- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- 1-625-882/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27622-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Joniškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini) Joniškio r., teistas 2014-01-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2016-03-03, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2017-06-05 apie 1.01 val. Šiaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2,48 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad jis, P. ir M. gėrė, datos tikslios nepamena, bet tai galėjo būti birželio 4 d. Gėrė kaime, pas J. S. kieme, jo pačio nebuvo. Gėrė alų, gal po 2 litrus kiekvienam. Kai pritrūko alaus, sugalvojo nuvažiuoti į Šiaulius jo parsivežti, važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, apie 25 kilometrus iki Šiaulių, jie visi nusprendė važiuoti. Mašina buvo P. B., nežino, dėl ko jis pats nevairavo, vairavo jis, pats P. jam padavė mašinos raktelius. Patvirtino teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Dėl šio įvykio gailėjosi. Dirba, tik dabar laikinai nedirba, kai pasibaigs bylos nagrinėjimas vėl pradės dirbti, skambina iš darbo ir vis klausia, kada galės vėl pradėti dirbti. Baudą galėtų sumokėti, tada ir dirbti galėtų.
Apklaustas liudytojas P. B. teisme parodė, kad automobilis “Opel Astra“ jo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Mašiną įsigijo praėjusiais metais, atrodo, balandžio 9 dieną, ji 1999 metų, pirko už 900 eurų per (duomenys neskelbtini) lizingą. Turi sutartį su (duomenys neskelbtini) lizingu, yra automobilio valdytojas, o savininkas (duomenys neskelbtini) lizingas, moka po 40 eurų per mėnesį, iš viso sumokės už mašiną virš 2000 eurų. Dabar šio įvykio visų aplinkybių gerai nebepamena, kaime „baliavojo“, tai galėjo būti birželio 4 d. Gėrė su J., paskui prisijungė ir M. Pritrūkus alkoholio, jie sugalvojo dar jo parsivežti. Buvo neblaivus. J. sakė, kad turi vairuotojo teises, nors matė, kad jis girtas. Jis galėjo sakyti, kad girtas ir nevairuos, bet nesakė. Atrodo, jis iš kiemo išvairavo mašiną, o J. paskui persėdo už vairo. Važiuojant į Šiaulius, vairavo J. Neneigia, kad jis pats nepagalvojo apie tai, kad nenori prarasti vairuotojo teisių. Policijos pareigūnai juos sulaikė (duomenys neskelbtini) gatvėje, degalinėje, jis šalia J. sėdėjo, priekyje, prie vairuotojo. Už girto vairavimą jis pats jau buvo baustas prieš 6-7 metus, teisės buvo atimtos 2 metams, po 5 metų persilaikė. Pripažino, kad jis savo noru davė J. mašiną, matydamas, kad jis neblaivus.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Apklaustas J. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir dėl šio įvykio nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2017-06-04 nuo pat ryto savo namuose gėrė alkoholinius gėrimus kartu su M. A. ir P. B. Vėlai vakare, kiek buvo valandų nurodyti negali, pritrūkus alkoholio, nusprendė nuvažiuoti jo nusipirkti į Šiaulius. P. B. davė jam savo automobilį „Opel Astra“. Jis pats nevairavo turbūt todėl, kad nenorėjo teisių prarasti, nes irgi buvo girtas, kaip ir jis, o jis teisių apskritai neturi. P. B. automobilį vairuoti sutiko. Visi trys sėdo į automobilį ir juo atvažiavo į Šiauliuose visą parą dirbančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirko 6 bambalius alaus, sėdo atgal į automobilį ir važiavo į namus. Važiuojant, ties (duomenys neskelbtini) degaline, jis dar įsuko į ją, nes norėjo nusipirkti cigarečių, tačiau degalinė nedirbo, todėl, jis tik stabtelėjęs, važiavo iš jos į gatvę atgal ir degalinės teritorijoje jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas. Su tokio girtumo laipsniu jis sutinka, nes, kaip ir minėjo, visą dieną vartojo alkoholį - gėrė alų, 5 laipsnių stiprumo. Prieš važiuojant į Šiaulius, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, bet visiškai girtas, kad neprisimintų ką daro, tikrai nebuvo. Žinojo, kad išgėrus negalima vairuoti transporto priemonės ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau taip elgėsi todėl, kad pritrūko alkoholio ir norėjo dar išgerti, todėl ir važiavo jo nusipirkti. Dėl tokio savo poelgio tikrai labai nuoširdžiai gailisi. (b. l. 111-112, 129).
Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Opel Astra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam nuo 2016-04-09. Iki 2017-06-05 jis jau buvo kelias dienas pabaliavojęs. Mano, kad 2017-06-04 susitiko su J. G., kurio kitų asmens duomenų nežino, tik gali pasakyti, kad gyvena tame pačiame kaime kaip ir jis, t. y. Joniškio r., (duomenys neskelbtini) kaime. Tiksliai nepamena, bet greičiausiai, kad su J. gėrė iš vakaro alkoholinius gėrimus, alkoholinį alų iš bambalių. Kiek išgėrė būdami dviese alaus, nepamena. Gėrė kažkur kaime. Vietos nenurodys, kadangi nepamena. Kada ir kokiu metu prisijungė prie jų M. A., kuris taip pat gyvena jo kaime, nepamena. Tik prisimena, kad važiuojant į Šiaulius, pirktis dar alkoholio, nes pritrūko, su jais jau buvo M. Kokiomis aplinkybėmis jis padavė J. G. automobilio raktelius, nepamena, tačiau tikrai nepadavė kai jie buvo abu blaivūs. Tik pamena, kad J. jam sakė, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą. Jis pats niekada girtas nevairuoja automobilio. Visų aplinkybių nepamena, tačiau tikrai J. iš jo automobilio raktelių nepaėmė panaudodamas fizinį ar psichologinį smurtą, mano jam padavė pats, nes kaip ir minėjo, trūko alkoholio, o norėjo išgerti. Pamena, kad į Šiaulius alkoholio vyko trise: J. vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), jis sėdėjo šalia vairuotojo, o M. sėdėjo ant galinių sėdynių. Nuvažiavę iki parduotuvės Šiauliuose, kuri dirba visą parą, kurios pavadinimo nepamena, nusipirko 4 ar 5 bambalius alkoholinio alaus, 6 ar 7 laipsnių stiprumo, ir važiavo visi trys atgal į savo kaimą. Važiuojant Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatve, šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini), kurios adreso nežino, juos sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams bendraujant su J., paaiškėjo, kad J. neturi vairuotojo teisių. Jis iki sustabdant pareigūnams, to nežinojo. Jei būtų žinojęs, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, nebūtų leidęs vairuoti savo automobilio „Opel Astra“. Išsiblaivęs savęs klausė, kaip jis leido vairuoti būnant J. girtam, nes pats nesupranta. Važiuojant iš Joniškio r., (duomenys neskelbtini) kaimo, į Šiaulius, automobilyje „Opel Astra“, alkoholio negėrė, nes nebeturėjo, ką gerti. Taip pat negėrė alaus, kurį nusipirko parduotuvėje, kuri dirba visą parą ir grįžinėjo į namus. Planavo gerti alų tik grįžus į namus. Automobiliu „Opel Astra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi tik jis pats asmeniškai, kadangi juo važinėjasi į darbo vietas. (b. l. 27-28).
Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-04 nakties metu, ar 2017-06-05 paros pradžioje, jis ėjo girtas į namus, adresu Joniškio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., iš draugų, kurie gyvena tame pačiame kaime. Einant namo, gatve, kuria nepamena, sustojo J. G. su P. B., kurie gyvena tame pačiame kaime ir su abiem yra pažįstamas ir bendrauja. J. ir P. jam pasiūlė važiuoti su jais į Šiaulius. Kadangi buvo girtas, tai po pasiūlymo įsėdo į automobilį „Opel Astra“, valstybinių numerių nematė, o ir nesidomėjo, kurį vairavo J. G. Išvažiavo trise: jis, J. ir P. į Šiaulius. Važiuojant į Šiaulius jie alkoholio negėrė, nes neturėjo. Nusipirko alkoholinio alaus parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kuri yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie degalinės (duomenys neskelbtini), ir važiavo trise atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ar gėrė automobilyje nusipirktą alų parduotuvėje (duomenys neskelbtini) važiuojant į namus, nepamena. Prisimena, kad juos sustabdė policijos pareigūnai, Šiauliuose, šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini), kurios adreso nežino. Jis su P. išlipo iš automobilio, o J. buvo pareigūnų sulaikytas kaip asmuo, vairavęs girtas automobilį. Kai įlipo Joniškio r., (duomenys neskelbtini) kaime į J. vairuotą automobilį „Opel Astra“ ir išvažinėjo iš savo kaimo, suprato, kad J. girtas, tačiau būdamas pats girtas, stengėsi į tai nekreipti dėmesio. Tuo metu, nei J., nei P., neklausė, kiek jie išgėrę, ar kodėl vairuoja J. Buvo visi akivaizdžiai girti. Kodėl J., o ne P., vairavo savo automobilį, nežino. Jis asmeniškai, kad J. negali vairuoti automobilio, žinojo ir ne vieną kartą yra sakęs, kad taip nesielgtų, tačiau jis jo neklauso. Šį kartą, įlipęs į automobilį, nieko nesakė, nes jis yra užsispyręs, tad elgiasi taip, kaip sugalvoja. Ar P. žinojo, kad J. neturi vairuotojo teisių, nežino. Kodėl P. davė savo automobilį „Opel Astra“ vairuoti J., ir kada davė leidimą vairuoti, nežino, nes jo kartu tuo metu nebuvo. 2017-06-04 jis su P. ir J. dienos metu gėrė alkoholį, tačiau tai jie gerdavo kartu, tai atskirai. Nakties metu, kai P. su J. sustojo gatvėje jį pamatę, jie jau buvo išsiskyrę apie valandą ir kartu negėrė. (b. l. 15-16).
