Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-81-1078/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
1-81-1078/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00081-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Andrius Baranskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-81-1078/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00081-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11, 1.1.7.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei, Aušrai Tumbrotaitei, Raminai Braškienei, Kristinai Juodelytei,

dalyvaujant prokurorėms Indrei Kupcikevičiūtei, Galinai Seniut, Aurelijai Galašinskytei,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Andriui Baranskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K.. a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs tuo pačiu adresu, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 punkto ir 2 punkto nuostatomis – „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, neišsaugojo laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, tai yra taip pat pažeisdamas ir 1997 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ (2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-46 redakcija), reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų ir kitų dok.) saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų, nesiimdamas pakankamų priemonių, užtikrinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo dalies bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., o būtent – kasos knygų ir įrašus juose patvirtinančių dokumentų, apskaitos suvestinių registrų, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų su jas pagrindžiančiais dokumentais, išrašytų ir gautų sąskaitų suvestinių, pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, bendrovės sąskaitų banke išrašų, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. K. nurodė, kad kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Paaiškino, jog, kai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buhalterinę įmonės apskaitą tvarkė „(duomenys neskelbtini)“. Jis bendravo J. L., visus dokumentus atveždavo ir palikdavo pas ją, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasarą VMI buvo patikrinusi visus buhalterinius dokumentus. Jis juos buvo nuvežęs į VMI, o po patikrinimo juos pasiėmė ir nuvežė J. L.. Buvo dvi dėžės dokumentų. Perduodamas dokumentus J. L. jis jokių dokumentų nepasirašinėdavo. Maždaug po savaitės jam paskambino nepažįstamas žmogus, kuris paprašė susitikti, o susitikus padavė N. R. pasirašytą įsakymą, kad jis yra atleidžiamas iš direktoriaus pareigų ir turi perduoti visus dokumentus. Dar pasakė, kad su juo susieks greitu metu ir atvažiuos pasiimti dokumentų. Tuomet jis nuvažiavo pas J. L. ir paprašė sutvarkyti dokumentus. Paprašė, kad suruoštų dokumentų apyrašą (t. 6, b. l. 46). J. L. paruošė tą apyrašą, o jis tik pasirašė. Tas dokumentų apyrašas buvo paruoštas pasirašyti N. R. ir paliktas prie visų dokumentų ir antspaudo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo laikomas arba pas J. L. buhalterijoje, arba pas jį, nes pagrinde sutartis paruošdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis, jei reikėdavo, nuvažiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašydavo. Dėl antspaudo saugojimo jokio įsakymo jo vadovaujamoje bendrovėje taip pat nebuvo priimta. Apie mėnesį laukė N. R. skambučio, tačiau nesulaukęs pats nuvažiavo pas J. L., pasiteiravo, ar N. R. atsiėmė dokumentus, ji jam atsakė, kad buvo atvažiavusi ir dokumentus pasiėmė. Daugiau niekas su juo susisiekęs nebuvo. Jis buvo įsitikinęs, kad N. R. dokumentus pasiėmė. Klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų iškilo tik maždaug po metų. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad jis nepamena, ar jis kaip vadovas buvo priėmęs kokį nors įsakymą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tiesiog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka, todėl, kad jis nebuvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimą ir tvarkymą. Tai įmonėje pagal sutartį darė buhalterines paslaugas teikianti įmonė, jeigu neklysta, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antra, dėl dokumentų neišsaugojimo gali pasakyti, kad su jį atleidusia akcininke N. R. asmeniškai jis nebendravo. Kiek pamena, 2016 rugsėjo mėnesį jam paskambino asmuo ir prisistatė kaip N. R. atstovas. Jo vardo ir pavardės neatsimena. Iš kokio telefono numerio skambino taip pat nepamena. Paskambinęs asmuo jam paaiškino, kad jis yra atleidžiamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir pasakė, kad suruoštų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus perdavimui. Jis suruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir laukė, kada jam paskambins dėl jų perdavimo. Kurį laiką nesulaukęs skambučio, žinodamas atsakomybę už buhalterinių dokumentų neperdavimą bei numatydamas, kad įmonė toliau turi vykdyti veiklą, jis nuvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus į buhalterines paslaugas teikiančios įmonės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su dokumentų priėmimo - perdavimo aktu. Ant akto jis pasirašė kaip įmonės direktorius, kuris perduoda dokumentus. Po to, tiksliai nepamena kada, pasiteiravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusios buhalterės J. L., ar kas nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų ar įgaliotų asmenų buvo atvykęs pasiimti dokumentų. J. L. jam pasakė, kad kažkas buvo atvykęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų ir pasiėmė visus jo pateiktus dokumentus. Koks konkrečiai asmuo buvo atvykęs pasiimti dokumentų – nenurodė. Trečia yra tai, kad jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Valstybinė mokesčių inspekcija darė įmonės patikrinimą ir nustačiusi visus įmonės finansinius rezultatus, esminių pažeidimų nerado (t. 1, b. l. 128-130).

