Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo atstovei Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. L. (nuotoliniu būdu),

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. R. 2021-01-25, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), savo namų koridoriuje, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo mažamečiui sūnui P. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvą, į pakaušio sritį, ir du kartus kumščiu į nugaros sritį ir taip nukentėjusiajam P. R. sukėlė fizinį skausmą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. kaltę pripažino. Parodė, kad jis trinktelėjo sūnui į nugarą, o kai šis puolė į jį, apsistumdė, tuomet su delnu ir kliuvo per jam galvą. Tačiau specialiai kumščiu per galvą netrenkę, taip įvyko dėl jų stumdymosi. Mėlynių ant kūno nebuvo padaryta. Kai jis priėjo prie sūnaus, jis jam sudavė į pilvą, jis sūnų stūmė, o šis nesiliovė jo puolęs, tai sudavė jam į nugarą. Sūnus į jį mėtė batą, kuris atsitrenkė į galvą. Jis stūmė sūnaus rankas nuo savęs, galėjo kliūti per galvą. Specialiai jam nesudavė į galvą, netrenkė, viskas vyko kai stumdėsi. Siekė nuraminti sūnų, kadangi jis buvo agresyvus. Nežino, kodėl jis tuo metu toks agresyvus buvo. Sūnus paprastai su juo elgiasi visada gerai. Koridoriuje jis atsidūrė, nes atėjo padėti į jį mestą batą. Sūnus nieko neaiškino, buvo kovingai nusiteikęs. Namuose tuo metu dar buvo D. T.. Augina sūnų kartu su N. T., nors yra išsiskyrę, tačiau gyvena visi kartu viename bute. Santykiai su buvusia žmona šiuo metu yra pasitaisę. Įvykio metu buvo blaivus, todėl įvykio aplinkybes prisimena gerai. Po įvykio P. bėgiojo, lakstė, niekuo nesiskundė. Sūnus tik šaukė iš nervų „aaaaa“. Praeityje nėra buvę konfliktų su P.. Konfliktai dažniau su mama vykdavo. Kaltę pripažįsta, tik nesutinka su baudžiamuoju įsakymu, nes bausmė per labai didelė. Su D. T. santykiai yra geri. Su ja negyvena kartu. P. vartoja vaistus. Kad išgertų vaistus rūpinsi mama, o kai jo mamos nėra – jis. Retai kada atsisako vartoti vaistus. Tą dieną buvo atvykę svečių, galėjo būti, kad P. nebuvo laiku paduoti vaistai. Yra buvę mano konfliktų tarp jo ir sūnaus mamos, P. akivaizdoje. Nesutinka su paskirta bausme, su kaltinimu sutinka. Jis yra bedarbis, neturi tokių pajamų sumokėti baudą.

3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. R. apklaustas įtariamuoju 2021-02-01, iš pradžių savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog, kai neįgalus sūnus P. R. metė į jį batą, jis metė jį atgal į P. R. ir pataikė į ranką. Po to, P. R. puolė link jo ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į krūtinę, tada jis viena ranka įrėmė šiam į krūtinę ir pastūmė nuo savęs. P. pasisuko šonu ir jis, imituodamas smūgius, švelniai, tris kartus kumščiu sudavė šiam per nugarą, praktiškai tik palietė ją, nes P. R. nesureagavo (b. l. 112 - 115). 2021-03-17 apklaustas įtariamuoju, V. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021-01-25, vakare, kaltinime nurodytoje vietoje, žodinio konflikto su P. R. metu, po to, kai šis metė į jį batą, po du kartus kumščiu sudavė P. R. į galvą ir nugarą. Žino, kad sūnus serga psichikos liga ir reikia elgtis su juo kantriai, tačiau nesusivaldė. Dėl to, jog smurtavo prieš P. R., labai gailisi. Sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (b. l. 120-122).

4. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. T. parodė, kad ji su sese žiūrėjo televizorių. D. T. atbėgusi, pasakė „eik žiūrėk tavo P. tėvas muša“. Kai atėjo, matė, kad tėvas P. sudavė per nugarą, turbūt jis jam kažką prieš tai padarė. Gyvena kartu ji su V., P. ir dar jos dvi dukros. Rūpinasi P. jie abu su vyru. Ji pati matė kaip vyras sudavė P. per nugarą. P. sakė, kad jam sudavė ir į galvą. Smūgių pati nematė, tik sesuo išgirdo, kad P. verkė. P. yra labai neurvuotas ir pats provokuoja kitus. P. yra neįgalus, jis vartoja vaistus. Kad išgertų vaistus rūpinasi ji, kartais jis nenori gerti vaistų ir kartais nutinka taip, kad jų neišgeria. V. R. prisideda prie sūnaus rūpinimosi. Dabar santykiai su V. R. geri. Jie su vyru lankosi pas psichologus, dėl to konflikto. Ji išsikvietė policiją, buvo išsigandusi. P. sakė, kad skauda nugarą, bet mėlynių nebuvo. Tėtis jo atsiprašė, jie susitaikė. P. provokuoja ir seseris, buvo ir šunį išmetęs pro langą iš penkto aukšto. P. yra labai neurvuotas, užeina jam tokie priepuoliai. Po įvykio bendravo su P., jis rodė, kad į nugarą sudavė. Po įvykio, kitą dieną dėl nervų paguldė sūnų į psichiatrinę ligoninę. Sūnus tą dieną į ją mėtė daiktus. Sūnus šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Grįžta į namus tik savaitgaliais. Tėvas šiuo metu vaiko negali išlaikyti, nes turi taupyti baudai. Daugiau nieko P. neskaudėjo. Tėvas atsiprašė P.. V. R. kai atbėgau buvo susinervinęs, bet nieko nesakė. Sesės buvo kambaryje, jos nieko nematė, joms taip pat yra nustatytas antras neįgalumo lygis. Gyvename dviejų kambarių bute gyvename ji su kaltinamuoju, P. ir dvi dukros. Dukroms vienai (duomenys neskelbtini) metai, kitai (duomenys neskelbtini) metai. Dukros yra neįgalios, jomis rūpinasi abu su R.. Viena iš dukrų yra daugiau nervuota, kita mažiau. P. miega su tėčiu.

5. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. T. parodė, kad 2021 m. sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakare, prieš 20 val., išgirdo šaukiant seserį D. T., kad ateitų pažiūrėti, kaip V. R. muša P. R.. Nubėgusi į koridorių, ten pamatė stovinčius V. R. ir neįgalų sūnų P. R., kuris verkė ir pasakė, jog tėtis mušė jį. Pati įvykio nematė. Išėjus į lauką, D. T. jai pasakė mačiusi, jog V. R. ranka sudavė P. R. per nugarą ir galvą. Ant P. R. nugaros ties mentimis buvo paraudimas (b. l. 68-71).

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. T. parodė, kad 2021 m. sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 19 val., būdama sesers N. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), koridoriuje pamatė kaip V. R. kumščiu du kartus sudavė P. R. į galvą, į viršugalvį ir du kartus kumščiu į nugarą. P. R. verkė ir šaukė. Ji pribėgusi nustūmė V. R. nuo P. R.. Po to, V. R. nuėjo į kambarį. Jo smūgiai P. R. jai neatrodė tik imitaciniai, nes buvo stiprūs. P. R. nugara, ties viduriu, žemiau menčių, buvo paraudusi (b. l. 75 - 78).

7. 2021-01-29 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2021-01-29 Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono komisariate 2021-01-27 buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 85-G-112 dėl galimo smurto prieš vaiką. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (b. l. 1).

8. 2021-02-01 įvykio vietos apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), jame esantis koridorius ir virtuvė (b. l. 18-20, 21-28).

