Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. K. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo (rašto) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 18 d. priimto Rašto, kuriuo pareiškėjo U. K. U. ((duomenys neskelbtini) piliečio) prašymas panaikinti Migracijos departamento Sprendimo1 dalį dėl jo išsiuntimo ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.1.1. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo nusprendė I. E. (pareiškėjui): nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad nei informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia rizikos kilmės šalyje patirti individualų persekiojimą realumo, todėl nėra pagrindo pareiškėjui suteikti tarptautinę apsaugą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, nepateikė asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų ir pristatytas į užkardą, todėl pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, jog prieglobsčio prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl yra tikimybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti arba pasišalinti. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, yra proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos.

5.1.3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė LVAT.

LVAT 2022 m. kovo 30 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-1706-789/2022, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

LVAT nurodė, jog tyrimo metu nebuvo nustatyti persekiojimo požymiai, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietovėje grėsė arba gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

5.2.1. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 3 d. priėmė Sprendimą2, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

5.2.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2023 m. vasario 3 d. Sprendimu2, kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI3-4210-1161/2023, pareiškėjo skundą atmetė.

5.2.3. Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo kreipėsi į LVAT.

LVAT 2023 m. birželio 21 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-1917-968/2023, pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat atmetė.

5.3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis VAĮ 15 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. 24S87338, kuriuo nusprendė Migracijos departamento Sprendime1 bei Sprendime2 pakeisti užsieniečio asmens duomenis: vardą iš „I.“ į „U. K.“, pavardę iš „E.“ į „U.“, gimimo datą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, sprendimų rezoliucines dalis ir turinį palikti nepakeistus, nestabdyti sprendimų vykdymo.

5.4. Pareiškėjas 2024 m. sausio 20 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas persvarstyti Sprendimo1 dalį, t. y. panaikinti Sprendimo1 dalį dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką.

5.5. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, 2024 m. kovo 26 d. priėmė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame iš esmės atsisakė peržiūrėti Sprendimo1 dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti.

Tačiau Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI2-8394-776/2024, be kita ko, nusprendė panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti U. K. U. 2024 m. sausio 20 d. gautą Prašymą peržiūrėti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. Sprendimą1, t. y. panaikinti Sprendimo1 dalį dėl U. K. U. išsiuntimo ir draudimo atvykti.

5.6. Migracijos departamentas, iš esmės dar kartą išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, 2024 m. rugsėjo 18 d. priėmė skundžiamą Raštą.

Rašte, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, tačiau jis gali būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus įvykdytas jo atžvilgiu priimtas išsiuntimo sprendimas. Rašte įvertinta pareiškėjo individuali situacija. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo situacija neatitinka nei vienos iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išskirtų išimtinių sąlygų, kadangi jis Lietuvos Respublikoje yra 3 metus, nėra sudaręs santuokos su Lietuvos Respublikos piliete, o šeimos gyvenimą sukūrė tuo metu, kai pačiam užsieniečiui, tiek jo vaiko motinai buvo žinoma, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas ir yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad gyvena kartu su savo vaiku ir jo motina, dirba, taip pat prie pareiškėjo Prašymo nėra pridėta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo vaiko interesai bus pažeisti, įvykdžius Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. Sprendimą1, o pareiškėjas neturės galimybių susijungti / vykti su savo vaiku ir jo motina savo kilmės arba kitoje valstybėje. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išlaiko savo nepilnametį vaiką. Rašte konstatuota, jog pareiškėjo 2024 m. sausio 20 d. Prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą panaikinti Sprendimą1. Papildomai Rašte Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, t. y. jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką negalėjo turėti teisėtų lūkesčių pasilikti gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, o nurodytas pareiškėjo elgesys Migracijos departamento pagrįstai buvo įvertintas kaip keliantis nelegalios migracijos grėsmę, todėl pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip sudarantis pagrindą išsiuntimo sprendimo priėmimui. Rašte nurodyta ir tai, kad pareiškėjo su individualia situacija susijusios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo peržiūrėti arba panaikinti Migracijos departamento Sprendimo1 dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo Prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, galinčiomis nusverti jo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, todėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 18 d. Raštu, kreipėsi į teismą.

6. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalis nustato, jog priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

7. Draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Įstatymo 133 straipsnis.

Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktą tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

8. Kriterijų vertinimo tvarkos III skyriuje įtvirtintas kriterijų sąrašas ir jų vertinimo tvarka priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį ar išbraukti duomenis apie užsienietį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo.

LVAT yra pažymėjęs, jog Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas ar sutrumpinamas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis arba išbraukiami duomenys apie užsienietį iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. Migracijos departamentas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 15 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020).

Be to, prašymo dėl duomenų iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – Sąrašas) išbraukimo arba draudimo atvykti termino sutrumpinimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato specialus teisės aktas – Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės).

9. Teisėjų kolegija, visų pirmą, pažymi, jog šioje administracinėje byloje nebus iš naujo vertinamas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo, t. y. jo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo ir uždraudimo atvykti, teisėtumas ir pagrįstumas, nes jis teismų įsiteisėjusiais sprendimais jau yra patikrintas ir įvertintas.

Tad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik Migracijos departamento Rašto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas; šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija vertins, ar Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Raštą tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo peržiūrėjimo, t. y. ar tinkamai buvo įvertintos visos aplinkybės, atsiradusios po Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo priėmimo.

10. Kaip matyti iš skundžiamo Rašto, Migracijos departamentas pakankamai išsamiai įvertino visas aplinkybes, nurodytas Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, šias aplinkybes vertino ne formaliai, bet individualiai, tame tarpe paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl šeimos santykių sukūrimo ir pan. Taip pat Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, nurodytų Įstatymo 130 straipsnio 1-2 dalyse, kurioms esant draudžiama užsienietį gražinti į jo kilmės šalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento skundžiamame Rašte padarytomis išvadomis.

11. Kas liečia pareiškėjo akcentuojamus šeimos santykius ir kt. aplinkybes pasakytina, kad Migracijos departamentas pažymėjo, jog pareiškėjo situacija neatitinka nei vienos iš EŽTT išskirtų išimtinių sąlygų, kadangi jis Lietuvos Respublikoje yra tik 3 metus, jis nėra sudaręs santuokos su Lietuvos Respublikos piliete, o šeimos gyvenimą sukūrė tuo metu, kai pačiam užsieniečiui, tiek jo vaiko motinai buvo žinoma, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas ir yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad gyvena kartu su savo vaiku ir jo motina, dirba, taip pat prie pareiškėjo prašymo nėra pridėta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) gimusio pareiškėjo vaiko interesai bus pažeisti, įvykdžius Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą, o pareiškėjas neturės galimybių susijungti / vykti su savo vaiku ir jo motina savo kilmės arba kitoje valstybėje. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išlaiko savo nepilnametį vaiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismo posėdžio metu pats pareiškėjas teigė ir liudytoja I. M. parodė, kad pareiškėjas (iki jo išsiuntimo į kilmės šalį) kartu gyveno su savo vaiku ir jo motina bei vaiku rūpinosi, tačiau tai savaime nereiškia, kad šios aplinkybės keičia situaciją iš esmės. Iš bylos duomenų matyti, kad nors pareiškėjo vaiko motina (I. M.) turi neįgalumą, tačiau ji iš dalies yra darbinga, šiuo metu gauna išmokas iš VSDFV už vaiko priežiūrą, neįgalumo pensiją, taigi, būtent pareiškėjo vaiko motina gauna pajamas ir išlaiko šeimą, o ne pareiškėjas. Pareiškėjas prie skundo pridėjo 2024 m. liepos 18 d. darbo sutartį, taigi, ji sudaryta tik paskutiniu metu; pareiškėjas realiai nepateikė jokių duomenų, kad jis gautų kokių nors pajamų, kurias skirtų vaiko ir jo motinos išlaikymui.

Pareiškėjas dar teigia, kad jis yra atskiriamas nuo savo vaiko, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Dar kartą pažymėtina, kad pareiškėjas nėra sudaręs santuokos, o šeimos gyvenimą sukūrė tuo metu, kai jam pačiam ir jo vaiko motinai buvo žinoma, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas ir yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, sutiktina su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo vaiko interesai realiai bus pažeisti, pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį. Pareiškėjas turi galimybę susitikti su savo vaiku ir jo motina savo kilmės arba kitoje valstybėje, turi galimybę su jais bendrauti per nuotolį ir pan., ką, beje, patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu.

12. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šiuo metu Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jau yra įvykdyta, t. y. pareiškėjas 2024 m. lapkričio 12 d. buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini); šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu. Tad net ir panaikinus skundžiamą Migracijos departamento Raštą, jo dalį, jis pareiškėjui realiai nebesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes, minėta, 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jau yra įvykdytas. Tai reiškia, kad vien šiuo aspektu negali būti naikinama atitinkama skundžiamo Rašto dalis, kuria netenkintas pareiškėjo Prašymas dėl sprendimo jį išsiųsti peržiūrėjimo.

13. Kas liečia pareiškėjo Prašymo dalį peržiūrėti ir panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, pasakytina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei teigia pareiškėjas, vertino pareiškėjo Prašyme nurodytas aplinkybes ir padarė išvadą, jog visos nurodytos su pareiškėjo individualia situacija susijusios aplinkybės (šeimos santykių sukūrimas, vaiko gimimas ir pan.) taip pat nesudaro pagrindo peržiūrėti arba panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjo Prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, galinčiomis nusverti jo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, nes pareiškėjas savanoriškai neišvyko, pateikti du nepagrįstus prieglobsčio prašymus, neteisėtai atvykęs į Lietuvą neturėjo su savimi tapatybę patvirtinančio dokumento, prisistatė kitu vardu ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, o teismai įsiteisėjusiais sprendimais, atsižvelgdami į proporcingumo principą, sutrumpino pareiškėjui nustatyto draudimo terminą iki 3 metų.

14. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teisės aktai apskritai nenumato, jog, taip kaip prašo pareiškėjas, galėtų būti peržiūrimas ir / ar panaikintas įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas, jo dalis (šiuo atveju Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis), dėl užsieniečiui uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką.

Migracijos departamentas pagrįstai skundžiamame Rašte pareiškėjui paaiškino, kad prašymo dėl duomenų iš Sąrašo išbraukimo arba draudimo atvykti termino sutrumpinimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato specialus teisės aktas – Taisyklės. Pagal Taisyklių 28.1 papunktį duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką gali būti išbraukiami iš Sąrašo ar sutrumpintas draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laikas, jeigu pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš Sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Šis prašymas Migracijos departamentui teikiamas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS), o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS - raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu). Prašyme turi būti nurodyti Taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos). Kai prašymas teikiamas užsieniečiui prie MIGRIS prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą arba raštu, šiame papunktyje nurodyta nuotrauka nepridedama. Atitinkamai, duomenys iš Šengeno informacinės sistemos gali būti išbraukiami pagal motyvuotą užsieniečio prašymą, pateiktą Taisyklių 32.3 papunktyje nustatyta tvarka.

Taigi, pareiškėjas šiuo metu turi teisę minėta nustatyta tvarka kreiptis į Migracijos departamentą dėl draudimo atvykti termino sutrumpinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo teiktas Prašymas negali būti laikomas, jog pareiškėjas siekė pasinaudoti minėta procedūra dėl uždraudimo atvykti termino sutrumpinimo. Pirmiausia, pats pareiškėjas savo Prašyme aiškiai suformulavo reikalavimą būtent dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalies dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos panaikinimo, o ne dėl draudimo atvykti termino sutrumpinimo. Antra, Prašymas buvo teikiamas ne nustatyta tvarka. Trečia, toks prašymas, t. y. dėl uždraudimo atvykti termino sutrumpinimo, gali būti teikiamas, kai užsienietis yra ne Lietuvoje; tuo tarpu Prašymo teikimo metu jis buvo Lietuvoje.

15. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad skundžiamas Raštas atitinka ir VAĮ nuostatas.

Kaip matyti iš skundžiamo Rašto turinio, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei įvertintos papildomos aplinkybės (kurių pareiškėjas nenurodė prašyme), todėl jis iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

16. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Migracijos departamento Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

17. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo U. K. U. skundą dėl sprendimo (rašto) panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.