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas V. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo 2009 m. balandžio 14 d. Į darbą jį priėmė tuometinis įmonės akcininkas O. R.. Nuo 2013 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijus (duomenys neskelbtini) registruotai įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“, jis taip pat liko dirbti įmonės direktoriaus pareigose. Įmonės akcininkė, t. y. (duomenys neskelbtini) įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. R., į įmonės valdymą nesikišo. Gyvai jis jos nėra net matęs. Su ja bendravimas vyko telefonu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jam būnant direktoriumi, nuo 2010 metų tvarkė buhalterinių paslaugų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliau dėl apskaitos vedimo jis bendraudavo su minėtos įmonės darbuotoja J. L.. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo, maždaug 2016 m. rugsėjo mėnesį, po jo (V. K.) atleidimo iš pareigų, tikslios datos neatsimena, jam paskambino vyras, prisistatęs, kad yra nuo akcininkės N. R., ir paaiškino, kad reikia susitikti. Jis su minėtu vyru susitiko kažkur mieste. Jį matė pirmą kartą gyvenime. Su juo bendravo lietuvių kalba. Tas vyras jam parodė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo jis yra atleidžiamas iš pareigų ir paaiškino, kad reikės perduoti įmonės apskaitos dokumentus. Jam buvo pasakyta, kad savaitės eigoje su juo susisieks įmonės nauja direktorė ir susitars dėl dokumentų perdavimo. Jis (V. K.) nesulaukė iš jos skambučio, pats taip pat savo iniciatyva neskambino. Tada nusprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus palikti pas buhalterę J. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini). Jis paliko dokumentus pas J. L. kabinete, nors ji įmonės apskaitos ir nebetvarkė, tikėdamasis, kad J. L. perduos dokumentus N. R., kuomet ši atvyks į (duomenys neskelbtini). Kiek po to girdėjo iš J. L., po kiek laiko N. R. atvyko pas ją ir pasiėmė dokumentus. Ar buvo pasirašytas dokumentų priėmimo - perdavimo aktas, pasakyti negali. Jis pats asmeniškai palikdamas apskaitos dokumentus J. L. jokio dokumentų priėmimo - perdavimo akto nepasirašinėjo (t. 1, b. l. 111-113).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. V. nurodė, kad ji nuo 2008 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma, nes šiai bendrovei išrašinėjo sąskaitas ir jas siuntė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas (tvarkė dokumentus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ko ir buvo išrašomos sąskaitos už paslaugas kiekvieną mėnesį. Jai nėra žinoma, kur buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, ji jų neturėjo, jie turėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Paaiškino, kad ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašydavo sąskaitas už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jas tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas konkrečiai iš darbuotojų teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ - jai nėra žinoma. Buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir automatiškai kiekvieną mėnesį ji išrašydavo šiai bendrovei sąskaitas. Neatsimena, kokiai sumai buvo išrašomos sąskaitos, bet suma buvo pastovi. J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterines paslaugas, o įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, bet nežino, ar įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė dokumentus. Sutartis buvo sudaryta tarp įmonių. Sutartį pasirašė V. K. su E. L.. Jos žiniomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad kai ji tvarko įmonių buhalterinę apskaitą, tai įmonių vadovai atveža dokumentus ir yra surašomas perdavimo aktas, o kai ji perduoda vadovui dokumentus – taip pat surašo perdavimo aktą. Kaip buvo pristatomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinoma, iš J. L. jai nebuvo žinoma, kokia tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo pristatomi. Jai yra žinoma D. V., kuri dirbo su J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gal ir galėjo D. V. tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Paaiškino, kad FNTT pareigūnams būtent ji perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, todėl, kad nors visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus tvarkė J. L., tačiau ji nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to ji pareigūnams ir negalėjo pateikti dokumentų, o ji (liudytoja) minėtoje bendrovėje dirbo, todėl galėjo tuos dokumentus pateikti. Liudytoja paaiškino, kad jei gerai pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo išrašomos iki 2019 m. vasario, po to jai J. L. pasakė, kad sutartis nutraukta ir nebereikia išrašyti sąskaitų. Bankroto administratoriui sąskaitos nebuvo išrašomos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. V. nurodė, kad ji nuo 2008 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės pareigose. Įmonės veiklos sritis yra buhalterinių paslaugų teikimas. Pagrinde UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą kontroliuoja J. L.. E. L. yra tik formalus įmonės direktorius, t. y. įmonės valdyme iš viso nedalyvauja, tik esant poreikiui pasirašo kokius nors dokumentus. Įmonės biuro patalpose pastovios darbo vietos neturi ir praktiškai į jį neužeina. Taip pat nuo 2013 metų liepos mėnesio, tikslios datos nepamena, iki šiol antraeilėse pareigose ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat užsiima buhalterinių paslaugų teikimu. Šios įmonės direktorė yra J. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ji neturi konkrečiai priskirtos darbo vietos, todėl dirba iš nuotolinės darbo vietos, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinės apskaitos tvarkymą moka bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tai ji žino todėl, kad tenka išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas. J. L. jai buvo pavedusi išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji asmeniškai šios įmonės buhalterinės apskaitos netvarko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras išrašo kas mėnesį pastoviai sumai, kokia yra nurodyta paslaugų teikimo sutartyje. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais ji nėra bendravusi. Kelis kartus, kai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, ji matė vyrą, kuris prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jo vardo pavardės nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų ar elektroninės bankininkystės kodų ji niekada neturėjo, jokių finansinių operacijų banko sąskaitose nėra dariusi. Ji nežino, kas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tvarkė ir tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kiek darbuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-09-31 negali pasakyti. Nori paminėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ji visą laiką dirbo viena. Kiti darbuotojai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98-100).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nuostatomis, pagarsinti liudytojos J. L. (mirusi) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose maždaug nuo 2007 metų iki šiol. Įmonės darbo sritis yra buhalterinių paslaugų teikimas. Taip pat ji dirba buhaltere ir įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje pradėjo dirbti maždaug nuo 2017 metų sausio mėnesio, tikslios datos neatsimena. Šiai įmonei vadovauja jos sūnus E. L.. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta (t. 1, b. l. 60-62).

