- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- e2-4230-1105/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00130-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Darius Katauskas
- Kategorijos
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių už automobilio remontą atlyginimo pagal ieškovės V. B. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. B. pareikštu ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovės 6 720,72 Eur, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė teismo posėdžio metu savo ieškinyje bei dublike išdėstytus reikalavimus palaikė, teismui papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš atsakovės salono įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį apžiūrėjo viena pati, kartu su salono vadybininku atliko bandomąjį važiavimą, kartu buvo atidarę automobilio kapotą. Matė, kad automobiliui trūksta aušinimo skysčio, tačiau vadybininkas pasiūlė jo įpilti iki reikiamo kiekio. Automobilio į savo pasirinktą autoservisą apžiūrai nevežė, pasitikėjo atsakove. Nuo pat automobilio įgijimo ieškovė juo tinkamai naudotis negalėjo, nes kas kelias dienas vis reikėjo papildyti aušinimo skysčio, be to, automobilis neturėjo traukos. Ieškovė kelis kartus buvo nuėjusi į (duomenys neskelbtini) saloną, esantį prekybos centre (duomenys neskelbtini), sakė apie automobilio problemas, tačiau su ja niekas nenorėjo bendrauti. (duomenys neskelbtini), ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) automobilių remonto centrą (duomenys neskelbtini), kuriame automobilis buvo remontuojamas. Po remonto atsirado variklio trauka, tačiau aušinimo skystis vis vien dingdavo. Vėliau automobilis buvo nuvarytas į (duomenys neskelbtini), buvo atlikta transporto priemonės apžiūra ir nustatyta, kad yra trūkusi variklio galvutė. Serviso darbuotojai pažymėjo, kad nuimant galvutę lengvai atsisuko galvutės varžtai, todėl buvo nustatyta, kad variklis jau buvo remontuotas. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad šiuo metu su automobiliu nevažinėja, nes jam reikia keisti variklį. Rašytinę pretenziją atsakovei išsiuntė (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Automobilio remontui ji neturi pinigų, tačiau nori jį remontuoti. Prašė ieškinio reikalavimus tenkinti.
2. Ieškovės atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas ieškovės reikalavimus prašė tenkinti pilna apimtimi, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Darius Katauskas ieškinį prašė atmesti, nurodė palaikantis atsiliepime bei triplike išdėstytas faktines aplinkybes bei suformuluotus prašymus. Nurodė teismui, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) iš atsakovės salono įgijo dėvėtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo 2013 metų laidos su 221 056 kilometrų rida. Ieškovė automobilį įgijo už 6 390,00 Eur sumą. Atstovas pažymėjo, kad per visą transporto priemonės naudojimo laikotarpį ieškovė atsakovei nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų dėl automobilio trūkumų, atsakovės atstovai nebuvo kviesti į automobilio apžiūrą, pastarasis buvo remontuojamas be atsakovės žinios ir sutikimo. Taip pat nurodė, kad per automobilio eksploatavimo laikotarpį, t. y. per 7 mėnesius ieškovė automobiliu nuvažiavo 6 737 kilometrus, tuo tarpu parduodant automobilį atsakovė suteikė 2 mėnesių arba 3 000 kilometrų geros valios garantiją. Atsakovės nuomone, fiksuoti automobilio gedimai yra jo nusidėvėjimo ir naudojimo pasekmė, nes automobilis yra 2013 metų laidos, nuvažiavęs daug kilometrų. Automobilio pardavimo dienai pastarasis buvo praėjęs techninę apžiūrą, esminių gedimų neturėjo ir buvo tinkamas eksploatuoti. Prašė ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Ieškinio reikalavimas atmetamas.
5. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. B. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirmos registracijos data 2013 metai, odometro parodymai (duomenys neskelbtini) kilometrai, transporto priemonės kaina – 6 390,00 Eur.
