Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-209-935/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-01-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
1-209-935/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49843-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Civilinis ieškovas
K. D.
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-209-935/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49843-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1., 1.1.8.7.1., 1.1.8.7.9., 1.1.8.7.13.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. D.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „M.“ salės darbuotoju, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, teistas:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje,

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, teistas Lietuvos Respublikoje šešiolika kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 45 MGL (1697,70 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. ir V. R., veikdami kartu, 2016 m. spalio 21 d., apie 23.10 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, šalia namo, esančio Viršuliškių g. 65, Vilniuje, A. D. priėjus prie nukentėjusiojo K. D. ir pareikalavus pinigų, o pastarajam atsisakius atiduoti pinigus, A. D. sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu nukentėjusiajam K. D. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, po ko gulinčiam nukentėjusiajam nuėmė nuo peties rankinuką ir perdavė V. R., po ko V. R. iš rankinuko ištraukė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA N900, kurio vertė 50 Eur, priklausantį K. D., bei iš piniginės paėmė 5 Eur, po ko abu pasišalino, tokiu būdu, veikdami kartu, A. D. panaudojus fizinį smurtą, pagrobė svetimą – K. D. priklausantį turtą, kurio vertė 55 Eur.

Tokiais veiksmais A. D. ir V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. parodė, jog įvykio dieną, galimai 2016 metais, Viršuliškų gatvėje buvo kartu su V. R.. Jie abu buvo neblaivūs. Jis pamatė rūkantį vyrą, priėjo prie jo ir paprašė cigaretės. Šis jam davė cigaretę ir nuėjo toliau. Kaltinamasis aiškino, jog pagalvojo, kad jam reikės dar cigaretės, todėl pasivijo tą patį vyrą ir vėl paprašė jo cigaretės. Vyras iš pradžių lyg ir bandė duoti cigaretę ar net visą pakelį cigarečių, tačiau tuo metu prie jų priėjo V. R. ir vyras tikriausiai išsigando, todėl išsitraukė peilį, pradėjo gąsdinti, juo mosikuoti. A. D. teigė, jog tuomet vyrui sudavė smūgį. Vyras nukrito. Jokios vyro tašės nematė. Kai vyras atsistojo, jam paaiškino, jog negalima grasinti peiliu, paėmė peilį ir numetė į šoną. Iš įvykio vietos nebėgo, nebandė pasislėpti. Kaltinamasis neprisiminė, apie ką kalbėjo, kai antrą kartą buvo priėjęs prie nukentėjusiojo. Tuo metu, kai sudavė smūgį nukentėjusiajam, V. R. galimai buvo šalia. Kai prie nukentėjusiojo priėjo antrą kartą, šis galimai pagalvojo, jog yra puolamas, kadangi jis ir V. R. buvo neblaivūs. Nukentėjusiajam galėjo suduoti du smūgius į veidą. A. D. teigė, jog jį ir V. R. sulaikė prie PC „Mada“, viskas vyko netoli minėto prekybos centro. Pas V. R. buvo rastas telefonas, iš kur V. R. gavo telefoną, nežino, neįsidėmėjo. Nežino, ar nukentėjusysis turėjo piniginę, rankinę. Su V. R. dieną vartojo alkoholį. Įvykio metu buvo neblaivus. Įvykio aplinkybes atsimena, tačiau neatsimena detalių. Apklausų ikiteisminio tyrimo metu nėra minėjęs, kad telefoną davė V. R..