Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Vladui Butkui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D., jo įgaliotam atstovui advokatui Valdui Kersnauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. 2015 m. lapkričio 28 d., 18 val. 30 min., Ukmergės r., kelio Ukmergė – Molėtai 4 kilometre, vairuodamas automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungtą su priekaba, valstybinis numeris VG020, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,15 promilės girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, priekabai prikrautai rąstų pradėjus mėtytis, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį, po eismo įvykio skersai ant važiuojamosios kelio dalies šonu liko stovėti nepažymėta priekaba, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 11, 14 ir 127 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Vladas Butkus teisme patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė S. D. nubausti.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 28 d. su priekaba vežė rąstus, iš vakaro namuose buvo vartojęs alkoholį, su draugu išgėrė 0,7 l vienam žmogui. Išgertuvės vyko iki 01 val. nakties. Ryte niekur nevažiavo, dieną alkoholio nevartojo, jautėsi normaliai. Iš Bugenių miško vežėsi į Juodausių kaimą rąstus, kuriuos padėjo susikrauti V. B., kuris sėdėjo keleivio sėdynėje. Važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Nei lijo, nei snigo, buvo sausa. Jo priekabą sumėtė ir jis nuvažiavo į griovį. Galiniai automobilio ratai buvo ant šlaito, priekabos galas buvo į kairę pusę daugiau. Jis važiavo nuo Ukmergės į Molėtų pusę, tačiau kai jį pradėjo mėtyti, atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Nuo priekabos iki sustojusio džipo buvo likęs 3 metrų tarpas. Per priekabos ilgį šonuose buvo atšvaitai, degė automobilio avarinis. Pravažiuojantis automobilis sustojo, vairuotojas tik paklausė, ar jie nesužeisti, ar nereikia pagalbos, atsakė, kad nereikia. Praėjo keliasdešimt sekundžių, jiems besiropščiant, sustojo džipo vairuotojas. Jis tik pamatė, kad automobilis atvažiuoja ir tikrai trenksis į priekabą, todėl nusisuko. Jo akimis automobilio greitis mažiausiai buvo 100 km/h. Rąstai buvo neapjuosti, sukrauti palaidi. Po smūgio išsibarstė rąstai, beveik visi rąstai toje pusėje, kur buvo sustojęs žmogus dėl pagalbos. Rąstai buvo po BMW priekiniu ratu. Po smūgio automobilis įvažiavo į griovį 44,5 metro. Vairuotojas galėjo matyti atšvaitus, paties automobilio avarinį. Šonuose buvo dideli geltoni atšvaitai. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus, tačiau jis neigia savo kaltę dėl automobilių (duomenys neskelbtini) ir M. P.. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo matyti priekabą ir galėjo ją apvažiuoti. Degė avarinis priekabos ir atšvaitai, ir automobilio avarinis. Automobilio galas stovėjo ant šlaito. Jiems besiropščiant, vyko pokalbis su Pajero vairuotoju. Jie išsiropštę iš griovio, nuėjo prie bagažinės, kad išimtų avarinį, tada įvyko susidūrimas.

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir S. D. rašytiniame paaiškinime (b.l. 6).

Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad S. D. 2015 m. lapkričio 28 d., 19 val. 13 min., buvo nustatytas 1.15 promilės girtumas (b.l. 9).

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir V. P. tarnybiniame pranešime (b.l. 2).

Eismo įvykio vietos plane užfiksuotas automobilių išsidėstymas po eismo įvykių bei pateikti papildomi duomenys (b.l. 4, 5).

Iš VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Ukmergės kelių tarnybos rašto matyti, kad kelias Ukmergė – Molėtai nuo 2,43 km iki 19,1 km yra rekonstruojamas, todėl nuo 2015-03-01 iki 2016-02-14 šį kelio ruožą prižiūri AB „Panevėžio keliai“ (b.l. 35).

AB „Panevėžio keliai“ pažyma patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 28 d. rekonstruojamo kelio Ukmergės – Molėtai darbų vykdymo ruože nuo 2,43 iki 4,2 km iš abiejų kelio pusių buvo įrengti šie laikini kelio ženklai: 106 - darbai kelyje, 329 – ribotas greitis (50 km/h), 325 – lenkti draudžiama (b.l. 37).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 257 straipsnį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas vertina surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą.

S. D. šioje byloje kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią kyla atsakomybė vairuotojams, sukėlusiems eismo įvykį, kuris nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), numatytus veiksmus padarius neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, asmens. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.

Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. D. automobilį su priekaba vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,15 promilės girtumas (b.l. 9), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį, po eismo įvykio skersai ant važiuojamosios kelio dalies šonu liko stovėti nepažymėta priekaba, į kurią atsitrenkė kitas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o po smūgio iškritęs krovinys, tai yra rąstai, apgadino dar vieną automobilį M. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šių faktinių aplinkybių byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, jos patvirtintos ir byloje ištirtų įrodymų bei aplinkybių visuma. Teismas ištyręs bylos įrodymus, laiko, kad savo veiksmais S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 11, 14 ir 127 punktų reikalavimus.

Tačiau byloje ginčas kilo dėl priežastinio ryšio buvimo tarp S. D. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir byloje nurodyto svetimo turto, tai yra automobilių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir M. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Esant skirtingiems administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu ir teisme apklaustų eismo įvykio dalyvių paaiškinimams dėl eismo įvykio aplinkybių, tikslu pilnai ir visapusiškai išaiškinti visas bylos aplinkybes, byloje buvo paskirtinas eismo įvykio (autotechninis) tyrimas (b.l. 56, 57) bei matomumo eksperimentas (b.l. 83, 84).

Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikus ekspertizę, teismui buvo pateiktas Ekspertizės aktas Nr. 11-428(16) (b.l. 70-74), kuriame pateikta išvada apie automobilio (duomenys neskelbtini) ir automobilio Audi 100 priekabos susidūrimo mechanizmą: automobilis Audi 100, kurį vairavo S. D., po nuvažiavimo nuo kelio stovėjo dešinės pusės kelio sankasos šlaite (automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo krypties atžvilgiu), prie šio automobilio prikabinta priekaba, kurioje buvo sukrauti rąstai, stovėjo dešinėje važiuojamosios dalies pusėje. Priešpriešinio eismo juostoje, šalia automobilio Audi 100 stovėjo automobilis M. P.. Automobilis (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. M., važiavo dešine kelio puse link Ukmergės ir priekine dalimi atsitrenkė į dešinėje važiuojamosios dalies pusėje stovėjusios priekabos dešinio šono užpakalinę dalį. Nuo susidūrimo smūgio iš priekabos išbiro rąstai, kurie kliudė ir apgadino automobilį M. P., o priekaba atsikabino nuo automobilio Audi 100, buvo nublokšta į priekį ir į dešinę, sustojo kelio sankasos šlaite, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Kontakto su priekaba metu buvo pažeista automobilio (duomenys neskelbtini) priekinė dalis (priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekiniai žibintai, priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, variklio dangtis, priekinis stiklas). Po kontakto su priekaba automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo į priekį ir į dešinę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir buvo sustabdytas kelio sankasos šlaite, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Nustatyti, kokiu greičiu prieš atsitrenkimą važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), negalima. Ekspertizės akte taip pat buvo pateikta išvada, kad techniniu požiūriu, pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo automobilio Audi 100 vairuotojo S. D. veiksmai, - tamsiu paros metu įvykus eismo įvykiui (nuvažiavo nuo kelio), tinkamai nepažymėjo kelio važiuojamojoje dalyje likusios priekabos, taip sudarė pavojingą kliūtį artėjančio automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. M.. Tačiau ekspertas pažymi, kad yra nenurodytas kliūties matomumas tamsiu paros metu iš automobilio (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M., vietos, o ekspertai negali techniniais metodais nustatyti kliūties matomumo. Pats M. M. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teisme aiškino, kad jis jokių įjungtų avarinių žibintų nematė, o priekabą pamatė vos likus keliems metrams iki kliūties, todėl nespėjo net stabdyti. Tačiau šias M. M. aiškinamas aplinkybes, kad kliūties nesimatė, paneigia byloje matomumo eksperimento metu nustatytos aplinkybės bei liudytojų V. V. bei V. B. parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo V. V. parodymais, kad jis matė į griovį nuvažiavusiame automobilyje Audi 100 įjungtą avarinį žibintą, nes kaip patvirtina bylos duomenimis, pats sustojo priešingoje kelio pusėje ir taip pat įsijungė avarinį signalą. Kad įvažiavęs į griovį įjungė automobilyje avarinį signalą, patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. bei su juo kartu važiavęs V. B.. Taigi teisme nustatyta, kad automobiliui Audi 100 įvažiavus į griovį, buvo įjungtos šio automobilio avarinio sustojimo žibintų šviesos.

