- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-980-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00729-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- V. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui D. V. dėl taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-18512-824/2017 patvirtintos taikos sutarties 7 punktą ir nustatyti ieškovės – vaiko motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V., gim. (duomenys neskebtini), bendravimo tvarką. Ieškovė nurodė, jog taikos sutartimi šalys buvo susitarusios dėl jos ir vaiko bendravimo tvarkos, t. y. jai buvo leista maksimali, nenustatant jokių apribojimų, bendravimo su dukra tvarka. Tačiau ji buvo apgauta, nes atsakovas – vaiko tėvas nesuteikia galimybės pabendrauti su dukra. Todėl ieškovė pageidauja, kad būtų nustatyta konkreti jos bendravimo su dukra tvarka, t. y.:
a) kiekvienų kalendorinių metų pirmą mėnesio penktadienį 17.00 val. D. V. namuose ar kitoje šalims sutartoje vietoje D. V. perduoda dukrą K. V. motinai V. J.. Tos pačios savaitės šeštadienį 19.00 val. D. V. atvyksta į motinos namus, adresu (duomenys neskebtini), arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą pasiimti dukros K. V. ir kiekvienų kalendorinių metų antrą mėnesio šeštadienį 13.00 val. D. V. namuose ar kitoje šalims sutartoje vietoje D. V. perduoda dukrą K. V. motinai V. J.. Tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. D. V. atvyksta į motinos namus, adresu (duomenys neskebtini), arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą pasiimti dukros K. V.;
b) praleidžia su dukra keturias savaites vaiko mokyklinių atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką leidžiama dalyti į tris etapus, t. y. kiekvienų kalendorinių metų liepos mėn. dvi savaites V. J. leidžia laiką su dukra, apie pasirinktą atostogų laiką pranešdama D. V. registruotu laišku ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios; kiekvienų kalendorinių metų, esant mokyklos rudens atostogoms, savaitę V. J. leidžia laiką su dukra, apie pasirinktą atostogų laiką pranešdama D. V. registruotu laišku ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios; kiekvienų metų, esant mokyklos žiemos atostogoms, savaitę V. J. leidžia laiką su dukra, apie pasirinktą atostogų laiką pranešdama D. V. registruotu laišku ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios;
c) V. J. su dukra K. V. bendrauja nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 14.00 val. iki gruodžio 25 d. 19.00 val., lyginiais metais – gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;
d) lyginiais metais V. J. bendrauja su dukra K. V. per šv. Velykas, pasiima dukrą sutartoje su vaiko tėvu vietoje iš vakaro prieš pirmą šv. Velykų dieną 13.00 val. ir grąžina pirmą šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais – antrą šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val;
e) Motinos dienos savaitgalį, motinos gimtadienio metu motina bendrauja su dukra K. V., nesilaikydama eiliškumo; Tėvo dienos savaitgalį – nuo 16.00 iki 19.00 val.;
f) motina V. J. turi teisę su dukra susitikti ir bendrauti bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo dukros pamokoms ar užsiėmimams;
g) motina V. J., negalėdama dukros paimti nustatytu laiku, turi apie tai pranešti D. V. ne vėliau kaip prieš 24 val., toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba SMS trumpąja žinute, tel. (duomenys neskebtini) arba el. paštu (duomenys neskebtini);
h) jeigu dukros K. V. susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su mamos V. J. bendravimo su dukra K. V. dienomis, motinos V. J. bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;
i) jeigu K. V. serga, yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje, vaiko tėvas ne vėliau kaip likus 24 val. apie tai informuoja vaiko motiną V. J. skambučiu arba SMS trumpąja žinute, tel. (duomenys neskebtini) arba el. paštu (duomenys neskebtini);
j) tėvui D. V. dirbant užsienyje, nesant Lietuvoje, dukra K. V. gyvena kartu su motina V. J. adresu (duomenys neskebtini);
k) K. V. gyvenant su motina V. J., tėvas D. V. teikia tokio pat dydžio, koks dabar yra priteistas iš vaiko motinos, išlaikymą vaikui į V. J. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskebtini);
l) Rugsėjo pirmosios proga motina V. J. dalyvauja dukros K. V. mokyklos šventėje, esant kartu, jei jis pageidauja, D. V..
