausantys daiktai. Daiktai stovėjo miesto centre. Atsakovo atsiskaitymai buvo pervedimai mažesnėmis sumomis ir susidarė likutis. Tada buvo sulaikyta technika. Liko 1496,79 Lt už nakvynes, 2842 Lt už daiktų saugojimą. Saugojimo kaina – 1 litas už daiktą parai – yra sąžininga. Daiktai užima vietą. Nurodė, kad kieno daiktai nežino, gal kreipsis į policijos komisariatą dėl šių daiktų. Taip pat paaiškino, kad atvykus gyventi, sudarydavo bendrą darbininkų sąrašą, registruodavo kiekvieną dieną kiek darbininkų gyvena. Viskas su vadovu buvo derinama. Už nakvynę buvo nustatyta sutartinė kaina. Buvo žodinis susitarimas su vadovu. Su kiekvienu klientu tariamasi, deramasi. Kiekvienam klientui išrašo sąskaitą-faktūrą. Su įmone susitarė žodžiu, jie atvažiavo, kreipėsi ir susitarė dėl kainos. Daiktai buvo jos kieme, ne gatvėje, todėl turėjo juos saugoti, jų negali išmesti. Kambariuose yra avarinių tarnybų telefonai ir įsakymas dėl paliktų daiktų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“) v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu, arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Byloje nustatyta (to neginčijo ir pačios šalys), kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl nakvynės paslaugų suteikimo. CK 6.189 straipsnio pagrindu teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir šalys privalo ją tinkamai bei sąžiningai vykdyti (CK 6.200 str.). Teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei šalių žodinių paaiškinimų mato, kad atsiskaitymas už ieškovo atsakovui suteiktas nakvynės paslaugas buvo sutartas vykdyti pagal ieškovo atsakovui pateikiamas PVM sąskaitas-faktūras. Nustatyta, kad ieškovas atsakovui išrašė šias PVM sąskaitas-faktūras: 2011-04-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1000 LT sumai, 2011-05-02 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt sumai, 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt sumai, 2011-07-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1200 Lt sumai, 2011-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2063 Lt sumai, 2011-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1368,94 Lt sumai, o atsakovas atliko šiuos bankinius pavedimus ieškovui: 2011-04-18 – 500 Lt, 2011-05-19 – 700 Lt, 2011-05-21 – 1800 Lt, 2011-08-24 – 2000 Lt, 2011-09-16 – 2063 Lt, 2011-09-23 – 1200 Lt, 2012-03-08 – 395,86 Lt (b.l. 5, 72-74).

Ginčas tarp šalių kyla dėl dviejų PVM sąskaitų-faktūrų, t.y. 2011-09-30 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) – 1368,94 Lt sumai ir 2011-10-14 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) – 523,71 Lt sumai. Nustatyta, kad atsakovui vėluojant pervesti sumas pagal sąskaitas faktūras ieškovas 2011-09-19 pasinaudojo daikto sulaikymo teise (CK 4.229 str.), sulaikydamas atsakovui priklausančią savaeigę mašiną (bobkatą) ir grunto trombavimo aparatą (b.l. 31-32). Po šių ieškovo veiksmų atsakovas raštiškai įsipareigojo iki 2011-09-23 atsiskaityti pagal liepos mėnesio PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 33). Atsakovas nepripažino turto sulaikymo teisėtu, atsakovo atstovas posėdyje nurodė, kad ieškovui pavedimas buvo padarytas penktadienį, apie pavedimą informavo ieškovą šeštadienį, tačiau bankinėje sistemoje pavedimas buvo įvykdytas tik pirmadienį, o tuo metu turtas jau buvo sulaikytas (b.l. 80). Teismas negali sutikti su tokia atsakovo pozicija, kad turto sulaikymas nepagrįstas, nes kaip matyti iš bylos duomenų 2011-09-16 atsakovas atliko pavedimą 2063 Lt sumai pagal 2011-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 73), tačiau tuo metu nebuvo apmokėta dar 2011-07-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina aukščiau jau minėtas atsakovo direktoriaus įsipareigojimas iki 2011-09-23 atsiskaityti pagal liepos mėnesio PVM sąskaitą-faktūrą (b.l. 33). Pripažinus, kad atsakovo turtas buvo sulaikytas pagrįstai, nėra aišku kokiu pagrindu atsakovas išrašė ieškovui 2011-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)ir atliko įskaitymą (b.l. 71). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteisiama 973,08 Lt pagal 2011-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 523,71 Lt pagal 2011-10-14 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti 2842,29 Lt už atsakovui priklausančių įvairių materialinių vertybių saugojimą: trijų kelio ženklų, dviračių statymo stovo, vienos gatvės šiukšlių dėžės, dviejų metrų ilgio aliumininės lyginimo lentos, šaligatvio bordiūrų kilnojimo dviejų vienetų, 10 metrų polietileninės žarnos, elektrinio prailgintuvo. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nes nurodytas materialinis turtas nėra jo nuosavybė. Teismas įvertinęs visus byloje surinktus dokumentus, šalių pozicijas, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog nurodyti daiktai priklauso atsakovui, ar kad juos ieškovo teritorijoje paliko atsakovas. Teismo posėdžio metu ieškovė atstovė pati nurodė nežinanti, kam priklauso daiktai (b.l. 57). Liudytajai taip pat nenurodė kas šių daiktų savininkas ir kas būtent juos atgabeno į ieškovui priklausančią aikštelę. Liudytojai tik patvirtino, jog šie daiktai ieškovo aikštelėje buvo. Atsižvelgiant į nurodytą, teisingumo ir protingumo principus, ieškovo reikalavimas dalyje dėl 2842,29 Lt priteisimo už materialinių vertybių saugojimą atmestinas, kaip nepagrįstas.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas prašo priteisti 156 Lt žyminio mokesčio, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra sumokėjęs 141 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, 22). Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. L2-497-647/2012 pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovui (skolininkui) palikus nenagrinėtą ieškovui (pareiškėjui) 2012-02-20 nutartimi buvo grąžintas 14 Lt žyminis mokestis (b.l. 16, civ. byla Nr. L2-497-647/2012).

Iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 52 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, 22), 36 Lt už advokato paslaugas (b.l. 7), 20 Lt už tarpfilialinį memorialinį orderį (b.l. 43), iš viso 108 Lt, ieškovui (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kraštovaizdžio specialistų biuras“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „Adristėja“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 1496,79 Lt (tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus 79 ct) įsiskolinimo, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108 Lt (šimtą aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.