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. parodė, jog įvykio metu susitiko su A. D., dieną vartojo alkoholį. Neturėjo tikslo apiplėšti kito asmens. Kai buvo prie PC „Mada“, A. D. nuėjo paprašyti vieno vyro cigaretės. A. D. grįžo su cigarete. Vėliau A. D. dar kartą nuėjo prie nukentėjusiojo, o jis pats stovėjo 2-3 metrų atstumu. Tuomet pamatė peilį. Pergyveno dėl draugo, todėl priėjo arčiau. Kai priėjo prie A. D. ir nukentėjusiojo, šis jau gulėjo ant žemės. Kaltinamasis nežino, kaip nukentėjusiojo telefonas atsidūrė pas jį, o jo telefonas pas A. D.. Jokio tikslo ką nors paimti iš nukentėjusiojo nei jis, nei A. D. neturėjo. Pats jis įvykio metu jokių nukentėjusiojo daiktų neėmė, taip pat jam niekas nieko neperdavė. Kaltinamasis neatsiminė, ką A. D. darė su nukentėjusiuoju. A. D. laikė nukentėjusįjį už rankovės, o kita ranka porą kartų smūgiavo į veidą. Kai nukentėjusysis nukrito, A. D. paėmė peilį ir kažkur numetė. Kartu su A. D. pakėlė nukentėjusįjį ir atrėmė į šalia stovėjusį automobilį, A. D. dar kažką sakė nukentėjusiajam apie tai, kad su peiliu nemosikuotų, nes gali žmogų sužaloti. Pareigūnams atsisakė prisistatyti, nes buvo neblaivus, kai prablaivėjo, prisistatė. Nukentėjusiojo telefoną galimai pakėlė nuo žemės, galvojo, jog tai jo telefonas iškrito. Pareigūnų automobilyje pastebėjo, kad pas jį yra ne jam priklausantis telefonas. Įvykis įvyko 2016 m. spalio mėnesį. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykį beveik visą prisimena, neatsimena tik smulkių detalių. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, jog A. D. davė jam telefoną. Apklausos protokolo neskaitė, protokolą pasirašė, kadangi pasitikėjo tyrėja. Tyrėja klausė, ar A. D. galėjo perduoti telefoną, o jis atsakė, kad taip galėjo būti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. D. parodė, jog 2016 m. spalio 21 d., apie 23.00 val., rūkė prie PC „Mada“. Prie jo priėjo du vyrai, vienas vyras paprašė cigaretės. Vyrui davė cigaretę. Tuomet vyras paprašė dar vienos cigaretės. Davė dar vieną cigaretę. Vyrai dar prašė duoti porą eurų alui. Jis atsakė, jog pinigų neturi ir negali duoti. Tuomet vienas iš vyrų sugriebė jį ir bandė atimti pakelį cigarečių. Nukentėjusysis aiškino, jog galbūt cigarečių pakelis galėjo būti pagrobtas ar jį buvo bandoma pagrobti vėlesnio susidūrimo su kaltinamaisiais metu. Nukentėjusysis teigė, jog po to, kai surūkė cigaretę, jie visi išsiskirstė. Jis nuėjo namo. Eidamas namo prie namo, esančio Viršuliškių g. 65, Vilniuje, atsisuko ir pamatė tuos pačius vyrus, kurie artėjo linko jo. Vienas iš vyrų paklausė, ar jis turi pinigų alui. Atsakė, jog pinigų neturi. Kažkuris iš vyrų pradėjo lįsti jam į kišenę. K. D. aiškino, jog jis turėjo peiliuką, kurį ištraukė ir pagrasino, kad nelįstų į kišenę. Vienas iš vyrų jam sudavė smūgį į veidą, nuo kurio jis nukrito, iš jo buvo atimtas peilis. Nukentėjusysis teigė, jog jis buvo mušamas ir toliau. Tuomet pamatė savo rankinę, iš kurios vienas vyras išėmė piniginę su 5 Eur. Vėliau vyras atidavė rankinę. Namuose pamatė, kad rankinėje nėra telefono. Tuomet grįžo į įvykio vietą, nes galvojo, kad ras telefoną. Telefono nerado. Nuėjo prie „Čili“ picerijos, nes vyrai sakė, kad nori atsigerti alaus, o „Čili“ picerijoje tokį ketinimą