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, neva jis nesuteikia jai galimybės susitikti ir bendrauti su dukra, nevykdo tarp jų pasirašytos taikos sutarties, nes ji pati tik epizodiškai, t. y. kas pusę metų, kas pusantrų metų ir t. t., parodo norą bendrauti su vaiku. Jau daugiau kaip pusantrų metų ieškovė neskambina, nerašo, nors atsakovo visi kontaktiniai duomenys yra nepasikeitę, nesidomi vaiku, nedalyvauja nei vaiko auklėjime, nei prižiūroje. Ieškovė teigdama teismui, kad ji yra apgauta, kad atsakovas jai nesuteikia galimybės bendrauti su vaku, jį šmeižia, teikia melagingus, niekuo nepagrįstus teiginius, nes faktiškai pati net neparodo noro ir pastangų bendrauti su vaiku. 2019 m. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojai, kurie ne kartą apklausinėjo vaiką, ir psichologas, pas kurį vaikas buvo vedamas, patvirtino faktą, kad tarp ieškovės ir vaiko nėra jokio emocinio ryšio. Ieškovė tik epizodiškai ir labai minimaliai dalyvauja vaiko gyvenime, tarp ieškovės ir mergaitės nėra užsimezgusio jokio emocinio ryšio. Ieškovė neatsakingai žiūri į savo, kaip motinos, pareigas, neįgyvendina motinos valdžios dėl savo pačios kaltės, dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo, priklausomybės narkotikams, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms. Mano, kad jeigu šioje byloje bus pateikti įrodymai, kad ieškovė ir jos sutuoktinis nevartoja narkotikų, siekiant įsitikinti, kad vaikas būdamas su ieškove bus saugioje bei sveikoje aplinkoje, tada būtų galima kalbėti dėl ieškovės bendravimo su dukra sudarant taikos sutartį.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone pateikė išvadą, nurodė, kad V. J. šeima nuo 2016 m. gruodžio 20 d. dėl psichotropinių medžiagų vartojimo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 1 d. šeimai taikoma atvejo vadyba BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. 2020 m. gruodžio 21 d. atvejo vadybos posėdžio, vykusio BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, metu V. J. telefonu paaiškino, kad vaiko nemato metus laiko, yra ignoruojama, vaiko neleido pasveikinti net su gimtadieniu. Nuo 2020 m. sausio mėnesio dalyvauja metadono programoje, nuomojasi butą, dirba, bendrauja su socialine darbuotoja, tačiau su vaiku nepavyksta susitikti. Centre lankė psichologo konsultacijas. Anksčiau lankėsi anoniminėse grupėse, galėtų ir vėl pradėti lankytis. Skyriaus atstovė 2021 m. gegužės 12 d. apsilankė V. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskebtini), nustatė, kad moteris kartu su sutuoktiniu D. J. (D. J.) gyvena nuomojamame bendrabučio tipo vieno kambario bute. Virtuvė, prausykla, dušas, tualetas yra bendro naudojimo. Vaikui atskiro kambario nėra. Motina paaiškino, kad nustačius bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas lankytųsi pas ją su nakvyne, sutuoktinis miegotų ant atskiro čiužinio (turi), o ji su vaiku miegotų ant sofos-lovos. V. J. teigė, kad dabartinį kambarį nuomojasi apie metus laiko, planuoja ieškoti didesnio buto nuomotis, kuriame būtų atskiras kambarys vaikui, rašomasis stalas, vaiko lovelė ir kiti vaikui reikalingi baldai bei daiktai. Su dukra moteris visiškai nesimatė ir nebendravo apie metus, nes vaiko tėvas neleidžia jai susitikti su vaiku, jis nurodė, jog mergaitė pati nenori bendrauti. Norėjo vaikui perduoti dovanų per šv. Kalėdas, tačiau vaiko tėvas jai nieko neatsakė. Pasak moters, ji teikia vaikui išlaikymą po 220,00 Eur kas mėnesį. Norėtų, kad dukra gyventų su ja. Šiuo metu mamos namuose sudarytos patenkinamos sąlygos nepilnametei bendrauti su mama, svečiuotis pas ją, mokytis bei leisti laisvalaikį, tačiau mama žada gerinti gyvenimo ir buities sąlygas. K. V. lanko (duomenys neskebtini). Papildomai ugdoma (duomenys neskebtini) bei lanko gimnastiką. Skyriaus specialistė apsilankymo namuose metu bendravo su nepilnamete K. V. ir išklausė jos nuomonę. Pokalbio metu mergaitė papasakojo, kad jai patinka gyventi su tėčiu, O. ir broliais. Su tėčiu, anot K., jie sutaria gerai. Ji dažnai liūdi, kai tėtis turi išvažiuoti dirbti, tada ją paguodžia, apkabina ir nuramina O.. Su O. mergaitė sutaria gerai, nesipyksta. Nei O., nei tėtis jos nebaudžia, nė karto nebaudė, nes nėra už ką. K. nurodė, kad šiuo metu su mama nenori nei bendrauti, nei susitikti. Pasak K., ji pamena, kai buvo apie trejų metų amžiaus ir mama buvo ją palikusi vieną. Tada K. labai verkė ir buvo išsigandusi. Mergaitės teigimu, ji bijo mamos, bijo, kad mama vėl gali palikti ją vieną. K. žodžiais, nakvoti pas mamą ji nenori likti, nenori su mama ir susitikti. Kartais telefonu trumpai norėtų ir galėtų pabendrauti. Pokalbio metu specialistė pastebėjo, kad mergaitė labai jautriai reaguoja į pokalbį apie mamą, jaučiasi išsigandusi. Prasidėjus pokalbiui apie mamą, susitikimus su mama ir nakvynę pas ją, mergaitė susigraudino, išsigando ir nuolat kartojo, kad nenori susitikti su mama, nes bijo. Skyrius pasisako, kad būtina nustatyti detalesnę mamos su dukra bendravimo tvarką, kurios tėvams geranoriškai ir pagarbiai laikantis galėtų būti užtikrinta nepilnametės K. V. teisė bendrauti su skyrium gyvenančia mama ir sudarytos sąlygos mamai nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Skyriaus nuomone, pirmuosius susitikimus geriausia būtų organizuoti neutralioje vietoje, pavyzdžiui, socialinių paslaugų centre, kad mergaitė jaustųsi saugi bendraudama su mama. Vėliau mama su dukra galėtų bendrauti, tačiau vaikui nepasiliekant nakvynei mamos namuose. Sėkmingai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiek dukrai, tiek mamai atkūrus ir išlaikius ilgesnio bendravimo santykius, galima siūlomą mamos bendravimo su dukra tvarką įgyvendinti platesne apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę teismo iniciatyva – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, nustatyti ieškovės V. J. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra K. V., gim. (duomenys neskebtini), tvarką:
4.1 Ieškovė V. J. bendrauja su dukra K. V. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. po ne mažiau kaip 30 minučių, dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui, 2021 m. rugpjūčio 3, 11, 19, 24, 31 dienomis ir rugsėjo 8, 16, 21, 28 dienomis nuo 16.00 val. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskebtini).
