Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-12007-2021, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-12007-2021 (toliau ir – nutarimas) V. V. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. vasario 20 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto nuostatas. Jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda (b. l. 9).

Pareiškėjas V. V. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, sprendimas skirti baudą priimtas remiantis neteisėtais įrodymais bei nesant pažeidimo sudėties požymių. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. ANK 417 straipsnio 2 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė norma. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų, teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad jis pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus. Šis punktas nustato draudimą sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Fiksuojant pažeidimą nepakanka nustatyti paties stovėjimo ant šaligatvio fakto, taip pat būtina nustatyti ar toje vietoje nėra pastatyti stovėti leidžiantys ir stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Bylos nagrinėjimo metu jam buvo parodytos nuotraukos, kuriose matyti automobilis, tačiau iš jų negalima daryti išvados, kad toje vietoje nėra minėtų ženklų. Bylą nagrinėjusi pareigūnė nurodė, kad tai yra esminiai įrodymai (tai užfiksuota garso įraše), kuriais remiantis jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Protokole privalo būti įrašyti nustatyti įrodymai. Jam yra žinoma, kad būtent dėl to, pildant administracinio nusižengimo protokolą elektroninėmis priemonėmis, yra eilutė, kurioje nurodomos panaudotos techninės priemonės, kuriomis buvo fiksuojamas pažeidimas. Jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra jokių žinių apie tai, kad pažeidimas buvo fiksuojamas nuotraukomis ar kita vaizdine medžiaga. Tai reiškia, kad pažeidimas nebuvo fiksuojamas elektroninėmis priemonėmis, todėl tuo negali būti remiamasi kaip teisėtais įrodymais. Bylos nagrinėjimu metu jam buvo paaiškinta, kad pranešėjas padarė nuotraukas, tačiau nei kada, nei kur tos nuotraukos buvo padarytos nėra aišku, kadangi jokių duomenų byloje apie nuotraukų atsiradimo faktą nebuvo. Bylos nagrinėjimu metu jis paaiškino, kad nurodytu laiku ir vietoje automobilio nevairavo, todėl jo ten nestatė. Bylą nagrinėjusi pareigūnė nurodė, kad jį pripažino kaltu remiantis 2021 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktu transporto priemonės savininko pranešimu. Bylos nagrinėjimo metu apie tai, kad byloje yra ši medžiaga, nebuvo užsiminta (b. l. 2).

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti priimtą Institucijos nutarimą bei nurodo, kad administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Fiksuojant nusižengimą buvo daromos transporto priemonės nuotraukos, nusižengimo faktą liudijo asmuo – A. P., kuris 2021 m. vasario 20 d. (el. paštu) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė pranešimą su nuotraukomis apie transporto priemones ,,Toyota Rav4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai padarytą administracinį nusižengimą (duomenys neskelbtini) (turėtų būti – (duomenys neskelbtini)). Minėto pranešimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje buvo pradėtas tyrimas. Pareiškėjas dalyvavo bylos nagrinėjime, nurodė, kad transporto priemonė priklauso ne jam ir jos taip nestatė. Su administraciniu nusižengimu nesutiko. 2021 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas oficialus transporto priemonės savininkės R. V. pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2021 m. vasario 20 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemone naudojosi V. V.. Atsižvelgus į gautą pranešimą, administracinė teisena buvo pradėta V. V. atžvilgiu. Nustačius administracinio nusižengimo faktą, transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui buvo surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Dėl 2021 m. vasario 20 d. gauto asmens pranešimo ir atsiųstų nuotraukų priėmimo ir administracinio nusižengimo proceso inicijavimo sprendė pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, vėliau šiuos duomenis vertino administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas. Buvo įvertintas asmens atsiųsto pranešimo, pateiktų nuotraukų pateikimo leistinumas ir teisėtumas. Pagrindo nepripažinti pranešimo ir nuotraukų kaip įrodymų nebuvo nustatyta. Nuotraukos, kaip faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo nustatyta tvarka sprendžia dėl padaryto administracinio nusižengimo, yra tiesiogiai įvardinti ir ANK 569 straipsnyje. Fiksuojant administracinį nusižengimą, asmuo pateikė pakankamai informatyvias nuotraukas, iš kurių akivaizdžiai matomas transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio. Priešingu atveju, esant tokį stovėjimo būdą leidžiantiems kelio ženklams, nebūtų fiksuojamas nusižengimas ir pranešama Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Minėtą faktą liudijo pranešimą pateikęs asmuo. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas V. V. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga.

