- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- Ik-96-554/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00502-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- L. H.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo, Valstybės įmonės Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sandoros takas“, UAB „Hapis“
- Advokatai
- Snežana Raižienė, Kristina Mikolaitė
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Algio Markevičiaus, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Jolantos Medvedevienės,
trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Sandoros takas“ atstovei advokatei Snežanai Raižienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. H. patikslintą skundą atsakovams Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, Valstybės įmonės Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Sandoros takas“, UAB „Hapis“) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo įregistruoti daiktines teises ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 127 ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 2-3103 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“;
2) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti daiktines teises L. H. vardu, remiantis Kauno apygardos teismo 2008-12-23 sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010 į nekilnojamąjį turtą: pastatą institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, biblioteką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, dviejų aukštų institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.
Pareiškėja patikslintame skunde (T.1, b.l. 24-34) nurodė, taip pat ji ir pareiškėjos atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad su VĮ Registrų centro sprendimu nesutinka. Sprendimas yra itin šališkas ir labai profesionaliai motyvuotas, siekiant apginti nusikalstamus teritorinio registratoriaus veiksmus, o įvykiai ir dokumentai buvo nagrinėjami nevertinant įvykių bei dokumentų visumos. Pareiškėja, teikdama savo skundą VĮ Registrų centrui dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo, pateikė skundą pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai išdėstė jį pagrindžiančias aplinkybes, tačiau VĮ Registrų centras šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino ir to pasėkoje priėmė sprendimą subjektyviai bei vienašališkai. Aukščiau išdėstyti argumentai paneigia VĮ Registrų centro argumentus, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) nuostatos nuosekliai išdėsto, kad teritorinio registratoriaus priimto sprendimo pagrįstumas vertinamas tik tų dokumentų pagrindu, kurie buvo teikti teritoriniam registratoriui. Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo komisija pamiršo apie tai, jog ji yra vienas iš viešąjį administravimą vykdančių subjektų, kurių veikla grindžiama išskirtinai teisės aktų reglamentavimu, kuriuo visų pirma siekiama užtikrinti viešąjį visuomenės interesų gynimą, o ne tik konkretaus subjekto ar jo darbuotojų interesus, ar tariamas teises. VĮ Registrų centras grubiai pažeidė Viešojo administravimo 3 str. 4 p. įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, 3 str. 2 p. įtvirtintą principą, kuris įpareigoja priimti administracinį sprendimą nešališkai ir objektyviai. Ginčų nagrinėjimo komisijos nariai puikiai suprato, kokiu tikslu buvo pateikti dokumentai, atsiradę ginčo turto registro-kadastro byloje Nr. 20/126950 nuo 2010-11-12 iki pakartotinio prašymo 2011-04-06 pateikimo tuo pačiu klausimu, nes šiuo laikotarpiu vykusio susirašinėjimo metu būtent ir buvo sukaupti neginčijami įrodymai apie VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojų nekompetenciją ir/arba galimai savanaudiškus, nusikalstamus veiksmus, siekiant asmeninės naudos. Įdomiausia tai, kad ir ne visi teismų procesiniai dokumentai, pateikti su prašymu 2010-11-12 (reg. 2011-11-15), ginčų nagrinėjimo komisijai tinka, o būtent atmetama Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis 2010-02-20, Kauno apygardos teismo 2010-11-11 nutartis, Kauno apygardos teismo 2010-11-12 nutartis kaip netinkami procesiniai dokumentai, nenurodyti NTRĮ 22 str., nors būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutartis nurodyta kaip esminis procesinis dokumentas, nuo kurio išaiškinimo priklauso