- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-946-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00271-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- V. K.
- Advokatai
- Antanas Jonikaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-672-939/2019 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui E. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - J. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. B. 12 800,88 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. spalio 3 d. suteikė atsakovui 10 000 JAV dolerių ir 5 000 Eur piniginę paskolą, iš viso 13 050,88 Eur, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti laiku, pagal ieškovės pareikalavimą. Piniginės paskolos grąžinimo faktą patvirtina kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai 2014 m. spalio 3 d. prašymas Komerciniam bankui „NS BANK“ (UAB) pervesti 5 000 JAV dolerių atsakovui, 2014 m. spalio 3 d. Rusijos taupomojo banko prašymas pervesti 5 000 JAV dolerių atsakovui, ir 2015 m. vasario 18 d. AB „Swedbank“ 5 000 Eur mokėjimo nurodymas. 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovė gavo atsakovo vienintelį mokėjimo pavedimą – 250 Eur, tačiau likusi paskolinta suma – 12 800,88 Eur ieškovei grąžinta nėra. Ieškovė, tiek elektroniniu, tiek registruotu paštu, kreipėsi į atsakovą su pretenzija reikalaudama grąžinti pasiskolintą pinigų sumą Atsakovas iki šiol savo įsipareigojimų nevykdo ir pasiskolintos pinigų sumos ieškovei negrąžina.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. B. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė finansiškai rėmė atsakovo ir savo dukros (trečiojo asmens) J. K. šeimą, kurie ne santuokoje gyveno Italijoje kartu bei vedė bendrą ūkį nuo 2013 metų pabaigos. Abiejų sugyventinių susitarimu Italijoje atsakovo vardu buvo įsteigta individuali įmonė, J. K. įmonėje dirbo vadybininke. Atsakovas pinigų pervedimo fakto į jo sąskaitą neginčijo, tačiau tik 5 000 Eur jam buvo pervesti kaip paskola, kuriuos jis neatsižvelgiant į tai, kad pinigai buvo skirti jo ir J. K. bendram verslui bei nebuvo įsipareigojimo juos grąžinti, yra grąžinęs. Atsakovas asmeniškai niekuomet nesitarė su ieškove dėl paskolos jam suteikimo ir niekada nedavė jokių įsipareigojimų ieškovei ją grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo E. B. ieškovei V. K. 4 750 Eur, 10 000 JAV dolerių, kuriuos atsakovas turi sumokėti eurais pagal mokėjimo dieną esantį valiutų kursą, o šiam nesumokėjus, ji iš atsakovo turi būti išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta galiojančia faktinę skolos mokėjimo dieną; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 288 Eur žyminį mokestį, 1 089 Eur advokato pagalbai apmokėti; 58,10 Eur išlaidas už dokumentų vertimą, valstybei – 3,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas pinigų pervedimo fakto į jo sąskaitą neginčijo, tai reiškia, kad ieškovė įrodė pinigų perdavimo faktą, kaip būtiną paskolos sutarties elementą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
7. Atsakovas sutiko, kad tik 5000 Eur yra gavęs kaip paskolą, nors ir šių pinigų paskirtis buvo ta pati, t. y. jo ir J. K. bendras verslas Italijoje, tačiau šiuos pinigus yra gražinęs, o 10 000 JAV dolerių nebuvo paskola, todėl neturi pareigos jų grąžinti.
8. Teismo vertinimu, ieškovės atstovo pretenzija atsakovui dėl skolos grąžinimo, ieškovės ir atsakovo bei trečiojo asmens ir atsakovo susirašinėjimas elektroninių ryšių priemonėmis, kur atsakovas neprieštarauja dėl 5 000 Eur ir 10 000 JAV dolerių skolos grąžinimo, tariasi mokėti ją dalimis tada kai turės pajamų, sudaro pagrindą spręsti, jog tam tikru laikotarpiu atsakovas pripažino savo skolinį įsipareigojimą ieškovei (CPK 185 straipsnis) ir laikytina kaip atsakovo įsipareigojimas grąžinti jam ieškovės pervestas lėšas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas darė išvadą, kad ieškovę ir atsakovą, siejo paskoliniai teisiniai santykiai, kad banko dokumentuose nurodyti įrašai: ,,dovana“, ,,finansinė parama automobiliui“ nepatvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę dovanojimo santykiai ar lėšos buvo skirtos šeimos paramai bei automobiliui pirkti.
10. Atsakovas, neigdamas tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, įrodinėjo, kad 5 000 Eur paskolą yra gražinęs (iš viso 8 000 Eur) juos sumokėdamas ieškovės dukrai – trečiajam asmeniu J. K.. Trečiasis asmuo J. K. nurodė, kad atsakovas į jos sąskaitą pervesdavo pinigus, kurie skirti jai ir jos bei atsakovo vaiko išlaikymui.
11. Teismas pagal bylos duomenis nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo J. K. nuo 2012 m. gruodžio mėnesio, kartu išvyko į Italiją ir gyveno iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio. 2015 m. rugpjūčio mėnesį abu grįžo į Lietuvą ir jų tolesnis bendras gyvenimas nutrūko, J. K. liko gyventi Lietuvoje, o atsakovas išvyko atgal į Italiją. J. K. tuomet laukėsi atsakovo kūdikio ir 2015 m. lapkričio 11 d. pagimdė vaiką, grįžusi į Lietuvą ji būdama nėščia nedirbo, neturėjo pajamų, todėl atsakovas jai pervesdavo pinigus (sprendimo 6 psl. 4 pastraipa). Atsakovas mokėjimus į trečiojo asmens banko sąskaitą pradėjo atlikinėti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. prieš vaiko gimimą, kai J. K. jau gyveno Lietuvoje, neturėjo pragyvenimui lėšų, todėl šiuo atveju trečiojo asmens argumentai, kad mokėjimai buvo atliekami jos ir vaiko išlaikymui yra pagrįsti, teismas sprendė, kad jais netikėti nėra pagrindo (sprendimo 7 psl. 2 pastraipa). Be to, nors atsakovas pinigų mokėjimo nurodymų trečiajam asmeniui paskirtyje nurodydavo „skolos grąžinimas“, „sūnaus alimentai“, „sąskaitos papildymas“ ir mokėjo pinigus J. K., tačiau paskolos teisiniai santykiai susidarė ne tarp atsakovo ir trečiojo asmens, o tarp atsakovo ir ieškovės. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad atlikdamas piniginius pavedimus į J. K. sąskaitą, grąžino ieškovei 5 000 Eur paskolą.
12. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog pinigai buvo skirti šeimos poreikiams, nes nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo vardu registruota įmonė priklausė ir J. K..
Motyvuojamoji dalis
13. Teismas laikė ieškinį pagrįstu, tenkintinu, todėl tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių pagrindu priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 JAV dolerių ir 4 750 Eur.
14. Visiškai patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovo priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas E. B., kurio interesams atstovauja advokatas Antanas Jonikaitis, prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą pašalinant iš teismo motyvų teiginius, susijusius su atsakovo E. B. trečiajam asmeniui J. K. mokėtų sumų teisiniu pagrindu: 1. Grįžusi į Lietuvą ji būdama nėščia nedirbo, neturėjo pajamų, todėl atsakovas jai pervesdavo pinigus (sprendimo 6 psl. 4 pastraipa). 2. Atsakovas mokėjimus į trečiojo asmens banko sąskaita pradėjo atlikinėti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. prieš vaiko gimimą, kuomet J. K. jau gyveno Lietuvoje, neturėjo pragyvenimui lėšų, todėl šiuo atveju trečiojo asmens argumentai, kad mokėjimai buvo atliekami jos ir vaiko išlaikymui yra pagrįsti, jais netikėti teismas neturi pagrindo (sprendimo 7 psl. 2 pastraipa). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovo paskolinių santykių buvimo, teismo sprendimo motyvuose pasisakė ir dėl tarp atsakovo ir trečiojo asmens vykusių tarpusavio mokėjimų bei šių mokėjimų pagrindo. Teismas nurodė, kad šie mokėjimai yra vaiko ir trečiojo asmens išlaikymas. Nepaisant to, teismas išsamiai netyrė atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio mokėjimų pagrindų, todėl šie teismo motyvai yra nepagrįsti.
15.2. Su ieškinio dalyku nesusijusių motyvų buvimas 2019-02-11 teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje gali sukelti pasekmes atsakovui kaip prejudicinis faktas vykstant atskiram ginčui (atskirai civilinei bylai) dėl atsakovo trečiajam asmeniui pervestų lėšų pagrindo (išlaikymo mokėjimo, paskolos, kitu pagrindu gautų lėšų).
15.3. Teismas nepagrįstai peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas, pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų aplinkybių. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad mokėtos sumos taip pat buvo skirtos trečiojo asmens J. K. išlaikymui.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė, kurios interesams atstovauja advokatas E. R., prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovas įrodinėjo, jog paskolą ieškovei yra grąžinęs pinigus pervesdamas į trečiojo asmens J. K. sąskaitą, todėl teismas privalėjo nustatyti atsakovo ir trečiojo asmens siejančių santykių pobūdį nustatant, kokiu pagrindu buvo atliekami mokėjimai trečiajam asmeniui. Atsakovo argumentai dėl ieškinio nagrinėjimų ribų peržengimo yra nepagrįsti.
