- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- AN2-192-365/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01831-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- L. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria L. A. skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-10-11 nutarimas Nr. 10-ANR_N-26649-2024 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024-10-11 nutarimu Nr. 10-ANR_N-26649-2024 L. A. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda už tai, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) taisyklių 119, 126 punktų reikalavimus, 2024-07-06 apie 16.50 val. Šalčininkų r. sav., Jackonių k., Pušų g., vairuodama automobilį Mazda 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu traktoriumi. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir traktorius.
Šalies argumentai
2. L. A., nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti arba grąžinti bylą administracinio nusižengimo tyrimui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-07 nutartimi L. A. skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-10-11 nutarimas Nr. 10-ANR_N-26649-2024 paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas sprendė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad transporto priemonės Mazda vairuotoja subjektyviai vertina eismo įvykio aplinkybes ir traktuoja jas sau palankia linkme, nors byloje surinkti objektyvūs įrodymai (eismo įvykio vietos nuotraukos, eismo įvykio schema, liudytojų parodymai) paneigia L. A. įsitikinimą, kad jos kaltės sukėlus eismo įvykį nėra. Konstatavo, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, todėl sprendė, kad tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-07 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas tuo, jog nagrinėjamu atveju buvo netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės ir nurodoma, kad:
4.1. Kelio plotis pagal eismo įvykio schemą - 5,3 m. Apeliantės automobilio „Mazda 3“ plotis - 1,75 m. Traktoriaus MTZ 82 plotis - 1,97 m. Priekabos 2PTS 6 plotis - 2,45 m. Vien tuo metu važiuojančių dviejų transporto priemonių bendras plotis (be saugaus tarpo): 1,75 m + 2,45 m = 4,20 m. Tai reiškia, kad esant net ir idealiai simetriškai situacijai, eismo dalyviams būtų likę vos 1,1 m (5,3 m - 4,2 m) tarpas, t. y. po 0,55 m kiekvienai pusei, įskaitant griovio ar kelkraščio nuolydžius. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad saugus šoninis atstumas tarp transporto priemonių prasilenkiant turėtų būti bent 0,5 m. Ši sąlyga tampa neįmanoma, jei bet kuri transporto priemonė važiuoja arčiau centro.
4.2. Pagal schemą nurodoma, kad apeliantės automobilio pėdsakai užfiksuoti 1,30 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Atsižvelgiant į automobilio plotį (1,75 m), automobilio dešinieji ratai buvo jau už važiuojamosios dalies ribų -t, y. ant griovio arba šlaito. Tai reiškia, kad ji (L. A.) važiavo ne tik kuo arčiau dešiniojo krašto, bet ir iš dalies jau buvo nuvažiavusi nuo kelio.
4.3. Kiekvienas ilgas sąstatas (traktorius + priekaba), atlikdamas posūkį, patiria vadinamąjį off-tracking reiškinį - kai galiniai ratai (arba priekaba) neseka traktoriaus priekinės ašies trajektorija, bet sukasi arčiau posūkio vidinio spindulio. Taip susidaro šoninis išvažiavimo efektas, kuris ypač pasireiškia važiuojant vingiuotais, siaurais kaimo keliais. Esant dešiniajam posūkiui (traktoriaus judėjimo kryptimi) traktoriaus ir ypač priekabos galiniai ratai (bei prikabos kampai) juda siauresniu spinduliu nei priekiniai ratai. Dėl to vadinamasis off-tracking efektas lemia, kad traukos centras pasislenka, o priekabos dalys išsikiša į priešpriešinę eismo juostą. Tai fizikinis reiškinys, stebimas ilguose sąstatuose posūkiuose, kai sąstatas įvažiuoja į posūkį iš mažesnio spindulio. Net ir nedidelis vairuotojo manevro nuokrypis nuo idealaus trajektorijos centro lemia priekabos išvažiavimą į priešingą eismo juostą. Tai logiškai paaiškina šoninį smūgį į apeliantės automobilio kairę pusę – durų arką, sparną, galinę dalį, bet visiškai nepaliestą automobilio priekį. Todėl apeliantės vertinimu, tuo atveju, jei ji būtų išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, susidūrimas būtų įvykęs priekinėmis dalimis. Tačiau jos (L. A.) automobilio priekis visiškai neapgadintas. Atvirkščiai, pažeidimai yra šoniniai - tai įrodo, kad jos automobilis stovėjo ar judėjo palei kelkraštį, o jį kliudė į šoną slystanti traktoriaus priekaba. Taigi fizikinė kontaktų kryptis paneigia kaltės prezumpciją. Manoma, jog dėl šių aplinkybių teismas visiškai nepasisakė, taigi jų netyrė ir nevertino, todėl jis neteisingai pripažinta kalta, o byloje pateikti skaičiavimai ir logika pagrindžia priešingą išvadą.