6. (Duomenys neskelbtini) civilinės bylos šalys pasirašė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą, kurio turinys suponuoja, jog atsakovė patvirtino, kad perduodamas automobilis atitinka pirkimo pardavimo sutarties sąlygas ir paprastai tokios rūšies prekei keliamus reikalavimus, yra neįkeistas, neareštuotas ar kitu būdu neapsunkintas. Jokie kiti automobilio trūkumai nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje pardavėjui nėra žinomi. Paslėptų trūkumų automobilis jo pardavimo dieną neturi. Pardavėjas informavo pirkėją, kad būdamas šio automobilio perpardavėjas, valdo šį automobilį nuosavybes teise trumpą laiką, todėl jokie jo trūkumai, atlikti remontai ar ankstesnės eksploatacijos sąlygos jam nėra žinomos ir jis, dėl aukščiau paminėtų objektyvių priežasčių, neapsiima teikti parduodamam automobiliui jokių kitų techninių garantijų, nei yra nurodyta sutarties priede Nr. 1. Perdavimo – priėmimo aktu pirkėja patvirtino, kad automobilio apžiūrai jai buvo sudarytos reikiamos sąlygos, automobilį ji tinkamai apžiūrėjo bei konstatuoja, kad preke atitinka pirkėjo nurodytą specifikaciją. Pirkdama naudotą automobilį pirkėja suvokia ir sutinka kad pardavėjas parduodamam naudotam automobiliui ateityje jokių kitų garantijų nei numatyta sutarties priede Nr. 1 nesuteikia. Panaudotas automobilis už šalių suderėtą kainą yra parduodamas būtent tokiame stovyje, kokiame jis yra šiai dienai. Automobilio esamas nusidėvėjimas ir eksploatacija yra susijusi su jo gedimo rizika ateityje, su kuria susijusius nuostolius pirkėja pilnai prisiima sau. Pirkėja patvirtina, kad jai yra pateikti visi automobilio valdymui bei tinkamam eksploatavimui ir registravimui reikalingi dokumentai.
7. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini), kuri galioja iki (duomenys neskelbtini).
8. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutartimi – paraiška bei PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, šiame servise buvo remontuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendra remonto kaina – 2 149,79 Eur, sąskaitą ieškovė apmokėjo (duomenys neskelbtini).
9. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Suteiktų paslaugų aktu ir PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remontuojama už bendrą 156,11 Eur sumą, sąskaitą ieškovė apmokėjo (duomenys neskelbtini).
10. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Suteiktų paslaugų aktu ir PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remontuojama už bendrą 147,52 Eur sumą, sąskaitą ieškovė apmokėjo (duomenys neskelbtini).
11. (Duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad ieškovei V. B. buvo išrašyta 213,65 Eur sąskaita, kurią pastaroji apmokėjo (duomenys neskelbtini).
12. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą sumokėjo (duomenys neskelbtini).
13. (Duomenys neskelbtini) serviso (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B. išduota pažyma patvirtinama, kad pastaroji (duomenys neskelbtini) kreipėsi į servisą su nusiskundimu, kad automobilyje (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), dingsta aušinimo skystis, jį reikia papildyti kiekvieną savaitę, taip pat automobilis sunkiai kuriasi, sukant starteriu ilgai 3-5 minutes. Servise buvo atlikta pirminė diagnostika, nustatyta, kad aušinimo skystyje yra CO2 dujų. Tai reiškia, kad variklio viduje yra nesandarumų ir atidirbusios dujos patenka į aušinimo skystį. (duomenys neskelbtini) buvo nuimta variklio galvutė, apžiūrėta ir išvežta galvutės sandarumui patikrinti. Po patikrinimo buvo gautas atsakymas, kad yra trūkusi variklio galvutė. Serviso darbuotojas atkreipė dėmesį, kad nuimant galvutę, technikas pastebėjo, kad lengvai atsisuko galvutės varžtai. Tai leido įtarti, kad variklis jau buvo remontuotas anksčiau. Ieškovei pasiūlyta automobilio variklį keisti į naują originalų (duomenys neskelbtini).
14. (Duomenys neskelbtini) M. L. pažyma „Dėl transporto priemonės remonto kaštų“, išduota ieškovei V. B., patvirtinama, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaštai (sąnaudos), įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą su PVM – (duomenys neskelbtini).
Dėl tarp civilinės bylos šalių kilusio ginčo esmės
15. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pardavėjo atsakomybės (ne)buvimo už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) kokybės trūkumus. Ieškovė teigė, kad jos iš atsakovės įsigyta transporto priemonė dėl paslėptų variklio trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo būti tinkamai eksploatuojama, dėl ko ji patyrė 3 248,12 Eur nuostolių, be to tam, kad transporto priemonė būtų suremontuota, t. y. pakeistas jos variklis, ieškovė turi patirti dar 3 342,60 Eur išlaidų, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė nurodė, kad ieškovei pardavė transporto priemonę be defektų ir trūkumų, o ieškovės nurodomi trūkumai atsirado vėliau dėl natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo ir galimai netinkamo naudojimo.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
17. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
19. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
20. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
21. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti jam paslaugas, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsniai).