Byloje atlikus matomumo eksperimentą, nustatyta, kad automobiliui Audi 100 esant įjungtiems galiniams dešinės pusės gabaritinių šviesų žibintui bei posūkio šviesų žibintui, be to esant įjungtiems priekabos galiniams gabaritinių šviesų žibintams bei posūkio šviesų žibintams, iš automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos, esant 338 m atstumui matomos automobilio Audi 100 bei priekabos mirksinčios posūkių žibintų šviesos. Net ir esant aklinai uždengtiems priekabos galiniams kairės pusės gabaritinių šviesų žibintui bei posūkių šviesų žibintui, iš automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos, esant 67 m atstumui matomos mirksinčios automobilio Audi 100 dešinės pusės posūkio žibintų šviesos bei priekabos posūkio žibinto šviesos. Nors šiuo atveju priekyje esančio daikto identifikuoti negalima, tačiau akivaizdu, kad kliūtį kelyje M. M. turėjo objektyvią galimybę pastebėti esant jau 67 m atstumui, tačiau jis laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelyje buvusią kliūtį – automobilio priekabą, dėl ko iš priekabos išbiro rąstai, kurie apgadino automobilį M. P.. Kad kliūtį identifikuoti buvo galima ir M. M. stabdydamas turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, teisme patvirtino ir apklaustas ekspertas Audrius Švedas.

Pagal Kelių eismo taisyklių 128 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teisme M. M. nurodė važiavęs apie 65-70 km/h greičiu, kai minėtame kelio ruože maksimalus leistinas greitis eismo įvykio metu buvo 50 km/h. Akivaizdu, kad pats M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimus.

Tokiu būdu teisme nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavę abu vairuotojai, tai yra tiek S. D., tiek M. M. pažeidė Kelių eismo taisykles. Tokiu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Teismas, ištyręs bylos įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent M. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tai yra leistino greičio viršijimas ir greičio nesulėtinimas bei automobilio nestabdymas atsiradus kliūčiai kelyje, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, tai yra automobilio (duomenys neskelbtini) ir automobilio M. P. apgadinimais eismo įvykio metu. Nors šiuo atveju S. D. tinkamai nepažymėjo pagal Kelių eismo taisykles eismo įvykio vietos, t.y. dešinėje kelio pusėje prieš transporto priemonių važiavimo kryptį nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo priekabos, juolab, kad pagal bylos aplinkybes jis to padaryti fiziškai net ir negalėjo, nes į automobilio priekabą M. M. trenkėsi iš karto po to, kai S. D. išlipo iš į griovį įvažiavusio automobilio, tačiau tai nereiškia, kad kliūtis kelyje apskritai buvo nematoma. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad kliūtis kelyje buvo matoma ir M. M. turėjo galimybę šią kliūtį laiku pastebėti, todėl teismo vertinimu S. D. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su automobilių (duomenys neskelbtini) ir M. P. apgadinimais, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. D. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekoje buvo apgadintas tik jo vairuotas automobilis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas M. D. vardu (b.l. 109). S. D. teisme paaiškino, kad jo vairuojamas automobilis tik formaliai priklauso nuosavybės teise jo motinai M. D., automobilis pirktas jo lėšomis ir automobiliu naudojasi jis pats. M. D. teismui pateikė pareiškimą (b.l. 110), kuriame nurodė, kad automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirko jos sūnus S. D. už savo pinigus, pats ja ir naudojasi, automobilis tik buvo įregistruotas jos vardu, pažymėjo, kad dėl automobilio pretenzijų neturi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pažymėjo, kad jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, Nr. N444-1996/2010). Tokios praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-263-315/2015). Teismui nekyla abejonių, jog S. D. vairavimo metu automobilį Audi 100 valdė teisėtai.

Byloje nustačius, kad S. D. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu tik jo teisėtai valdyto automobilio apgadinimu, todėl S. D. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau tai nereiškia, kad jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Byloje įrodyta, jog minėtą vakarą S. D. vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas 1,15 promilės girtumas, kuris atitinka lengvą girtumo laipsnį, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, S. D. veiksmai perkvalifikuojami iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažįsta, jog vairavo būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio, dėl ko nuvažiavo į griovį ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu S. D. dirba UAB „Marino projektai“ (b.l. 60-64). S. D. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Asmuo, prieš sėsdamas už automobilio vairo neblaivus, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo bei prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, S. D. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 284, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

Paskirti S. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš LR ATPK 127 straipsnio 3 dalies,-289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 00 eur/ct.) administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40(keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 15053541841 ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Informuoti pažeidėją, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos yra: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.