Papildomai į apklausą iškviesta liudytoja J. L. pateikė savo rašytinius paaiškinimus. Raštu J. L. atsakydama į ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotus klausimus nurodė, kad neturi nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymu. Į klausimą, ką gali paaiškinti apie 2014-2015 metų mokestiniu laikotarpiu teiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI), naudojantis jos prisijungimo duomenimis (vardu) elektroninėmis sistemomis, nurodė, kad paaiškinti nieko negali, kadangi, kaip atsakė į pirmą klausimą, nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymu neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” nebuvo pasirašiusi jokios sutarties dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jai asmeniškai nieko nėra žinoma apie tai, kas tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 2014-2015 metų laikotarpiu. V. K. ji pažįsta kaip kaimyną, kadangi jis netoliese gyvena, todėl santykiai tik kaimyniški, jokių darbinių santykių nėra. Į klausima, ar buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, liudytoja J. L. parodė, kad pirmiausia, V. K. niekada UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose nelaikė jokių UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, vieną kartą, dabar datos ji tiksliai nepamena, bet maždaug keletą metų atgal, jis atvežė kažkokius dokumentus ir paliko, bei, kiek jai žinoma, tuos dokumentus atvyko ir pasiėmė N. R.. Į klausimą, ar V. K. buvo jai perdavęs saugoti ar kitaip disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus už 2014-2015 mokestinį laikotarpį, liudytoja J. L. nurodė, kad jokių dokumentų V. K. jai neperdavė ir neprašė saugoti. Kadangi ji neturi nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymu, tai neturi jokių šios bendrovės dokumentų nei fiziškai, nei jokiose kitose laikmenose (t. 1, b. l. 60-62, 63-66).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. L. nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, su V. K. pasirašė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Kada tiksliai buvo pasirašyta sutartis ir nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos buvo buhalterinės paslaugos, pasakyti negali. Šias aplinkybes turėtų žinoti I. V.. Liudytojas pažymėjo, jog jis yra tik formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, visi įgaliojimai buvo pas jo mamą J. L.. Jis pats ilgą laiką minėtoje bendrovėje jokios veiklos nevykdė. Jo paties išsilavinimas yra inžinerinis. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus nieko nežino. Jam yra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų sutartis buvo pratęsta, ar dabar ta sutartis yra nutraukta – nežino. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, nes, kaip ir minėjo, jis realiai toje bendrovėje nieko nedarė. Po mamos mirties, t. y. šiuo metu, jis vadovauja bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tikriausiai nėra. Liudytojas nurodė, kad jo mama J. L. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pats su šia bendrove tik tiek ir buvo susiejęs, kad mama įmonei vadovavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. L. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba nuo 2011 m. balandžio mėnesio, tikslios datos neatsimena, direktoriaus pareigose. Realiai įmonei vadovauja jo motina J. L., jis yra tik formalus direktorius, bei įmonės valdyme visiškai nedalyvauja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sritis yra buhalterinių paslaugų teikimas. Šiuo metu, kiek jam yra žinoma, įmonėje dirba du darbuotojai. Jis nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nuo kada pradėjo tvarkyti ir kokiu teisiniu pagrindu tai darė. Nežino, ar buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kada bei kas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašant tokią sutartį. Jis neturi sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo originalo ar kopijos, todėl ir tyrimui negali šių dokumentų pateikti. Kas bei kokiu būdu pateikinėjo jo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus dėl jų įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą nežino, nes nesikišdavo į įmonės veiklą. Buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. nepažįsta. Tokios aplinkybės, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. laikė savo vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), jam nėra žinomos (t. 1, b. l. 93-95).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Z. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratoriumi, kadangi buvo skirtos laikinos apsaugos priemonės. Atlikdamas turto administratoriaus funkcijas, susipažinęs su registrų informacija, sužinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu iki 2016 m. buvo V. K.. Jam, kaip turto administratoriui, reikėjo vykdyti ir šios bendrovės direktoriaus pareigas dėl ko jis kreipėsi į buvusią direktorę N. R. dėl turimos informacijos ir dokumentų, tačiau pastaroji su juo nebendravo, teigė, kad bendrovės dokumentai gali būti pas ankstesnį direktorių V. K., kadangi jis jai neperdavė bendrovės dokumentų. Jis pats su V. K. susitikęs nebuvo, nebendravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai už 2016 m. nebuvo gauti. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų bandė kontaktuoti su advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatais, tačiau jie kategoriškai atsisakė bendradarbiauti. Advokatų kontora „(duomenys neskelbtini)“ kategoriškai tvirtino, kad jie neturi jokių dokumentų ir jie paaiškino, kad jie per notarų biurą buvo išsiuntę V. K. pranešimą, kuriuo jie įpareigojo jį, kaip buvusį direktorių, perduoti visą dokumentaciją, kurią reikalavo atvežti į advokatų kontora „(duomenys neskelbtini)“ ir jiems atiduoti. Jis (liudytojas) manė, kad tie dokumentai ir buvo pristatyti į advokatų kontorą, bet jie pasakė, kad niekas nebuvo atvežta. Dėl dokumentacijos jis taip pat aiškinosi ir su J. L., kuri dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vienoje iš bendrovių, tvarkiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Vėliau gavo informacijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtas ikiteisminis tyrimas, tada sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nežinojo, kad šios bendrovės yra susijusios. Nepamena, iš kur sužinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad jis su J. L. bendravo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, klausė, kur jie galėtų būti, tai J. L. teigė, kad jie galėjo būti paimti poėmio metu. Jis, kaip paskirtas turto administratorius, iš registrų informacijos matė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkytoju buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir matė, kad deklaracijas teikė J. L., tai suprato, kad ji ir buvo apskaitą tvarkęs asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Z. nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Įmonės veiklos sritis yra bankroto administravimo, įmonių restruktūrizavimo paslaugų teikimas ir konsultavimas. Šios įmonės direktoriaus pareigas jis eina nuo 2010 metų su pertraukomis. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo - (duomenys neskelbtini) įmonės "(duomenys neskelbtini)" EOOD prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovų (duomenys neskelbtini) įmonės OOO "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) įmonės "(duomenys neskelbtini)", N. R. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu civilinėje byloje dėl žalos UAB "(duomenys neskelbtini)" priteisimo, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimam turtui, paskyrė jį šio turto administratoriumi. Nori paminėti, kad jam pradėjus atlikinėti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto administratoriaus ir laikino vadovo funkcijas, jokie įmonės apskaitos dokumentai prieš tai buvusios direktorės N. R. jam nebuvo perduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)” įmonės spaudas ir banko sąskaitų prisijungimo įrankiai jam taip pat nebuvo pateikti. Nori paminėti, kad įmonės turto administratoriumi ir laikinu direktoriumi buvo nepilną mėnesį, kadangi 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė kitą nutartį pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovų skundą, kuria panaikino laikinąsias apsaugos priemones UAB „(duomenys neskelbtini)” atžvilgiu ir atšaukė jo įgaliojimus. Per šį laikotarpį jis jokių realių įmonės vadovui būdingų veiksmų neatlikinėjo, išskyrus sutarties atnaujinimą su advokato J. V. advokatų kontora ir pasirašytą sutartį su buhalterinių paslaugų įmone “(duomenys neskelbtini)”. Šią įmonę jam pasiūlė anksčiau UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitą tvarkiusi J. L., nes pati atsisakė ir pasiūlė aukščiau minėtą įmonę. Realiai ši sutartis nebuvo pradėta vykdyti. Po to, 2017-11-02, jis buvo susitikęs su UAB “(duomenys neskelbtini)” direktore N. R. bei perdavė jai turėtus su UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus. Buvo surašytas dokumentų priėmimo - perdavimo aktas, kurio kopiją gali pateikti (t. 1, b. l. 76-78).