4.2 Ieškovė V. J. bendrauja su dukra K. V. nuo 2021 m. spalio 1 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskebtini), po ne mažiau kaip 30 minučių, dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui, vieną kartą per savaitę ieškovės V. J. ir atsakovo D. V. suderintu laiku nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 9.00 val. iki 16.00 val. ar penktadienį nuo 9.00 val. iki 15.45 val. Įpareigoti ieškovę V. J. ne mažiau kaip prieš dvi dienas informuoti raštu BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą ((duomenys neskebtini)) apie įvyksiančius jos ir dukros susitikimus.
4.3 Ieškovė V. J. turi teisę neribotai su vaiku bendrauti ryšio priemonėmis (telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, socialiniuose tinkluose ir pan.). Įpareigoti atsakovą D. V. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. pateikti ieškovei V. J. elektroniniu paštu (duomenys neskebtini) prisijungimo duomenis bendrauti su dukra telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, socialiniuose tinkluose ir pan.
4.4 Atsakovas D. V. įpareigotas netrukdyti ir sudaryti visas sąlygas ieškovei bendrauti su dukra šioje nutartyje nustatyta tvarka.
5. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1 Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko bei jo tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
5.2 2021 m. liepos 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas bei atsakovo atstovas neprieštaravo, jog būtų nustatyta mamos V. J. ir jos dukros K. V. laikina bendravimo tvarka.
5.3 2021 m. liepos 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė patvirtino, jog K. V. bijo mamos, todėl nenori su ja bendrauti. Institucijos atstovė siūlė nustatyti laikiną mamos ir dukros bendravimo tvarką, nustatant, jog mama su dukra bendrauja kartą per savaitę nuo 15 min. iki 30 min., dalyvaujant socialiniam darbuotojui.
5.4 2021 m. liepos 14 d. Gargždų socialinių paslaugų centras informavo teismą, jog neturi galimybės organizuoti motinos ir dukros susitikimus centre.
5.5 2021 m. liepos 20 d. išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pateikė informaciją, jog ieškovės V. J. ir jos dukros K. V. susitikimai galėtų vykti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras nurodė teismui, jog susitikimai gali vykti tik darbo metu nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ir penktadienį nuo 8.00 val. iki 16.45 val.
5.6 2021 m. liepos 20 d. atsakovo atstovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovas sutinka su teismo ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės pozicija, kad yra tikslinga suteikti vaikui galimybę pabandyti atnaujinti bendravimą su motina trumpuose (iki 30 minučių per savaitę) susitikimuose, dalyvaujant prižiūrinčiam specialistui. Vaikas gyvena ir mokosi (duomenys neskebtini), todėl vaiko interesus atitiktų tai, kad vaikas šiuos susitikimus lankytų Gargžduose. Atsakovas iš esmės neprieštarauja mediacijos taikymui, tačiau mano, kad šioje stadijoje mediacijos taikymas yra ankstyvas, kadangi šioje byloje svarbiausia užduotis yra užtikrinti vaiko interesus, o apie juos galima bus spręsti tik po to, kai bus gautos išvados, kaip vaikui sekasi bendrauti su motina trumpuose susitikimuose, prižiūrint specialistui.
5.7 Ieškovė teismui pateikė preliminarų savo darbo grafiką rugpjūčio ir rugsėjo mėn.
5.8 Vertindamas išvadą teikiančios institucijos argumentus bei šalių paaiškinimus, siekiant atkurti visaverčius ieškovės emocinius santykius su dukra K. V., teismas, iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas, nustatė laikiną ieškovės ir jos dukros bendravimo tvarką, dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui, 30 min. trukmės, vieną kartą per savaitę. Susitikimo datos bei laikas nustatomi atsižvelgiant į ieškovės pateiktą preliminarų pamaininio darbo grafiką bei atsakovo pastebėjimus dėl dukros ir jo užimtumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 liepos 28 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1 Teismas procesinį sprendimą priėmė akivaizdžiai ignoruodamas ne tik atsakovo, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos išsakytą poziciją, prioritetinius vaiko interesus, vienašališkai palaikydamas ieškovės poziciją, rėmėsi išimtinai ieškovės nurodytais motyvais, nors teismas net neturi duomenų, ar ieškovės teikiami duomenys teisingi.