ginčo turto teisinė registracija. Pareiškėjos teisių gynimas neįmanomas be viešojo intereso gynimo, nes taip akiplėšiškai manipuliuoti teise gali tik jau suformuotos nusikalstamos sistemos valdininkai, kurių motyvacija galimai yra tik asmeninė nauda. Šį kaltinimą pareiškėja išsako atsakingai, nes yra surinkusi pakankamai įrodymų apie tokios sistemos veikimą VĮ Registrų centro viduje. Pabrėžė, kad jeigu ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1995 metais būtų buvęs akcionuotas, kaip to reikalavo įstatymas, tai pareiškėjos investicijų kiekis tame turte būtų sudaręs ne daugiau 30-40% akcijų, likusios būtų priklausę valstybei, tačiau valdininkų nekompetencijos ir aplaidumo dėka iki šios dienos turtas ne tik nebuvo akcionuotas, bet ir įveltas į 10 metų turtinius ginčus, o per visą laikotarpį pasmerktas ir degradacijai. VĮ Registrų centro sprendimo motyvai apie tai, jog teismo sprendimas yra vientisas dokumentas ir jis svarbus visa apimtimi, o ne tik jo rezoliucinė dalis, būtent paneigia bei prieštarauja VĮ Registrų centro išvadoms apie tai, kad teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti daiktines teises pareiškėjos vardu. VĮ Registrų centras nevertino ir pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, kad tuos pačius procesinius teismo sprendimus pateikus kitai suinteresuotai šaliai, iš pradžių taip pat buvo atsisakyta įregistruoti daiktines teises UAB „Sandoros takas” vardu, nurodant, jog vienuose registro sprendimuose parašyta, kad šis turtas turėtų būti įregistruotas trečiojo asmens – „Kauno verslo informacijos centras” vardu, kituose – UAB „Sandoros takas” teisės į šiuos pastatus pasibaigė, bet net nesulaukęs kada įsiteisės sprendimą išaiškinanti teismo 2011-03-30 nutartis, teritorinis registratorius įregistruoja daiktines teises UAB „Sandoros takas”. Pareiškėja ir H. H., valdydami nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, kaip teisėti tuo metu šio turto savininkai 2002-10-04 pasirašė Akcijų pasirašymo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už UAB „Sandoros takas” akcijas apmokėjo nurodytuoju turtu (2002-10-11 turto priėmimo-perdavimo aktas). 2003 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipėsi į teismą dėl sandorių panaikinimo, kurių pagrindu IĮ „Kauno verslo informacijos centras” ginčo pastatus už skolas perdavė pareiškėjai, o ji už akcijas – į UAB „Sandoros takas” nuosavybę. Kauno apygardos teismas 2008-12-23 sprendimu, išnagrinėjęs įrodymus dėl paskolos sutarties, taikos sutarties ir akcijų pasirašymo sutarties, panaikino tik taikos sutartį, pripažindamas, kad paskolos sutartis tarp pareiškėjos ir IĮ „Kauno verslo informacijos centras” yra teisėta ir tikra, tačiau panaikindamas taikos sutartį ne tik neišreikalavo turto natūra iš sąžiningų įgijėjų, netaikė restitucijos natūra, bet ir neišsprendė paskolos grąžinimo. To pasėkoje Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-20 nutartimi, netaikydamas ginčo turtui restitucijos natūra, nurodė, kaip turi būti išspręsta paskolos sutartis tarp pareiškėjos ir IĮ „Kauno verslo informacijos centras”. Panaikinęs taikos sutartį ir atlikus užskaitas pripažino, kad nuo nutarties įsiteisėjimo momento pareiškėja yra sąžiningas įgijėjas. Lietuvos apeliacinis teismas pripažindamas, kad Kauno apygardos teismo 2008-12-23 sprendimu taikos sutartis panaikinta nuo jos sudarymo momento, nusprendė, jog tuo metu ir akcijų pasirašymo sutarties pagrindu pareiškėja ir H. H. dar negalėjo disponuoti šiuo turtu kitų sandorių atžvilgiu, todėl tuo pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-20 nutartimi panaikino 2002-10-04 akcijų pasirašymo sutarties tą dalį, kuria pareiškėja ir H. H. perdavė minėtus pastatus kaip užmokestį už UAB „Sandoros takas” akcijas. Tokiu būdu Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-20 nutartimi nekilnojamąjį turtą paliko jos vardu, o iš to seka, kad ji buvo ir yra ginčo nekilnojamojo turto savininkė. Į jos 2010-11-12 prašymą buvo gautas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-11-15 neigiamas sprendimas, o šiame sprendime nebuvo nurodytas joks teisės aktas, paaiškinantis sprendimo priėmimo pagrindus. Norėdama apskųsti sprendimą, bet nežinodama konkrečių tokio sprendimo priėmimo priežasčių, pateikė 2010-11-15 Nr. SK-5984-H, 2010-11-18 Nr. SK-6125 prašymus, o į juos buvo gautas atsakymas 2010-12-06 (3.1.6)S-5984,6125, tačiau šis atsakymas taip pat nepatikslino ir nenurodė minėto sprendimo pagrindų, todėl buvo pateikti dar trys 2010-11-22 Nr. SK-6196-H, 2010-11-25 Nr. SK-6262-H ir 2010-12-03 Nr. SK-6362-H prašymai, o į juos taip pat gauti lakoniški 2010-12-16 Nr. (3.4.5)S-6196 ir Nr.