Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei gydytojai psichiatrei Elenai Cinelienei,

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė K. K., gynėjui advokatui Mariui Venckui, įgaliotai atstovei, globėjai D. K.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą dėl K. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. liepos 18 d. teisme gautas viešosios įstaigos Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – Rietavo PSPC) teikimas, kuriuo Rietavo PSPC psichiatras siūlo nutraukti priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą K. K.. Teikime nurodoma, kad K. K. paskirtą priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą vykdo Rietavo PSPC psichiatras. Per paskutinį šešių mėn. laikotarpį paciento būklė buvo pakankamai stabili, (duomenys neskelbtini) epizodai nesikartoja. Jis reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą ir vartoja vaistus. Pacientas ir jo mama – globėja supranta, kad net ir nutraukus priverstinį gydymą, K. K. turės vartoti vaistus, lankytis pas gydytoją.

K. K. būklei įvertinti Rietavo PSPC buvo sudaryta komisija, kuri pakartoto ir teismui pateikė tą pačią išvadą, kurią padarė ir teismui pateikė Rietavo PSPC psichiatras vienasmeniškai.

Teismo posėdžio metu Rietavo PSPC įgaliota atstovė - gydytoja psichiatrė Elena Cinelienė teikimą bei gydytojų komisijos išvadą palaikė. Papildomai nurodė, kad K. K. serga (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini). Dėl ligos jis pripažintas neveiksniu, jo globėja paskirta mama D. K.. Nuo 1999 m. pacientas 17 kartų gydytas stacionare, pastaruosius 6 mėnesius (nuo 2025 m. vasario) stebimas ambulatoriškai. Per šį laikotarpį būklė išliko stabili, (duomenys neskelbtini) epizodų nefiksuota, jis reguliariai lankosi pas psichiatrą, vartoja vaistus, būna ramus. Nuo 2021 m. kasmet kartą būdavo gydomas ligoninėje dėl pablogėjimo, tačiau gydymas po to nebuvo keičiamas. Paciento mama jį nuolat prižiūri, lydi į vizitus, bendrauja su medikais, yra dėmesinga ir atsakinga. K. K. yra uždaras, autistiškas, todėl bendravimas su juo ribotas, kad nebūtų provokuojamas būklės pablogėjimas. Atsižvelgiant į stabilią situaciją ir artimųjų priežiūrą, mano, kad priverstinės gydymo priemonės nereikalingos.

Teismo posėdžio metu asmens, kuriam prašoma panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones K. K., gynėjas advokatas Marius Venckus prašė tenkinti teikimą. Nurodė, kad K. K. serga nepagydoma liga ir niekada visiškai nepasveiks. Specialistai nurodo, kad K. K. reguliariai gydosi, jo būklė stabili, jis nekelia pavojaus.

Teismo posėdžio metu asmens, kuriam prašoma panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones, K. K. įgaliota atstovė, globėjai D. K. prašė tenkinti teikimą. Nurodė, kad su sūnumi lankosi pas gydytoją, reguliariai vartoja vaistus, ji jį prižiūri.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad K. K. sveikatos būklė pasikeitė. Praėjęs laikas per trumpas objektyviai įvertinti jo psichinę būseną, susijusią su seksualiniu elgesiu, kuris buvo pripažintas nusikalstamu. Komisijos išvadoje neanalizuojamas K. K. seksualinis elgesys nei iki nusikalstamos veikos, nei po jos, nors jo padaryta veika tiesiogiai su tuo susijusi. Aplinkybė, kad jis yra prižiūrimas mamos, egzistavo ir prieš įvykį, tačiau tai neužkardino nusikalstamos veikos viešoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, K. K. būtinas tolesnis priverstinis ambulatorinis gydymas, todėl prašo teikimą atmesti ir priverstinį gydymą K. K. pratęsti.

Asmuo, kuriam prašoma panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones K. K. į teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini). Rietavo PSPC komisijos akte dėl priverčiamosios medicinos priemonės K. K. taikymo nurodyta, kad stebimuoju laikotarpiu paciento K. K. psichikos būklė stabili, vartojant paskirtus vaistus. Pacientas reguliariai lankosi Rietavo PSPC, psichozės epizodai nesikartoja. Pacientas ir jo mama supranta, kad nutraukus priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą, toliau reikia vartoti paskirtus vaistus, periodiškai lankytis pas gydytoją psichiatrą. Komisija 2025 m. rugpjūčio 28 d. įvertinusi dabartinę paciento psichinę būseną, rekomenduoja nutraukti priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą. Rietavo PSPC atstovė – K. K. gydytoja psichiatrė Elena Cinelienė teismo posėdžio metu patvirtino, kad K. K. nėra pavojingas, jo liga nepagydoma, o būklė stabili, todėl priverstinės gydymo priemonės nereikalingos.

Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Remiantis BPK 405 straipsnio 4 dalimi, sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Teismas spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą, be kitų byloje esančių duomenų, privalo ištirti ir įvertinti eksperto ar atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos atstovo pateiktą informaciją ir nuomonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020). Tokia praktika atitinka ir EŽTT jurisprudenciją, kurioje pabrėžiama, kad, norint izoliuoti asmenį nuo visuomenės, psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kuris lemia priverstinio izoliavimo būtinybę ir kurį konstatuoti gali tik objektyvi medicininė ekspertizė (Winterwerp prieš Nyderlandus).

Įvertinus byloje esančius duomenis, Rietavo PSPC komisijos išvadą, gydytojos psichiatrės Elenos Cinelienės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kitų proceso dalyvių išreikštą poziciją nustatyta, kad K. K. psichikos sveikatos būklė yra stabili, asmuo laikosi paskirto gydymo režimo, vartojo jam paskirtus medikamentus, (duomenys neskelbtini) epizodai nesikartoja, socialinio pavojingumo nestebėta. Bylos duomenimis nenustatyta, kad K. K. šiuo metu būtų pavojingas sau ar aplinkiniams, kad būtų išlikusi būtinybė taikyti jam priverstinį gydymą stebėjimo sąlygomis. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad savo veiksmais jis gali padaryti realios žalos savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad K. K. sveikatos būklė yra pagerėjusi (po įvykio stabilizuota) ir jo turimo nepagydomo psichikos susirgimo gydyti priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygomis nebetikslinga, jo stebėjimas ir gydymas gali būti užtikrinti ir bendromis gydymo sąlygomis, todėl yra pagrindas teikimą tenkinti ir K. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

viešosios įstaigos Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Panaikinti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi, kuria panaikinta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis, taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.