4.4. Taip pat akcentuojama, jog buvo ignoruoti traktoriaus vairuotojo padaryti teisės pažeidimai. Traktoriaus vairuotojas V. J. buvo neblaivus (1,23 prom.), neturėjo teisės vairuoti traktoriaus, vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros, traktorius nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, priekaba nebuvo įtraukta į protokolą ir netirta jos techninė būklė. Apeliantės teigimu, V. J., neteisėtai vairuodamas techniškai netvarkingą traktorių velkantį priekabą, neturėjo ir techninių galimybių jį vairuoti saugiai ir laikantis kelių eismo taisyklių. Dėl to, būtent V. J., dėl girtumo ir kelių eismo taisyklių nežinojimo, vairuodamas techniškai netvarkingą traktorių velkantį priekabą, laiku nepastebėjęs priešpriešais atvažiuojančio jos (L. A.) vairuojamo automobilio, dėl techniškai netvarkingo traktoriaus, negalėjo laiku pasitraukti į kelkraštį ir privertė ją (L. A.) nuvažiuoti nuo kelio, trenkdamasis į jos automobilį ir jį nuo kelio nubloškė į griovį.
4.5. Teismo versiją, kad susidūrimas įvyko jos (L. A.) automobiliui išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, paneigia automobilio apgadinimai. Nuotraukose matyti, kad apeliantės automobilis apgadintas kairėje pusėje – šoninė dalis, priekinių durų sritis, galinis sparnas. Priekinė automobilio dalis - neapgadinta. Tai reiškia, kad kontaktas įvyko ne priekinėmis transporto priemonių dalimis, kaip nurodyta nutarime, o traktoriaus ar priekabos šonui slystant per L. A. automobilio šoną. Traktoriaus priekaba ignoruota visuose procesiniuose dokumentuose, kas laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui.
4.6. Apeliantė dėstydama policijos pareigūnų parodymus ir jų tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, traktoriaus vairuotojo parodymus, teigia jog jų parodymai yra prieštaringi ir tai reiškia, kad bet koks jų vertinimas turėjo būti atliekamas itin atsargiai ir su atsakomybe, tačiau to nebuvo padaryta. Neatsižvelgta ir į tai, kad traktoriaus ir priekabos sąstato ilgis yra beveik 10 metrų, o priekabos plotis - 2,45 m, todėl posūkyje šis sąstatas neišvengiamai išsikiša į priešpriešinę eismo juostą. Ši techninė ypatybė buvo visiškai ignoruota tiek policijos pareigūnų, tiek teismo, todėl apeliantės vertinimu, būtent traukos dėsnių veikiama priekaba išvažiavo į jos (L. A.) eismo juostą ir smūgiavo į šoninę automobilio dalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, apeliacinio skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Tai, kad apeliantė nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia savo įvykio versiją ir įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Institucia skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl L. A. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Tvirtinama, jog L. A. važiavo savo puse, dėl eismo įvykio ji nėra kalta. Apeliantės vertinimu, būtent traukos dėsnių veikiama traktoriaus traukiama priekaba išvažiavo į jos (L. A.) eismo juostą ir smūgiavo į šoninę automobilio dalį. Apeliantės vertinimu, apylinkės teismas neįsigilino į byloje surinktų faktinių duomenų turinį, nepašalino tarp jų prieštaravimų, todėl nei Institucijai, nei teismui nepavyko objektyviai atskleisti tikrųjų eismo įvykio kilimo priežasčių.
7. Remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A. apeliacinio skundo motyvus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas padarė teisingas, byloje surinktais duomenimis pagrįstas išvadas, jog L. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, o Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
9. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus. Kaip matyti iš Institucijos surašyto protokolo ir nutarimo, L. A. inkriminuoti KET 119 ir 126 punktų pažeidimai. KET 119 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog L. A., vairuodama automobilį Mazda 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu traktoriumi, kurio metu apgadintas automobilis ir traktorius.