6.2 Teismas, nustatydamas ieškovės bendravimo su vaiku tvarką tik ieškovei palankiu laiku, rėmėsi tik ieškovės pasisakymu, kad jai yra trukdoma bendrauti su vaiku, ir ranka surašytu darbo grafiku ir akivaizdžiai ignoravo atsakovo pateiktą grafiką bei paaiškinimus. Atsakovas niekada neprieštaravo ieškovės bendravimui su dukra, pati ieškovė tik epizodiškai dalyvauja vaiko gyvenime. Paskutiniu metu daugiau kaip pusantrų metų neskambino, nesidomėjo ir nedalyvavo vaiko gyvenime tik dėl savo veiksmų, o ne dėl atsakovo draudimų ar pan.
6.3 Nors atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės bendravimo su dukra, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visą naštą dėl jam nežinomų aplinkybių perkelia tik ant atsakovo pečių, t. y. pagal teismo priimtą nutartį atsakovas kiekvieną savaitę turi atsiprašinėti iš darbo ir savo lėšomis vežti vaiką į kitą miestą, dėl to atsakovas patirs finansinių nuostolių bei papildomų išlaidų, gaiš savo laiką. Atsakovas, atsižvelgiant į jo darbą, fiziškai neturi galimybės kiekvieną savaitę atsiprašinėti iš darbo, vežioti vaiką į kitą savivaldybę, kad ieškovė galėtų bendrauti su vaiku.
6.4 Pažymi, jog jau beveik 5 metus atsakovas veda bendrą ūkį su O. B.. Šeima gyvena (duomenys neskebtini). Šeimoje auga trys vaikai, kurie mokosi (duomenys neskebtini), būrelius lanko (duomenys neskebtini), atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, susijusių su būsto paskola, turi baigti įrengti aplinką prie gyvenamojo namo, prisideda prie tėčio, kuris yra pensininkas ir turi didelių sveikatos problemų, gerovės (apmoka komunalinius patarnavimus, perka vaistus ir kt.). Mergaitė šiais metais eis į pirmą klasę, dėl to gerokai išaugo vaiko būtinosios išlaidos, nes būtina ne tik supirkti visas mokyklines priemones, uniformą ir kt., bet reikia įgyti ir kompiuterį. Todėl mano, kad atsakovui visiškai nepagrįstai užkraunama papildoma finansinė našta, kuri net nebus kompensuota. Visi šeimoje augantys vaikai skirtingose vietose ir skirtingu laiku lanko įvairius būrelius, atsakovas dėl savo darbo grafiko ne visada turi galimybę vežioti dukrą į būrelius, todėl šią funkciją atlieka atsakovo gyvenimo draugė O., todėl atsakovas fiziškai ir finansiškai neturi galimybių vežti vaiką į kitą savivaldybę, nes tokiu atveju bus pažeisti kitų vaikų interesai. Mano, kad šiuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina tik ieškovės interesus. Apelianto nuomone, teismas ignoravo pareigą užtikrinti visų šalių interesų pusiausvyrą, pažeidė teisėtus vaiko ir atsakovo interesus.
6.5 Nors teismo nutartyje teigiama, kad susitikimo datos bei laikas nustatomi atsižvelgiant į ieškovės pateiktą preliminarų darbo grafiką, atsakovo pastebėjimus dėl dukros ir jo užimtumą, tačiau atsakovo pastebėjimai dėl užimtumo buvo ignoruojami, nes atsakovas savo rašte nurodė, jog atsakovas su šeima yra suplanavęs atostogas nuo rugpjūčio 1 d. iki 10 d., o teismas įpareigojo atsakovą tuo laikotarpiu pristatyti vaiką į gerovės centrą.
6.6 Pažymi ir tai, jog 2019 m. pradžioje, siekiant atkurti ieškovės ir vaiko ryšį, atsakovas savo jėgomis vesdavo vaiką pas psichologą bei į kitas institucijas, tačiau ryšio dėl ieškovės netinkamų veiksmų vaiko atžvilgiu atkurti nepavyko. Teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, perkeliant visą naštą atsakovui, atsakovo netenkina, nes tokia tvarka šiurkščiai pažeidžia jo ir jo šeimos narių, tarp jų ir kitų vaikų, interesus. Pati ieškovė pasirinko tokį gyvenimo būdą, pati neišreiškė noro bendrauti su vaiku, tačiau ir toliau meluoja ne tik gerovės centrui, kuris savo dokumentuose tik išdėsto ieškovės teiginius, nesant jokių objektyvių įrodymų, bet ir teismui, kad neva ji bandė susisiekti su vaiku, tačiau atsakovo buvo ignoruojama. Bendravimas su vaiku apsunkintas tik dėl pačios ieškovės neveikimo ir nenoro.
6.7 Nesutinka su teismo nutarties dalimi dėl ieškovės bendravimo po ne mažiau kaip 30 min. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, ignoravo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės, kuri asmeniškai bendravo su mergaite nedalyvaujant kitiems šeimos asmenims, pasisakymus parengiamojo posėdžio metu, ji nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad vaikas šiuo metu bijo mamos, nenori bendrauti, dėl vaiko su mama bendravimo trukmės sunku pasisakyti, laikas neturėtų viršyti 30 min. Mano, kad šiuo atveju neturėtų būti nustatytas konkretus laikas, nes, esant vaiko nenorui bendrauti su mama, vaikas įpareigojamas praleisti su ja ne mažiau kaip 30 min., o tai šiurkščiai pažeidžia vaiko interesus.
6.8 Taip pat mano, kad šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindo, nes ieškovės teisė bendrauti su dukra nebuvo ir nėra pažeista ar ribojama.
6.9 Be to, informuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5555-769/2019 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras buvo pašalinta iš bylos dėl vienašališkumo ir neobjektyvumo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1 Laikinąsias apsaugos priemones teismas priėmė atsižvelgdamas į kiekvienos šalies siūlymus ir pageidavimus bei į išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonę. Atsakovas jokių konkrečių siūlymų nepateikė.
7.2 Atsakovo teiginys, jog ieškovė nenori bendrauti su vaiku, nepagrįstas. Priešingai, motinai norint padovanoti dukrai dovanėlę švenčių proga, atsakovas to padaryti neleido. Pats ieškinys teisme atsirado dėl to, jog atsakovas nevykdė tarp šalių pasirašytos taikos sutarties dėl vaiko motinos bendravimo su dukra. Tyčia trukdydamas vaikui bendrauti su savo motina atsakovas pažeidžia vaiko interesus.
7.3 Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog vaiko atvežimas iki Klaipėdos miesto sukels jam finansinių problemų. Tačiau ieškovė pažymi, jog ji reguliariai vaikui kas mėnesį teikia 220,00 Eur išlaikymą, į šią sumą įskaičiuotos vaiko kelionių išlaidos.
7.4 Atsakovas taip pat nurodo, jog išlaiko dar kelis vaikus, todėl dėl dukros atvežimo iki Klaipėdos nukentės jų interesai. Tačiau atsakovas nepagrindė, nei kas tie kiti vaikai, nei kieno jie, neaišku, kas iš tikrųjų juos privalo išlaikyti ir atsižvelgti į jų interesus.
7.5 Ieškovė sutinka už vaiko atvežimą kiekvieną kartą (papildomai prie teikiamo išlaikymo) sumokėti po 5,00 Eur. Ieškovė taip pat sutinka pati atvykti į Gargždus, kad atsakovui nereikėtų niekur vykti, jei teismas ten nustatytų jos su dukra susitikimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Tarp šalių kilo ginčas dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos ieškovės bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarkos, iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Apelianto nuomone, taikyti laikinąją apsaugos priemonę nebuvo pagrindo, be to, nustatytos laikinos bendravimo tvarkos vieta, laikas ir trukmė neatitinka šalių nepilnamečio vaiko geriausių interesų, taip pat sukelia didelių nepatogumų atsakovui, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo
11. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
13. Šeimos teisinių santykių bylose teismas tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, iki kol bus priimtas teismo sprendimas.
14. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Taigi, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko bei jo tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
15. Pagal ieškovės poziciją, išsakytą tiek jos procesiniuose dokumentuose, tiek 2021 m. liepos 12 d. parengiamojo posėdžio metu, ji savo dukros K. V. nematė apie pusantrų metų. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose tai patvirtino, nurodė, jog jau daugiau kaip pusantrų metų ieškovė neskambina, nerašo, nedalyvauja vaiko gyvenime, tarp ieškovės ir jų dukros nėra jokio emocinio ryšio. Išvadą byloje teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, jog apsilankymo namuose metu skyriaus specialistė bendravo su nepilnamete K. V., išklausė jos nuomonę, K. nurodė, kad šiuo metu su mama nenori nei bendrauti, nei susitikti, ji bijo mamos, bijo, kad mama vėl gali palikti ją vieną. 2021 m. liepos 12 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, jog K. nenori su mama bendrauti.
16. Tačiau, kaip anksčiau minėta, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Ieškovės elgesys – kreipimasis į teismą su ieškiniu, kad būtų pakeista teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir nustatyta konkreti ieškovės bendravimo su dukra tvarka, rodo ieškovės norą ir siekius bendrauti su dukra, dalyvauti vaiko gyvenime. Tačiau akivaizdu, jog šiuo metu vaiko emociniai ryšiai su mama yra nutrūkę, vaikas nesijaučia saugus su mama. Tam, kad būtų atkurti visaverčiai ieškovės emociniai santykiai su dukra, stiprinamas mamos ir vaiko emocinis ryšys, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai bendrauti su abiem tėvais, šią situaciją būtina sureguliuoti, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byoje, todėl teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – laikiną ieškovės ir jos dukros bendravimą, dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui.
Dėl ieškovės ir šalių vaiko bendravimo vietos
17. Teismas skundžiama nutartimi nutarė, jog ieškovė V. J. su dukra K. V. bendrauja dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskebtini).
18. Atsakovas nesutinka su tuo, kad jis kiekvieną savaitę turi atsiprašinėti iš darbo ir savo lėšomis vežti nepilnametį vaiką į kitą miestą (Klaipėdą), kad ieškovė galėtų bendrauti su vaiku. Nurodo, jog jo šeima gyvena (duomenys neskebtini). Šeimoje auga trys vaikai, kurie mokosi (duomenys neskebtini). Atsakovas 2021 m. liepos 20 d. prašyme „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ taip pat buvo nurodęs, jog šalių vaikas gyvena ir mokosi (duomenys neskebtini), todėl vaiko interesus atitiktų tai, kad vaikas susitikimus su motina lankytų Gargžduose.