22. CK 6.364 straipsnio 4 dalis numato, kad prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Paneigti šią prezumpciją turi pardavėjas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, plėtodamas praktiką dėl minėtos prezumpcijos reikšmės šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymui, yra nurodęs, kad vartotojas, siekdamas pasinaudoti aptariama prezumpcija, turi įrodyti tam tikrus faktus: pirma, vartotojas turi įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar yra netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui; vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą, jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju; antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Nustačius šiuos faktus vartotojas atleidžiamas nuo įrodinėjimo, kad neatitikimas egzistavo prekės pateikimo momentu. Kita vertus, verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C 497/13).
23. CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo - pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
24. Kaip nurodyta šio teismo sprendimo 5 ir 6 punktuose, atsakovės (duomenys neskelbtini) išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data yra 2013 metai, odometro parodymai (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina – 6 390,00 Eur. Transporto priemonės perdavimo – priėmimo akte pardavėja patvirtino, kad perduodamas automobilis atitinka pirkimo pardavimo sutarties sąlygas ir paprastai tokios rūšies prekei keliamus reikalavimus, yra neįkeistas, neareštuotas ar kitu būdu neapsunkintas. Jokie kiti automobilio trūkumai nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje pardavėjui nėra žinomi. Paslėptų trūkumų automobilis jo pardavimo dieną neturi. Pardavėjas informavo pirkėją, kad būdamas šio automobilio perpardavėjas, valdo šį automobilį nuosavybes teise trumpą laiką, todėl jokie jo trūkumai, atlikti remontai ar ankstesnės eksploatacijos sąlygos jam nėra žinomos ir jis, dėl aukščiau paminėtų objektyvių priežasčių, neapsiima teikti parduodamam automobiliui jokių kitų techninių garantijų, nei yra nurodyta sutarties priede Nr. 1. Perdavimo – priėmimo aktu pirkėja patvirtino, kad automobilio apžiūrai jai buvo sudarytos reikiamos sąlygos, automobilį ji tinkamai apžiūrėjo bei konstatuoja, kad prekė atitinka pirkėjo nurodytą specifikaciją. Pirkėja savo parašu patvirtino, jog pastaroji suvokia ir sutinka kad pardavėjas parduodamam naudotam automobiliui ateityje jokių kitų garantijų nei numatyta sutarties priede Nr. 1 nesuteikia. Panaudotas automobilis už šalių suderėtą kainą yra parduodamas būtent tokiame stovyje, kokiame jis yra šiai dienai. Automobilio esamas nusidėvėjimas ir eksploatacija yra susijusi su jo gedimo rizika ateityje, su kuria susijusius nuostolius pirkėja pilnai prisiima sau. Pirkėja patvirtina, kad jai yra pateikti visi automobilio valdymui bei tinkamam eksploatavimui ir registravimui reikalingi dokumentai. Prie transporto priemonės pirkimo – pardavimo dokumentų pridedama garantija atsakovė patvirtino, kad Nyderlandai yra pirma ir vienintelė šio automobilio registracijos šalis, automobilis turi pilną ir patvirtintą nuosavybės istoriją, jis nėra niekaip įkeistas ar kitaip įtrauktas į finansinius įsipareigojimus, automobilio rida yra tikra ir nebuvo modifikuota, automobilis yra geros techninės būklės.
25. Tuo tarpu ieškovė teigė, kad jos iš atsakovės įsigyta transporto priemonė buvo su trūkumais, t. y. variklio defektu, kuris išaiškėjo nepraėjus vieneriems metams nuo transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė byloje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitas – faktūras dėl ginčo transporto priemonės remonto, aprašytas šio teismo sprendimo 8 – 12 punktuose, taip pat (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymą, (duomenys neskelbtini) M. L. pažymą „Dėl transporto remonto kaštų“, aprašytas šio teismo sprendimo 13 ir 14 punktuose, tačiau šie rašytiniai įrodymai ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių dėl transporto priemonės paslėptų defektų buvimo jos perdavimo momentu nepatvirtina.
26. Civilinės bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai duomenys bei bylos šalių teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu suponuoja, kad ieškovė dėl ginčo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) defektų į atsakovę nuo jos įgijimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Nors teismo posėdžio metu pastaroji aiškino, kad ji buvo kelis kartus buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) prekybos saloną, esantį prekybos centre (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės atstovui tai neigiant, pastaroji nepateikė teismui tokius faktus patvirtinančių rašytinių ar kitos rūšies įrodymų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė teismui, kad pirmąją rašytinę pretenziją atsakovei dėl transporto priemonės defektų išsiuntė registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini), kuri grįžo neįteikta, tačiau tokie rašytiniai įrodymai į bylą taip pat nebuvo pateikti.
