- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-261-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00011-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gebuva“
- Ieškovas
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gebuva“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gebuva“ dėl sutarties vykdymo, informacinio pranešimo, rašto apie sutarties vienašališką nutraukimą pripažinimo neteisėtais, avanso priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gebuva“ raštus: 2019 m. gruodžio 16 d. raštą „Dėl 2019 m. kovo 12 d. sutarties Nr. F4-2019-027 vykdymo bei sutarties atsakomybės taikymo“, 2019 m. gruodžio 30 d. pakartotinį informacinį pranešimą, 2020 m. sausio 8 d. raštą „Dėl 2019 m. kovo 12 d. sutarties Nr. F4-2019-027 vienašališko nutraukimo“, įpareigoti atsakovę grąžinti 4 553,89 Eur avanso sumą, priteisti 5 proc. dydžio palūkanas.
2. Nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. su atsakove sudarė Tervydžių kaimo dendrologinio rinkinio sutvarkymo ir pritaikymo lankymui darbų sutartį Nr. F4-2019-027 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė turėjo atlikti Tervydžių dendrologinio rinkinio sutvarkymo ir pritaikymo lankymui darbus, sutarties kaina – 56 702,68 Eur su PVM. 2019 m. balandžio 1 d. rangovei sumokėtas avansas, 2019 m. gegužės 14 d. perduota statybvietė. Atsakovė rangos sutartimi įsipareigojo per 5 dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos pateikti kalendorinį darbų vykdymo grafiką, tačiau pateikė tik 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. liepos 25 d. jis buvo suderintas su užsakove. 2019 m. spalio 17 d. susirinkimo protokolu buvo konstatuota, kad apžiūrėjus objektą, statybvietę, išklausius gyventojo pastabas, rangovo paaiškinimus, atlikti kontroliniai matavimai, fotofiksacijos ir nutarta, jog iki 2019 m. spalio 23 d. rangovė pateikia detalų darbų užbaigimo grafiką (parengtą pagal sutarties terminą), pateikia takų dangų sutankinimo bandymų protokolus, naudojamų medžių eksploatacinių savybių deklaracijas, bandymų laboratorinius rezultatus, išpildomąsias geodezines nuotraukas, tikslinama pavėsinės įrengimo vieta. Projektuotojas projekto dalyje nurodytą patikslintą pavėsinės vietą, o rangovė medžių genėjimo darbus priduoda atsakingiems specialistams, rangovė suaktyvina darbus, kad įvykdytų rangos sutartį. Atsakovė vykdė darbus, pateikė 2019 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą Nr.1, 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą Nr. 2. 2019 m. spalio 23 d. rangovė pateikė likutinį darbų atlikimo grafiką, pagal kurį visi darbai turėjo būti baigti 2019 m. gruodžio 13 d. 2019 m. spalio 29 d. užsakovės, rangovės ir techninę priežiūrą vykdančių asmenų vadovai atvyko į objektą įvertinti atliekamų darbų ir konstatavo, kad žaliatakio dangos neatitinka statybos supaprastintame projekte keliamų reikalavimų, neatlikti pavėsinės ir informacinio stendo įrengimo darbai, o tvoros įrengimo darbai nepradėti. Atsakovė pateikė likutinių darbų atlikimo grafiką, pagal kurį pavėsinė turėjo būti įrengta iki 2019 m. lapkričio 8 d. 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą Nr. 3, kurie buvo priimti ir apmokėti. Liko neatlikta darbų už 19 861,33 Eur su PVM. Rangovė 2019 m. gruodžio 5 d. informavo ieškovę, kad pradėjus tvoros montavimo darbus pastebėta, jog 56 m skiriasi vielinės ir segmentinės tvoros kiekis (pagal projektinę dokumentaciją), nurodė, kad baigiami montuoti tvoros stulpai. Prašė priimti naują sprendimą, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovė sustabdė darbus, papildomai nurodydama, kad nėra gavusi pakeistos ir suderintos naujai statomos pavėsinės projektinės dokumentacijos. 