Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-11-12 · Civilinė byla Nr. e2A-604-883/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
e2A-604-883/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00477-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gerdarikė“
Atsakovas
SIA ZRF „Rumba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-604-883/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00477-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.20.4; 3.3.1.18.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) SIA ZFR „Rumba“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1570-721/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerdarikė“ ieškinį atsakovei SIA ZRF „Rumba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gerdarikė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Latvijos bendrovei SIA ZRF „Rumba“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 6 800 Eur skolą, 330,67 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė UAB „Gerdarikė“ nurodė, kad 2018 m. sausio 8 d. buvo sudaryta Paslaugos sutartis (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė apgyvendinimo paslaugas atsakovės darbuotojams viešbutyje „Rugelis“. Atsakovė neapmokėjo PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) , 2018-06-16 PVM sąskaitos-faktūros faktūros (duomenys neskelbtini), 2018-07-01 PVM sąskaitos-faktūros faktūros (duomenys neskelbtini), 2018-07-16 PVM sąskaitos-faktūros faktūros (duomenys neskelbtini) ir 2018-08-01PVM sąskaitos-faktūros faktūros (duomenys neskelbtini) ir už suteiktas apgyvendinimo paslaugas liko ieškovei skolinga 6800 Eur bei pagal sutarties 2.3. punktą paskaičiuotus delspinigius.

Atsiliepimas

3. Atsakovė SIA ZRF „Rumba“ atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepripažino, nurodė, kad PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini) viešbučio paslaugomis naudojusiųjų asmenų skaičius neatitinka skaičių, dėl kurio šalys susitarė Paslaugos sutartyje, sąskaitas pasirašę asmenys N. H. ir V. G. nėra įgalioti atsakovės atstovai ir neturi teisės atsakovės vardu nustatyti naujų sąlygų, nenumatytų Paslaugos sutartyje; ieškovė nepateikė teismui sąrašo asmenų, kurie naudojosi viešbučio paslaugomis ir jokių įrodymų, kad šie žmonės yra atsakovės darbuotojai. Nurodė, kad atsakovė neatsisako vykdyti savo įsipareigojimų pagal Paslaugos sutartį už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. liepos 17 d. su sąlyga, kad bus pateiktos pakoreguotos PVM sąskaitos faktūros, t. y. po 20 Eur už asmenį per parą, nurodant kada ir kas iš atsakovės darbuotojų buvo apgyvendinti viešbutyje. Atsakovė SIA ZRF „Rumba“ teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimais dėl 400,01 Eur priteisimo, o kitoje dalyje dėl 6399,99 Eur skolos priteisimo prašo ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės SIA ZRF „Rumba“ 6 800 Eur skolos, 247,52 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 068,98 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Gerdarikė“.

5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl tarp šalių prisiimtų įsipareigojimų bei atsiskaitymo pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį už suteiktas apgyvendinimo viešbutyje paslaugas. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovė teikė atsakovei apgyvendinimo paslaugas nuo 2018 m. sausio 15 d., paslauga pasinaudojusių asmenų skaičius nuolat keitėsi, nebuvo stabilus nuo pat sutarties sudarymo momento. Viešbutyje ,,Rugelis” 2018 metų sausio mėnesį 08-14 dienomis, 15-31 dienomis gyveno 9 atsakovės darbuotojai, vasario mėnesio 01-15 ir 16-28 dienomis gyveno 6 atsakovės darbuotojai, kovo mėnesio 16-31 dienomis - 5 darbuotojai, balandžio mėnesio 01-15 dienomis -7 darbuotojai, balandžio mėnesio16-30 dienomis - 4 darbuotojai, o gegužės 01-15 dienomis viešbutyje gyveno net 13 atsakovės darbuotojų ir atsakovė apmokėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras faktūros (duomenys neskelbtini)ir PVM sąskaitas faktūras faktūros (duomenys neskelbtini). Paslaugos teikimo metu iš atsakovės nebuvo gauta jokių dokumentų, kurie liudytų, jog paslauga buvo teikiama netinkamai. Atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą, nei karto nebuvo pareiškusi pastabų dėl kilusių problemų apgyvendinat jos darbuotojus viešbutyje, dėl pateiktų jai sąskaitų, reikalaujamų ieškovės sumų už nakvynės paslaugą, tiesiog buvo sustabdytas mokėjimas pagal pateiktas ieškovės sąskaitas.

6. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas sprendė, kad nors atsakovė ir teigia, jog atsakovės darbuotojai N. H. ir V. G. nebuvo įgalioti atsakovės atstovai ir neturėjo teisės atsakovės vardu nustatyti naujų sąlygų, nenumatytų Paslaugos sutartyje, t. y. negalėjo pasirašyti PVM sąskaitų faktūrų faktūros (duomenys neskelbtini), iš byloje esančių dokumentų matyti, jog šie atsakovės darbuotojai koordinuodavo bendrovės darbuotojų apgyvendinimo ieškovės viešbutyje priežiūrą bei anksčiau buvo pasirašę ne vieną ieškovės pateiktą atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurias atsakovė apmokėdavo laiku ir nereikšdavo ieškovei jokių pretenzijų dėl nurodomo apgyvendintų darbuotojų skaičiaus. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog ieškovė teisėtai išrašė atsakovės vardu analogiškas sąskaitas-faktūras.

7. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai savo paskaičiavimuose minusuoja išlaidas, kurias sudaro PVM. Aplinkybę, kad atsakovės vardu išrašytose sąskaitose-faktūrose nėra nurodyti atsakovės darbuotojų asmens duomenys, teismo nuomone, galima būtų vertinti kaip galimą buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų formalų pažeidimą, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia atsakovės darbuotojų naudojimosi ieškovės viešbučio paslaugomis fakto ir atsakovės pareigos apmokėti už suteiktas minėtas paslaugas.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė priešieškinio byloje nereiškė, o atsakovės pateikti įrodymai yra prieštaringi ir nepakankami.

9. Nustatęs, kad atsakovė SIA ZRF „Rumba“ laiku neatsiskaitė su ieškove, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius dėl prievolės mokėti už suteiktas paslaugas nevykdymo pagrįstas įstatymu ir Paslaugos sutarties faktūros (duomenys neskelbtini) sąlygomis (CK 6.71 straipsnis, Paslaugos sutarties 2.3. p., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 185 straipsnis) ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė delspinigius už 182 dienas, t. y. 247,52 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliantė (atsakovė) SIA ZRF „Rumba“ apeliaciniame skunde prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės naudai 400,01 Eur įsiskolinimą, kuris nėra ginčijamas apeliantės; apeliaciniam teismui netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė prašo perduoti nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1570-721/2019 pirmosios instancijos teismui iš naujo.

11. Apeliantė teigia, kad šioje civilinėje byloje liko daug neaiškumų ir neatskleistų epizodų, kurie gali turėti didžiulę įtaką teismo sprendimui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1 Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes; nepagrįstai ir neteisingai interpretavo apeliantės išreikštą valią, išdėstytas mintis; nepilnai ištyrė bei neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat lydinčius dokumentus, prašymus; neatsižvelgė į visus nurodytus ginčo motyvus, todėl netinkamai taikė materialines teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

11.2 Teismas nevertino atsakovo pateiktų dokumentų dėl apgyvendintų darbuotojų skaičiaus, jų atvykimo ir išvykimo fakto, darbuotojų apgyvendinimo laiko. Teismas neįvertino, kad 2018 m. gegužės mėnesio sąskaita faktūros (duomenys neskelbtini) už apgyvendinimo paslaugas padidinta 1260 Eur suma, sąskaita faktūros (duomenys neskelbtini) padidinta 2480 Eur suma, sąskaita faktūros (duomenys neskelbtini) padidinta 1360 Eur suma, sąskaita faktūros (duomenys neskelbtini) padidinta 580 Eur suma.

11.3. Teismas nemotyvavo, kodėl nevertina atsakovės pateiktų darbuotojų darbo laiko apskaitos tabelių, įsakymų, kuriuose nurodytos darbuotojų pavardės, vardai, pareigos, komandiruočių laikas, išvykimas į namus poilsio dienomis.