(3.l.6)S-6362 atsakymai. 2010-12-25 buvo pateiktas prašymas Nr. SK-455-H. VĮ Registrų centro Direktoriui, kurio prašomojoje dalyje atsirado visiškai nestandartinis punktas tokiuose prašymuose: surengti teritorinio registratoriaus atsakingų darbuotojų susitikimą su pareiškėja ir jos įgaliotais asmenimis, siekiat išsiaiškinti grubius teisės aktų pažeidimus, ruošiant aukščiau minėtus atsakymus. Bendras susitikimas įvyko 2011-02-10, o svarbus šio susitikimo momentas buvo tai, jog paaiškėjo dalyvavusių teisininkų menkas pasiruošimas net ir esminių dokumentų analizei, todėl buvo žodžiu susitarta, kad iki sekančio susitikimo pareiškėja papildomai kreipsis į Kauno apygardos teismą dėl 2008-12-23 sprendimo išaiškinimo, o Registrų centro teisininkai išanalizuos Kauno apygardos teismo 2008-12-23 sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutartį. Į Kauno apygardos teismą dėl 2008-12-23 Kauno apygardos teismą sprendimo išaiškinimo kreipėsi UAB „Sandoros takas” ir tik gavusi Kauno apygardos teismo 2011-02-18 nutartį dėl posėdžio datos paskyrimo, ji pirmą kartą sužinojo apie VĮ Registrų centras Kauno filialo sprendimą Nr.2-2671 į UAB „Sandoros takas” prašymą 2011-01-05, kuriame patvirtinta tai, jog UAB „Sandoros takas” nuosavybės teisė į minėtus pastatus pasibaigė Lietuvos apeliaciniam teismui 2010-02-20 nutartimi panaikinus 2002-10-04 akcijų pasirašymo sutartį. Pareiškėjai liko neaišku, kodėl buvo atsisakyta grąžinti teisinę registraciją jos vardu, jeigu išnyko juridinis pagrindas, kuriuo buvo atlikta teisinė registracija UAB „Sandoros takas” vardu, o dar daugiau klausimų iškilo susipažinus su teritorinio registratoriaus 2011-03-02 sprendimu ir Centrinio registratoriaus 2011-01-05 sprendimu, kurie patvirtino jos prašymų pagrįstumą. Pareiškėjai nėra aišku, kodėl jai ir UAB „Sandoros takas” buvo aiškinama, kad ginčo turtas grįžta „Kauno verslo informacijos centrui”. Į visus šiuos klausimus atsakė Kauno apygardos teismo 2011-03-04 – 2011-03-25 posėdžio metu VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovė V.Juodėnaitė, kuri atviru tekstu išaiškino teismui, kad jai reikia kokio nors procesinio dokumento, kurį būtų galima panaudoti vietoje panaikintosios 2002-10-04 akcijų pasirašymo sutarties, jog būtų galima palikti teisinę registraciją UAB „Sandoros takas” vardu. Šie faktai, kaip galimas sąmokslas tarp VĮ Registrų centro Kauno filialo ir UAB „Sandoros takas” bei teisės aktų pažeidimai, yra išanalizuoti pareiškėjos 2011-04-06 prašyme Nr. SK-1243-H, kurį pateikė teritoriniam registratoriui. VĮ Registrų centro Kauno filialo pozicija dėl turto perregistravimo buvo neigiama tiek pareiškėjos, tiek UAB „Sandoros takas” atžvilgiu, tačiau po VĮ Registrų centro 2011-03-02 sprendimo VĮ Registrų centro Kauno filialas nebenorėjo atiduoti turto „Kauno verslo informacijos centrui”. Teritorinio registratoriaus darbuotojai neskaito Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutarties pažodžiui, nors joje aiškiai parašyta, kad pareiškėja ir H. H. negalėjo šio turto perduoti UAB „Sandoros takas” ir, kad teismas neuždraudė pareiškėjai disponuoti ginčo turtu 2002 metais. Teritorinis registratorius 2011-03-30 išėmė 2002-10-04 akcijų pasirašymo sutartį, 2002-10-09 susitarimą ir 2002-10-11 turto priėmimo-perdavimo aktą - t.y. būtent tuos dokumentus, kurie neteko galios registro veiksmams pagal 2010-02-20 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, tačiau įrašydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutartį, kuri panaikina įsigijimo pagrindą, teritorinis registratorius nemato, jog reikia išimti ir UAB „Sandoros takas” kaip savininko vardą. Į juridinių faktų skiltį įrašoma neįsiteisėjusi 2011-03-25 Kauno apygardos teismo nutartis, UAB „Hapis” nuomos sutartis įregistruojama 2011-03-31. Šis veiksmas galutinai patvirtina, ko buvo siekta vykdant visus jos skunde nurodytus teisės aktų pažeidimus.