2020 m. sausio 7 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove nuo 2020 m. sausio 9 d., atsakovė 2020 m. sausio 8 d. padarė tą patį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Gebuva“ su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad sutartis nutraukta dėl to, jog ieškovė nesutvarkė projektinės dokumentacijos dėl pavėsinės vietos pakeitimo, neišsprendė klausimo dėl nustatytų didesnių darbo apimčių (tvoros), dėl to atsakovė buvo priversta 2019 m. gruodžio 16 d. sustabdyti darbus. Atsakovė nesutiko grąžinti avanso, nes objekte liko nupirktų medžiagų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino neteisėtu atsakovės UAB „Gebuva“ 2020 m. sausio 8 d. vienašališką 2019 m. kovo 12 d. Tervydžių kaimo dendrologinio rinkinio sutvarkymo ir pritaikymo lankymui darbų sutarties Nr. F4-2019-027 nutraukimą nuo 2020 m. sausio 8 d.; priteisė ieškovei iš atsakovės 4 553,89 Eur nepanaudoto avanso, 5 proc. dydžio palūkanas už laiką nuo 2020 m. sausio 28 d. iki skolos sumokėjimo ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas sprendė, kad atsakovė nuo pat sutarties įsigaliojimo dienos, pažeidinėjo prisiimtus įsipareigojimus, pirmiausia nesilaikydama darbų pradžios terminų, vėliau pačios nurodytų ir su užsakove suderintų terminų, nepateikė Statybos darbų žurnalo, kuriame būtų fiksuotas darbų vykdymo ir tikrinimo laikas. Dėl to laiku nebuvo įsisavintos projektui skirtos lėšos.
4. Teismo vertinimu, ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, darė rangovei nuolaidas, kad darbai būtų užbaigti, tačiau atsakovė tik dėl jai žinomų priežasčių nesugebėjo tinkamai bendradarbiauti su ieškove rangos darbų atlikimo metu, darbus vykdė epizodiškai ir nekokybiškai. Kai paaiškėjo, kad sutarties nepavyks užbaigti laiku ir tinkamai, atsakovė ėmė reikšti pretenzijas dėl tvorų kiekio bei projektinės dokumentacijos, nurodydama, jog nuo 2020 m. gruodžio 16 d. sustabdo darbus, nors faktiškai jų nebevykdė nuo 2020 m. spalio 29 d. Pagal Sutartį darbų stabdymas buvo galimas tik šalių susitarimu (Sutarties 6.9 punktas).
5. Pagal Techninės specifikacijos 2.1 punktą ieškovė turėjo teisę reikalauti pateikti darbo projektą / brėžinius, kurių pagrindu būtų pagrįstas tvoros kiekių padidėjimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė tik žodžiu grindė kiekių padidėjimą, tvoros galutiniai taškai nebuvo atžymėti vietoje, nors ieškovės atstovai vyko į vietą, kad tai suderintų. Padarytas tik vienas tvoros kraštas. Ieškovės liudytojas K. K. tvirtino, kad šis darbas atliktas netinkamai, nepriduotas. Liudytojas K. K., užsakovės specialistas, atsakingas už ginčo sutarties vykdymą, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo juo netikėti. Kitoje vietoje tvorai buvo išlieta 13 vnt. betoninių stulpelių, tačiau jie nevienodo aukščio. Šią aplinkybę patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
6. Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, kad dėl pavėsinės vietos reikėjo pakeisti projektinę dokumentaciją, tačiau atsakovė su užsakove ir projektuotoju buvo žodžiu suderinusi pavėsinės pakeitimo vietą, rangovė pridavė pavėsinės pamatus naujoje šalių suderintoje vietoje.
7. Pavėsinė liko neįrengta, nepriduota užsakovei, todėl atsakovė, nepareiškusi byloje jokio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ar pan., negali atsisakyti grąžinti nepanaudoto avanso, kuris neva panaudotas medžiagoms pavėsinei įsigyti. Visų pirma, medžiagos nebuvo perduotos, jos saugomos pas atsakovę, antra, atsakovė nepateikė įrodymų, kad iš jų galima surinkti projekte numatytą pavėsinę. Pateiktos medžiagų pirkimo PVM sąskaitos faktūros, teismo vertinimu, to neįrodo.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nutraukdama sutartį, nesilaikė sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, tinkamai neįspėjo ieškovės apie sutarties nutraukimą prieš 14 dienų, kaip nustatyta Sutarties 14.1 punkte. 2020 m. gruodžio 16 d. raštu tik buvo užsiminta apie galimybę nutraukti sutartį, įspėjime nenurodyta, nuo kada sutartis bus nutraukta, be to, nenurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas. Įspėjime buvo tik nustatytas terminas užsakovei iki 2020 m. sausio 7 d. pašalinti nurodomus trūkumus, nors ieškovė jau buvo išdėsčiusi savo poziciją dėl sutarties vykdymo trūkumų.
9. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu negalima daryti išvados, kad ginčo sutartis galėjo būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes nuo pat pradžių sutartį pažeidinėjo būtent atsakovė, o ieškovė vis tikėjo, kad įsipareigojimų atsakovė laikysis: atsakovė laiku nepradėjo darbų, nesilaikė darbų atlikimo grafikų, neteikė darbų brėžinių, tinkamai nepildė statybos darbų žurnalo, jo nepateikė ir teismui pareikalavus, tai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas, juolab, kad projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
10. Pavėsinės vietos pakeitimas nebuvo tiesioginė sutarties neįvykdymo laiku priežastimi, nes atsakovė galėjo ją pastatyti ir priduoti tuomet, kai pavėsinės vieta buvo tinkamai suderinta žodiniu šalių susitarimu. Pavėsinės vieta nebuvo rangovės pakeista vienašališkai, ieškovė 2019 m. gruodžio 19 d. raštu siuntė atsakovei sutvarkymo ir pritaikymo lankymui schemą, kurioje nurodytos pavėsinės ir tvoros montavimo vietos. Pavėsinės vieta atsakovei buvo aiški jau 2019 m. spalio mėn., po pasitarimo. Tuomet atsakovė nekėlė klausimo dėl supaprastinto projekto keitimo, sutiko su nauja tvoros vieta, kuri buvo suderinta ir su objekto projektuotoju, ir su užsakove, todėl jos statybai kliūčių nebuvo.
11. Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai be pateisinamų priežasčių nesilaikant sutartyje nustatytų terminų leido ieškovei daryti pagrįstą išvadą, jog sutarties nutraukimo momentu (2020 m. sausio 9 d.) nebuvo jokių galimybių atsakovei sutartį įvykdyti nustatytais terminais. Tai liudija ir faktas, kad po sutarties nutraukimo šalys dar bandė derėtis, bet nesėkmingai, nes atsakovė, nepajėgusi įvykdyti įsipareigojimų, paliko objektą.
12. Ginčo sutartis lieka nutraukta vienašališkai ieškovės nuo 2020 m. sausio 9 d. dėl to, kad jos esminius pažeidimus darė atsakovė: darbai neatlikti iki sutartyje nustatytų terminų (Sutarties 14.1.1; 14.1.3 punktai), dalis jų nepradėti pagal grafike nustatytus terminus.
13. Vykdant sutartį iki jos nutraukimo pagal sumokėtą avansą ir atsiskaitant už atliktus ir tinkamai priduotus darbus atsakovei permokėta suma sudaro 4 553,89 Eur, kuri turi būti grąžinta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gebuva“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismo išvada, kad negalima spręsti, jog sutartis galėjo būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes būtent atsakovė pažeidinėjo sutartį, nepagrįsta, padaryta neobjektyviai įvertinus bylos įrodymus bei faktines aplinkybes.
15.2. Teismas pripažino, kad dėl pavėsinės vietos reikėjo pakeisti projektinę dokumentaciją, kuri taip ir liko ieškovės tinkamai nepakeista, tačiau nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinęs įrodymus padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, kad pavėsinės vietos pakeitimas nebuvo tiesioginė sutarties neįvykdymo laiku priežastis.
15.3. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad atsakovė galėjo pavėsinę pastatyti ir priduoti, kai jos vieta buvo suderinta šalių susitarimu ir jos statybai kliūčių nebuvo. Tarp šalių nebuvo sudarytas joks rašytinis suderinimas. Suderinimas tarp užsakovo, rangovo ir statybos techninės priežiūros atstovo turi būti rašytinis.