27. Vertinant bylos duomenis taip pat matyti, kad dėl ginčo transporto priemonės remonto, ieškovė pirmą kartą į servisą (duomenys neskelbtini) kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po transporto priemonės įsigijimo, ką patvirtina šio serviso išrašyta PVM sąskaita – faktūrą 2 149,79 Eur sumai. Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parengtos Paslaugų teikimo sutarties matyti, kad transporto priemonės remonto dienai jos rida buvo 224 797 kilometrai, reiškianti, kad ieškovė transporto priemone nuo jos įsigijimo momento buvo nuvažiavusi 3 741 kilometrą. Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Suteiktų paslaugų akto matyti, kad nurodytai dienai automobilio rida buvo 225 082, reiškianti, kad ieškovė automobiliu nuvažiavo dar 285 kilometrus. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Suteiktų paslaugų aktu ginčo automobilio fiksuota rida buvo 225 205 kilometrai patvirtinanti, kad ieškovė buvo nuvažiavusi dar 123 kilometrus. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra patvirtinama, kad ginčo transporto priemonės rida nurodytą dieną buvo 227 793, reiškianti, kad ieškovė per du mėnesius nuvažiavo dar 2 588 kilometrus. Apibendrinus byloje esančius rašytinius duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė laikotarpiu nuo ginčo transporto priemonės įgijimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), t. y. per septynis mėnesius su pastarąja nuvažiavo 6 737 kilometrus.
28. Teismas taip pat vertina tai, kad įtarimai dėl trūkusios ginčo automobilio variklio galvutės buvo fiksuoti tik nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos, kas matyti iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymos, kurie buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) šiame servise atlikus transporto priemonės variklio hermetiškumo tikrinimą. Tai yra variklio defektas konstatuotas praėjus 6 – 7 mėnesiams po transporto priemonės įgijimo ir pravažiavus ja 6 737 kilometrus, kas neleidžia teismui daryti išvados, kad transporto priemonės variklio defektas buvo paslėptas ir jis faktiškai buvo automobilio perdavimo ieškovei dieną. Teismas taip pat vertina menamu ir nagrinėjamos civilinės bylos kontekste neturinčiu jokios įrodomosios reikšmės minėtoje (duomenys neskelbtini) pažymoje išreikštą įtarimą apie tai, kad variklis galimai jau buvo remontuotas, nes lengvai atsisuko variklio galvutės varžtai, kuriuo bylos nagrinėjimo metu rėmėsi ieškovė ir jos atstovas, nes šis išreikštas serviso darbuotojo įtarimas nepatvirtina variklio defekto fakto buvimo automobilio perdavimo ieškovei momentu. Šio fakto buvimo visiškai nepatvirtina ir byloje ieškovės pateikta (duomenys neskelbtini) M. L. pažyma „Dėl transporto remonto kaštų“ bei pastarojo parengta automobilio remonto sąmata, kadangi joje yra įvertintos tik automobilio variklio keitimo sąnaudos, o ne fiksuotas variklio defekto atsiradimo faktas ir laikas.
29. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, surinktų įrodymų visuma, teismas sprendžia, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (pirmojo kreipimosi į (duomenys neskelbtini) ir vėliau ginčo automobilį galėjo naudoti įprastai pagal jo paskirtį, ką pagrindžia automobilio eksploatavimo laikas ir intensyvumas, taip pat įvertinus tą faktą, kad perkamas automobilis buvo 2013 metų laidos su pakankamai didele 221 056 kilometrų rida. Pasikartotina, kad ieškovė ginčo automobiliu iki (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavusi 3 741 kilometrus, tuo tarpu iki automobilio variklio defekto nustatymo pastaroji per 6 - 7 mėnesius nuvažiavo 6 737 kilometrus, kas leidžia pagrįstai manyti, kad automobilio variklio defektas atsirado ne todėl, kad atsakovė nuslėpė transporto priemonės trūkumus, o dėl automobilio esamo nusidėvėjimo ir eksploatacijos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įvalstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismui nusprendus, ieškovės reikalavimus atmesti, atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
31. Byloje atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad ji patyrė 1 550,00 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismui sprendžiant ieškovės reikalavimus atmesti, nurodytos išlaidos atsakovės naudai priteistinos iš ieškovės. Iš ieškovės valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės V. B. ieškinio reikalavimą atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 550,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų, skaičiuojamų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.