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, jog ieškovė sutinka pati atvykti į Gargždus, kad atsakovui nereikėtų niekur vykti, jei teismas ten nustatytų jos su dukra susitikimo vietą.
20. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo aktyvumo šeimos bylose principu, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi įpareigojo BĮ Gargždų socialinių paslaugų centrą iki 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikti Klaipėdos apygardos teismui informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių BĮ Gargždų socialinių paslaugų centras neturi galimybės centro patalpose organizuoti ieškovės (motinos) V. J. ir jos nepilnametės dukros K. V. susitikimų vieną kartą per savaitę iš anksto suderintu laiku. Taip pat minėta nutartimi teismas įpareigojo BĮ Gargždų socialinių paslaugų centrą bei byloje išvadą teikiančią instituciją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Klaipėdos rajone iki 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikti Klaipėdos apygardos teismui informaciją apie tai, kur Gargžduose galėtų būti organizuojami ieškovės (motinos) V. J. ir jos nepilnametės dukros K. V. susitikimai (bendravimas), kartu dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui.
21. 2021 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas BĮ Gargždų socialinių paslaugų centro atsakymas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog vadovaujantis Gargždų socialinių paslaugų centro steigėjos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-282 (keistas 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T11-463) „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T11-282 „Dėl pakeistų Gargždų socialinių paslaugų centro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ Gargždų socialinių paslaugų centrui nepriskirta funkcija organizuoti ir stebėti skyrium gyvenančių tėvų ir jų vaikų susitikimus. Taip pat nurodyta, jog Gargždų socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centre teikiamos akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugos vaikams (akredituota 20 vietų) ir jų šeimų nariams vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus priimtais sprendimais, sudarant socialinių paslaugų teikimo sutartis su paslaugų gavėjais. Krizių centro paslaugų gavėjams individualias informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, bendravimo, psichologinės ir psichosocialinės pagalbos paslaugas teikia Krizių centro socialinis darbuotojas ir psichologas konsultaciniame kabinete Gargždų socialinių paslaugų centre ir (ar) elektroninėmis telekomunikacijų priemonėmis. Gargždų socialinių paslaugų centro Krizių centre nėra patalpų, pritaikytų tėvų ir vaikų susitikimų organizavimui ir stebėjimui. Taip pat BĮ Gargždų socialinių paslaugų centras nurodė, jog negali pateikti informacijos apie tai, kur Gargžduose galėtų būti organizuojami ieškovės (motinos) V. J. ir jos nepilnametės dukros K. V. susitikimai (bendravimas), kartu dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui, kadangi tokia informacija centras pagal savo kompetenciją nedisponuoja.
22. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė Klaipėdos apygardos teimui duomenis apie tai, jog 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydama kuo skubiau informuoti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Klaipėdos rajone apie tai, kur Gargžduose būtų galima organizuoti motinos ir dukros susitikimus, dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui. 2021 m. rugsėjo 15 d. išvadą byloje teikianti institucija dar nebuvo gavusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymo į prašymą.
23. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi teismo posėdyje paskelbta pertrauka, nutarta atsakovo D. V. atskirąjį skundą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 23 d. 10.30 val., o Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įpareigota iki 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikti Klaipėdos apygardos teismui informaciją apie tai, kur Gargžduose galėtų būti organizuojami ieškovės (motinos) V. J. ir jos nepilnametės dukros K. V. susitikimai (bendravimas), kartu dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui.
24. 2021 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apygardos teisme el. paštu buvo gautas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymas, nurodyta, jog patalpas susitikimams suteiks. Tačiau toks Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nekonkretus ir neišsamus atsakymas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pakankamu pagrindu pakeisti skundžiama teismo nutartimi nustatytą laikiną ieškovės ir šalių dukros bendravimo vietą, nes teismui nebuvo pateikti duomenys apie tai, kur tiksliai būtų organizuojami ieškovės ir šalių dukros susitikimai / bendravimas, ar patalpos, kurias suteiktų Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, tinkamos tokiems susitikimams, kad vaikas susitikimų metu jaustųsi saugus. Be to, nenurodyta, ar Klaipėdos rajono savivaldybės administracija suteiks ne tik patalpas, bet ir užtikrins psichologo bei socialinio darbuotojo dalyvavimą ieškovės ir šalių vaiko susitikimuose / bendravime.
25. Atsakovas siekdamas, kad vaikas susitikimus su motina lankytų Gargžduose, jokios konkrečios vietos, kur tokie susitikimai galėtų vykti, kartu dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui, taip pat nenurodo.
26. CK 3.170 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
27. Remiantis tuo, kas anksčiau aptarta, neturint tikslių duomenų, kur Gargžduose galėtų vykti ieškovės ir šalių dukros bendravimas, kartu dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui, o byloje esant BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro išreikštai pozicijai, kad BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre yra galimybė organizuoti motinos ir dukters susitikimus, dalyvaujant psichologui ir socialiniam darbuotojui, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės ir šalių dukros bendravimo vietą nustatė būtent BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog šioje stadijoje yra nagrinėjamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos ieškovės ir šalių dukros bendravimo tvarkos – teisėtumo bei pagrįstumo. Civilinės bylos pagal ieškovės V. J. ieškinį dėl taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nagrinėjimo eigoje tiek šalys, tiek išvadą byloje teikianti institucija, turėdamos pareigą šeimos teisinių santykių bylose būti aktyviomis, siekdamos, kad bendravimas su vaiku vyktų Gargžduose, turi teisę kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kad būtų patikslinti duomenys apie ketinamas susitikimams suteikti patalpas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dalyvaujantys byloje asmenys galėtų pasinaudoti savo teise kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Šiuo metu keisti skundžiama teismo nutartimi nustatytą laikino bendravimo vietą nėra pagrindo.
29. Atsakovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5555-769/2019 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras buvo pašalintas iš bylos dėl vienašališkumo ir neobjektyvumo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi duomenų, jog nagrinėjamu atveju ši įstaiga būtų neobjektyvi ir nešališka, nėra pateikta.
Dėl ieškovės ir šalių vaiko bendravimo laiko
30. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė bendrauja su dukra nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. šiomis dienomis ir laiku – rugpjūčio 3 d., 11 d., 19 d., 24 d., 31 d., rugsėjo 8 d., 16 d., 21 d., 28 d. nuo 16.00 val., o nuo 2021 m. spalio 1 d. – vieną kartą per savaitę ieškovės ir atsakovo suderintu laiku nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 9.00 val. iki 16.00 val. arba penktadienį nuo 9.00 val. iki 15.45 val.
31. Pažymėtina, jog atskirojo skundo nagrinėjimo metu (2021 m. rugsėjo 23 d.) nebeaktualios tampa šios dienos: 2021 m. rugpjūčio 3 d., 11 d., 19 d., 24 d., 31 d. bei rugsėjo 8 d., 16 d., 21 d. Skundžiama nutartimi šalims buvo išaiškinta, kad atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, tačiau Klaipėdos apygardos teismui nėra pateikta duomenų apie tai, ar šalys laikėsi nustatytos bendravimo tvarkos ir vykdė ją minėtomis dienomis. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis būtų pakeista, t. y. nustatytos kitos bendravimo dienos, kitas laikas, praėjęs laikas iki 2021 m. rugsėjo 23 d. tampa neaktualus, nes tokios nutarties nebebūtų įmanoma objektyviai įvykdyti, todėl dėl šio laikotarpio (2021 m. rugpjūčio 3 d., 11 d., 19 d., 24 d., 31 d. bei rugsėjo 8 d., 16 d., 21 d.) apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pasisako, ar yra pagrindas keisti skundžiamą nutartį dėl nustatyto ieškovės bendravimo su šalių dukra 2021 m. rugsėjo 28 d. nuo 16.00 val., o nuo 2021 m. spalio 1 d. – vieną kartą per savaitę ieškovės ir atsakovo suderintu laiku nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 9.00 val. iki 16.00 val. arba penktadienį nuo 9.00 val. iki 15.45 val.
32. Esminis atsakovo atskirojo skundo argumentas dėl nustatyto bendravimo laiko yra tas, jog pagal teismo priimtą nutartį atsakovas kiekvieną savaitę turi atsiprašinėti iš darbo ir vežti vaiką į kitą miestą. Nurodo, jog jis, atsižvelgiant į jo darbą, fiziškai neturi galimybės kiekvieną savaitę atsiprašinėti iš darbo, vežioti vaiką į kitą savivaldybę, kad ieškovė galėtų bendrauti su vaiku.
33. Į bylą atsakovas pateikė UAB „U.“ pažymą dėl darbo laiko įmonėje, joje nurodyta, jog įmonėje nustatytas darbo grafikas yra nuo pirmadienio iki penktadienio 8.00–17.00 val. Šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors atsakovas ir nurodo, kad, atsižvelgiant į jo darbą, jis fiziškai neturi galimybės kiekvieną savaitę atsiprašinėti iš darbo, tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovo darbas yra specifinio pobūdžio, dėl kurio jis negalėtų prašyti darbdavio išleisti jį iš darbo kartą per savaitę anksčiau laiko. Taip pat galbūt atsakovas galėtų prašyti pakeisti jo darbo grafiką, kad jis galėtų pradėti darbą anksčiau, atitinkamai ir baigtų darbą anksčiau. Taip pat atsakovas galėtų svarstyti galimybę apie vienos per savaitę laisvos dienos pasiėmimą (nemokamų ar kasmetinių atostogų). Be to, atsakovas nurodo, jog jo šeimoje auga trys vaikai. Teismui nėra žinomos visos aplinkybės, susijusios su atsakovo auginamais vaikais (jų teisinis statusas, amžius ir pan.), tačiau jeigu atsakovas remiasi šia aplinkybe, teismas pažymi, jog įstatymas tėvams, auginantiems 3 vaikus, suteikia per mėnesį 2 papildomas poilsio dienas.