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. A. 2017-06-05 tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2017-06-05 apie 1.01 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas ir sustabdytas automobilis "Opel Astra", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairavo J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pateikė automobilio dokumentus, o vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš valandą laiko. Vairuotojas buvo patikrintas alkoholio matuokliu, nustatytas 2,14 promilių girtumas. (b. l. 9).
2017-06-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. G. pateikė automobilį "Opel Astra", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimą, užvedimo raktelius. (b. l. 31-32).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 197 nurodyta, kad J. G. 2017-06-05 2.08 val. kraujyje nustatytos 2,48 promilės, t. y. vidutinis girtumas. (b. l. 56).
Pagal VĮ "Regitra" duomenų bazės gautą informaciją automobilis "Opel Astra", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (savininkas), šio automobilio valdytojas P. B. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindu. (b. l. 42).
Iš 2016-04-09 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis “Opel Astra” pirkėjo UAB (duomenys neskelbtini) įsigytas už 900 Eur, o P. B. lizingo gavėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl padarytos šios veikos, vairavus išgėrus, gailėjosi, bet ir teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų P. B., M. A. parodymai, tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, jog J. G., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis J. G. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, jį padarė būdamas teistas ir teistumui neišnykus. Kaltinamasis teistas 1 kartą, 2014-01-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir skirtas jam 2 metų laisvės apribojimas, šią bausmę atlikus 2016-03-03, teistumui neišnykus, praėjus šiek tiek daugiau nei metams, jis vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą (b. l. 64-84). Kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, didžioji jų padarymo priežastis neblaivumas, 2017-03-02 nubaustas ir už vairavimą neturint tam teisių bei esant neblaiviam (2016-11-27 įvykis, nustatytos 2,84 promilės, b. l. 85-91), dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2017-03-03 (b. l. 92), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu. Pažymėtina, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Kaltininko asmenybė viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Todėl teismas, įvertinęs visas anksčiau nurodytas bausmės rūšiai parinkti reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, daro išvadą, jog J. G. būtų adekvati ir skirtina bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. G. skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net ir tada, kai asmuo šios specialiosios teisės nėra įgijęs. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam J. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 2 (dvejiems) metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, taip pat privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos ar jos vertę atitinkančio turto konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo savo ar kitą turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės ar jos vertę atitinkantį kitą turtą, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.
Analizuojamu atveju J. G. vairavo draugo P. B. lizingo pagrindu valdomą transporto priemonę „Opel Astra“, valstyb. Nr, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatyta 2,48 promilių etilo alkoholio kraujyje. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu J. G. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą būtina konfiskuoti iš J. G. J. G. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Liudytojas P. B. patvirtino, jog valdytojo teisėmis disponuojamą transporto priemonę „Opel Astra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), J. G. vairuoti pats leido ir davė, nors suprato ir žinojo, kad J. G. neblaivus, kadangi abu vartojo alkoholį, pritrūkus jo, bendru sutarimu ir vieningu tikslu papildomai įsigyti alkoholio kartu vyko į Šiaulius, J. G. galėjo sakyti, kad girtas ir nevairuos, bet taip jis nesakė. Tokios aplinkybės rodo ir automobilio valdytojo didelį neatsakingumą, neužkertant kelio jo valdoma transporto priemone netinkamai naudotis kitam asmeniui. Tokios aplinkybės dar labiau patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, konfiskuotina iš J. G. 900 Eur (devynių šimtų eurų) pinigų suma, kuri atitinka automobilio “Opel Astra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip uždraustos veikos padarymo priemonės, vertę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str.,
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 45 MGL (1694,70 eurų, vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. skirti galutinę 30 MGL (1129,80 eurų, vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti J. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-06-05 1.01 val. iki 2017-06-05 11.05 val. (1 parą) ir laikyti, kad jis yra atlikęs dalį bausmės, t. y. sumokėjęs 2 MGL (75,32 eurų, septyniasdešimt penkių eurų 32 ct) dydžio baudos. Įpareigoti J. G. likusią nesumokėtą 28 MGL (1054,48, vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 48 ct) dydžio baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, skirti baudžiamojo poveikio priemones: J. G. uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei turto konfiskavimą – konfiskuoti iš J. G. 900 Eur (devynis šimtus eurų), kurie atitinka automobilio "Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę.
J. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus (dokumentus), nuosprendžiui įsiteisėjus – automobilį "Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje, jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį baudžiamojoje byloje, bei automobilio užvedimo raktelius, saugomus aikštelėje, grąžinti P. B. neribotam jo valdymui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.