Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š. ir atsakovo R. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, pareikštą atsakovui R. T., institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Taip pat teismas vertino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įvertinęs prašomo priteisti dydžio pagrįstumą priteisė 2500 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 101-102, 2 tomas), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nurodant priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt dydžio išmokas nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės. Nurodo, kad teismas priteisdamos 800 Lt dydžio išlaikymą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes išlaikymo dydis yra sietinas su minimaliu darbo užmokesčiu, o kai vaikui būtini specifiniai poreikiai, tai vaikui skiriama išlaikyti suma turi būti pagrįsta ir protinga. Iš pateiktų dokumentų – medicininės pažymos matyti, kad vaiko liga yra lokali ir lengvos eigos, o vaikui nėra skirti tyrimai bei įvairūs medikamentai. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, nes pagal pridedamą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tokią išvadą teismas padarė nepagrįstai. Be to, ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė nei atsakovo, nes ji paveldėjo turtą. Šio fakto teismas nevertino. Nurodo, kad teismas neįvertino tai, kad šiuo metu jo sutuoktinė nedirba ir prižiūri vaiką, todėl jis turi išlaikyti tris nedarbingus asmenis, tame tarpe ir sutuoktinės nepilnametį vaiką. Be to, jo pajamos sumažės, nes atsakovas nebegali atlikti savanorystės Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 127-131, 2 tomas) nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Atsakovas neteisingai nurodo, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių. Atsakovas neteisingai vertina specialų poreikių sampratą. Konkrečiu atveju specialieji poreikiai buvo nukreipti į vaikui diagnozuotą ligą – atopinį dermatitą. Todėl specialieji poreikiai turi būti vertinami plačiąja prasme. Kadangi liga buvo diagnozuota pradžioje, tai ypatingų medikamentų neprireikė, tačiau siekiant sustabdyti jos vystymąsi vaikui reikalinga eliminacinė dieta, speciali aplinka, eliminuojant veiksnius, galinčius daryti įtaką ligai, kas reikalauja papildomų išlaidų. Nurodo, kad atsakovas vertindamas savo turtinę padėtį nenurodo, kad jis nuosavybės teise valdo 3 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), kuriame jis negyvena. Todėl darytina prielaida, jog jis turi pakankamai lėšų turtui išlaikyti. Ieškovė nurodo, kad nėra paveldėjusi turto, nes yra tik pateikusi prašymą priimti palikimą į dalį buto, bet šiuo metu dar nėra apsisprendusi dėl palikimo priėmimo, nes turėtų mokėti didelį paveldimo turto mokestį. Nepagrįstai atsakovas nurodo, kad turi išlaikyti nepilnametę sutuoktinės dukrą, nes tokios pareigos jis neturi, kadangi išlaikymą vaikui turi teikti tėvas. Nurodo, kad teismas teisingai vertino įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada taip pat atitiko ieškovės poziciją.

Ieškovė apeliaciniu skundu (b.l. 110, 2 tomas) prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų jai iš atsakovo priteisimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ji nebuvo pateikusi dokumentų, patvirtinančių jos visas turėtas išlaidas. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog ieškovė patyrė 4500 Lt išlaidų, ką patvirtina rašytiniai įrodymai – 2000 Lt sąskaitos išrašas (b.l. 126, 1 tomas), 580 Lt, 1470 Lt, 450 Lt pavedimai (b.l. 55-57, 2 tomas).

Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b.l. 125, 2 tomas). Nurodo, kad pagal savo pobūdį byla nėra sudėtinga, nereikalaujant specialių žinių. Teismas pagrįstai vadovavosi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose numatytais dydžiais ir teisingai nustatė ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra priteistas išlaikymas iš jo nepilnamečiui vaikui po 800 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Apeliantas prie procesinių dokumentų pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius savo argumentus, todėl kolegija juos prijungia prie bylos, siekdama visapusiškai, išsamiai išspręsti bylą, užtikrinant nepilnamečio vaiko teises į tinkamą išlaikymą (CPK 314 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pažymėtina, kad CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 850 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Taigi, nagrinėjamoje byloje priteistas išlaikymo vaikui dydis yra didesnis nei nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui. Tačiau vien tai, jog dydis yra didesnis nei minimalus, nesudaro pagrindo teigti, jog tokio dydžio išlaikymo priteisimas yra nepagrįstai didelis. Išlaikymo dydžio nustatymą lemia tiek tėvų turtinė padėtis, tiek vaiko specialieji poreikiai, todėl įvertinus šiuos kriterijus, vaikui skiriamo išlaikymo dydis gali būti ženkliai didesnis.