11. Apeliantė su šiomis išvadomis nesutinka ir pateikia savo atliktus skaičiavimus dėl transporto priemonių judėjimo trajektorijų, kelio pločio ir abiejų transporto priemonių techninių parametrų, kuriais vadovaudamasi teigia, jog ji (L. A.) važiavo savo eismo juosta ir kuo arčiau dešiniojo krašto, o susidūrimas įvyko dėl traktoriaus sąstato trajektorijos fizinių ypatybių, o ne dėl jos veiksmų. Apygardos teismo vertinimu, šios apeliantės subjektyvios išvados ir keliama versija, nepaneigia apylinkės teismo atlikto eismo įvykio kilimo priežasčių ir apeliantės L. A. veiksmų teisinio įvertinimo.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra surinkti patikimi ir leistini įrodymai, o kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, joje yra išdėstyta byloje surinktų įrodymų analizė, kuriuos apylinkės teismas analizavo, gretino ir aiškiai nurodė, kokiais įrodymais remdamasis, kokią teisiškai reikšmingą išvadą daro. Išvadą, kad L. A., vairuodama automobilį Mazda 3, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, apylinkės teismas padarė remdamasis visų įrodymų analize.
13. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo apklaustas eismo įvykyje dalyvavęs traktoriaus vairuotojas V. J., kurio teigimu, L. A. važiavo jo eismo juosta, kur ir įvyko susidūrimas, t.y. kertant menamos kelio važiuojamosios dalies vidurio liniją.
14. Apylinkės teisme, abiem eismo įvykio dalyviams duodant priešingus parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių, vertinant neatitikimus užfiksuotus vyriausiosios patrulės Ž. M. 2024-07-06 tarnybiniame pranešime (b.l. 23) bei nuotraukose iš eismo įvykio vietos dėl transporto priemonių pėdsakų (nuotraukos laikmenoje b.l. 49), teisme liudytojais buvo apklausti ir policijos pareigūnai Ž. M. ir jos kolega I. Z., kurie atvykę pagal gautą pranešimą į eismo įvykio vietą, fiksavo su tuo susijusias aplinkybes, be kita ko, vietą fiksuojant ir nuotraukomis. Šie liudytojai apklausti teisme parodė, kad kuomet įvykio vietoje buvo daromos nuotraukos, iš jų aiškiai matėsi traktoriaus ratų pėdsakai ir automobilio ratų pėdsakai, matėsi, kad vairuotoja į griovį nuvažiavo iš kelio vidurio, o jos pėdsakas neina šalikėle, susidūrimas įvyko siaurame kelyje, vingyje, todėl, tam kad saugiai prasilenkti, abu vairuotojai turėjo sulėtinti greitį arba net visai sustoti. Vertino, jog abu vairuotojai nesilaikė reikalavimo laikytis kuo dešiniau, jie abu važiavo viduriu. Policijos pareigūnas I. Z. nubraižė schemą, nes pagal pėdsakus aiškiai buvo matyti susidūrimo vieta.
15. Aukštesniajam teismui dar kartą įvertinus byloje surinktus duomenis matyti, kad nuotraukoje pavadinimu „traktorius eismo įvykis“ yra užfiksuoti abiejų transporto priemonių pėdsakai (jie aiškūs ir ryškūs), iš kurių galima spręsti apie jų judėjimo trajektoriją prieš pat susidūrimą ir po jo. Nuotraukoje užfiksuotas vaizdas patvirtina liudytojų V. J. bei policijos pareigūno I. Z. parodymus, kad L. A. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto. Įvertinus nuotraukose užfiksuotą ir paliktą transporto priemonių pėdsakų išsidėstymą kelyje ir juos sugretinus su policijos pareigūnų išmatavimais pažymėjus juos eismo įvykio schemoje (b.l. 39), nustatyta, kad automobilis Mazda ir traktorius susidūrė 2,9 m atstumu nuo L. A. judėjimo krypties eismo juostos dešiniojo krašto. Kai viso kelio plotis toje vietoje yra 5,30 m, atitinkamai vienos eismo juostos plotis būtų 2,65 m. Tokie duomenys patvirtina tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo išvadas, jog susidūrimas įvyko traktoriaus eismo juostoje, t.y. L. A. įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą (kirtus menamos kelio važiuojamosios dalies vidurio liniją), kaip ir buvo nurodęs traktoriaus vairuotojas V. J.. Taigi, akivaizdu, jog L. A. važiuojant kelio vingiu ir prasilenkiant su traktoriumi, reikėjo imtis papildomų atsargumo priemonių kelyje ar dar labiau trauktis link dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, ar net sustoti. Pažymėtina, jog nuotraukoje yra matomi aiškūs pėdsakai, abejose eismo juostose vedantys nuo susidūrimo vietos dešiniau į griovį. Ir, kaip teisingai pažymėta skundžiamojoje nutartyje, nors kelyje yra ir daugiau skirtingų padangų pėdsakų, tačiau nagrinėjamo įvykio dalyvių palikti pėdsakai išsiskiria iš kitų pagal savo trajektoriją (kerta kelyje jau buvusius pėdsakus), kurie nebūdingi kitų pėdsakų išsidėstymo krypčiai, kas ir buvo pagrindas išvadai, kad tai užfiksuoti būtent V. J. traktoriaus ir L. A. automobilio palikti pėdsakai. Sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad policijos pareigūnės Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta frazė, kad iki policijos pareigūnų atvykimo vairuotojai neapsaugojo įvykio vietoje pėdsakus, nereiškia, kad pėdsakų apskritai neliko ar jų neįmanoma atskirti nuo kitų kelyje esančių pėdsakų. Todėl ši Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kas akcentuojama ir skunde, nebuvo teisiškai reikšminga apylinkės teismui nustatyti objektyvios eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių pėdsakų padėties. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors eismo įvykis įvyko siaurame žvyruotame kelyje, vingyje, tačiau L. A. negalėjo būti nesuprantama, kur yra menamas kelio vidurys vasaros metu, šviesiu paros metu (2024-07-06 apie 16.50 val.). Todėl skundo argumentai, jog teismas nepašalino esančių prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų bei liudytojų parodymų, vertintini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
16. Didžioji apeliacinio skundo argumentų dalis skirta L. A. pateiktai eismo įvykio kilimo versijai, akcentuojant tai, jog L. A. paskaičiavimais bei transporto mechanikos dėsniais būtent traktoriaus sąstatas neišsiteko savo eismo juostoje ir kliudė L. A. automobilį priekabos šonine dalimi, dėl ko neva susidūrimas įvyko dėl traktoriaus sąstato trajektorijos fizinių ypatybių, o ne dėl L. A. veiksmų. Taip pat akcentuojama, jog procesiniuose sprendimuose buvo ignoruoti traktoriaus vairuotojo V. J. padaryti teisės pažeidimai (buvo neblaivus -1,23 prom., neturėjo teisės vairuoti traktoriaus, vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros, traktorius nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu), netirta traktoriaus velkančio priekabą techninė būklė; nevertinti L. A. vairuoto automobilio apgadinimai. Nors tokios versijos šioje byloje liko detaliau nevertintos, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tai šiuo atveju neturi teisinės reikšmės L. A. veiksmų kvalifikavimui. Pastebėtina, kad kito vairuotojo V. J. galimai padaryti KET pažeidimai, nešalina L. A. atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, pažeidžiant KET 119, 126 punktų reikalavimus. L. A. padarytas KET 119, 126 punktų reikalavimų pažeidimas yra įrodytas aptartais leistinais ir patikimais įrodymais bei jų visuma. Byloje įrodyta L. A. neatsargi kaltė (administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo), nes vairuodama lengvąjį automobilį ji nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nebuvo paliktas pakankamas tarpas kelyje, kad eismas būtų saugus ir transporto priemonės prasilenktų, dėl ko sudarė kliūtį. L. A. nenumatė, kad dėl jos važiavimo kelyje trajektorijos ši praras technines galimybes prasilenkti ir jos vairuota transporto priemonė susidūrs su priešpriešais atvažiuojančiu traktoriumi, tačiau būdama atidi ir padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, valdantis asmuo – vairuotoja L. A., galėjo ir turėjo tai numatyti. Be to, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, šiame eismo įvykyje dalyvavusiam traktoriaus vairuotojui V. J. (b.l. 24) taip pat 2024-08-07 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 97-ANR_P-1579-2024 (ROIK:(duomenys neskelbtini)), todėl jo veiksmų teisinis įvertinimas ir turės būti atliktas būtent jo atžvilgiu nagrinėjamojoje administracinio nusižengimo byloje. Be to, pastebėtina, kad L. A. patraukta administracinėn atsakomybėn tik už konkrečių KET reikalavimų nevykdymą.
17. Atsižvelgiant į tai, jog apylinkės teismas eismo įvykio vietos schemą ir joje užfiksuotus duomenis vertino kartu su eismo įvykio vietoje darytomis nuotraukomis bei teisme apklaustų liudytojų parodymais, apygardos teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų užfiksuota eismo įvykio medžiaga. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šališki. Todėl, priešingi apeliantės L. A. argumentai, atmestini kaip nepagrįsti ir laikytini tink bandymu išvengti jai gresiančios atsakomybės.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad L. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-10-11 nutarimu Nr. 10-ANR_N-26649-2024 pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubausta pagrįstai ir teisėtai, jai skirta nuobauda individualizuota tinkamai. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti priimtą Institucijos nutarimą ir kartu keisti ar naikinti apylinkės teismo nutartį. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo proceso pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.