11.4. Teismas neturėjo vertinti liudytojų parodymų, kadangi visi teismo posėdyje apklausti liudytojai yra ieškovės darbuotojai.

11.5. Teismo išvada, kad atsakovė niekada nereiškė ieškovei pretenzijų nepagrįsta, nes atsakovė, gavusi padidintas sąskaitas, kreipėsi į ieškovę ir bandė taikiai spręsti ginčą, reikalaudama perrašyti sąskaitas, nurodant faktinį gyvenančių darbuotojų skaičių ir dienas; ieškovė telefoninių pokalbių metu žadėjo padėtį ištaisyti, tačiau vėliau pradėjo ignoruoti atsakovę, todėl atsakovė mokėjimus nutraukė.

11.6 Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turi būti taikomas senaties terminas ir reikalavimas atmestas, nes, apeliantės nuomone, reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikomas 6 mėnesių terminas reiškia ne dienas, už kurias gali būti skaičiuojami delspinigiai, o laiko tarpą, per kurį kreditorius teisme gali pareikšti reikalavimą dėl delspinigių.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Gerdarikė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo 2019 m. birželio 26 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės SIA ZRF „Rumba“ atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1 2019 m. birželio 26 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas; teismas tinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Žemesnės instancijos teismas

12.2 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė netinkamai vykdė savo prievolinius įsipareigojimus; pažymėjo, jog apeliantės atstovai nurodydavo apgyvendintų darbuotojų skaičių; apeliantės darbų vadovai priiminėjo ir pasirašinėjo PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo siunčiamos apeliantei el. paštu.

12.3 Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, o ne pavienius, atskirus įrodymus, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad faktūros (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Paslaugos sutartis faktūros (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė UAB „Gerdarikė“ įsipareigojo penkiems atsakovės SIA ZRF „Rumba“ darbuotojams laikinam gyvenimui suteikti tris kambarius viešbutyje „Rugelis“ (sutarties 1.1. punktas); atsakovė įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas viešbutyje „Rugelis“ pagal sutartyje bei PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kainas (sutarties 1.2. punktas). Remiantis sutarties 2.2. punktu, atsakovė įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas ieškovei per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos (pasirašymo dienos); nesumokėjus sutartimi nustatytu terminu atsakovė ne ginčo tvarka moka ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 2.3. punktas). Atsakovė nuo 2018 m. birželio 1 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo ir įsiskolinimas sudaro 6 800 Eur.

15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės SIA ZRF „Rumba“ ieškovei UAB „Gerdarikė“ priteisė 6 800 Eur skolos, 274,52 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 068,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė SIA ZRF „Rumba“ pažeidė šalių sudarytos sutarties sąlygas, sutartais terminais neatsiskaitė su ieškove UAB „Gerdarikė“, o atsakovės pateikti įrodymai yra prieštaringi, nepakankami, neturi reikšmės atsakovės sutartiniams santykiams su ieškove. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad atsakovės SIA ZRF „Rumba“ pateiktuose darbuotojų, gyvenusių ieškovės viešbutyje, paskaičiavimuose nėra nurodoma, kokie konkrečiai darbuotojai gyveno viešbutyje nurodytais ginčo laikotarpiais; pateiktuose darbo laiko apskaitos „tabeliuose“ nurodytos kelių darbuotojų pavardės, bet visiškai neaišku, kokiuose konkrečiuose objektuose šie žmonės dirbo nurodytais laikotarpiais; duomenys dėl dirbtų valandų nėra pakankami bei neabejotinai įrodantys šiai bylai reikšmingas aplinkybes; pateikti ,,tabeliai“ yra neinformatyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti atsakovės apskaitos dokumentai; dokumentai nepatvirtina duomenų apie darbuotojus, gyvenusius ieškovės viešbutyje, ir negali būti vertinami kaip įrodymai, kurių pagrindu turėtų būti išrašytos sąskaitos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų (ieškovės darbuotojų) parodymais, taip pat ta aplinkybe, kad atsakovė nebuvo pareiškusi pastabų dėl kilusių problemų apgyvendinat jos darbuotojus viešbutyje, dėl pateiktų jai sąskaitų, reikalaujamų ieškovės sumų už nakvynės paslaugą.

16. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis, manydama, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus - neatsižvelgė, kad ieškovė klaidingai fiksuoja gyvenančių darbuotojų skaičių ir neteisingai skaičiuoja paslaugų kainą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Dėl atsakovės SIA ZRF „Rumba“ prievolės sumokėti skolą pagal ieškovės UAB „Gerdarikė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras

17. Byloje nustatyta, kad atsakovė neapmokėjo paslaugų sutarties pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: 2018-06-01 PVM sąskaitos faktūros faktūros (duomenys neskelbtini), 2018-06-16 PVM sąskaitos faktūros faktūros (duomenys neskelbtini), 2018-07-01 PVM sąskaitos faktūros faktūros (duomenys neskelbtini), 2018-07-16 PVM sąskaitos faktūros faktūros (duomenys neskelbtini), 2018-08-01 PVM sąskaitos faktūros faktūros (duomenys neskelbtini).

18. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sutinka su reikalavimu dėl 400,01 Eur įsiskolinimu ieškovei, atsakovės teigimu toks įsiskolinimas paskaičiuotas, atsižvelgiant į tai, kiek atsakovė turi sumokėti ieškovei pagal sutartį (7575 Eur), ir kiek jau yra sumokėjusi (7134,99 Eur). Apeliaciniame skunde atsakovė pripažįsta savo įsiskolinimą pagal PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini) ir pagal PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini), t.y. atsakovė pagal šioje byloje nagrinėjamas PVM sąskaitas faktūras pripažįsta 180 Eur skolą.

19. Atsakovė nesutinka su paslaugų sutarties pagrindu išrašytomis trimis PVM sąskaitomis faktūromis. 2018-06-01 PVM sąskaitoje faktūroje faktūros (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad viešbučio paslaugos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 31 d. (16 parų) buvo suteiktos 17 žmonių; paslaugų kaina su PVM 3300,00 Eur, sąskaitą pasirašė N. H.. 2018-06-16 PVM sąskaitoje faktūroje faktūros (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad viešbučio paslaugos laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 15 d. (15 parų) buvo suteiktos 15 žmonių; paslaugų kaina su PVM 2320 Eur, sąskaitą pasirašė N. H.. 2018-07-01 PVM sąskaitoje faktūroje faktūros (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad viešbučio paslaugos laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 30 d. (15 parų) buvo suteiktos 10 žmonių; paslaugų kaina su PVM 1000 Eur, sąskaitą pasirašė V. G.. Pažymėtina, kad nors ginčijamose sąskaitose nurodoma, jog jos išrašytos pagal sutarties faktūros (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau nei apgyvendintų asmenų skaičius, nei paslaugų kaina sutarties nuostatų neatitinka.

20. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Šioje byloje apeliantė kelia klausimą dėl proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, kiek tai susiję su PVM sąskaitų faktūrų, kaip įrodymų, patvirtinančių paslaugų suteikimą ir įsiskolinimo dydį, vertinimu.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys duoda pagrindą išvadai, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

22. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011: kt.).

24. Kaip jau minėta, apeliantė ginčija tris ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė ginčija darbuotojų, kuriems buvo reikalingos apgyvendinimo paslaugos, skaičių, nes ieškovės nurodomose PVM sąskaitose faktūrose atsakovės darbuotojų skaičius neatitinka sutartimi numatyto apgyvendintinų darbuotojų skaičiaus. Nesutinka, kad papildomu susitarimu (raštu ir/ar žodžiu) buvo susitarta dėl besikeičiančio (kitokio nei nustatyta sutartimi) apgyvendinamų asmenų skaičiaus. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 31 d. ieškovė apgyvendindavo 4 arba 5 darbuotojus, išeiginėmis dienomis darbuotojai viešbutyje negyveno, apgyvendinimo paslaugos buvo teiktos iš viso 41 parą, todėl įsiskolinimas pagal sąskaitą faktūros (duomenys neskelbtini) gali būti 820 Eur (41x20). Atitinkamai laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno nuo 3 iki 5 darbuotojų, apgyvendinimo paslaugos buvo teikiamos 48 paras, todėl skola pagal sąskaitą faktūros (duomenys neskelbtini) gali būti 960 Eur; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 2018 m. birželio 30 d. gyveno nuo 4 iki 5 darbuotojų, apgyvendinimo paslaugos buvo suteiktos 21 parą, todėl skola pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti 420 Eur.

25. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas aptartų įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų nesilaikė – teismas, tenkindamas ieškinį, nenustatė dalies bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai neišnagrinėjo, nepatikrino atsakovės keliamų abejonių dėl PVM sąskaitų faktūrų patikimumo, neįvertino įrodymų tarpusavio prieštaringumo. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp šalių pateiktų dokumentų, nepareikalavo, kad ieškovė pateiktų sąrašus asmenų, už kurių apgyvendinimą buvo išrašytos ginčo sąskaitos faktūros, nepašalino prielaidos, kad apgyvendinimo paslaugos pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras galbūt buvo suteiktos ne atsakovės darbuotojams; neišsiaiškino, ar ginčo sutartis buvo keičiama (sutarties 4.3 p.), kokių asmenų susitarimu buvo apgyvendinta daugiau darbuotojų, negu numatyta sutartyje; ar atsakovės atstovai N. H. ir V. G. turėjo įgaliojimus veikti atsakovės vardu ir tartis dėl sutarties pakeitimo.

Dėl delspinigių priteisimo

26. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su delspinigių priteisimu, teigia, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turi būti taikomas senaties terminas ir reikalavimas atmestas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas. Ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo delspinigius už 182 dienas (6 mėnesius).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

29. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y., netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė – teismas nepatikrino atsakovės keliamų abejonių dėl PVM sąskaitų faktūrų patikimumo, neįvertino įrodymų tarpusavio prieštaringumo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolos dydžio nustatymo klausimą, turi ištirti ne tik byloje šiuo metu esančius įrodymus, bet ir nepažeidžiant rungimosi principo surinktus naujus duomenis apie ginčo sutarties pakeitimus (jeigu tokie buvo) ir asmenis, už kurių apgyvendinimą buvo išrašytos ginčo sąskaitos faktūros (25 nutarties punktas). Pareikalavus įrodymus (sutarties pakeitimus, atsakovės vardu veikusių asmenų įgaliojimus, sąrašus asmenų, už kurių apgyvendinimą išrašytos ginčo sąskaitos faktūros GRK Nr. 163, 181,191), dėl naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant aptariamo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, sprendimo dalis dėl skolos pagal PVM sąskaitas faktūras faktūros (duomenys neskelbtini) priteisimo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama, ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o sprendimo dalis dėl skolos pagal PVM sąskaitas faktūras faktūros (duomenys neskelbtini) priteisimo paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

31. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė už suteiktas paslaugas su ieškove pagal 2018-07-16 PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini) ir pagal 2018-08-01 PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė, kad sutartimi atsakovei nustatyta prievolė mokėti delspinigius, jei laiku neatsiskaito su ieškove, todėl pripažintina, kad ieškovė turi teisę reikalauti delspinigių. Palikus nepakeistą sprendimo dalį dėl 180 Eur skolos pagal 2018-07-16 PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini) ir pagal 2018-08-01 PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini) priteisimo, paliktina nepakeista ir sprendimo dalis dėl 6,55 Eur delspinigių priteisimo.

32. Panaikinus skundžiamo sprendimo dalį ir bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimo dalį dėl 180 Eur skolos pagal 2018-07-16 PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini) ir 2018-08-01 PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini) bei 6, 55 Eur delspinigių priteisimo palikti nepakeistą.

Kitą sprendimo dalį panaikinti ir bylos dalį dėl įsiskolinimo pagal 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini), 2018-06-18 PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini) ir 2018-07-01 PVM sąskaitą faktūrą faktūros (duomenys neskelbtini) priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė – ButkuvienėIrena Stasiūnienė