Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-626/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1A-120-626/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
G. G.
Nukentėjusysis
J. K.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Benediktas Paulauskas, Viktoras Muravskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-626/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38489-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.1.7.4; 2.4.6.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei,nuteistajam G. G. ir jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,nukentėjusiajam J. K. ir jo atstovui Viktorui Muravskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Pukinsko (toliau ir - prokuroras) ir nuteistojo G. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokymusi.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo G. G. jam priteista 175 Eur turtinei ir 125 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat visiškai patenkintas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir iš nuteistojo G. G. šiai institucijai priteista 35,34 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. G. nuteistas dėl kito žmogaus nežymaus sveikatos sutrikdymo, o būtent už tai, kad jis, 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) pribėgo prie J. K. priklausančio automobilio ,,VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė priekines automobilio keleivio pusės dureles, atsiklaupė ant priekinės automobilio sėdynės ir tyčia kumščiais ne mažiau kaip 7 kartus smogė J. K. į galvą, pataikydamas J. K. į nosį, sukeldamas J. K. nosies sumušimą, pasireiškusį skausmingumu ir kraujavimu iš kairės nosies landos, tai yra smurtaudamas nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą.

II. Apeliacinių skundų prašymai ir argumentai

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Pukinskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, G. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį. Paskirti G. G. 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

2.1. Prokuroras nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad G. G. veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusįjį, siekį pažeisti pastarojo sveikatą, o ne viešąją tvarką. Nurodo, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai. Motyvacija neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu nustatyti jos turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais jis pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį (Kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-406/2014). Prokuroras mano, kad nuteistojo veiksmai turėjo būti vertinami kaip įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes jis galėjo ir turėjo suvokti, jog jis savo tyčiniais veiksmais ir elgesiu pažeidžia viešąją tvarką. Nurodo, jog G. G., viešoje vietoje šaukdamas ant nukentėjusiojo J. K., jo atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius, įsibraudamas į svetimą automobilį ir jame smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, turėjo suprasti, kad tokiais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei turėjo numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Pasak prokuroro, G. G., net ir veikdamas dėl asmeninių paskatų, savo asmeniniams santykiams aiškinti pasirinkęs viešą vietą, galėjo ir turėjo suvokti, kad pažeidžia viešąją tvarką ir to norėjo. Todėl, prokuroro manymu, G. G. asmeninės paskatos šioje situacijoje nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai.

2.2. Atkreipia dėmesį, kad G. G. veiksmai sukėlė ir pasekmes, nes dėl jo veiksmų buvo sutrikdytas eismas, konfliktą pastebėjo kiti asmenys, t. y. V. T. (kuris išgirdęs konfliktą, atėjo į jo vietą) bei G. G. sugyventinė R. B. (kuri parodė, jog buvo šokiruota įvykio). Be to, žmonių akivaizdoje buvo panaudotas smurtas. Smurtas naudotas dėl pykčio, siekiant pademonstruoti niekinamąjį požiūrį į nukentėjusįjį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nuosprendžio pateikė ir nuteistasis G. G., kuriame prašo šį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Pasak apelianto, jo kaltė grįsta tik nukentėjusiojo parodymais, liudytojo V. T. parodymais ir tuo, kad jis, anot teismo, neįrodė, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kitu metu, taip nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo naštą kaltinamam asmeniui.

3.2. Apelianto manymu, liudytojo V. T. parodymai neobjektyvūs ir šališki, nes ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs įvykį, o teisme nurodė, kad tik girdėjo triukšmą ir daugiau nieko nematė.

3.3. Nurodo, kad nenuoseklūs ir prieštaringi yra ir paties nukentėjusiojo parodymai, nes jis teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog liudytojas V. T. kvietė jį apsiprausti kraują, tuo tarpu liudytojas šiuos parodymus paneigė.

3.4. Pasak apelianto, teismas buvo šališkas, o šią aplinkybę patvirtina teismo argumentai dėl neturtinės žalos pagrįstumo, o būtent, kad neturtinę žalą sudaro patiriamas psichologinis diskomfortas dėl sumušimų, skausmas, patirti nepatogumai vaikščiojant be dantų protezo, t. y. argumentai, kurių apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nenurodė.