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su juo neteko susidurti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma. Šiuo metu minėtai bendrovei yra iškelta bankroto byla, o jo įmonė yra paskirta minėtos bankrutuojančios bendrovės bankroto administratoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus yra gavę tik nuo 2017 m. pabaigos iki 2018 m. lapkričio mėnesio, o ankstesni bendrovės dokumentai, jo žiniomis gali būti arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas J. L., arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba pas buvusius vadovus. Šią informaciją (kur gali būti dokumentai) jis žino iš bylų. Jis pats nesidomėjo, kur yra tie dokumentai, nes įmonės dokumentus bankroto administratoriui privalo perduoti vadovė, o vadovė jį informavo, kad dokumentus yra gavusi tik nuo 2017 m. iki 2018 m. galo, kitų dokumentų ji nėra gavusi. Nepamena, kad N. R. jam būtų sakiusi, kas jai neperdavė dokumentų. Advokatas J. V. pasakojo, kad dėl dokumentų neperdavimo yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jis nėra matęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo- perdavimo akto.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi su pertraukomis maždaug nuo 2008 metų. Įmonės veiklos sritis yra įmonių ir fizinių asmenų bankroto administravimas. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta bankroto administratoriumi. Tuomet jis, kaip įmonės vadovas, paskyrė save įgaliotu asmeniu vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą. Pradėjus vykdyti bankroto procedūrą jis, kaip įgaliotas bankroto administratorius, pagal nusistovėjusią praktiką išsiuntė pranešimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, SODRAI, bankams, VĮ „Registrų centras“, žinomiems kreditoriams. Kadangi jam, kaip bankroto administratoriui, nebuvo pateikta didelė dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, t. y. dokumentai pateikti tik nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, dėl to jis užsakė paskelbti spaudoje informaciją apie pradėtą vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą, tiksliau, informacija buvo paskelbta dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Jam susitikus su UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės pareigas ėjusia (duomenys neskelbtini) piliete N. R. UAB „(duomenys neskelbtini)” naudojamose patalpose, (duomenys neskelbtini), pastaroji jam nurodė, kad turimi apskaitos dokumentai yra buhalterinių paslaugų įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)”, iš kurios jis dokumentus ir pasiėmė, tačiau, kadangi pratęsė su minėta įmone sutartį dėl paslaugų teikimo, dokumentai liko jų patalpose. Kadangi jam nėra pateikta didžioji dalis UAB "(duomenys neskelbtini)” apskaitos dokumentų, nėra galimybės įvertinti didžiosios dalies kreditorinių reikalavimų pagrįstumo. UAB „(duomenys neskelbtini)” buvusių vadovų N. R. ir V. K. jis asmeniškai nepažįsta, su N. R. bendravo tik pradėjęs vykdyti bankroto procedūrą, kiek reikalinga jo darbo funkcijoms atlikti (t. 1, b. l. 84-86).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. V. nurodė, kad su kaltinamuoju teko susidurti tuo metu, kai jis (liudytojas) atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir civilinėje byloje bandė išsireikalauti minėtos bendrovės dokumentus, tačiau nei vienas dokumentas nebuvo perduotas. Tuo metu, kai jis atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiai bendrovei vadovavo N. R., kuri vis bandė iš buvusio vadovo V. K. išreikalauti dokumentus, tačiau nepavykus to padaryti, kreipėsi į advokatus. V. K. N. R. vis aiškindavo, kad jis dokumentus atidavė, tačiau nebuvo aišku kam. Laikas nuo laiko kažkokie dokumentai vis išplaukdavo, pavyzdžiui, bankroto byloje, iš esmės ten, kur kažkiek buvo susiję su S. R.. N. R. atvažiuodavo į V. K. buhalteriją, bandydavo gauti dokumentus, bet nesėkmingai, kreipėsi į advokatus, tačiau ir jiems nepavyko gauti dokumentų. Buvo paruošti lapeliai V. K., kad jis perdavė dokumentus buhalterines paslaugas teikusiai įmonei, kuri teigė, kad turėjo pasidėjusi dokumentus kažkur laiptinėje ir nežino, kur jie yra. Jam, atstovaujant N. R. interesus, teko matyti V. K. paruoštą lapelį apie perduotus dokumentus, bet tas lapelis buvo pasirašytas vieno V. K.. Liudytojas patvirtino, kad lapelis, apie kurį jis duoda parodymus, tai byloje esantis dokumentas – t. 6, b. l. 45. N. R. iš kareivos jokios buhalterinės apskaitos dokumentų nėra gavusi. N. R. buvo gavusi 3-4 lapus, kur buvo ant A4 formato surašytas turtas, kurį galima išsitraukti nekilnojamojo turto registre ir, jai įsigyjant akcijas, buvo duotas įsipareigojimų sąrašas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. V. nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. (duomenys neskelbtini) pilietė N. R., vykdanti veiklą (duomenys neskelbtini), investavo savo lėšas (duomenys neskelbtini). S. R. patarimu N. R. buvo pasiūlyta įsigyti ir investuoti į kompaniją UAB „(duomenys neskelbtini)“. N. R. ir jos įmonės OOO “ (duomenys neskelbtini)” lėšomis buvo finansuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. dirbo V. K.. Įmonės vadovas V. K. 2016 m. rugsėjo 1 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. V. K. neperdavė jokios dokumentacijos – nei įmonės antspaudo, nei nekilnojamojo turto įsigijimo sutarčių, nei nuomos sutarčių, nei nuomininkų kontaktų. Kadangi N. R. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, ji nesugebėjo savo jėgomis išsireikalauti dokumentų iš buvusio įmonės direktoriaus. Todėl, sudarius teisinių paslaugų teikimo sutartis su advokatais, buvo imtasi teisinių priemonių – 2017 metų gegužę buvo pakeistas įmonės registracijos adresas, 2017-08-07 direktoriaus įsakymu buvo sudaryta inventorizacinė komisija, į komisijos posėdį notariniu pranešimu buvo iškviestas V. K., kuris teisiškai net nėra nutraukęs darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėtų dirbti įmonės labui. 2017 m. rugpjūčio 16 d. įvyko inventorizacinės komisijos posėdis, kurio rezultatai užfiksuoti akte Nr.1 ir aiškiai parodo, kad buvęs įmonės vadovas jokių dokumentų neperduoda, o priešingai - juos slepia (t. 1, b. l. 26-31).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes ji daug metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten kaltinamąjį sutikdavo, be to, jis yra jos kaimynas. V. K. atveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. J. L. turėjo direktoriaus (savo sūnaus) generalinį įgaliojimą, ji priimdavo, arba atiduodavo dokumentus. Nurodė, kad negali pasakyti, kur dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. VMI darė šių dokumentų patikrinimą. Po VMI patikrinimo V. K. šiuos dokumentus atvežė ir juos reikėjo perduoti direktorei N. R.. Ji nesidomėjo, kokie tai buvo dokumentai ir kiek jų yra. Tie dokumentai buvo pas juos koridoriuje – buvo įprasta laikyti dokumentus koridoriuje. Tos įmonės, kurios atsiimdavo dokumentus, tai tuos dokumentus suruošdavo ir juos palikdavo koridoriuje su perdavimo aktais. Tada atvažiuodavo įmonės atstovas, pasirašydavo ir pasiimdavo. Perdavimo aktą surašydavo „(duomenys neskelbtini)“, kad ji atiduoda tokius ir tokius dokumentus. Atvykdavo direktorius, pasirašydavo. Vienas aktas likdavo J. L., o kitą atiduodavo įmonei. Aktą pasirašydavo pati direktorė, kuri perduodavo ir dažniausiai pasirašydavo direktoriai. Nežino, kas pasirašė priėmimo-perdavimo aktą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Ji (liudytoja) į darbą ateidavo 11-12 val. Atėjus vieną dieną, J. L. pasakė, kad atvažiavo N. R. su vyriškiu ir pasiėmė dokumentus. Klausė dėl perdavimo akto, tačiau J. L. atsakė, kad ji nežino dėl perdavimo akto. Ji sakė, kad patikrins ir paruoš perdavimo aktą. Ji pati nematė, kaip J. L. perdavė dokumentus. Atsakydama į klausimus, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį atveždavo dokumentus, nes reikėdavo pateikti deklaracijas. Kai atveždavo dokumentus, nebuvo forminamas dokumento aktas. Tiesiog, kad nevežioti dokumentų į „(duomenys neskelbtini)“, V. K. atvežė dokumentus jiems (Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas), nes gerai pažinojo direktorę, J. L. turėjo surašyti aktą ir pagal jį perduoti N. R. dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. R. patvirtino jos įgalioto atstovo - advokato J. V. duotus parodymus (t. 1, b. l. 45-47). Taip pat apklausiama liudytoja N. R. parodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. ji įsigijo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi kito asmens nepaskyrė, kadangi iš pradžių manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra patyręs, dirbantis vadovas, jau perpratęs įmonės veiklą ir valdymo specifiką. Pastovių finansinių ataskaitų iš V. K. ji negaudavo, tačiau vieną kartą, jai pareikalavus pateikti įmonės finansinį balansą, V. K. ją nukreipė pas įmonės buhalteriją tvarkiusią D. V., kurios darbo vieta buvo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Tada D. V. N. R. pateikė kažkokią ataskaitą, kuri buvo nepatvirtinta. Tai vyko maždaug 2013 metų viduryje, tikslios datos neatsimena. Kiek jai yra žinoma, V. K. vadovavimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė D. V.. Kokioje įmonėje pastaroji dirbo nurodyti negali, tik žino, kad jos darbo vieta buvo pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48-51).