Atsakovai – VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registrų centras su pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimais nesutiko ir prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą skundą VĮ Registrų centro Kauno filialas (T.1, b.l. 152-155) nurodė, taip pat jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko istoriniais duomenimis, pareiškėjos nuosavybės teisės į pastatą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pastatą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo įregistruotos Kauno apygardos teismo 2002-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-534/2002 pagrindu, tačiau jau nuo 2002-11-05 jos nuosavybės teisės išregistruotos, kadangi registro tvarkytojui pateikti nuosavybės teisių pasibaigimą patvirtinantys dokumentai - t.y. 2002-10-04 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-10-09 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2002-10-11 priėmimo-perdavimo aktas, kurių pagrindu ji minėtą nekilnojamąjį turtą perleido UAB „Sandoros takas” nuosavybėn. Šiuo metu nuosavybės teisės į aukščiau išvardintus pastatus yra įregistruotos UAB „Sandoros takas” vardu pagal Kauno apygardos teismo 2008-12-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010. 2011-03-30 nekilnojamojo turto registre buvo patikslintas UAB „Sandoros takas” nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas - t.y. vietoje 2002-10-04 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-10-09 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2002-10-11 priėmimo- perdavimo akto nuosavybės teisių pagrindu įrašyti minėtas teismo sprendimas bei teismo nutartis. 2011-04-06 pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą prašydama įregistruoti jos nuosavybės teises į pastatą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pastatą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei pastatą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno apygardos teismo 2008-12-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010 pagrindu. Kadangi teritorinis registratorius pagrįstai nustatė, jog šie dokumentai patvirtina UAB „Sandoros takas”, bet ne pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto įstatymo nuostatomis, pareiškėjos prašymą įregistruoti nuosavybės teises atmetė. Laikytinas nepagrįstu pareiškėjos teiginys, jog „Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi, netaikydamas ginčo turtui restitucijos natūra <...> pripažino, kad nuo nutarties įsiteisėjimo momento pareiškėja yra sąžiningas įgijėjas (savininkas)”, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010 nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nėra konstatuojama apie tai, kad ji būtų sąžiningas įgijėjas (savininkė). Be to, nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje kaip tik akcentavo, jog „teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti UAB „Sandoros takas” nesąžiningumą, todėl sprendžia, kad iš šio juridinio asmens nėra pagrindo išsireikalauti ginčo turtą natūra” Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, jog jos nuosavybės teises įrodo minėtos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nuostata: „pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį, kuria L. H. ir H. H. perdavė UAB ,,Sandoros takas” pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune”, yra visiškai teisiškai nepagrįsta. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime yra išaiškinęs, jog baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog teismo sprendimo vieningumo požiūriu tiek Kauno apygardos teismas 2008-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010 iš esmės išsprendė nuosavybės teisių į pastatą (duomenys neskelbtini) adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, pastatą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei pastatą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini, Kaunas, klausimą, nes motyvuojamose sprendimo bei nutarties dalyse nustatė, jog nepaisant to, kad 2002-05-02 taikos sutartį patvirtinanti teismo nutartis bei 2002-10-04 akcijų pasirašymo sutarties dalis turi būti panaikintos, UAB „Sandoros takas” yra sąžiningas įgijėjas, iš kurio negali būti išsireikalautas nekilnojamasis daiktas. Teismai rezoliucinėse sprendimo bei nutarties dalyse nenurodė, jog negalima taikyti restitucijos sąžiningo įgijėjo - t.y. UAB „Sandoros takas” atžvilgiu, tačiau tai nepaneigia motyvuojamose procesiniuose sprendimuose dalyse padarytų išvadų. Pareiškėja prie prašymo įregistruoti jos nuosavybės teises papildomai pateikė Kauno apygardos teismo 2011-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008, kurioje aiškiai pasakyta, kad „atmesti ieškinį dėl pastatų grąžinimo individualiai įmonei „Kauno verslo informacinis centras” reiškia, jog minėti pastatai neišreikalaujami iš sąžiningo įgijėjo UAB „Sandoros takas”, visi jie nuosavybės teisėmis priklauso UAB „Sandoros takas”. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011-04-15 sprendimas Nr. 2-3103 bei šio teritorinio registratoriaus sprendimo pagrįstumą analizuojantis VĮ Registrų centro 2011-05-10 sprendimas Nr. 127 buvo priimti po to, kai Kauno apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi išaiškino 2008-12-23 sprendimo rezoliucinę dalį. Registro tvarkytojas neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti jos vardu nuosavybes teises į pastatus, kadangi ji nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų jos nuosavybės teisių atsiradimą į minėtą nekilnojamąjį turtą, todėl pareiškėjos reikalavimas teismui įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti daiktines teises jos vardu į aukščiau išvardintus pastatus, nepateikus jokių nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepime į patikslintą skundą atsakovas - VĮ Registrų centras (T.1, b.l. b.l. 160-162) nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog Centrinis registratorius apskritai netyrė jos pateiktų dokumentų ir dėl jų nepasisakė. VĮ Registrų centras skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, jog pareiškėjos pateikti dokumentai – Kauno filialo ir Centrinio registratoriaus sprendimai (1 ir 2), Kauno filialo susirinkimo protokolas (4), pareiškėjos prašymai (5), UAB „Sandoros takas” prašymas teismui (6), Kauno filialo raštai (3), Kauno apygardos teismo procesiniai dokumentai, išskyrus 2011-03-25 nutartį ir 2008-12-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 (6) nėra NTRĮ 22 str. nurodyti dokumentai, kurių pagrindu būtų galimas daiktinių teisių registravimas Nekilnojamojo turto registre. Sprendime taip pat buvo pasisakyta ir dėl 2002-10-11 turto perdavimo-priėmimo akto, 2002-10-09 susitarimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-10-04 akcijų pasirašymo sutarties reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (8) nurodant, kad šie dokumentai nustato pareiškėjos nuosavybės teisės pasibaigimą, o ne atsiradimą, be to, jie yra teismų sprendimais/nutartimis pripažinti negaliojančiais ir/ar sudaryti negaliojančio dokumento pagrindu, todėl negali būti laikytini tinkamais dokumentais pareiškėjos nuosavybės teisėms įregistruoti. Priimant 2011-05-10 sprendimą esminis dėmesys buvo skirtas nagrinėjant teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus - t.y. Kauno apygardos teismo 2011-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008, Kauno apygardos teismo 2008-12-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010, nes jie vieninteliai atitiko NTRĮ 22 str. reikalavimus. Nei viename iš teritoriniam registratoriui pateiktų teismo sprendimų/nutarčių nėra konstatuotas pareiškėjos sąžiningumas, bet priešingai nei teigia pareiškėja, Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010 vienareikšmiškai nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti UAB „Sandoros takas” nesąžiningumo, todėl nusprendė, kad iš šio juridinio asmens nėra pagrindo išreikalauti ginčo turtą natūra, o nesąžininga sandorio šalimi pripažino pačią pareiškėją. Kauno apygardos teismas 2011- 03-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 išaiškino 2008-12-23 sprendimo rezoliucinę dalį pasisakydamas, kad „atmesti ieškinį dėl pastatų grąžinimo individualiai įmonei „Kauno verslo informacinis centras” reiškia, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, neišreikalaujami iš sąžiningo įgijėjo UAB „Sandoros takas”, visi jie nuosavybės teisėmis priklauso UAB „Sandoros takas” - t. y. pastatų savininkas yra UAB „Sandoros takas”. To pasėkoje, komisija pagrįstai paliko teritorinio registratoriaus sprendimą galioti, nes pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina UAB „Sandoros takas” nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus, o ne pareiškėjos nuosavybės teises į juos. Teritorinis registratorius sprendime nurodė teisingą motyvą, jog įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti pareiškėjos daiktines (nuosavybės) teises registruoti Nekilnojamojo turto registre, nes kartu su prašymu nepateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių (nuosavybės) teisių atsiradimą pagal NTRĮ 23 str. 2 d., 29 str. 7 p..