buvo galima įgyvendinti. Pamatęs vyrus, einančius į piceriją, paskambino į policiją. Nukentėjusysis teigė, kad smūgiai jam buvo suduoti į veidą, buvo suduoti mažiausiai du smūgiai. Smūgius sudavė aukštesnis kaltinamasis, kuris buvo su raudona pūsta striuke. Kitas kaltinamasis buvo apsirengęs juoda striuke su kapišonu. Vienas asmuo smūgiavo, o kitas buvo šalia, apie porą metrų nuo jų. Nukentėjusysis tvirtino, jog tuo metu, kai buvo smūgiuojama, jis rankinės jau neturėjo. Rankinę turėjo tas vyras, kuris stovėjo šalia. Tas vyras ištraukė telefoną ir piniginę, vėliau rankinę grąžino. Telefoną ir piniginę laikė rankinėje. Rankinė įvykio metu buvo užsegta ir nei telefonas, nei piniginė negalėjo iš rankinės iškristi. Rankinę visą laiką nešioja užsegęs. Rankinę grąžino vyras, kuris buvo apsirengęs juodą striukę su kapišonu. Mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas policijos komisariate. Po smūgių kraujavo nosis. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, ar V. R. turėjo savo rankinę. Abu kaltinamieji atrodė išgėrę, kadangi jų judesiai buvo nekoordinuoti, jautėsi alkoholio kvapas. Kaltinamieji buvo sulaikyti tuo metu, kai jie buvo „Čili“ picerijoje. Jis pats įvykio metu galėjo būti išgėręs. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, jog buvo gautas pranešimas, kad prie PC „Mada“ lauks nukentėjusysis, kurį apiplėšė du vaikinai. Iš vaikino buvo pagrobtas telefonas ir nedidelė pinigų suma. Atvykus į nurodytą vietą, liudytoją ir kolegas pasitiko nukentėjusysis, kuris nurodė, jog vaikinai yra picerijoje. Pas vieną iš vaikinų, kuriuos nurodė nukentėjusysis, buvo per petį permetama rankinė. Liudytojas teigė, jog jis nematė, kad vaikinai vienas kitam ką nors perduotų. Pas vieną iš vaikinų rankinėje buvo rastas nukentėjusiojo telefonas. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir tarnybinį pranešimą, jis nurodė, jog jo parodymai yra užfiksuoti teisingai, taip pat tarnybiniame pranešime aplinkybės užfiksuotos teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. S. parodė, jog buvo gautas iškvietimas, kad iš asmens buvo atimtas telefonas ir pinigai. Nukentėjusysis nurodė du asmenis, kurie jį apiplėšė. Asmenys buvo picerijoje. Vienas iš vaikinų buvo žemesnis, kitas aukštesnis. Pas žemesnįjį buvo rastas pagrobtas telefonas. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą, jis nurodė, jog šiame pranešime aplinkybės užfiksuotos teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. parodė, jog, prieš apklausdama asmenį įtariamuoju, ji paaiškina asmeniui jo teises, įteikia pranešimą apie įtarimą ir tuomet apklausia. Jeigu asmuo sutinka duoti parodymus, jam pasiūloma papasakoti, kas jam yra žinoma. Šiuo atveju apklausų metu buvo tikslinami neaiškumai, iškilę ankstesnių apklausų metu. Pas vieną iš kaltinamųjų buvo rastas nukentėjusiojo telefonas, todėl buvo aiškinamasi, kaip šis telefonas pas jį atsirado. Apklausdama V. R. ji nekėlė versijų, o tik uždavinėjo klausimus, kokiu būdu pas kaltinamąjį atsirado mobiliojo ryšio telefonas. Kaltinamajam buvo pasiūlyta perskaityti apklausos protokolą, ar šis protokolą skaitė, liudytoja negalėjo nurodyti. Liudytoja teigė, jog ji nėra suinteresuota užrašyti to, ko nesakė apklausiamas asmuo. Ji negalėjo paaiškinti, kodėl V. R. teigė, jog nesakė, kad mobiliojo ryšio telefoną jam perdavė A. D..

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 23.00 val., jis buvo kartu su pažįstamu „V.“, jo vardo ir pavardės nežino, kur jis gyvena, taip pat nežino, jo telefono numerio neturi. Jis su „V.“ atsitiktinai susitiko prie PC „Mada“, esančio Viršuliškių g. 40, Vilniuje. Jis buvo išėjęs pasivaikščioti. Prie PC „Mada“ įėjimo jis su pažįstamu „V.“ pamatė vyriškį, kuris rūkė cigaretę, jis vyriškio paprašė cigaretės. Vyriškis jam davė dvi cigaretes, davė ir trečią cigaretę, bet jis jam sakė, kad nereikia daugiau cigarečių. Vyriškis, kuris davė jiems cigaretes, nuėjo toliau nuo jų. Jie su pažįstamu „V.“ nuėjusį vyriškį pasivijo prie namo, esančio Viršuliškių g. 65, Vilniuje, nes jis norėjo paprašyti daugiau cigarečių. Kai jis su pažįstamu „V.“ pasivijo vyriškį, jis vienas kalbėjo su vyriškiu, paprašė cigarečių. Tuomet vyriškis išsitraukė atlenkiamą peiliuką ir norėjo jam įdurti su peiliu, tačiau jis besigindamas sudavė vyriškiui apie 2-3 smūgius gal į veidą, gal į krūtinę. Vyriškis nuo suduotų smūgių nukrito ant žemės, jis iš to vyriškio paėmė peilį ir numetė toliau ant žemės. Vyriškis atsistojo. Jis neėmė iš vyriškio jokios rankinės, gal jo pažįstamas „V.“ paėmė. Jis nepagrobė iš vyriškos rankinės mobiliojo ryšio telefono „Nokia N900“ ir 10 Eur grynaisiais pinigais. Jis gailisi, jog sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam vyriškiui, kad sudavė jam smūgius, tačiau jis gynėsi, nes jis su peiliu norėjo jam įdurti. (b. l. 59)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad V. R. yra jam pažįstamas iš matymo. Jis 2016 m. spalio 22 d. su V. R. susitiko kažkur Kalvarijų g., Vilniuje. Tą dieną matė jį antrą kartą. Nuvažiavo su juo kažkur į Viršuliškes. Buvo abu išgėrę, norėjo parūkyti, bet neturėjo. Pamatė, kad netoli PC „Mada“ kažkoks nepažįstamas vyras rūko, nusprendė prie jo prieiti ir paprašyti cigarečių. Priėjo prie jo kartu su V. R. ir paprašė cigaretės, šis davė ir nuėjo kažkur link kavinės „Audra“, esančios kitoje gatvės pusėje. Ėjo abu tam vaikinui iš paskos, nes norėjo dar cigarečių, kadangi paėmė tik vieną cigaretę. Paprašė to vaikino dar cigarečių, jis padavė jam vieną cigaretę ar net visą cigarečių pakelį. Galbūt per grubiai kalbėjo ir vyriškis išsigando, todėl iš kišenės išsitraukė peilį ir pradėjo juo mosikuoti. Tada jis sudavė vaikinui vieną ar du kartus kumščiu į veidą, vaikinas nuo smūgių nukrito, tuomet jis pasilenkė prie jo ir atėmė iš jo peilį, numetė jį į šoną. Kur tuo metu buvo V. R., nežino. Jie abu atsistojo, pasakė vaikinui, kad kitą kartą peiliu nemojuotų. Tuomet jis kartu su V. R. išėjo. Kur nuėjo, neprisimena. Netrukus prie PC „Mada“ juos sulaikė policijos pareigūnai. Sulaikymo metu pas V. R. pareigūnai rado to vaikino mobiliojo ryšio telefoną. Iš kur pas jį atsirado tas telefonas, nežino. Jis asmeniškai iš to vaikino nieko neėmė, išskyrus cigaretes, kurias jis padavė pats. Jokio rankinuko gulinčiam vyrui nenuiminėjo ir V. R. nepadavė. Tikslo pagrobti minėto vaikino turto neturėjo, sudavė jam vien dėl to, kad jis išsitraukė peilį. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti ir su juo susitaikyti dėl to, kad jam sudavė. (b. l. 79)

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad A. D. yra jo pažįstamas, su kuriuo jis pažįstamas apie vieną mėnesį laiko. Jis 2016 m. spalio 21 d., apie 20.00 val. – 21.00 val., susitiko su pažįstamu A. D. prie Kalvarijų turgaus, Vilniuje, sugalvojo važiuoti pas A. D. draugą į Viršuliškių mikrorajoną, Vilniuje. Apie 23.00 val. jie buvo prie PC „Mada“, esančio Viršuliškių g. 40, Vilniuje. A. D. pas vyriškį paprašė cigaretės. Kiek vyras cigarečių davė A. D., jis nematė, nes pats neprašė jokių cigarečių. Jis stovėjo, gėrė alų, ruošėsi eiti pas A. D. draugą. Vyriškis davė jiems cigarečių ir nuo jų paėjo toliau. A. D. sugalvojo dar paprašyti cigarečių pas minėtą vyriškį. Jie pasivijo jį prie namo, esančio Viršuliškių g. 65, Vilniuje. Kai jie pasivijo vyriškį, A. D. su vyru kalbėjosi. Ką jie kalbėjosi, jis negirdėjo. Jis A. D. sakė, kad tegul palieka vyriškį, jog eitų nuo vyriškio, bet jie rado bendrą temą. Jis stovėjo šalia A. D.. Pokalbio metu vyriškis išsitraukė pilkos spalvos sulankstomą peilį ir juo mosikavo prieš A. D.. Jis priėjo prie A. D.. Tuo metu A. D. jau laikė vyriškį už rankos, vyriškiui užlenkė ranką ir jo peilis nukrito ant žemės. A. D. sudavė vyriškiui kelis smūgius, kiek smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas, tiksliai negali pasakyti. Po suduotų smūgių vyriškis nukrito ant žemės. Jam A. D. perdavė jo rankinę, nes A. D. buvo su jo rankine. Nei jis, nei A. D. iš vyriškio jokios rankinės ir joje esančių daiktų negrobė. Vyriškis pats sukėlė konfliktą, jie neturėjo tikslo pagrobti iš jo daiktų. (b. l. 90)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė, kad iš nepažįstamo vaikino nieko negrobė, prieš jį smurto nenaudojo. A. D. jam po konflikto su vyru, jau būnant jiems picerijoje „Čili pica“, esančioje parduotuvėje „Mada“, padavė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA. Kodėl jis tą telefoną padavė ir iš kur jis jį turėjo, nežino. Tiesiog duodamas pasakė „žiūrėk telefonas“. Tik jam spėjus paimti telefoną į rankas, prie jų priėjo policijos pareigūnai ir sulaikė. Kai pamatė policijos pareigūnus, telefoną įsidėjo į kišenę, todėl apžiūros metu pareigūnai kišenėje rado tą telefoną. Apie tai, kad jis buvo nepažįstamo vaikino, jis nežinojo. Jokio tikslo vogti neturėjo. Ar A. D. ėmė kažkokius daiktus iš nepažįstamo vaikino, jis nematė. Tik paskui jau išėjus iš areštinės po apklausos A. D. jam pasakė, kad tyrėjai prisipažino, jog paėmė iš vaikino telefoną. Viso konflikto tarp A. D. ir nepažįstamo vaikino metu jis stovėjo maždaug 5 metrų atstumu. Jis matė, kad A. D. prašo cigarečių, o vaikinas ištraukė peiliuką. Tik tada prie jų priėjo tam, kad atimti peilį. Kai prie jų priėjo, A. D. jau laikė to vaikino ranką, jam beliko tik ištraukti peilį iš rankos. Tada A. D. sudavė vaikinui iki trijų smūgių į veidą, dėl ko vaikinas nugriuvo ant žemės. Jis vis laikė jo ranką. A. D. pasitraukė jam už nugaros. Jis buvo nusisukęs į tą vaikiną veidu, o jo visas kūnas jam buvo už nugaros. Ką jam už nugaros darė A. D., nematė. Bet gali būti, kad tuo metu jis iš to vaikino paėmė telefoną. Netrukus jie atsistojo, jis A. D. pasakė, jog atiduotų rankinuką, A. D. jam padavė jo rankinuką, nes rankinukas buvo pas A. D.. Tai nebuvo to vaikino rankinė, A. D. padavė jam jo rankinę. Kodėl pas A. D. buvo jo rankinė, nežino, buvo girtas. Gailisi tik dėl to, kad įsivėlė į konfliktą su nepažįstamu vaikinu, dėl plėšimo neprisipažįsta. Apie tai, kad telefonas vogtas, nežinojo. (b. l. 102)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. D. parodė, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 23.10 val., ėjo iš Statoil degalinės, esančios Viršuliškių g., Vilniuje. Sustojo prie toje pačioje gatvėje esančio PC „Mada“ parūkyti. Kol rūkė, prie jo priėjo du nepažįstami vyrai ir paprašė cigarečių. Jis ištiesė jiems cigarečių pakelį, jie pradėjo traukti cigaretes. Iš pradžių buvo ištraukta viena, po to dvi, trys cigaretės ir taip toliau. Jis pasakė, kad jau gana, ir norėjo nuo jų nueiti, tačiau vaikinai jo nepaleido. Siekdamas išvengti problemų, jis vyrams atidavė savo pakelį cigarečių. Nuėjo nuo jų ir ėjo link namų. Ties Viršuliškių g. 65 namu prie jo priėjo tie patys du nepažįstami vyrai, pareikalavo pinigų alui. Atsisakius duoti pinigų, vienas iš vyrų, apsirengęs žiemine pūsta raudonos spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, sudavė jam mažiausiai tris smūgius į veidą, atėmė jam nuo pečių vyrišką rankinę, kurioje buvo jo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N900“ ir piniginė, kurioje buvo apie 10 Eur grynų pinigų. Minėtas vyras, paėmęs rankinę, perdavė ją savo draugui, kuris vilkėjo juodą striukę, galimai su gaubtu. Jis rankinę atsidarė, paėmė mobiliojo ryšio telefoną, išėmė iš piniginės pinigus ir grąžino nukentėjusiam tuščią rankinę ir piniginę bei pasišalino. Tuomet jis nuėjo namo, nusiprausė nuo veido kraują, kadangi po gautų smūgių iš nosies bėgo kraujas, paėmė savo kitą mobiliojo ryšio telefoną ir vėl išėjo į lauką. Nuėjo prie įvykio vietos, tikėdamasis rasti išmestą mobiliojo ryšio telefoną. Telefono neradęs, nuėjo prie PC „Mada“. Užėjo į prekybos centre esančią piceriją „Čili“ ir paklausė darbuotojų, ar nematė jį užpuolusių vyrų, nurodė vyrų požymius. Darbuotojai atsakė, kad nematė. Jam išėjus iš picerijos, prie prekybos centro pamatė ateinančius jį užpuolusius asmenis. Juos iškart atpažino ir nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį, paaiškino, kad mato tai padariusius asmenis. Tuo metu abu vyrai įėjo į piceriją. Atvykusiems pareigūnams jis nurodė minėtus asmenis. Jie buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Iš paskos atvyko ir jis. Pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA N900, juodos spalvos, atstumiamas, su ištraukiama klaviatūra, telefono korpuse įtaisytas ekrano lietimui skirtas pieštukas, ant ekrano užklijuota apsauginė plėvelė, telefonas įdėtas į tamsios spalvos dėklą. Telefone buvo įdėta Tele2 Pildyk SIM kortelė, numerio nurodyti negali. Telefono vertė apie 50 Eur. Viso jam padaryta apie 60 Eur materialinė žala. (b. l. 29)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. D. parodė, kad 2016 m. spalio 21 d. Viršuliškių g. 65, Vilniuje, vienas iš vyrų, kuris buvo apsirengęs žiemine pūsta raudonos spalvos striuke ir ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, sudavė jam apie tris smūgius į veidą, jis tuo metu pajuto fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė. Tą dieną į policiją skambino kitu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu iš jo piniginės buvo paimti 5 Eur, mobiliojo ryšio telefonas Nokia N900, kurio vertė 50 Eur, jame buvo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios jis nevertina. Minėtas