15.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovė savo rizika, vien pasitikėdama ieškove, vykdė pavėsinės įrengimo darbus tol, kol, ieškovei piktybiškai nepateikiant pakeistos dokumentacijos, atsakovei kilo pagrįstų abejonių, ar apskritai buvo pakeista pavėsinės vieta, ar ieškovė vėl nepersigalvojo. Ieškovė nepateikė duomenų, kad siekė pakeisti supaprastintą projektą ar kad per tiek laiko dėl objektyvių priežasčių negalėjo to padaryti. Pastačius pavėsinę ieškovės nurodytoje vietoje, neturint pakeisto projekto, ieškovė turėtų pakankamą pagrindą nepriimti iš atsakovės darbų rezultato. Be to, atsakovei vykdant darbus ne pagal turimą supaprastintą projektą jai galėjo būti taikomos sankcijos dėl neteisėtai atliekamų statybos darbų.
15.5. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, kaip nustatyta Sutarties 5.1 punkte, bei nevykdė Sutarties 5.4.3.2 punkte numatyto įsipareigojimo užtikrinti reikiamų sprendimų priėmimą terminais, netrukdančiais atlikti darbus pagal grafiką. Nors tvoros trajektorija nebuvo koordinuota, tačiau jos galutiniai taškai buvo realiai pažymėti, atstumai buvo aiškūs, kas rodė, jog supaprastintame projekte parodyta tvoros statymo vieta realiai neatitinka ieškovės pažymėtų galinių tvoros elementų.
Atsiliepimas
1. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. 2019 m. spalio 17 d. vykusio susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas pakeisti suprojektuotos pavėsinės įrengimo vietą. Projektuotojas įpareigotas patikslintą pavėsinės vietą nurodyti projekto dalyje. Pavėsinės vieta, dalyvaujant susirinkimo dalyviams, buvo nurodyta konkrečioje vietoje.
16.2. Projektinės dokumentacijos pakeitimai buvo įforminti ir pateikti apeliantei 2019 m. gruodžio 19 d. Minėtas raštas paneigia apeliantės argumentus dėl neva neįformintos projektinės dokumentacijos. Ieškovė, vykdydama pareigas pagal Sutartį, tinkamai pakeitė projektinę dokumentaciją ir išleido schemos A laidą, kurioje nurodyta keičiama pavėsinės vieta.
16.3. Dėl pavėsinės vietos keitimo sprendžia tik užsakovas kaip statybos rangos sutarties šalis. Užsakovas perka statybos darbus, pasirašydamas statybos rangos darbų sutartį. Būtent užsakovas nurodo, kaip tinkamai vykdyti sutartį, kad darbai būtų atlikti laiku ir atitiktų užsakovo lūkesčius.
16.4. 2019 m. gruodžio 16 d. rašte apeliantė nurodė, kad pavėsinės pamatai yra sumontuoti. Tai įrodo, kad apeliantei nuo 2019 m. spalio 17 d. buvo žinoma pavėsinės įrengimo vieta, buvo atlikti pamatų įrengimo darbai, todėl nebuvo priežasčių stabdyti pavėsinės įrengimo darbus. Pavėsinės pamatai yra sumontuoti būtent toje vietoje, kuri ir buvo nurodyta 2019 m. spalio 17 d. susirinkimo protokole. Apeliantės pozicija dėl pavėsinės statymo yra dviprasmiška. Apeliantė sustabdė sutartį neteisėtai, neatsižvelgdama į Sutarties nuostatas. Apeliantė nepažymėjo tvoros trajektorijos, todėl negalėjo įvertinti tvoros kiekio.
Šalies argumentai
16.5. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės nepasisako dėl Sutarties nutraukimo motyvų, tik deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su Sutarties nutraukimu.
16.6. Ieškovė su apeliante Sutartį nutraukė išlaikiusi visas Sutartyje nustatytas sutarties nutraukimo procedūras. Apeliantės elgesys atitinka Sutarties 14.1.2 punkto nuostatas (darbai netinkamos kokybės, neatitinka Sutarties reikalavimų, nes darbų trūkumai nebuvo ištaisyti per užsakovo nustatytą protingą terminą), 14.1.3 punkto nuostatas (darbai neatlikti ar atlikti netinkamai ir neištaisyti iki Sutartyje nustatytų terminų).
16.7. Apeliantė Sutartį nutraukė neteisėtai. Ieškovė pirma inicijavo Sutarties nutraukimo procedūrą, tuo tarpu apeliantės Sutarties nutraukimas yra neatitinkantis Sutarties bei teisės aktų reikalavimų, be to, apeliantė, įspėdama apie Sutarties nutraukimą, nenurodė jokio juridinio sutarties nutraukimo pagrindo, nesilaikė Sutartyje nustatytų sutarties nutraukimo įspėjimo terminų.
16.8. Apeliantė kvestionuoja tvoros kiekius, pavėsinės pamatų įrengimą, bet iš esmės nepasisako dėl ieškovės atlikto Sutarties nutraukimo neteisėtumo, todėl turi būti pripažįstama, kad ieškovė Sutartį nutraukė teisėtai, vadovaudamasi Sutarties ir CK 6.217 straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Panevėžio apygardos teismas, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovės UAB „Gebuva“ apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad nors atsakovė apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, tačiau iš esmės ginčija teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. sausio 8 d. vienašališką šalių 2019 m kovo 12 d. pasirašytos sutarties Nr. F4-2019-027 nutraukimą, o dėl kitos sprendimo dalies – nepanaudoto avanso grąžinimo, apeliaciniame skunde nepasisako. Todėl teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį bei faktą, kad skundas apmokėtas tik dėl vienos sprendimo dalies 200 Eur suma, priėmė UAB „Gebuva“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo dalies dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
19. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažintas neteisėtu atsakovės UAB „Gebuva“ 2020 m. sausio 8 d. vienašališkas 2019 m. kovo 12 d. Tervydžių kaimo dendrologinio rinkinio sutvarkymo ir pritaikymo lankymui darbų sutarties Nr. F4-2019-027 nutraukimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas nepanaudotas avansas ir procesinės palūkanos, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Bylos faktinės aplinkybės
20. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 12 d. šalys sudarė Tervydžių kaimo dendrologinio rinkinio sutvarkymo ir pritaikymo lankymui darbų sutartį Nr. F4-2019-027, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti užsakovei (ieškovei), kaip tai numatyta sutartyje, bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o užsakovė įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų Darbų rezultatą ir sumokėti atsakovei už tinkamai atliktus Darbus sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 2.3 punktas). Sutarties objektas – Tervydžių kaimo dendrologinio rinkinio sutvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai, įskaitant darbo projekto parengimą (Darbai). Visi Darbai numatyti supaprastintame projekte, Techninėje specifikacijoje, Sutartyje ir Sutarties prieduose, papildomuose šalių susitarimuose (Sutarties 2.1 punktas). Sutartis sudaryta vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos mažos vertės viešojo pirkimo „Tervydžių kaimo dendrologinio rinkinio sutvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai“ (pirkimo Nr. 417872), paskelbto 2019 m. sausio 16 d. CVP IS, vykdyto skelbiamos apklausos būdu, rezultatais (Sutarties 1.2 punktas).
21. Statybvietė atsakovei perduota 2019 m. gegužės 14 d. priėmimo–perdavimo aktu. Pagal šalių 2019 m. liepos 25 d. suderintą darbų vykdymo grafiką darbai turėjo būti baigti 2019 m. gruodžio mėn., konkrečiai pavėsinė turėjo būti įrengta rugsėjo ir spalio mėnesį. Pagal atsakovės pateiktą 2019 m. spalio 23 d. likutinių darbų atlikimo grafiką, darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. gruodžio 13 d., tarp jų pavėsinės statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. lapkričio 8 d., o tvoros montavimo darbai – iki 2019 m. gruodžio 12 d. Iš pastarųjų darbų atlikti ir priduoti tik pavėsinės pamatų įrengimo darbai.
22. Po šalių susirašinėjimo Sutarties vykdymo klausimu, 2020 m. sausio 7 d. raštu Nr. (2)-V3-15 (11.1), ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. sausio 9 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, remdamasi Sutarties 14.1 punktu dėl esminio sutarties pažeidimo.
23. Atsakovė 2020 m. sausio 8 d. raštu (byloje ginčijamas raštas) informavo ieškovę, kad nuo 2020 m. sausio 8 d. vienašališkai nutraukia Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.
Dėl sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo
24. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti apeliantės 2020 m. sausio 8 d. vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, argumentuodama, kad apeliantė yra kalta dėl Sutarties neįvykdymo, be to, apeliantė nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos.
25. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, sprendė, kad apeliantė nesilaikė Sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, jog Sutartis galėjo būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Teismas konstatavo, kad Sutartis lieka nutraukta vienašališkai ieškovės nuo 2020 m. sausio 9 d. dėl to, kad jos esminius pažeidimus darė apeliantė: darbai neatlikti iki sutartyje nustatytų terminų (Sutarties 14.1.1, 14.1.3 punktai), dalis jų nepradėti pagal grafike nustatytus terminus.
26. Apeliantės teigimu, teismo išvada, kad negalima spręsti, jog Sutartis galėjo būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes būtent atsakovė pažeidinėjo Sutartį, nepagrįsta, padaryta neobjektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus bei apeliantės nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
27. Pagal šalių sudarytos Sutarties 14.1 punktą, jei viena iš šalių nevykdo įsipareigojimų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, kita šalis gali vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjusi kitą šalį raštu prieš keturiolika darbo dienų ir pateikusi pagrįstus motyvus. Esminis sutarties pažeidimas turi būti suprantamas ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus, ir pagal sutartį (kai šalys susitaria, ką laikys esminiu Sutarties pažeidimu).
28. Atvejai, kuriuos šalys susitarė laikyti esminiu Sutarties pažeidimu, išvardyti Sutarties 14.1.1– 14.1.4 punktuose. Kadangi apeliantė, nutraukdama Sutartį, pastaraisiais sutarties nutraukimo pagrindais nesirėmė (nes jie iš esmės yra susiję su rangovo netinkamu prievolių vykdymu), tačiau nurodė, kad Sutartį nutraukia dėl esminio sutarties pažeidimo, byloje aktualus esminio sutarties pažeidimo vertinimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.
29. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas; antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievole praradimą; trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia; ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti; penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas, kt.).
30. Iš apeliantės 2020 m. sausio 8 d. pranešimo matyti, kad vienašalį Sutarties nutraukimą apeliantė motyvavo tuo, jog ieškovė nesiėmė veiksmų pašalinti trukdžius atnaujinti ir baigti visus Sutartyje numatytus darbus, kaip trukdžius nurodydama paaiškėjusią aplinkybę, kad reikalingas didesnis darbų kiekis, nei nurodyta žiniaraštyje (segmentinės ir miško tvoros), ir darbų vykdymo metu faktiškai pakeistą pavėsinės vietą, nepakeitus ją numatančios projektinės dokumentacijos.
31. Dėl tvoros kiekio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Techninės specifikacijos 2.1 punktą ieškovė turėjo teisę reikalauti pateikti darbo projektą / brėžinius, kurių pagrindu grindžiamas tvoros kiekių padidėjimas, o apeliantė kiekių padidėjimą grindė tik žodžiu, kai tvoros galutiniai taškai nepažymėti vietoje, nors ieškovės atstovai vyko į vietą, kad tai suderintų. Buvo pastatytas tik vienas tvoros kraštas. Ieškovės liudytojas K. K. tvirtino, kad šis darbas atliktas netinkamai, nepriduotas. Kitoje vietoje tvorai buvo išlieta 13 vnt. betoninių stulpelių, tačiau jie nevienodo aukščio. Šią aplinkybę patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
32. Taigi pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės Sutarties nutraukimo motyvą, susijusį su tvoros kiekiu, iš esmės dviem argumentais: nenustatęs, kad didesnis tvoros kiekis buvo būtinas, ir pripažinęs pačios apeliantės netinkamą Sutarties vykdymą nurodytu klausimu.
33. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad nors tvoros trajektorija nebuvo koordinuota, tačiau jos galutiniai taškai buvo realiai pažymėti, atstumas buvo aiškus, todėl akivaizdu, jog supaprastintame projekte parodyta tvoros statymo vieta neatitinka realiai ieškovės pažymėtų galinių tvoros elementų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kadangi apeliantė apsiribojo tik abstrakčiu nurodymu, kad tvoros galutiniai taškai buvo pažymėti ir atstumas buvo aiškus, kad buvo akivaizdu, jog supaprastintame projekte parodyta tvoros statymo vieta neatitinka faktiškai ieškovės pažymėtų galinių tvoros elementų, nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų ir nenurodydama jokių konkrečių bylos aplinkybių, paneigiančių šios nutarties 31 punkte nurodytus pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus bei teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepagrindė šios skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo.
34. Apeliantės pozicija, kad ieškovė nebendradarbiavo su apeliante, kaip numatyta Sutarties 5.1 punkte, taip pat nepagrįsta jokiais konkrečiais nebendradarbiavimo faktais. Vien tai, kad ieškovė nesutiko su visais apeliantės reikalavimais, savaime tokio nebendradarbiavimo nepagrindžia.
35. Dėl pakeistos pavėsinės vietos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad galbūt reikėjo pakeisti projektinę dokumentaciją, tačiau apeliantė su užsakove ir projektuotoju jau buvo suderinusi pavėsinės pakeitimo vietą, pridavė užsakovei pavėsinės pamatus naujoje šalių suderintoje vietoje. Todėl teismas sprendė, kad pavėsinės vietos pakeitimas nebuvo tiesioginė Sutarties neįvykdymo laiku priežastis. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl analogiškų motyvų ir projektinės dokumentacijos, susijusios su pavėsinės vieta, nepakeitimas neatitinka esminio Sutarties pažeidimo, suteikiančio apeliantei teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
36. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, kad apeliantė savo rizika, vien pasitikėdama ieškove, vykdė pavėsinės įrengimo darbus tol, kol ieškovei piktybiškai nepateikiant pakeistos dokumentacijos apeliantei kilo pagrįstų abejonių, ar apskritai buvo pakeista pavėsinės vieta, ar ieškovė vėl nepersigalvojo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nauja pavėsinės vieta apeliantei buvo žinoma 2019 m. spalio mėn., po 2019 m. spalio 17 d. įvykusio pasitarimo, kuriame, dalyvaujant ieškovės, apeliantės bei statinio statybos projekto vykdymo ir techninės priežiūros vadovo atstovams, patikslinta pavėsinės įrengimo vieta; apeliantė įrengė pavėsinės pamatus būtent naujoje vietoje, už šiuos darbus 2019 m. lapkričio 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė apmokėjo. Pirmąsias pretenzijas dėl projektinės dokumentacijos pakeitimo apeliantė pradėjo reikšti ieškovei tik 2019 m. gruodžio mėn. (gruodžio 16 d. raštas), 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė pateikė apeliantei Tervydžių kaimo dendrologinio rinkinio sutvarkymo ir pritaikymo lankymui schemą (Laida A) su pažymėta pavėsinės vieta. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad ieškovė piktybiškai nepateikė pakeistos dokumentacijos ir kad apeliantei kilo pagrįstų abejonių, ar apskritai buvo pakeista pavėsinės vieta, ar ieškovė vėl nepersigalvojo, nes jokio objektyvaus pagrindo tokioms abejonėms kilti nebuvo – apeliantės atlikti darbai naujoje pavėsinės vietoje buvo apmokėti ir dėl to ieškovė apeliantei nereiškė jokių pretenzijų, priešingai, kaip minėta, reaguodama į apeliantės reikalavimus, 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė apeliantei schemą (Laida A) su pažymėta pavėsinės vieta. Šiame kontekste apeliantės argumentai, kad, pastačius pavėsinę ieškovės nurodytoje vietoje neturint pakeisto projekto, ieškovė turėtų pakankamą pagrindą nepriimti iš apeliantės darbų rezultato, o apeliantei galėjo būti taikomos sankcijos dėl neteisėtai atliekamų statybos darbų, vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrindžiantys esminio sutarties pažeidimo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.
37. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino apeliantės atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, be kita ko, dėl to, kad apeliantė nesilaikė Sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos. Apeliaciniame skunde apeliantė šios išvados neginčija. Papildomai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, ieškovei 2020 m. sausio 7 d. raštu informavus apeliantę apie Sutarties nutraukimą, apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu, o ne nutraukti Sutartį, apie kurios nutraukimą jau informavo ieškovė.
38. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto apeliantės vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.