Liudytoja N. R. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2013 metais ribotos atsakomybės bendrovė OOO „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jai, generalinei direktorei R. N. A. (toliau - Vienintelė akcininkė) atstovaujant, įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), kuriai tuo momentu vadovavo V. K.. Kadangi Bendrovė neturėjo pagrindų atleisti V. K., Bendrovė tęsė darbo santykius su juo. 2016 metų vasarą aptiko suklastotus Bendrovės turto disponavimo be jos žinios dokumentus su jos suklastotu parašu, todėl priėmė sprendimą atleisti iš pareigų direktorių V. K., bet jis liko Bendrovėje, siekiant perduoti Bendrovės dokumentus naujai vadovei, t. y. jai. Naudodamas įvairias dingstis ir atsikalbinėjimus, V. K. vis vilkindavo dokumentų perdavimo procesą, todėl 2017 metų birželį ji priėmė sprendimą atlikti inventorizavimą Bendrovėje. Į inventorizaciją V. K. neatvyko, jokių Bendrovės dokumentų nebuvo gauta. Taip pat buvo nustatyta, kad 2014, 2015, 2016 metų buhalterinę atskaitomybę pridavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), kuriai taip pat ji siuntė užklausą dėl visų esamų Bendrovės dokumentų išdavimo. Tačiau atsakyme jai buvo pranešta, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra ir jokių buhalterinių dokumentų V. K. jiems nebuvo perdavęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik teikė pagalbą priduodant buhalterinę atskaitomybę pagal žodinį susitarimą su V. K.. Per visą šį laikotarpį, t. y. nuo 2016 metų iki šiol, ji kreipėsi į įvairias Lietuvos Respublikos valdžios institucijas su skundais dėl V. K. veiksmų, bet visur buvo atsisakoma priimti procesinius sprendimus V. K. atžvilgiu, nes jo veiksmuose niekas nerasdavo nusikaltimo sudėties, įstatymų nustatytos įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo nebuvimo, turto pagrobimo itin stambiu mastu, dokumentų klastojimo, žalos padarymo įmonei, sukčiavimo dalyje ir kt. Ji buvo priversta atkurti Bendrovės buhalterinę apskaitą be pirminių dokumentų. Atkuriant apskaitą, buvo nustatytas Bendrovės turto pagrobimas, įvykdytas naudojant suklastotus dokumentus, suklastojus jos parašą, susitarus su notarais, tai patvirtino 3 atliktos rašysenos ekspertizės, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, bylą vedė E. Š.. Šiuo momentu kitos informacijos ji neturi, nes Bendrovė yra bankroto stadijoje, jos manymu, bankrotas taip pat buvo inicijuotas neteisėtai. Kadangi dėl epidemiologinės situacijos ir esamų apribojimų, susijusių su karantino priemonėmis, jai yra neįmanoma asmeniškai dalyvauti teisme, prašo vadovautis mano raštiškais paaiškinimais (t. 7, b. l. 69).

Iš VĮ „Registrų centro“ duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. registruotas V. K., nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 kovo 16 d. - N. R. (t. 4, b. l. 130-137).

Iš 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo nustatyta, jog vienintelio akcininko sprendimu V. K. nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų (t. 1, b. l. 33).

Iš 2017 m. rugpjūčio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo Nr. 7/8/17 nustatyta, jog minėtos bendrovės direktorės įsakymu nuspręsta atlikti pilną bendrovės inventorizavimą, sudaryti bendrovės inventorizavimo komisiją, jos posėdį sušaukti 2017 m. rugpjūčio 16 d., ir, atsižvelgiant į tai, jog buvęs bendrovės direktorius neperdavė bendrovės turto ir dokumentų, pakviesti buvusį bendrovės direktorių V. K. į inventorizacijos komisijos posėdį, nurodant, jog jis į komisijos posėdį privalo atsinešti bendrovės dokumentus ir kitas įmonės materialines vertybes (t. 1, b. l. 34). Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. inventorizacijos akto Nr. 1 nustatyta, kad minėtame inventorizacijos komisijos posėdyje V. K. nedalyvavo, nors jam buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti (t. 1, .b. l. 38-40).

Iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje e2-47327-862/2017 nustatyta, jog minėtame procesiniame dokumente UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių paslaugų teikimo sutarties pasirašiusi nebuvo ir buhalterinių paslaugų neteikė, dokumentų pateikti negali, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos nevedė ir šios įmonės dokumentų negaudavo. Taip pat minėtame procesiniame dokumente nurodoma ir tai, jog „dar 2016 m. rugsėjo 18-20 d. atsakovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius V. K. buvo sutaręs perduoti ieškovės atstovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumenus. Tačiau mums yra žinoma, kad sutartu laiku monėtos įmonės dokumentų atsiimti niekas neatvyko, todėl paprašius V. K. buvo palikti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Vėliau, po kelių dienų minėtus dokumentus, atsiėmė dabartinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. R. nurodytas asmuo“. Šį procesinį dokumentą pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. L. (t. 2, b.l. 9-11).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-748-820/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-40317-2017-4) nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. L. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (grąžinti UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausančius buhalterinės apskaitos dokumentus), konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, jog atsakovai (J. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir tebeturi ieškovo reikalaujamus (UAB „(duomenys neskelbtini)“) dokumentus (t. 6, b.l. 175-182). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-126-340/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas (t. 6, b. l. 183-192).