34. Anot atsakovo, nustatant ieškovės ir šalių dukros bendravimo dienas, išimtinai buvo atsižvelgta į ieškovės ranka surašytą preliminarų darbo grafiką, nesant duomenų, ar ieškovės teikiami duomenys teisingi. Tačiau pagrindo netikėti ieškovės pateiktu preliminariu jos darbo grafiku nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nėra suinteresuota teikti neteisingus duomenis apie jos darbo grafiką, nes, ieškovei pateikus neteisingus jos darbo grafiko duomenis, galėtų susiklostyti situacija, kad bus nustatytas ieškovės bendravimas su dukra jai nepalankiomis dienomis. Tuo tarpu atsakovas dirba visas 5 darbo dienas per savaitę. O kadangi ieškovė turi ir laisvų darbo dienų, akivaizdu, jog teismas, siekdamas geriausio kompromiso šioje situacijoje, vaikui ir mamai bendrauti parinko tas dienas, kuriomis ieškovė nedirba. Pažymėtina, jog pagal nagrinėjamą situaciją teismas negalėjo nustatyti, kad ieškovė su dukra bendrauja savaitgaliais, kai atsakovas nedirba, kadangi BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras nurodė teismui, jog susitikimai gali vykti tik darbo metu nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ir penktadienį nuo 8.00 val. iki 16.45 val.
35. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2021 m. spalio 1 d. ieškovės ir šalių dukros bendravimas turi vykti ieškovės ir atsakovo suderintu laiku, tad galbūt atsakovas galės bandyti rinktis jam patogesnes, labiau su darbu galimas suderinti dienas. Tačiau dar kartą akcentuotina, jog tėvai neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems. Šiuo atveju svarbiausi yra nepilnamečio vaiko interesai, o tėvai privalo tuos interesus gerbti ir siekti įgyvendinti.
Dėl ieškovės ir šalių vaiko bendravimo trukmės
36. Skundžiama nutartimi teismas nutarė, kad ieškovė su dukra bendrauja po ne mažiau kaip 30 minučių.
37. Atsakovas nurodo, jog teismas, priimdamas tokį sprendimą, ignoravo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės, kuri asmeniškai bendravo su mergaite nedalyvaujant kitiems šeimos asmenims, pasisakymus parengiamojo posėdžio metu. Specialistė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad vaikas šiuo metu bijo mamos, nenori bendrauti, dėl vaiko su mama bendravimo trukmės sunku pasisakyti, bet laikas neturėtų viršyti 30 min. Mano, kad šiuo atveju neturėtų būti nustatytas konkretus laikas, nes, esant vaiko nenorui bendrauti su mama, vaikas įpareigojamas praleisti su ja ne mažiau kaip 30 min., o tai šiurkščiai pažeidžia vaiko interesus.
38. Nustatyta, jog 2021 m. liepos 12 d. parengiamojo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė parodė, jog šalių dukra nenori su mama bendrauti, bendravimas turėtų vykti 1 kartą per savaitą nuo 15 min. iki 30 min. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas į šiuos išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės argumentus neatsižvelgė ir skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl, teismo vertinimu, ieškovės ir šalių dukros bendravimas turi trukti ne mažiau kaip 30 min. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu vaikas bijo mamos, nenori bendrauti su mama, vaikas nesijaučia saugus, nejaučia emocinio ryšio su mama, įvertinęs vaiko amžių (7 metai), apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovės ir šalių dukros bendravimo laikas neturėtų trukti ilgiau negu 30 min., todėl ši skundžiamos nutarties dalis keistina (CPK 337 straipsnio 4 dalis). Pasikeitus situacijai, esant teigiamiems ieškovės ir dukros bendravimo rezultatams, bendravimo laikas bet kuriuo metu galės būti ilginamas.
Dėl atsakovo patiriamų finansinių nepatogumų
39. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog dėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės jis patirs papildomų finansinių išlaidų, nes teks dukrą vežioti į susitikimus su ieškove Klaipėdoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, jog vaiko interesas bendrauti ir su skyriumi gyvenančia mama, siekis atkurti vaiko ir mamos ryšius šiuo atveju nusveria atsakovo dėl to patiriamus / būsimus finansinius nepatogumus. Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovė vaikui teikia išlaikymą, tad dalis išlaikymo gali būti skirta vaiko kelionėms į susitikimus su mama.
Dėl ieškovės ir šalių vaiko bendravimo ryšio priemonėmis
40. Skundžiama nutartimis teismas taip pat nustatė, kad ieškovė V. J. turi teisę neribotai su vaiku bendrauti ryšio priemonėmis (telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, socialiniuose tinkluose ir pan.). Teismas įpareigojo atsakovą D. V. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. pateikti ieškovei V. J. elektroniniu paštu (duomenys neskebtini) prisijungimo duomenis bendrauti su dukra telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, socialiniuose tinkluose ir pan. Kadangi atsakovas jokių argumentų savo atskirajame skunde dėl šios bendravimo tvarkos neišdėstė, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva taikydamas laikinąją apsaugos priemonę –ieškovės laikiną bendravimo su nepilnamete dukra K. V. tvarką, iš esmės teisingai nustatė šiam klausimui aktualias bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos teisinių santykių bylose, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, nutartis iš dalies keistina dėl nustatytos ieškovės ir šalių dukros bendravimo trukmės, t. y. iš dalies keistinos skundžiamos nutarties rezoliucijoje nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 2 dalys, nustatant, kad ieškovė V. J. bendrauja su dukra K. V. iki 30 minučių (CPK 337 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 dalimi, 339 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 2 dalis iš dalies pakeisti, nustatyti, kad ieškovė V. J. bendrauja su dukra K. V. iki 30 minučių.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.