Pareiškėjas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis niekada nestato automobilio ant šaligatvio, todėl jis ten automobilio ir nestatė. Automobilis ,,Toyota Rav4“ jam yra žinomas, kadangi jis priklauso jo žmonai R. V.. Labai didelė tikimybė, kad jis tą dieną naudojosi automobiliu; sako, kad didelė tikimybė, nes nepamena, kas buvo vasario 20 d. Minėtu automobiliu naudojasi jis, žmona, D. G., I., pavardės nežino, K. D. yra jo draugas, I. yra dukterėčios vaikinas, K. yra jo partneris, jie yra susiję darbo reikalais. Taip pat minėtą automobilį galėjo vairuoti O., ji vadybininkė. K. ir O. dirba (duomenys neskelbtini), įmonės pavadinimo neatsimena, dirba įmonėje, kuri gamina plėvelę, jų kontaktus turi, galėtų juo surasti. Jie kažkada vasario mėnesį kelias dienas buvo Vilniuje ir naudojosi tuo automobiliu. Visi asmenys galėjo vairuoti automobilį žodiniu susitarimu. Jam nėra žinoma, kas naudojosi automobiliu vasario 20 d. Neatsimena, todėl bijo pameluoti. Jam nėra žinoma, ar įvykio dieną buvo automobilį leidžiantys statyti ženklai. Žmona yra nurodžiusi, kad jis naudojasi tuo automobiliu, nes ji gal pati mano, kad tuo metu automobilio nevairavo. Jis niekada nestatė automobilio ant šaligatvio, todėl ir ginčija vairavimo faktą. Institucijai nenurodė, kas galėjo vairuoti automobilį, kadangi jie neklausė, taip pat kur jis buvo įvykio metu atsakyti negali. Nežino, kur R. V. buvo įvykio metu. Gali būti, kad darbe. Jam nėra girdėtas A. P.. Nuotraukų protokole nėra, jame nėra jokios žymos apie nuotraukas. Bylos medžiagoje nėra tyrimo veiksmų protokolo, įrodymai nėra įteisinti ir byloje negali būti naudojami. Bylos medžiagoje nėra liudininkų apklausos protokolų. Tyrimo metu jam nebuvo parodyta bylos medžiaga. Buvo supažindintas su nuotraukomis, tačiau su kita bylos medžiaga nesupažindintas. Pagal ANK jis bet kuriuo momentu turi būti supažindintas su bylos medžiaga. Savivaldybė taip pat neleidžia darytis kopijų, todėl taip yra ribojamos jo teisės į gynybą. Raštiško prašymo susipažinti su byla nerašė.

Institucijos atstovė J. I. teismo posėdžio metu parodė, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl teismo prašo skundą atmesti. Pareiškėjo išsakyti argumentai yra jo gynybinė pozicija. Administracinė teisena pradėta gavus automobilio savininkės pranešimą, kad automobiliu tą dieną naudojosi V. V.. Administracinė teisena iš pradžių buvo pradėta automobilio savininkės vardu, tačiau buvo gautas savininkės pranešimas, kad transporto priemone naudojosi V. V., tuomet teisena R. V. atžvilgiu buvo nutraukta ir pradėta pareiškėjui. Nesiteiravo, kas galėjo vairuoti automobilį, nes pareiškėjas nurodė, kad į klausimus atsakinėti neprivalo. Jei jis būtų atsakęs į klausimus, būtų atsakymus užfiksavusi. Savivaldybėje yra nustatyta tvarka, kad su bylos medžiaga susipažinti galima pateikus raštišką prašymą. Tokio prašymo V. V. nepateikė. Tyrimo protokolų nėra.

Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. V. yra jos sutuoktinis, todėl, vadovaudamasis ANK 582 straipsnyje nurodyta teise, duoti parodymus prieš savo šeimos narį atsisakė.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. V. nepažįsta. Įvykio vietoje yra vienintelis normalus praėjimas prie jų namo, kai pastatomi automobiliai, saugiai praeiti nebeįmanoma. Kai trumpai kažkas pasistato, tai nieko tokio, bet jeigu palieka ilgesniam laikui automobilius, tuomet jis padaro nuotraukas ir kreipiasi į savivaldybę. Ten nuo (duomenys neskelbtini) m. jokių ženklų nėra – nei leidžiančių stovėti ant šaligatvio, nei įvažiavimo ar išvažiavimo. Nematė, kas automobiliu atvažiavo ir pasistatė ant šaligatvio. Negali teigti, kada ir kuriuo momentu automobilis buvo pastatytas. Mano, kad automobilis jam buvo matytas anksčiau, negali atsakyti, kas jį vairuodavo.