Kolegija nurodo, kad vertinant vaiko poreikius ir jiems tenkinti skirtiną sumą, turi būti atsižvelgiama į specialius vaiko poreikius. Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, jog nepilnamečiui L. K. nėra būtinos papildomos išlaidos jo specialiems poreikiams tenkinti. Tai, jog pagal teisės aktus nepilnametis vaikas nėra priskirtinas prie asmenų turinčių specialiųjų poreikių, t.y. nėra neįgalus, nesudaro pagrindo teigti, jog pagal savo sveikatos būklę jam neturi būti skiriama papildoma priežiūra ir atitinkamai didesnė pinigų suma. Iš medicininės pažymos matyti, kad vaikui yra diagnozuotas atopinis dermatitas (b.l. 36-37, 106, 2 tomas) ir jam būtina speciali priežiūra, t.y. dieta, atitinkamos kūno priežiūros priemonės. Be to, iš pačios ieškovės pateiktų duomenų apie jos turimas išlaidas vaiko išlaikymui matyti, kad išlaikymui skiriama suma sudaro vidutiniškai po 1600 Lt per mėnesį (b.l. 39-45, 97-122, 1 tomas; b.l. 1-8, 38-51, 2 tomas). Kolegija atkreipia dėmesį tai, kad vertinant vaiko poreikiams tenkinti skirtiną išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaikui taip pat turi būti užtikrinta teisė į būstą ir tinkamas jo sveikatos būklei gyvenimo sąlygas bei saugią aplinką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė gyvena su vaiku būste, kuris yra įsigytas paėmus kreditą (b.l. 12-13, 25-32, 1 tomas), todėl šiuo atveju ieškovė yra prisiėmusi pareigą tinkamai užtikrinti vaiko teisę į būstą ir taip pat dėl to išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo yra teisingai nustatytas.

Atmestinas atsakovo argumentas, jog teismas pasisakydamas apie šalių turtinę padėtį nevertino tai, jog ieškovė paveldėjo turtą. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą bei priimant sprendimą byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, jog ieškovė paveldėjo turtą ir jos turtinė padėtis dėl to pagerėjo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo svarstyti apie ieškovės turinės padėties pasikeitimą šiuo aspektu. Tai, kad ieškovė galimai ateityje siekia įgyti turtą, t.y. jį paveldėti, nesudaro pagrindo kitaip vertinti jos turtinės padėties, kol ji nepriėmė ir nepaveldėjo turto.

Atsakovas nurodė, kad teismas neįvertino, jog jis turi išlaikyti tris nedarbingus asmenis, nes šiuo metu jo sutuoktinė nedirba, jis išlaiko nepilnametį savo vaiką P. T. bei nepilnametę įdukrą E. I. G. (b.l. 107, 2 tomas). Kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog jis turi išlaikyti tris nedarbingus asmenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turi du išlaikytinius, t.y. du nepilnamečius vaikus – L. K. bei P.. Atsakovo sutuoktinė, nors ir nedirba šiuo metu, tačiau yra motinystės atostogose ir gauna jai skirtą pašalpą (b.l. 65-66, 122-123, 2 tomas), todėl nėra pagrindo ją laikyti atsakovo išlaikytine. Duomenų byloje, kad atsakovas yra įsivaikinęs E. I. G. nėra, todėl nepagrįstas jo teiginys, jog jis turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką. Tokiu būdu darytina išvada, jog teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas turi du išlaikytinius.

Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino, jog jis negaus pajamų iš savanorystės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, nes neturi laisvų dienų dalyvauti pratybose, o taip pat šios jo gaunamos pajamos yra sumažėjusios. Atsakovas nurodydamas, jog jis nebegaus minėtų pajamų, savo argumentams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 str.). Be to, kolegija nurodo, kad pajamų sumažėjimas ar turtinės padėties pablogėjimas ateityje yra vienas iš pagrindų kreiptis į teismą ateityje dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.), tačiau priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir vertino esamą turtinę padėtį bei gaunamas šalių pajamas.

Kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino šalių turtinę padėtį, tinkamai nustatė vaiko išlaikymui skirtiną išlaikymo dydį. Atsakovo argumentai, jog teismas netiksliai nurodė ieškovės grąžinamo kredito sumą, nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo keisti priimto sprendimo.

Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ji nėra pateikusi visų jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl nepagrįstai nepriteisė visos jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos. Kolegija sutinka su ieškovės argumentu, jog į bylą buvo pateikti visi ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai, ką patvirtina byloje esantys mokėjimo pavedimai (b.l. 126, 1 tomas, 55-57, 2 tomas). Tačiau kolegija nurodo, kad byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, taip pat joje nėra sudėtingų teisės taikymo klausimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio ir teisingai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1200 Lt (b.l. 133, 2 tomas) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų.