Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 papunktis nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Analogiška nuostata įtvirtinta ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 papunktyje. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas nustato, kad Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamų standartų pažeidimas. Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Pateikti į bylą dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. buvo paskirtas į KTP Nr. 3, kurios plotas yra 29,36 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl, teismo vertinimu, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,67 kv. m.

Nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. birželio 3 d. pareiškėjas atliko bausmę KTP Nr. 18, kuri yra 12,21 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,07 kv. m.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į gyvenamąją patalpą ir miegamųjų vietų skaičių joje, todėl šiais duomenimis remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo skundo argumentai dėl gyvenamosios patalpos ploto iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose jis užsikrėtė (duomenys nesklebtini), tačiau į bylą pateikta pareiškėjo ligos istorijos epikrizė patvirtina, kad pareiškėjui (duomenys nesklebtini) buvo nustatyta jau 2013 metais, lėtinis (duomenys nesklebtini) – 2016 metais, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.) atlikdamas bausmę Alytaus PN jis užsikrėtė įvardytomis ligomis.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jis buvo laikomas kartu su (duomenys nesklebtini) sergančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 4 dalis nustato, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius (duomenys nesklebtini) nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, 1 priedu „Infekcinių ligų, dėl kurių taikomos izoliavimo priemonės, sąrašas“ ir 3.40 punktu, pacientams, sergantiems (duomenys nesklebtini), taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas), tokie pacientai neprivalo būti laikomi izoliuoti kitoje patalpoje nuo kitų pacientų. Taigi, teisės aktai nenumato infekuotų (duomenys nesklebtini) ar sergančių (duomenys nesklebtini) asmenų privalomo izoliavimo. Todėl teismas konstatuoja, kad Alytaus PN šiuo skundo aspektu neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

Pareiškėjas nurodė, kad žalą kildina ir iš to, jog pataisos namų pareigūnai nesugeba susidoroti su draudžiamų daiktų (narkotikų) patekimu į pataisos namus, (duomenys nesklebtini) plitimu ir smurtu pataisos namuose. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių prieš jį neteisėtus veiksmus vykdžiusių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tai pasireiškė, nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad pataisos namų pareigūnai padarė neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad pataisos namų pareigūnai nesugeba susidoroti su draudžiamų daiktų patekimu į pataisos namus, (duomenys nesklebtini) plitimu ir smurtu pataisos namuose, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys pareiškėjui adresuoti Alytaus PN atsakymai patvirtina, kad nuteistųjų priežiūra kalinimo įstaigoje yra vykdoma nuolat, t. y. užtikrinama nuteistųjų elgesio kontrolė. Nuteistųjų nuolatinę priežiūrą ir apsaugą užtikrina ne tik budinčių pamainų pareigūnai, bet ir Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, todėl, kilus konfliktui, pavojui gyvybei ar sveikatai, nuteistieji visada gali kreiptis į pareigūnus.

Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsisakoma atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus dėl gydymosi nuo priklausomybės nuo narkotikų, t. y. pareiškėjui atsisakoma skirti metadoną. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo skundo argumentai dėl vaistų neskyrimo yra susiję su (ne) tinkamai atliktomis ir suteiktomis (nesuteiktomis) sveikatos priežiūros paslaugomis.

Taigi, tam tikrų medicininių paslaugų (ne) suteikimas šiuo atveju yra susijęs ne su Alytaus PN administracijos ar jos pareigūnų netinkamais veiksmais (neveikimu), o su sveikatos priežiūros paslaugų (ne) suteikimu, už kurį atsakinga Laisvės atėmimo vietų ligoninė.

Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009; 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, yra teisiškai pagrįsti. Teismas pažymi, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra ir gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020).

Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str. 1 d.). Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 13 straipsnis nustato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d.). Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str. 1 d.).

Taigi, visų pirma, ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o antra, tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl (ne) suteiktų (netinkamai suteiktų) paslaugų yra ginčas dėl medicininių paslaugų ir nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, o pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos (nesikreipė į Komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo paliktina nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 1 p.).

Kaip minėta, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, todėl pareiškėjas gindamas savo teises pirmiausia turi kreiptis į šią instituciją, o jai priėmus nepalankų pareiškėjui sprendimą, ginti savo teises bendrosios kompetencijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. M. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atliekant bausmę palikti nenagrinėtą.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.