16.2. Teismas pagrįstai vertino ir analizavo tik atsakovo atliktų mokėjimo pavedimų trečiajam asmeniui paskirtį ir pagrindą, o ne vaiko teisės į išlaikymą ar skiriamo išlaikymo dydžio įgyvendinimą.
16.3. Teismo motyvai, susiję su atsakovo ir trečiojo asmens mokėtinų sumų pagrindu nesukelia pasekmių atsakovui kaip prejudicinis faktas, kadangi neužkerta kelio atsakovui įrodinėti savo reikalavimų atskiroje byloje. Vien tai, jog motyvai yra nepalankūs atsakovui, nereiškia, kad jie nepagrįsti ir neteisėti.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
4. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, tačiau nesutinka su teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvais, susijusiais su atsakovo E. B. trečiajam asmeniui J. K. mokėtų lėšų paskirties ir mokėjimo pagrindo.
5. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės kasacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, yra išaiškinęs, kad kasacine tvarka paprastai gali būti skundžiamas ir peržiūrimas tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje išdėstytas teismo sprendimas. Tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015). Nors šiuo atveju šie išaiškinimai pateikti dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų, teisėjų kolegijos nuomone, jie aktualūs ir nagrinėjamu atveju.
6. Atsižvelgiant į nutarties 19 punkte nurodytus išaiškinimus, teisė kvestionuoti motyvuojamojoje dalyje padarytas išvadas ir išdėstytus motyvus savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, siejama su jų poveikiu byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir galimybe jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Todėl apeliacinio skundo prašymo ir argumentų pagrįstumas vertintinas būtent tik paminėtu aspektu, tačiau nevertinant iš naujo sprendime konstatuotų bylos faktinių aplinkybių (ne)įrodymo.
7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jis iš esmės siejamas su sprendime nurodytų aplinkybių dėl atsakovo E. B. lėšų pervedimo trečiajam asmeniui J. K. vertinimu. Teismas nurodė, kad atsakovas pervedinėjo pinigus trečiajam asmeniui J. K., nes ji būdama nėščia nedirbo, neturėjo pajamų (sprendimo 6 psl. 4 pastraipa), kad šiuo atveju trečiojo asmens argumentai, kad mokėjimai buvo atliekami jos ir vaiko išlaikymui yra pagrįsti, jais netikėti teismas neturi pagrindo (sprendimo 7 psl. 2 pastraipa).
8. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas – paskolinių santykių tarp bylos šalių buvimo (nebuvimo) ir atsakovo paskolos sutarties įvykdymo (paskolos grąžinimo (negrąžinimo) fakto) nustatymas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl paskolos grąžinimo fakto, kartu pasisakė ir dėl atsakovo mokėtų pinigų trečiajam asmeniui paskirties ir mokėjimo pagrindo. Tačiau, kaip jau nurodyta, nagrinėjamos bylos dalyku nebuvo atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykių, atsakovo ir trečiojo asmens vaiko išlaikymo ir jo dydžio, priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens nedarbo, pajamų neturėjimo ir atsakovo mokėjimų trečiajam asmeniui nustatymo klausimas.
9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp bylos šalių sudarytos paskolos grąžinimo aplinkybes ir vertindamas, ar atsakovas įrodė savo atsikirtimus dėl tinkamo paskolos grąžinimo, nepagrįstai padarė išvadas, kurios savo esme yra susijusios su ieškinio pagrinde nenurodytomis aplinkybėmis - atsakovo E. B. trečiajam asmeniui J. K. mokėtų lėšų paskirtimi ir mokėjimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog yra pagrindas pašalinti minėtus teismo sprendimo motyvus, nes jie įsiteisėjusiame teismo sprendime įgytų prejudicinę galią. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas pakeičiamas, pašalinant iš sprendimo apelianto nurodytus motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
10. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kad yra sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, todėl tenkinus apeliacinį skundą, priteisiamos atsakovui E. B. iš ieškovės V. K. 75 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus: „(...) Grįžusi į Lietuvą ji būdama nėščia nedirbo, neturėjo pajamų, todėl atsakovas jai pervesdavo pinigus“ (sprendimo 6 psl. 4 pastraipa). 2. „(...) Atsakovas mokėjimus į trečiojo asmens banko sąskaitą pradėjo atlikinėti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. prieš vaiko gimimą, kuomet J. K. jau gyveno Lietuvoje, neturėjo pragyvenimui lėšų, todėl šiuo atveju trečiojo asmens argumentai, kad mokėjimai buvo atliekami jos ir vaiko išlaikymui yra pagrįsti, jais netikėti teismas neturi pagrindo (...)“ (sprendimo 7 psl. 2 pastraipa).
Priteisti atsakovui E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.