Trečiojo suinteresuoto asmens – UAB ,,Sandoros takas“ atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš esmės pritarė VĮ Registrų centro Kauno filialo bei VĮ Registrų centro įgaliotų atstovių išdėstytiems argumentams. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė taip pat paaiškino, kad teismo sprendimas dėl minėtų pastatų nuosavybės teisės yra aiškus. Jeigu pareiškėja norėjo, jog restitucija jos atžvilgiu būtų taikoma, tai ji privalėjo skųsti sprendimus arba prašyti teismo taikyti restituciją. Teismo sprendimas yra aiškus, be to, įsiteisėjęs ir todėl UAB „Sandoros tako“ atžvilgiu restitucija nebuvo taikoma ir neturėjo būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja į VĮ Registrų centro Kauno filialą kreipėsi su filiale registruotais 2010-11-15 (T.1, b. l. 111-113), 2011-01-27 (T.1, b. l. 89-91), 2011-04-06 (T.1, b. l. 58-61) prašymais iš esmės siekdama, jog būtų įregistruotos daiktinės teisės jos vardu į nekilnojamąjį turtą: pastatą institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, biblioteką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja VĮ Registrų centro Kauno filialui 2011-04-06 pateikė prašymą atstatyti pareiškėjos L. H. nuosavybės teisių registravimą nekilnojamiesiems daiktams (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune (T.1, b. l. 58-61). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Kauno apygardos teismo 2011-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 (T.1, b. l. 72-74), Kauno apygardos teismo 2011-03-04 - 2011-03-25 (T.1, b. l. 75-79) teismo posėdžio protokolą civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2011-04-15 sprendimu Nr. 2-3103 (toliau – VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (T.1, b. l. 45). Teritorinis registratorius sprendime nurodė, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises registruoti Nekilnojamojo turto registre, nes kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, o pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja, nesutikdama su VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu, kreipėsi į VĮ Registrų centrą su skundu, registruotu 2011-05-02 (T.1, b. l. 40-43). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011-05-10 posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, 2011-05-10 priimdama sprendimą Nr. 127 (toliau – VĮ Registrų centro sprendimas) (T.1, b. l. 15-16, 36-38). VĮ Registrų centras sprendimu nusprendė palikti galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą, konstatuodamas tai, kad teritorinis registratorius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Kadangi šioje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovų sprendimų, kuriais buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjos 2011-04-06 prašymo, pateikto VĮ Registrų centro Kauno filialui, todėl teismas išsamiau nepasisakinėja dėl visų pareiškėjos prašymų, pateiktų minėtam filialui, ir neanalizuoja VĮ Registrų centro Kauno filialų sprendimų bei kitų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, kurie nebuvo apskųsti teismui.
Šioje administracinėje byloje kilusio ginčo esmė yra ta, ar atsakovai teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į aukščiau paminėtus nekilnojamuosius daiktus. Atsakovai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą iš esmės dėl to, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtinta jos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, tačiau patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens - UAB „Sandoros takas“ nuosavybės teisę į juos.
Pasisakydamas dėl teisės taikymo šioje administracinėje byloje, teismas pažymi, kad žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų numatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro tvarkymą, jo tvarkytojo teises pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – NTRĮ 1 str.). NTRĮ 4 str. numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardinti NTRĮ 22 str.. Pastaroji nuostata yra nurodyta NTRĮ 5 str. 2 d., 22 str. bei 23 str. 2 d., 3 d.. Atkreiptinas dėmesys, kad NTRĮ 22 str. yra numatytas sąrašas dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą ir sudarančių pagrindą įregistruoti atitinkamas daiktines teises. Pagal NTRĮ 23 str. nuostatas dokumentus, patvirtinančius daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, kartu su prašymu įregistruoti daiktinę teisę turi pateikti suinteresuotas asmuo. Minėto įstatymo 23 str. 2 d. numatyta, kad teikiant prašymą įregistruoti daiktines teisę į nekilnojamąjį daiktą, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Registratorius pagal suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus įvertina, ar atitinkama daiktinė teisė yra atsiradusi, ir priima atitinkamus sprendimus dėl šios teisės įregistravimo ar atsisakymo ją įregistruoti (NTRĮ 26 str.), o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisė atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus yra numatyta NTRĮ 29 str.