Iš į bylą pateikto V. K. atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-47162-820/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-40173-2017-4) nustatyta, jog šiame procesiniame dokumente V. K. nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėn. pradžioje sužinojo, kad yra atleidžiamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, kuomet jam paskambino neva akcininko atstovu prisistatęs asmuo ir informavo apie tokį sprendimą. Buvo sutarta, kad reikės perduoti įmonės dokumentus bei antspaudą. Buvo sutartas laikas ir vieta, t. y. 2016 m. rugsėjo 19 d. dokumentai bus paruošti atsiimti adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Iki 2016 m. rugsėjo 5 d. dokumentai buvo VMI, kuriuos pastaroji grąžino atlikusi patikrinimą. Atgavus dokumentus iš VMI, dokumentai buvo sudėti į dėžes, surašytas dokumentų ir antspaudo priėmimo perdavimo aktas. <...> Tačiau sutartu laiku įmonės dokumentų atsiimti niekas neatvyko, todėl jie kartu su dokumentų apyrašu buvo palikti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. <...> N. R. ši informacija buvo žinoma (procesinį dokumentą pasirašė V. K.) (t. 6, b. l. 43-44). Kaip šio procesinio dokumento priedą V. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apyrašo kopiją (t. 6, b. l. 45).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-265-820/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-40173-2017-4) nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas minėtą civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti atsakovą V. K. grąžinti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius dokumentus), konstatavo, jog atsakovas nėra tinkamai įvykdęs savo prievolės perduoti antspaudą ir dokumentus ieškovui (t. 6, b. l. 162-165). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-719-656/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas paliktas nepakeistas (t. 6, b. l. 174).

Iš 2012 m. balandžio 10 d. Sutarties Nr. 12/04/10 nustatyta, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis (t. 6, b. l. 75-77).

Iš 2015 m. rugpjūčio 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM reikalavimo Nr. 25/9-1-1-14797 nustatyta, jog vykdant ikiteisminį tyrimą buvo pareikalauta pateikti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentus ir buhalterinės apskaitos suvestinius registrus (t. 6, b. l. 78-79). To paties laikotarpio buhalterinius dokumentus buvo pareikalauta pateikti ir 2016 m. sausio 7 d. reikalavimu Nr. 25/9-1-2-510 (t. 6, b. l. 82-83).

Iš 2019 m. spalio 3 d. apžiūros protokolo nustatyta, jog nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjas E. Š., pasitelkęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiąją specialistę V. Ž. apžiūrėjo turimus UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentus. Atlikus dokumentų apžiūrą, specialistė pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad <...> apžiūrai nepateikti apskaitos dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros ir kiti apskaitos dokumentai, kuriais turėjo būti patvirtintos 2015-01-01 – 2016-12-31 laikotarpio ūkinės operacijos apie įmonės pajamas už 2 939 159 Eur (2 770 261 Eur + 168 898 Eur), sąnaudas, veiklos rezultatus ir jų duomenys apie turtą ir įsipareigojimus užregistruoti apskaitos registruose. <...> apžiūrai nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 apskaitos registrai, kuriuose būtų užregistruotos banko sąskaitose Nr. LT88 7044 0600 0765 4724 (LTL, EUR) AB „SEB“ banke ir Nr. LT29 7300 0101 2774 2811 (EUR) „Swedbank“, AB vykusios finansinės operacijos 2015 – 2016 metais. <...>Kadangi dokumentų apžiūrai nepateikti 2015 ir 2016 metų apskaitos dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros ir kt. dokumentai, kuriais įformintos ūkinės operacijos apie įmonės gautas pajamas, sąnaudas, veiklos rezultatus ir nepateikti 2015-01-01 – 2016-12-31 laikotarpio apskaitos registrai, kuriuose turėjo būti užregistruotos ūkinės operacijos pagal apskaitos dokumentus (banko išrašus ir kt. dok.), todėl nėra galimybės nustatyti ar į 2015, 2016 metų Metines pelno mokesčio deklaracijas įrašyti teisingi duomenys apie pajamas, sąnaudas ir veiklos rezultatus (pelną arba nuostolius). Atlikus dokumentų apžiūrą nustatyta, kad jeigu UAB "(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tikrinto laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir jų neišsaugojo, tai bendrovė nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 d. nurodymo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 str. 2 d. nurodymo, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neišsaugojo laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ (2010-10-18 įsakymo Nr. V-46 redakcija), kuriuose nustatytas minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų ir kitų dok.) saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų.

UAB "(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 20 str. 1 d. nurodymo, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriėmė sprendimo dėl dingusių apskaitos dokumentų ir registrų atkūrimo ir jų neatkūrė.

Dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 ir 2 d., 20 str. 1 d. nurodymų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. sausio 1 d– 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (t. 2, b. l. 122-126).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalį už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. BAĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. K. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, taigi šiuo laikotarpiu būtent jam, vadovaujantis aukščiau nurodytomis BAĮ nuostatomis, ir kilo pareiga užtikrinti bendrovės buhalterinių dokumentų saugojimą.

Kaltinamasis viso proceso metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, teigdamas, jos jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, šios bendrovės dokumentus išsaugojo, tačiau, kai buvo atleistas iš bendrovės vadovo pareigų, visus bendrovės dokumentus, tame tarpe ir už kaltinime nurodytą laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d – 2016 m. gruodžio 31 d, perdavė J. L., siekdamas taip sudaryti galimybę naujajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei perimti įmonės buhalterinius dokumentus.

Visgi tokia kaltinamojo versija yra niekuo nepagrįsta, o kartu ir nešalinanti jo, kaip bendrovės vadovo atsakomybės už ūkio subjekto dokumentų neišsaugojimą. Kaltinamasis V. K., būdamas ūkio subjekto vadovu, turėjo pareigą išsaugoti bendrovės buhalterinius dokumentus. Pats kaltinamasis neneigė aplinkybės, kad tuo metu, kuomet iš jam neprisistačiusio asmens sužinojo, kad yra atleidžiamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, šios bendrovės dokumentus turėjo savo dispozicijoje. Po to, kai iš nenustatyto asmens sužinojo, jog yra atleidžiamas iš bendrovės vadovo pareigų ir sutarė dėl bendrovės dokumentų perdavimo (apklaustas įtariamuoju V. K. nurodė, jog toks pokalbis vyko tik telefonu, tuo tarpu apklaustas kaip specialusis liudytojas nurodė, jog su asmeniu neva jam pranešusiu apie tai, kad yra atleidžiamas iš vadovo pareigų, susitiko mieste), jis bendrovės buhalterinius dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei J. L.. Pažymėtina, jog su šia buhalterines paslaugas teikiančia bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties dėl buhalterinių paslaugų teikimo nebuvo sudariusi (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo buvo sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ši aplinkybė kaltinamajam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buvo žinoma). Aplinkybės, jog neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo perduoti saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos pristačius į šios bendrovės buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. L., nurodydama, jog V. K. niekada UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nelaikė jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, vieną kartą jis atvežė kažkokius dokumentus ir paliko. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu konstatuota, jog J. L. patvirtino, kad V. K. dokumentus paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau ji negalėjo nurodyti, kokie tai dokumentai, kiek jų buvo ir pan., nes liudytojos teigimu, ji tik matė paliktas dėžes, kuriose, kaltinamojo teigimu, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Kaltinamasis į minėtą civilinę bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apyrašo kopiją (t. 6, b. l. 45), tačiau pažymėtina, jog šis dokumentus buvo pateiktas tik civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, jis nėra pasirašytas jokio asmens, kuris turėtų teisę priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš V. K., todėl toks dokumentas nesudaro pagrindo teigti, jog V. K., laikydamasis teisės aktų jam keliamų reikalavimų, būtų kam nors perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. apklausiamas teisme (nagrinėjant šią baudžiamąją bylą) nurodė, kad jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas dokumentus atvežė, juos pasiėmęs iš VMI po atlikto patikrinimo, kad nereikėtų tų dokumentų vežioti (tokią dokumentų atvežimo į minėtos bendrovės patalpas motyvaciją nurodė ir teisme apklausta liudytoja I. V.), o tik po to, kai sužinojo apie jo atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis susisiekė su J. L., kad pastaroji sudarytų dokumentų apyrašą, ką ji ir padarė. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad gavęs pranešimą apie jo atleidimą iš vadovo pareigų, jis pats suruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, laukė, kol jo paprašys juos perduoti, tačiau tokio prašymo nesulaukęs, jis tik tada nuvežė dokumentus į buhalterines paslaugas teikiančios įmonės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), su jau paruoštu dokumentų priėmimo perdavimo aktu. Taigi, akivaizdu, kad proceso metu kaltinamojo nurodomos aplinkybės, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo neva pristatyti dokumentai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir kas parengė dokumentų apyrašą, nuolat kito. Aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų V. K., po to kai buvo atleistas iš šios bendrovės vadovo pareigų, neperdavė įgaliotiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams patvirtina tai, kad minėta bendrovė inicijavo civilinius procesus, siekdama atgauti bendrovės dokumentus už laikotarpį, kada šiai bendrovei vadovavo būtent V. K..

Taigi, kaltinamojo teiginiai, jog jis kaip bendrovės vadovas laikėsi jam įstatymo keliamų pareigų, tinkamai saugojo bendrovės buhalterinius dokumentus laikytina tik jo gynybine versija, pažymint, jog jam kaip vadovui buvo žinoma pareiga saugoti bendrovės buhalterinius dokumentus, o jį atšaukus iš užimamų pareigų, juos perduoti naujajam vadovui, tačiau jis, nevykdydamas šios pareigos minėtų dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams neperdavė ir pareigos išsaugoti dokumentus nevykdė. Kartu pažymėtina, jog, net ir tuo atveju, jeigu išties minėti buhalteriniai dokumentai būtų buvę perduoti saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, toks V. K. kaip bendrovės vadovo elgesys perduodant buhalterinius dokumentus saugoti su bendrove nesusijusiai kitai įmonei, tokio dokumentų perdavimo neįforminant priėmimo-perdavimo aktu, kuriame būtų fiksuota tiek V. K. valia perduoti dokumentus saugoti, tiek asmens, priimančio saugoti dokumentus, valia juos priimti saugoti ir įsipareigojimas juos perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, leidžia konstatuoti, jog jis nesilaikė BAĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio 1-2 dalių reikalavimų, 2004 m. kovo 30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 -2 dalies reikalavimų, neišsaugojo laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, nesiimdamas pakankamų priemonių, užtikrinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo dalies bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., o būtent – kasos knygų ir įrašus juose patvirtinančių dokumentų, apskaitos suvestinių registrų, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų su jas pagrindžiančiais dokumentais, išrašytų ir gautų sąskaitų suvestinių, pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, bendrovės sąskaitų banke išrašų, dėl ko kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – kaip nurodoma byloje esančioje specialisto išvadoje, nesant šių dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje V. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta.

BK 223 straipsnyje numatyta veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nenumatė, kad dėl įstatymų nesilaikymo nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal savo pareigas, darbo specifiką ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. K. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje, yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

V. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu yra dirbantis ir turintis legalų pragyvenimo šaltinį, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. K. už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Jos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio nuostatas, galiojusias nusikaltimo padarymo metu (įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. balandžio 28 d. ir galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), kurio 2 dalies 3 punkte numatyta bauda už nesunkų nusikaltimą – iki 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, baigtas 2016 m., o tuo metu įstatymu buvo nustatytas 1 MGL dydis 37,66 Eur, bei vadovaujantis BK kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, nustatant bausmės baudos dydį kaltinamajam taikomas 37,66 Eur MGL dydis. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skiriamos baudos dydį nustatant, mažesnį nei šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkis.

Kiti klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 134-136), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 200 MGL, t. y. 7532 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė