Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-367-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
A15.-367-795/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00186-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
S. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-367-795/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00186-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 16.9.6; 21.9.10
Registro objektas ROIK: 19096912829(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Adelei Gečienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. T. (asm. dok. S. T.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedusiam, pensininkui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. 2019 m. sausio 28 d., 15 val. 28 min., Kretingos g. 48, Klaipėdoje, vairavo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 17 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. T. nepripažino padaręs nusižengimą ir paaiškino, jog buvo neblaivus, tačiau automobilio nevairavo, sėdėjo automobilyje. Buvo svečiuose, pasigedo telefono ir nuėjo jo ieškoti į automobilį. Priėjo žmogus ir sako „kodėl tavo mašina prie laiptų stovi“. Tas žmogus pamatė, kad yra neblaivus ir iškvietė policiją. Tuo metu jis sėdėjo automobilyje. Ar buvo užvedęs automobilio variklį, neatsimena. Gal ir norėjo patraukti automobilį nuo laiptų porą metrų, bet neatsimena, kad būtų patraukęs. Į svečius atvažiavo blaivus, išgėrė porą stikliukų, vėliau išėjo ieškoti telefono, nes norėjo paskambinti žmonai. Pareigūnų prašymu blaivumo nesitikrino, pasakė, jog niekur nevažiavo. Ligoninėje taip pat atsisakė pasitikrinti blaivumui. Automobilis priklauso šeimai. Automobilis atiduotas, teisės paimtos. Turi 33 metus vairuotojo stažą.

Liudytojas V. J. paaiškino, kad dirba Klaipėdos miesto policijos komisariate tyrėju ir parodė, kad dirbant kartu su kolega gavo pranešimą, namo kieme neblaivus vairuotojas bando išvažiuoti. Atvykus į nurodytą vietą pastebėjo automobilyje sėdintį S. T.. Automobilis buvo užvestas. Asmuo bandė važiuoti, tačiau negalėjo pajudėti, nes prasisuko ratai. Siūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau minėtas asmuo atsisakė tai daryti. Nuvežus S. T. į ligoninę medicininei apžiūrai – ten asmuo taip pat atsisakė pasitikrinti blaivumą. Vizualiai matėsi, kad asmuo buvo neblaivus. Todėl S. T. surašytas nusižengimo protokolas dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą. Asmuo automobilyje buvo vienas. Tarnybiniame automobilyje įrengtas vaizdo registratorius, kuriuo turėjo būti užfiksuotos šio įvykio aplinkybės. Liudytojas patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Liudytojas M. B. parodė, kad dirba Klaipėdos miesto policijos komisariate, 1- veiklos skyriuje. Liudytojas atpažino salėje esantį atsakomybėn traukiamą asmenį S. T. ir paaiškino, jog atvyko pagal gyventojo pranešimą dėl to, kad galimai neblaivus asmuo vos neįvažiavo į pranešėjo automobilį. Į nurodytą vietą atvyko per kelias minutes, nes buvo iškvietime netoliese. Atvykus į nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo pranešėjas. Jis nurodė, kad pareigūnus kvietė iš karto kai pamatė, kad asmuo atvažiavo iš kito kiemo galo. Pareigūnams atvykus automobilis buvo užvestas, S. T. bandė važiuoti, spaudė akseleratoriaus pedalą, tačiau negalėjo pajudėti iš vietos, nes prasisuko automobilio ratai. Pranešėjas nurodė, jog matė kaip S. T. atvažiavo iš kitos kiemo pusės ir bandė parkuotis. S. T. elgėsi keistai. Kolegai priėjus prie S. T., jis vistiek bandė išvažiuoti į priekį, nesiorientavo aplinkoje. Todėl pareigūnai atidarė automobilio dureles ir išjungė variklį. Su savimi turėjo alkotesterį, siūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą, tačiau asmuo atsisakė. Buvo nuvežtas į ligoninę blaivumo patikrinimui, tačiau ir ten S. T. atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu ir nedavė kraujo mėginio.

Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK tyrėjo V. J. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2019 m. sausio 28 d. apie 15 val. 28 min. dirbant kartu su tyrėju M. B. gavo pranešimą, jog Kretingos g. 48, Klaipėdoje, galimai neblaivus asmuo vairuoja automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą namo, kieme, pastebėjo užvestą automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame sėdintį vyrą. Pareigūnas paprašė asmenį išlipti iš automobilio. Išlipęs vyras svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojui siūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau asmuo atsisakė. Taip pat asmuo atsisakė pasitikrinti blaivumą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Nustatyta, kad tai S. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti akte Nr. 111 užfiksuota, jog 2019 m. sausio 28 d., 16.30 val. S. T., gim. (duomenys neskelbtini), eidamas svyruoja, „mėto“ kojas, Rombergo pozoje nestabilus, kord. mėg. atlieka netiksliai, vyzdžiai simetriški, fotoreakcija yra, nistagmas spontaniškas, nurodė, jog alkoholį vartojo nuo ryto, neigia vairavęs automobilį, orientuotas savyje, laike, atmintis sutrikusi, dėmesio neišlaiko, kalba rišli, lėta, artikuliacija sutrikusi, išreikšta mimika, gestikuliavimas. Alkoholio kvapas užuodžiamas iš tolo. Pūsti į alkotesterį atsisakė. Duoti kraujo bandinį tyrimui atsisakė. Išvada: sunkus girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. sausio 28 d. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Prie protokolo pridėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Administracinio nusižengimo protokolas S. T. surašytas dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo.

ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių ANK 422 straipsnio 7 dalies dispozicijoje nurodytų veikų. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213, redakcija galiojanti nuo 2018-01-01) 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).

Atsakomybėn traukiamas S. T. nepripažino padaręs nusižengimą, teigė, jog buvo neblaivus, tačiau nevairavo automobilio, jame ieškojo telefono, nes norėjo paskambinti žmonai.

Šiuos atsakomybėn traukiamo asmens teiginius teismas vertina kritiškai. S. T. nurodytą versiją paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Liudytojas V. J. parodė, kad pagal gautą pranešimą nuvyko į nurodytą vietą ir matė automobilyje sėdintį S. T.. Automobilio variklis buvo užvestas, S. T. bandė išvažiuoti, tačiau negalėjo to padaryti, nes prasisuko automobilio ratai. Vairuotojui siūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau S. T. atsisakė tai daryti. Todėl buvo nuvežtas į ligoninę atlikti medicininę apžiūrą. S. T. ir ligoninėje atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, nedavė kraujo mėginio. Todėl S. T. surašytas nusižengimo protokolas dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą. Liudytojas taipogi patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Liudytojas policijos pareigūnas M. B. taip pat parodė, jog buvo gautas gyventojo pranešimas dėl to, kad galimai neblaivus asmuo vos neįvažiavo į pranešėjo automobilį. Kartu su kolega į nurodytą vietą atvyko per kelias minutes, nes buvo iškvietime netoliese. Atvykus į nurodytą vietą, buvo pranešėjas, kuris nurodė kvietęs pareigūnus iš karto, kai tik pamatė, kad asmuo atvažiavo iš kito kiemo galo. Liudytojas M. B. analogiškai kaip ir liudytojas V. J., parodė, kad automobilis, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo S. T. buvo užvestas, spaudė akseleratoriaus pedalą, tačiau negalėjo pajudėti iš vietos, nes prasisuko automobilio ratai. S. T. bandė išvažiuoti net kai šalia jo nuėjo pareigūnas V. J.. Todėl pareigūnai atidarė automobilio dureles ir išjungė variklį, siūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą, tačiau S. T. atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu. Nuvežtas į ligoninę blaivumo patikrinimui S. T. taip pat atsisakė tikrintis blaivumą ir nedavė kraujo mėginio. Netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kurie sutampa tarpusavyje, teismas neturi pagrindo.

Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – pareigūno V. J. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), taip pat byloje pateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti aktas Nr. 111, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. sausio 28 d., 16.30 val. S. T., gim. (duomenys neskelbtini), eidamas svyruoja, „mėto“ kojas, Rombergo pozoje nestabilus, kord. mėg. atlieka netiksliai, vyzdžiai simetriški, fotoreakcija yra, nistagmas spontaniškas, nurodė, jog alkoholį vartojo nuo ryto, neigia vairavęs automobilį, orientuotas savyje, laike, atmintis sutrikusi, dėmesio neišlaiko, kalba rišli, lėta, artikuliacija sutrikusi, išreikšta mimika, gestikuliavimas, iš tolo užuodžiamas alkoholio kvapas, pūsti į alkotesterį atsisakė, duoti kraujo bandinį tyrimui atsisakė. Pateikta išvada: sunkus girtumas (b. l. 5). Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo duodamas paaiškinimą nebuvo nuoseklus. Iš pradžių teigė, jog atsisakė tikrintis blaivumą, nes nevairavo automobilio, jame ieškojo telefono, vėliau nurodė, kad gal ir norėjo patraukti automobilį nuo laiptų, nes buvo gavęs gyventojo pastabą. Kadangi S. T. vengė tikrintis neblaivumą, jam pagrįstai buvo surašytas protokolas dėl vengimo tikrintis neblaivumą.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje ištirtų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad S. T. 2019 m. sausio 28 d., 15 val. 28 min., Kretingos g. 48, Klaipėdoje, vairavo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktą, kuris numato, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalies sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

S. T. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą. Atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad turi 33 metų vairuotojo stažą. Yra vedęs, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus. nusižengimo padarymo metu S. T. buvo 66 metų amžiaus. Taigi, ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis ANK 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai S. T. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusižengimą paskyrus administracinę nuobaudą – minimalią baudą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje.

ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki ketverių metų. S. T. skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog teisė vairuoti transporto priemones S. T. sustabdyta 2019 m. sausio 28 d. ir iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 3). Todėl vadovaujantis ANK 686 straipsnio 1 dalimi, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo – nagrinėjamu atveju nuo 2019 m. sausio 28 d.

Teismui kartu su administracinio nusižengimo byla atsiųstas S. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nutarimui perduotinas jį išdavusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. T. (asm. dok. S. T.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir šešiems mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 19096912829 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ Regitra.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Baškienė