3.5. Atkreipia dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas negalėjo paaiškinti kaip sulūžo dantų protezai, nesant sužalojimų (sumušimų) nukentėjusiojo viršutinėje lūpoje, ar skruosto dalyje ties viršutine lūpa bei burnos gleivinėje ties viršutine lūpa. Apelianto manymu, dantų protezas negalėjo sulūžti, nes jis gaminamas iš tvirtesnės medžiagos, nei žmogaus kūno audiniai ir nėra minėtose kūno dalyse nustatytų sužalojimų. Pažymi, jog nuteistasis neprivalo įrodinėti, kur ir kokiomis aplinkybėmis galėjo susižaloti nukentėjusysis ir susilaužyti dantų protezą.

3.6. Pažymi, jog tyrėjas neužfiksavo jokių duomenų, kad apeliantas buvo įlipęs į nukentėjusiojo automobilį.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. G. ir jo gynėjas advokatas Benediktas Paulauskas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti. Nukentėjusysis J. K. ir jo atstovas advokatas Viktoras Muravskis bei prokurorė Valerija Dėdinienė - nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro skundą - tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl Nuteistojo G. G. apeliacinio skundo

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai G. G. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs byloje dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo - teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus - nepažeidė (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. ir kt. nutarimai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl G. G. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumo.

7. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir: norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas); numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliantas neginčija konflikto, vykusio kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, fakto, tačiau neigia naudojęs smurtą prieš J. K.. Teigia, kad nebuvo įlipęs į nukentėjusiojo automobilį ir jokių smūgių jam nesudavė. Tvirtina, kad jis net nebūtų galėjęs suduoti nukentėjusiajam, nes pusmetis prieš įvykį patyrė traumą, dėl kurios 2019 metų gegužę buvo operuotas - jam buvo atlikta kairio peties operacija, todėl jo judesiai dėl stipriai jaučiamo skausmo buvo riboti. Jo manymu, pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes rėmėsi vien nukentėjusiojo ir įvykio nemačiusio liudytojo parodymais, kurie yra prieštaringi, be to posėdžio metu apklaustas specialistas J. R. negalėjo paaiškinti kokiu būdu buvo sulaužytas nukentėjusiojo dantų protezas, nes sužalojimai pastarojo viršutinėje lūpoje nebuvo konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo J. K. parodymai yra kur kas nuoseklesni nei teigiama nuteistojo, be to, juos patvirtina ne tik liudytojas V. T., bet ir policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą pagal nukentėjusiojo iškvietimą, kita surinkta bylos medžiaga, tuo tarpu G. G. keliamos įvykio versijos nepatvirtina surinktų įrodymų visuma, tai tėra subjektyvios prielaidos, kuriomis teismas negali vadovautis.

9. Remiantis bylos duomenimis konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 21.30 val. Liudytojas V. T. apklausiamas teisme nurodė, kad, būdamas savo namo pavėsinėje ir išgirdęs triukšmą, atsistojo ir pamatė, kaip nuteistasis atidarė automobilio keleivio pusės duris ir įlipo į automobilį. Kai priėjo prie automobilio, jam iš automobilio išlipęs nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė G. G.. Nukentėjusysis valėsi kruviną nosį, parodė jam sulaužytus dantų protezus (t. 1, b. l. 173). Tą pačią dieną į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams J. K. nurodė, kad jį sužalojo būtent G. G.. Teigė, kad pastarasis įlipo į jo automobilį ir sudavė į veidą. Policijos pareigūnai patvirtino matę kraują ant nukentėjusiojo veido ir, kad J. K. jiems rodė sulaužytą dantų protezą (t. 2, b. l. 10-11). Tas pačias aplinkybes, t. y. kad galimai jo vairuojamu automobiliu kliudyto šuns šeimininkas puolė į mašiną, pradėjo jį mušti, sulaužė dantų protezą, J. K. nurodė ir paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą (t. 1, b. l. 16-18). Savanoriško daiktų pateikimo ir medicininių dokumentų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad J. K. į VĮ Trakų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 11 d., nurodė, kad buvo sumuštas nežinomo asmens, kuris įsibrovė į jo mašiną ir mušė per galvą, medicininio dokumento grafoje „diagnozė“ nurodyta – veido sumušimas, viršutinio žandikaulio dantų protezų lūžimas; specialistas J. R. davė išvadą, kad J. K. buvo nustatytas: nosies sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir kraujavimu iš kairės nosies landos; sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu (pastaba - t. y. 2018 m. rugpjūčio 10 d.) vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, 28-30). Taigi, nukentėjusysis tiek policijos pareigūnams, tiek medikams nurodė tas pačias veido sužalojimo aplinkybes.

10. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. detaliai papasakojo kilusio incidento aplinkybes, t. y. nurodė, jog įvykio dieną, vakare, apie 21.30 val., jis važiavo savo automobiliu, pamatė, kad staiga iš šalikėlės išbėgo didelis šuo, jis staiga sustojo, tuomet atbėgo šuns šeimininkas, pradėjo ant jo šaukti, trenkė ranka per automobilį, pribėgo prie priekinių keleivio durų, jas atidarė, įlipęs į automobilį atsiklaupė ant priekinės sėdynės ir pradėjo jį daužyti kumščiais, pirmu smūgiu pataikė į nosį, jam pasipylė kraujas, jis rankomis užsidengė veidą. Pasak nukentėjusiojo, paklaustas, kodėl taip elgiasi, vyriškis atsakė, kad dėl partrenkto šuns. Išlipęs iš automobilio pasigedo protezo, kurį surado iškritusį automobilyje. Iš karto pranešė apie įvykį policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 23). Šiuos savo parodymus J. K. patvirtino akistatos su G. G. metu (t. 1, b. l. 70-72), taip pat ir pirmosios instancijos teisme, kuriame nurodė, kad išgirdo kaip vyriškis rėkė, jog jis partrenkė šunį, išgirdęs šuns inkštimą sustojo, tuomet iš sodybos atbėgo kaltinamasis, apibėgo jo automobilį, trenkė per galinį automobilio stiklą, pradėjo koliotis įvairiais žodžiais ir jam nespėjus išlipti iš automobilio, atidarė keleivio pusės dureles, atsiklaupė ant sėdynės ir pradėjo kumščiuoti, smūgiuoti jam į veidą ir galvą, sudavė apie 6-7 smūgius, smūgiavo galimai abiem rankomis, sumušė nosį, bėgo kraujas ir sulaužė viršutinį dantų protezą, kurį po to surado keleivio pusėje, iškritusį (t. 1, b. l. 172-173). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis J. K. buvo apklaustas papildomai. Patvirtino tas pačias jo sužalojimo aplinkybes, t. y. kad buvo suduoti 6-7 smūgiai, pirmas smūgis buvo į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujass, po pirmo smūgio veidą užsidengė rankomis, todėl nematė, kuria ranka (ar rankomis) buvo mušamas, protezą surado keleivio pusėje, jis buvo lūžęs, nuskilo kraštas.

11. Akivaizdu, kad sumuštas asmuo neapžiūrinėjo, ar buvo jo darbužiai kruvini, ar ne. J. K. patvirtino, kad jam bėgo kraujas, jis rankomis užsidengė veidą (pastaba - todėl logiška, kad rankos buvo išteptos krauju), nurodė, kad rankas vėliau nusivalė. Tai patvirtino ir liudytojas V. T.. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino matę ant nukentėjusiojo veido kraujo pėdsakus. Kad nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, patvirtina ir jau aptarti medicinos dokumentų išrašai, nes jam buvo konstatuotas kraujavimas iš kairės nosies landos, todėl tam tikri netikslumai nukentėjusiojo parodymuose ar tai, kad jis tiksliai nepamena tam tikrų neesminių aplinkybių (ar išsitepė krauju rankas, ar drabužius, ar kvietė jį liudytojas nusiprausti kraują, ar ne), nepaneigia šių parodymų tikrumo ir neleidžia daryti išvados dėl jų prieštaringumo.

12. Apeliantas skunde kelia abejonę, neva jis dėl kairio peties traumos, kurią patvirtina 2019 m. gegužės 28 d. atlikta operacija ir dėl to apeliacinės instancijos teisme pateikti medicinos dokumentų išrašai, net ir nebūtų galėjęs ranka suduoti nukentėjusiajam smūgius, nes jo judesiai buvo dėl skausmo pakankamai riboti. Tačiau, šioje nutartyje jau minėta, kad nukentėjusysis ir netvirtino, kad jam buvo suduoti smūgiai abiem rankomis. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, G. G. yra dešiniarankis. Ekspertas J. R. pirmos instancijos teismo psėdyje taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam suduotas smūgis būdingas sudavimui dešine ranka. Todėl įsėdęs (t. y. atsiklaupęs ant priekinės keleivio sėdynės) į nukentėjusiojo automobilį, G. G. kaire ranka galėjo prisilaikyti už kėdės atlošo, o dešine smūgiuoti. Pastebėtina, kad būtent tokia kūno padėtis yra patogi, tuo labiau asmeniui, kuris yra dešiniarankis ir kurio judesiai riboti dėl galimos traumos. G. G. peties traumą turėjo 2018 m. vasarį, tiriamas šioje byloje įvykis buvo 2018 m. rugpjūčio 10 d. – pusmečiu vėliau. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad operacija atlikta dar po metų – 2019 m. gegužės 28 d. Tai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad trauma galimai nebuvo tokia, kuri būtų neleidusi asmeniui iš vis judinti rankos. Beje, pats apeliantas pripažino, kad jo judesiai buvo tik riboti, o ne išvis negalimi.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors liudytojas V. T. ir nenurodė matęs patį smūgio (ar smūgių) nukentėjusiajam sudavimo momentą, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmos instancijos teisme vienareikšmiškai patvirtino, kad G. G. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio ir į jį įlindo, o kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir rodė jam sulūžusį protezą pamatė tada, kai iš karto priėjo prie automobilio. Tuomet J. K. jam ir pasakė, kad jį sumušė G. G.. Šie liudytojo parodymai yra neprieštaringi, nuoseklūs, todėl jais nesivadovauti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tai, kad galimai įvykio metu temo, nesudaro pagrindo teigti, kad liudytojas galėjo nematyti automobilio ar prie jo buvusio žmogaus. Liudytoja R. B. (apelianto sugyventinė) taip pat nurodė, kad analizuojamo įvykio metu buvo tik prietema. Liudytojo parodymų, kad jis matė nuteistąjį, nepaneigia ir apeliacinės instancijos teisme pateiktos G. G. fotonuotraukos, beje dėl kurių padarymo laiko ir vietos objektyvių duomenų nėra pateikta. Pabrėžtina, kad liudytojas V. T. buvo priėjęs prie automobilio, tai padarė iš karto po to, kai išgirdo triukšmą ir priėjęs matė, kad nukentėjusysis yra sumuštas. Akcentuotina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas V. T. turėtų kokį nors suinteresuotumą nekaltai apkalbėti apeliantą. Tuo labiau, kad analizuojamą įvykį jis pamatė atsitiktinai, atvykęs vakare į sodybą, jis ir nukentėjusysis nėra pažįstami, analizuojamo įvykio metu vienas kitą matė pirmą kartą. Tai, kad liudytojo parodymai yra nepalankūs apeliantui, dar nereiškia, kad parodymai yra melagingi.

14. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ekspertas J. R. nepaaiškino, kaip galėjo sulūžti dantų protezai. Pirmosios instancijos teisme jis patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad protezai galėjo lūžti nuo vieno smūgio, sudavus virš skruosto, paliečiant ir nosies sritį. Tačiau priklausomai nuo to, koks yra protezas, nubrozdinimai gali likti, gali ir jų nebūti. Nukentėjusysis galėjo būti pasukęs galvą į užpuoliką (kolegijos pastaba - t. y. G. G.) ir tuo metu gauti smūgį (t. 1, b. l. 30, t. 2, b. l. 9-10). Remdamasi šiais parodymais, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius, kad teismo medicinos specialistas iš esmės nepaneigė jo keltos versijos, jog nesant nustatytų sužalojimų lūpoje ar jos vidinėje dalyje, nukentėjusiajam negalėjo lūžti protezas. Tai, kad nenurodyti tikslesni veido pažeidimai (lūpos vidinė pusė ir pan.), nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų teisingumo, nes ekspertas vertino medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuota visa reikiama išvadai pateikti informacija. Kad būtų trūkę duomenų išvadai pateikti, specialistas nepažymėjo.