Iš 2021 m. kovo 12 d. prašymo suteikti administracinę paslaugą nustatyta, kad R. V. nurodė, jog transporto priemone ,,Toyota Rav4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri registruota jos vardu, 2021 m. vasario 20 d. 8.30 val. naudojosi/valdė V. V. (b. l. 28, 29).

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, formaliai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.

KET 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Administracinio nusižengimo aplinkybės yra aiškios tuomet, kai nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai (nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos aplinkybės), bet ir tą veiką padaręs asmuo.

Nagrinėjamu atveju V. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. vasario 20 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto nuostatas (b. l. 9).

Byloje nekyla abejonė, kad buvo fiksuotas pažeidimas, tačiau kyla ginčas dėl asmens, padariusio minėtą administracinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. V. visos administracinio nusižengimo teisenos metu neigė padaręs pažeidimą, nurodydamas, kad nagrinėjamu įvykio laiku transporto priemonės ant šaligatvio nestatė. Pažymėtina ir tai, kad V. V. Institucijos siųstame rašte dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo buvo nurodyta, kad jei automobilį vairavo ne jis, jis turi nurodyti, kas tuo metu valdė automobilį (b. l. 13); bylos nagrinėjimo Institucijoje metu V. V. teigė, kad automobilio draudžiamu būdu nestatė, o kas taip galėjo padaryti, nenurodė, nes bylą nagrinėjusi pareigūnė jo to neklausė. Institucijos atstovė J. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. V. neigiant taip stačius automobilį, ji nesiteiravo V. V., kas jį taip pastatė, nes V. V. atsisakė atsakinėti į jos klausimus. Kaip girdėti iš V. V. teismui pateikto bylos nagrinėjimo Institucijoje garso įrašo, iš tiesų bylą nagrinėjusi J. I. V. V. pareiškus, kad tai nėra jo automobilis ir jis automobilio ant šaligatvio nestatė, uždavė tik atviro pobūdžio klausimą, t. y. ar V. V. dar ką nors be jau nurodytų aplinkybių gali/nori paaiškinti. Pažymėtina ir tai, kad V. V. neatsisakė atsakinėti į klausimus, tik nurodė, kad jis gali neatsakyti į pareigūnės užduodamus klausimus. Nepaisant to, pareigūnė V. V. apskritai nesiteiravo, jei V. V. teigimu, jis įvykio dieną transporto priemonės taip nestatė, kas tai padarė ar galėjo padaryti. Teismo posėdžio metu V. V. pasiteiravus, kas minėtu automobiliu naudojasi ir kas įvykio dieną galėjo vairuoti ir taip pastatyti automobilį, jis nurodė tam tikrą asmenų ratą – žmona, jo draugas D. G., dukterėčios vaikinas I., jo darbo partneris K. ir vadybininkė O., dirbantys (duomenys neskelbtini), jie kažkada vasario mėnesį kelias dienas buvo Vilniuje ir naudojosi tuo automobiliu. Taigi, kaip matyti, bylą nagrinėjusi pareigūnė neišsamiai nagrinėjo V. V. bylą Institucijoje ir apskritai jo nepareikalavo nurodyti, kas nagrinėjamo įvykio dieną automobilį vairavo ir taip pastatė, nors privalėjo tai išsiaiškinti, o išsiaiškinus – imtis atitinkamų jai ANK įstatyme numatytų įgaliojimų atlikti tyrimo veiksmus ir patikrinti V. V. nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, apklausti V. V. minėtus asmenis ir objektyviais duomenimis patikrinti bei įvertinti jų nurodomas aplinkybes, patikrinti V. V. darbinius ryšius su jo nurodomais asmenimis iš (duomenys neskelbtini) ir jų galimą Lietuvos Respublikos sienos kirtimą ar Lietuvos Respublikos vizų gavimą, jei tokia jiems buvo reikalinga atvykti į Lietuvos Respubliką, atlikti jų ir V. V. akistatą ir pan.). Tik išsiaiškinus minėtas aplinkybes ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus, galima daryti išvadą, ar V. V. pateikiama pozicija yra gynybinė, ar ne, ir atitinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, priimti baigiamąjį procesinį dokumentą V. V. atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigūno reikalavimu jam nesuteikus V. V. teisme nurodytų minėtus asmenis identifikuojančių duomenų, kad būtų galima juos apklausti ir patikrinti jo nurodytas aplinkybes dėl įvykio dieną automobilį vairavusio ir ant šaligatvio jį pastačiusio asmens, Institucija turi spręsti, ar tokie V. V. veiksmai neužtraukia atsakomybės ir pagal kitų teisės aktų reikalavimus.