Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), duomenų apie baustumą byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 1 d., apie 11.00 val., teismo posėdyje Kauno apylinkės teisme, adresu Kęstučio g. 29, Kaune, J. S., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymą davimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4555-660/2016, teismui teikė tiesos neatitinkančius parodymus, kad 2016 m. gegužės 7 d., 19.00-20.00 val. A. M. automobilio nevairavo.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta teismo pranešimu, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-4555-660/2016 matyti, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu (1 t., b. l. 32-36) A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalį, 130² straipsnį, 124¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016-05-07, apie 19.00 val., Kaune, P. Višinskio g. prie 80 namo, vairavo transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Be to, A. M. 2016-06-11, apie 01.20 val., Kaune, Studentų g. prie 24 namo, vairavo transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,46 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti atimta iki 2017-01-26), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 27 d. Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimo matyti, kad teismas liudytojos J. S. parodymus, jog ji parašė melagingą pareiškimą, kad A. M. neblaivus vairavo automobilį, vertino kritiškai, nes ji yra A. M. draugė ir teismo posėdyje davė jam palankius parodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsniu, darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4555-660/2016 esančio 2016 m. birželio 1 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 16-18) matyti, kad liudytoja J. S., įspėta dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-05-07 buvo išgėrusi. Apie 19-20 val. įvyko konfliktas su A. M., nes jis su draugu ruošėsi važiuoti į miestą, o ji nenorėjo, kad jis išvažiuotų ir sudaužė A. M. automobilio šoninį langą ir iškvietė policiją pranešdama, kad A. M. nori girtas važiuoti automobiliu. A. M. nuėjo su draugais pasišnekėti prie gatvės. Maždaug už 5 minučių atvykus policijai ji parašė melagingą pareiškimą, kad A. M. neblaivus vairavo automobilį, ir policija išvažiavo. Iki to laiko, kol ji iškvietė policiją, ji nematė, kad A. M. kieme būtų patraukęs savo automobilį, ji jo neprašė patraukti automobilį.

Liudytojos J. S. paaiškinimus paneigė nuoseklūs, ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų M. Š. ir A. D. parodymai. Iš minėtų liudytojų tarnybinių pranešimų ir parodymų nustatyta, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nurodytu adresu pastebėjo tvarkingai pastatytą automobilį Renault Megane Scenic. Prie pareigūnų priėjęs A. M. paaiškino, kad buvo išdaužtas jo automobilio stiklas, todėl jis patraukė savo automobilį į kitą vietą – su juo važiavo keletą metrų. Nustatyta, kad A. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši yra atimta. Pranešėja J. S. paaiškino, kad jos sugyventinis A. M. automobiliu išvažiavo iš kiemo, kada tiksliai jis sugrįžo, ji nematė. Jam tik išvažiavus ji nedelsiant paskambino policijai. Policijos pareigūnai A. M. surašė protokolą dėl KET pažeidimo. Iš liudytojų M. Š. ir A. D. parodymų matyti, kad A. M. neneigė, kad jis vairavo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytus įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. atžvilgiu, nebuvo paneigtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4555-660/2016 nustatytos aplinkybės, todėl yra pilnai įrodyta, jog J. S., apklausiama liudytoja, viešo teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje A. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalį, 130² straipsnį, 124¹ straipsnio 8 dalį, ir būdama pasirašytinai įspėta apie administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tyčia ir suvokdama savo veiksmus, pateikė neteisingus duomenis, todėl konstatuotina, kad J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, todėl yra baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.

Duomenų apie J. S. galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnio sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 – 288 straipsniais,

nutarė:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą –289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.