15. Tai, kad nukentėjusiojo automobilyje neužfiksuoti jokie pėdsakai, galintys patvirtinti G. G. buvus jame, niekaip nepaneigia skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl pastarojo kaltės. Aplinkybė, kad G. G. buvo įlipęs į nukentėjusiojo automobilį patvirtino ir nukentėjusysis, ir liudytojas V. T.. Kaip ir buvo minėta, nagrinėjamoje byloje buvo laikomasi BPK 20 straipsnio 5 dalyje teismui nustatyto reikalavimo byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pirmos instancijos teismas įvertino ir patikrino visus byloje surinktus įrodymus, o savo išvadas grindė įvertinęs jų visumą. Objektyvių duomenų, kad teismo išvados padarytos reikalavimų neatitinkančiais duomenų šaltiniais, nėra, jų nenurodo ir apeliantas.

16. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas buvo šališkas, kadangi aptardamas motyvus dėl neturtinės žalos, nurodė argumentus, kurių nesakė pats nukentėjusysis, tai neatitinka byloje esančių duomenų. Teismas aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje susijusioje su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu išdėstė byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimą. Teiginiai, kad nukentėjusysis, kuriam buvo sulaužytas protezas, patyrė nepatogumus, kad neturtinę žalo sudaro patiriamas psichologinis diskomfortas dėl sumušimų ir nėra pirmos instancijos teismo įvardijami, kaip paties nukentėjusiojo teisme pasakyti. Jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas, byloje nėra. Jų nepateikia ir apeliantas. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi pats nuteistasis, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Dėl prokuroro skundo

17. Prokuroras ginčija nuteistojo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimą iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį.

18. Sutiktina su prokuroro skundo teiginiais, kad veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau pažymėtina, kad kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios nuomonės, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

19. Pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino byloje esančių įrodymų visetą ir pagrįstai nustatė, kad nors nukentėjusiajam J. K. smūgiai ir buvo suduoti viešoje vietoje - Spenglos g., Kalvių k., Trakų r., sustojusiame nukentėjusiojo automobilyje ,,VW Sharan“, tačiau toks nuteistojo G. G. elgesys visų pirma buvo sąlygotas konfliktinės situacijos, nes pastarojo įsitikinimu, nukentėjusysis kliudė jo vedžiojamą šunį ir vos nepartrenkė paties nuteistojo. G. G. pirmos instancijos teisme pripažino, kad dėl šios priežasties jis pradėjo automobilio vairuotoją keikti visokiais žodžiais bei, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nors G. G. veiksmus, t. y. kad jis, neišsiaiškinęs situacijos, sumušė nukentėjusįjį, galima laikyti įžūliais, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų, tačiau pagrindo teigti, kad jis tokius savo veiksmus suvokė pirmiausia, kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, nėra. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad tai nebuvo pagrindinis, o tik šalutinis jo veikos aspektas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai perkvalifikavo G. G. veiksmus iš BK 284 straipsnio į 140 straipsnio 1 dalį, pripažinęs, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo tyčia buvo nukreipta į nukentėjusįjį.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad veiksmai (sveikatos sutrikdymo padarymas) savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra padariniai (kasacinė nutartis byla Nr. 2K-54-222/2017. Nors prokuroro skunde teigiama, kad aptariama veika turėjo padarinius, t. y. buvo sustabdytas eismas, konfliktą matė (bet ne pačius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį) liudytojas V. T., nuteistojo sugyventinė R. B. (kuri buvo šokiruota ne paties konflikto, o nukentėjusiojo neva neatsargaus vairavimo), visgi aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti minėtoje situacijoje buvus realiai sutrikdytą visuomenės rimtį ar tvarką, nes byloje nebuvo nustatyta, kad įvykį, t. y. įžūlius nuteistojo veiksmus (beje, liudytoja R. B. tvirtina, kad tokie veiksmai iš vis nebuvo atlikti), būtų matę daugiau pašalinių asmenų, kad buvo kilusi sumaištis, kad nuteistojo veiksmais buvo sutrikdytas kitų žmonių darbas ar pan.

21. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas G. G. kaltę grindė ne atskirais parodymais, o įrodymų ir įvykio aplinkybių visetu ir remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog nuteistojo G. G. veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies, sudėtį, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo nei G. G. veiksmus perkvalifikuoti į BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, nei pastarąjį išteisinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. G. ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida Vigelienė