Teismo nuomone, visų pirma, turi būti nustatytos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, pagal kurias teismas tikrins skundžiamų atsakovų sprendimų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju skundžiamų atsakovų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę, teisėtumas turi būti tiriamas būtent pagal dokumentus, kuriuos pareiškėja pateikė atsakovams, kai kreipėsi su prašymu atliktu aukščiau nurodytus veiksmus, taip pat pagal dokumentus, kuriuos jau turėjo atsakovai. Kauno apygardos teismas 2002-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-534/2002 nutarė patvirtinti šalių (ieškovės L. H. ir atsakovo individualios įmonės „Kauno verslo informacijos centras“) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią be viso kito pareiškėjai buvo pripažinta nuosavybės teisės į pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatą (duomenys neskelbtini), esant (duomenys neskelbtini), Kaune, bei pastatą (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), Kaune (T.1, b. l. 157-158, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (toliau – NTKRB) Nr. 443 dokumentų duomenys). Iš NTKRB esančio pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos matyti, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei pastatą (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini) Kaune, būtent ir buvo įregistruotos Kauno apygardos teismo 2002-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-534/2002 pagrindu. NTKRB esantys įrodymai taip pat patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėjos nuosavybės teisės 2002-11-05 buvo išregistruotos, kadangi registro tvarkytojui buvo pateikti nuosavybės teisių pasibaigimą patvirtinantys dokumentai - t.y. 2002-10-04 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (NTKRB b. l. 181-182, adm/b T.1, b. l. 116-117), 2002-10-09 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (NTKRB b. l. 180, adm/b T.1, b. l. 115) bei 2002-10-11 priėmimo-perdavimo aktas (NTKRB b. l. 183, adm/b T.1, b. l. 114), kurių pagrindu ji minėtą nekilnojamąjį turtą perleido UAB „Sandoros takas” nuosavybėn. Byloje esanti naujausia Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo - 2011-04-20 versija patvirtina, kad pastato-instituto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bibliotekos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų instituto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teisė įregistruota trečiajam suinteresuotumas asmeniui - UAB „Sandoros takas“ (T.1, b. l. 63-66). Šio įrašo pagrindu nurodytas 2008-12-23 Kauno apygardos teismo sprendimas Nr. 2-338-173/2008 bei 2010-02-20 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-59/2010. Teismas atkreipia dėmesį, kad nenuginčijus šios registracijos įstatymų nustatyta tvarka, dviguba nuosavybės teisių į tą patį turtą registracija negalima. NTRĮ 4 str. imperatyviai numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad duomenys, esantys įstatymų nustatytuose dokumentuose ir kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymo nustatyta tvarka. Iš to darytina išvada, kad teritorinis registratorius, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis, esančius pateiktuose dokumentuose ir kurie buvo pagrindas padaryti Nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Teismui išanalizavus Kauno apygardos teismo 2008-12-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010 turinį akivaizdu, kad šiais procesiniais dokumentais galutinai buvo išspręstas nuosavybės teisių į pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatą (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), Kaune, bei pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, klausimas. Motyvuojamose sprendimo bei nutarties dalyse nustatyta, jog nepaisant to, kad 2002-05-02 taikos sutartį patvirtinanti teismo nutartis bei 2002-10-04 akcijų pasirašymo sutarties dalis turi būti panaikintos, UAB „Sandoros takas” yra sąžiningas įgijėjas, iš kurio negali būti išsireikalautas nekilnojamasis daiktas. Teismas akcentuoja, kad pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sandoros takas“ prašymą Kauno apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 išaiškino, jog 2008-12-23 Kauno apygardos teismo įsiteisėjusio sprendimo rezoliucinė dalis „Atmesti ieškinį dėl pastatų grąžinimo individualiai įmonei „Kauno verslo informacijos centras“ reiškia, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, neišreikalaujami iš sąžiningo įgijėjo UAB „Sandoros takas”, visi jie nuosavybės teisėmis priklauso UAB „Sandoros takas” - t.y. pastatų teisėtas savininkas yra UAB „Sandoros takas“. Pasisakydamas dėl Kauno apygardos teismo 2011-03-25 nutarties, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutarties, Kauno apygardos teismo 2008-12-23 sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai, teismas pažymi, kad pagal NTRĮ 22 str. 2 p. teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis yra vienas iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinančių dokumentų. Tai reiškia, kad Kauno apygardos teismo sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuriais yra nustatyta daiktinė (šiuo atveju – UAB „Sandoros takas“ nuosavybės teisė į minėtus pastatus) teisė, pateikimas teritoriniam registratoriui yra pakankamas pagrindas šią teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai taip pat reiškia, kad nesant duomenų, jog šis pakankamumo aspektu savarankiškas