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareigūnė, priėmusi nutarimą V. V. atžvilgiu tik deklaratyviai ir formaliai vadovavosi minėtos transporto priemonės savininkės R. V. nurodyta informacija, kad įvykio metu transporto priemone naudojosi/valdė V. V. (b. l. 9). Bylą nagrinėjęs pareigūnas, gavęs transporto priemonės savininko informaciją apie kitą galimai transporto priemonę valdžiusį asmenį, šią informaciją taip pat turi įvertinti, vadovaujantis ANK 567, 569 straipsniais visų kitų bylos įrodymų kontekste, t. y. tokią informaciją būtina patikrinti, apklausti minėtą asmenį, atlikti tyrimo veiksmus, siekiant patikrinti aplinkybes, ar minėtos transporto priemonės nevairavo ir galimai pažeidimo nepadarė pats transporto priemonės savininkas. Vien tai, kad transporto priemonės savininkas Institucijai nurodo, kuris asmuo įvykio metu vairavo transporto priemonę, nereiškia, kad taip ir buvo, Institucija nėra atleista nuo ANK numatytos pareigos minėtą informaciją tirti ir vertinti visų kitų bylos įrodymų kontekste. Priešingu atveju, remiantis vien tik deklaratyviu transporto priemonės savininko pranešimu apie kitą galimai įvykio metu transporto priemonę valdžiusį asmenį, būtų sudarytos sąlygos transporto priemonės savininkui išvengti administracinės atsakomybės ir taip kaltę suversti kitiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju V. V. nurodė, jog galimai jo žmona įvykio metu buvo darbe, o R. V. teisme atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį V. V., R. V. procesinis statutas teisme – liudytoja, todėl teismas, neišeidamas iš V. V. pateikto kaltinimo ribų, neturėjo galimybių atlikti procesinių veiksmų, susijusių su R. V., juolab R. V. joks kaltinimas byloje nepareikštas. Taigi, Institucija privalo išsamiai ir detaliai patikrinti ne tik V. V. keliamas versijas apie kitus galimai automobilį vairavusius asmenis, bet ir tai, kiek R. V. pranešime nurodyta informacija yra pagrįsta, o tai, kaip minėta, galima padaryti tik R. V. suteikus tam tikrą procesinį statusą ir ją apklausus pačią apie savo pačios galimai padarytą administracinį nusižengimą. Nustačius, kad Institucijos nutarimas yra priimtas formaliai, apskritai net nebandžius aiškintis bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad reikalinga atlikti kruopštų papildomą ir išsamų bylos aplinkybių tyrimą, reikalaujantį atlikti visą eilę ANK 593 straipsnyje nustatytų tyrimo veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad apskritai netoleruotinas toks bylą nagrinėjančio pareigūno elgesys, kai bylos nagrinėjimo metu V. V. pareiškus, kad automobilį vairavo ir draudžiamu būdu pastatė ne jis, t. y. bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ką, kaip girdėti iš garso įrašo, pripažino ir pati bylą nagrinėjusi pareigūnė, Institucijos pareigūnas jų netiria ir nesiaiškina, o skubotai priima nutarimą asmenį nubausti administracine tvarka. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 str.). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys Institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus formaliai, skubotai ir paviršutiniškai, neišsiaiškinę bylai reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, skubotai ir formaliai, Institucija, priėmusi nutarimą, iš esmės nesurinko ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo ir ANK 593 straipsnyje nustatytų veiksmų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė būtent V. V.. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų, nemažos apimties (atsižvelgiant į tai, jog dalis liudytojų yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyvena ne Lietuvos Respublikoje) ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-12007-2021 naikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-7-689/2020). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su galimo administracinio nusižengimo įrodytumu ir proceso teisės pažeidimais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. V. V. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-12007-2021, priimtą V. V. atžvilgiu, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.