9. Iš 2021-03-10 akistatos protokolo matyti, kad savo parodymus liudytoja D. T. patvirtino akistatos su įtariamuoju V. R. metu (b. l. 83 - 86).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

11. Kaltinamasis V. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir, papasakojo įvykio aplinkybes, patvirtino, du kartus sudavęs savo mažamečiui sūnui P. R. į galvą (į pakaušio sritį) ir du kartus kumščiu į nugaros sritį. V. R. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos N. T. (kartu gyvenančios mažamečio nukentėjusiojo mamos) parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojos apklaustos D. T. parodymai, apie tai, kad ši matė, jog V. R. kumščiu du kartus sudavė P. R. į galvą ir du kartus kumščiu į nugarą, kuri vėliau buvo paraudusi. Paminėtų ir aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad V. R. sukėlė mažamečiui fizinį skausmą. Minėti kaltinamojo V. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

12. Kaltinamasis V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. T. parodė, kad kaltinamais (tėvas) atsiprašė sūnaus (nukentėjusiojo), jie susitaikė. V. R. dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi ši aplinkybė teismo pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Nors kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino, tačiau tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (teikdamas paaiškinimus Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui), tiek ir teisme nuosekliai parodė, kad tokį jam nebūdingą elgesį įtakojo paties nukentėjusiojo nevaldomas elgesys ir nuovargis prižiūrint neįgalų sūnų. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis iš pradžių į jį metė batą, o po to jam sudavė į pilvą ir nesiliovė puolęs kaltinamojo dėl ko ir įvyko stumdymasis, kurio metu ir kliuvo sūnui smūgiai į nugarą ir galvos sritį. Tokius kaltinamojo teiginius patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Liudytoja N. T. parodė, kad neįgalus sūnus turi nuolat vartoti vaistus, priešingu atveju, jam užeina agresijos ir nervų priepuoliai, todėl dažnai provokuoja kartu gyvenančius šeimos narius (yra per langą išmetęs ir šunį), paaiškino, kad sūnus įvykio dieną ir į ją mėtė daiktus, todėl po įvykio (kitą dieną) paguldė sūnų į psichiatrinę ligoninę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, atsakydamas į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės klausimą, paaiškino, kad įvykio dieną pas juos svečiavosi D. T. (N. T. sesuo), todėl galėjo būti, kad įvykio dieną sūnui laiku nebuvo paduoti vaistai.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo V. R. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo tiek provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, tiek susikaupusi emocinė įtampa dėl nuolatinės neįgalaus sūnaus priežiūros, o tai pripažintina dar viena kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

15. Kaltinamojo V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnis).

16. Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017).

17. Teisminėje praktikoje taip pat pažymima, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu, nereiškia, kad nei smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį pateisinimo, nei asmens išteisinimo (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-128 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-216-382/2016).

18. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. R. yra teisiamas už tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis anksčiau neteistas, nebaustas ir administracine tvarka (b. l. 96-102), nėra įtrauktas nei į psichikos sveikatos centro, nei į priklausomybės ligų kabineto apskaitas (b. l. 93), teisme paaiškino, kad dėl sveikatos būklės šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, kaip matyti laikotarpiu nuo 1993-06-01 iki 2019-10-03 nuolat palaikė darbo teisinius santykius (b. l. 54-56), 2021-02-03 seniūnijos pateiktoje charakteristikoje kaltinamasis apibūdinamas teigiamai, kaip draugiškas ir ramaus būdo asmuo, nurodyta, kad nors oficialiai išsiskyręs, tačiau gyvena kartu su šeima, kurioje auginami trys neįgalumą turintys vaikai (vienas jų nepilnametis), už gaunamas socialines išmokas V. R. tvarkingai atlieka visuomenei naudingą veiklą, smurto ar agresyvaus elgesio požymių šeimoje nepastebėta (b. l. 91, 92). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, savikritiškai ir neigiamai vertino savo buvusį elgesį, kad buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei tai, kad V. R. teisiamas pirmą kartą, byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, jog ši V. R. nusikalstama veika buvo atsitiktinė, dėl jos kaltinamasis išvadas padarė, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį atleisti, o jo baudžiamąją bylą nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

20. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas smurtinio elgesio prieš šeimos narį faktas, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė –dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

21. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123-125), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir jo bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (du) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.