daiktinės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios (NTRĮ 29 str. 4 p.), registro tvarkytojas pats neturi teisės kvestionuoti tokio sprendimo ir nutarties galiojimo jokiais kitais aspektais. Pažymėtina, kad pareiškėja nepasinaudojo teise aukščiau nurodytos Kauno apygardos teismo nutarties skųsti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, kaip ir nepasinaudojo teise Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kasacine tvarka skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šį faktą pareiškėja pati pripažino teismo posėdžio metu. Teismas taip pat akcentuoja, kad teritorinis ir centrinis registratoriai sprendimus priėmė tik po to, kai Kauno apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi išaiškino 2008-12-23 Kauno apygardos teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Iš to seka, kad atsakovai neveikė skubotai, bet siekė visiško susidariusios padėties aiškumo. Taigi, byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai paneigia pareiškėjos patikslinto skundo motyvus, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-20 nutartimi pripažino, kad nuo nutarties įsiteisėjimo momento pareiškėja yra sąžiningas įgijėjas, nes nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje minėtos nutarties dalyje nėra konstatuojama, kad pareiškėja būtų sąžininga minėtų pastatų įgijėja. Kaip jau buvo paminėta, NTRĮ 22 str. yra numatytas sąrašas dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą ir sudarančių pagrindą įregistruoti atitinkamas daiktines teises. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra valstybės institucijos sprendimas (NTRĮ 22 str. 1 p.), teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis (NTRĮ 22 str. 2 p.), įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai (NTRĮ 22 str. 3 p.), nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas (NTRĮ 22 str. 4 p.), paveldėjimo teisės liudijimas (NTRĮ 22 str. 5 p.), teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą (NTRĮ 22 str. 6 p.), rašytiniai sandoriai (NTRĮ 22 str. 7 p.), nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas) (NTRĮ 22 str. 8 p.), kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai (NTRĮ 22 str. 9 p.), kiti įstatymų nustatyti dokumentai (NTRĮ 22 str. 10 p.). Teismas sutinka su atsakovo VĮ Registrų centro atstovės argumentu, kad prie pareiškėjos pateikto skundo, registruoto VĮ Registrų centre 2011-05-02, pridėtos dokumentų kopijos, išskyrus Kauno apygardos teismo 2011-03-25 nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-20 nutartį, Kauno apygardos teismo 2008-12-23 sprendimą, nėra NTRĮ 22 str. nurodyti dokumentai, kurių pagrindu būtų galimas daiktinių teisių registravimas Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu ar kito asmens vardu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nuosekliai išdėsto, jog teritorinio registratoriaus priimto sprendimo pagrįstumas vertinamas tik tų dokumentų pagrindu, kurie buvo pateikti teritoriniam registratoriui (NTRĮ 5 str. 2 d.). Tačiau atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vertinant teritorinio registratoriaus sprendimą, buvo analizuojami ne tik tie dokumentai, kurie buvo pateikti kartu su pareiškėjos 2011-04-06 prašymu, bet ir eilė kitų dokumentų. Teismas pažymi, kad tokia pozicija taip pat atsispindi pačiame VĮ Registrų centro sprendime. Vertinant teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą, matyti, kad nebuvo apsiribota vien tik minėtų teismų procesinių sprendimų analize, bet buvo analizuojami ir tie pareiškėjos su skundu pateikti dokumentai, kurie neatitiko NTRĮ 22 str. reikalavimų. Todėl atmestini pareiškėjos patikslinto skundo argumentai, kad VĮ Registrų centras netyrė pareiškėjos pateiktų dokumentų ir dėl jų nepasisakė (ABTĮ 57 str.). Įvertinęs ginčijamų individualių administracinių aktų turinį, teismas taip pat pabrėžia, kad jie yra išsamūs, motyvuoti, paremti konkrečiais duomenimis, teisės aktais, todėl iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei išanalizavęs pareiškėjos pateiktų dokumentų turinį, daro neginčijamą išvadą, kad centrinis ir teritorinis registratoriai teisingai įvertino dokumentų turinį, konstatuodami, kad šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011-04-15 sprendimo Nr. 2-3103 bei VĮ Registrų centro 2011-05-10 sprendimo Nr. 127 panaikinimo negali būti tenkinamas ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (ABTĮ 57 str.). Kadangi teismas nenustatė atsakovų priimtų sprendimų neteisėtumo pagrindų, todėl negali būti tenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti daiktines teises jos vardu į nekilnojamąjį turtą: pastatą institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, biblioteką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Kaune, dviejų aukštų institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sandoros takas“ atstovės advokatės prašymas priteisti 3000 Lt atstovavimo išlaidų šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas. Nors trečiojo suinteresuoto asmens atstovė advokatė pateikė 2011-10-21 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 111021 bei 2011-10-24 pinigų priėmimo kvitą Nr. 593533, tačiau nepateikė teismui prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.). Teismas informuoja, kad tai neužkerta kelio paduoti tokį prašymą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 10 str., 45 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. H. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.