mobiliojo ryšio telefonas buvo juodame dėkle, kurio taip pat nevertina. Taip pat neturi pretenzijų dėl cigarečių, kurias iš jo paėmė minėti vyrai. Kadangi jam yra grąžintas jo mobiliojo ryšio telefonas Nokia N900 ir minėto telefono dėklas, todėl jam padaryta 5 Eur turtinė žala. (b. l. 40)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. D. parodė, kad prie parduotuvės „Mada“, esančios Viršuliškių g. 40, prie jo priėjo du nepažįstami vyrai, vienas buvo apsirengęs raudona striuke, jis buvo aukštesnis už jį, kitas buvo apsirengęs juoda striuke, maždaug jo ūgio – apie 165 cm. Jų veido bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Pareigūnams atvykusiems į jo iškvietimą, vaikinus nurodė, nes tuomet juos atpažino iš aprangos ir kūno sudėjimo. Tie du vaikinai paprašė jo cigarečių, kai davė, nuėjo link namų. Jie pasivijo jį kitoje gatvės pusėje, už kavinės „Audra“. Kai priėjo prie jo, vėl paprašė cigarečių, davė visą pakelį cigarečių, tuomet vaikinai prašė pinigų alui, jiems pasakė, kad pinigų neturi. Supratęs, kad jie gali užpulti, nusprendė ištraukti turimą kišenėje peilį tam, kad juos pagąsdintų. Galvojo išsigąs ir nueis šalin. Kai jie pamatė jo rankose peilį, vaikinas, apsivilkęs raudoną striukę, sudavė jam kumščiu daugiau nei du kartus į veidą, dėl to nugriuvo ant žemės, paskui vaikinas su raudona striuke nuėmė jam rankinuką ir perdavė jį kitam vaikinui, apsivilkusiam juoda striuke. Tas vaikinas iš jo rankinės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA N900, iš piniginės paėmė pinigus, berods, tai buvo 5 Eur kupiūra, ir rankinuką su pinigine atidavė jam. Jie iškart pasišalino link PC „Mados“, jis nuėjo namo. Maždaug po 15-20 minučių nuėjo iki PC „Mada“, tikėdamasis surasti kur nors ant žemės savo numestą telefoną. Tuomet prie PC „Mada“ esančios kavinės „Čili“ pamatė tuos du vyrus, kurie prieš tai įvykdė nusikaltimą, ir paskambino į policiją pranešti apie apiplėšimą. Kai juos pamatė prie kavinės, jie buvo apsirengę taip pat. Tuos vaikinus policijos pareigūnai sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Jis važiavo su kitu ekipažu irgi į komisariatą. Komisariate jam pareigūnai parodė jo telefoną, kurį jis atpažino, taip pat parodė telefono dėklą, kurį taip pat atpažino. Pas kurį vyrą rado jo daiktus, pareigūnai nesakė. (b. l. 43)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2016 m. spalio 22 d., patruliuojant kartu su kolegomis, apie 00.40 val. gavo pranešimą, jog Viršuliškių g. 40, Vilniuje, prie „Čili“ picerijos, stovi du vyrai, vienas vyras vilki raudonos spalvos striukę, kitas – juodos spalvos striukę su gobtuvu, kurie, anot pareiškėjo, prieš 20 minučių jį apiplėšė. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi K. D., kuris nurodė prieš tai minėtus vyrus, kurie atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N900“ ir 10 Eur. Kaip vėliau paaiškėjo, vienas iš jų buvo A. D., jis vilkėjo raudoną striukę, kitas vaikinas, kuris vilkėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu, su savimi jokių asmens dokumentų neturėjo ir prisistatyti atsisakė. Paviršutinės apžiūros metu pas šį vaikiną jo odinėje rankinėje, kuri buvo užsidėta jam per petį, rado mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N900“, kuris buvo įdėtas į juodą dėklą ir kurį K. D. atpažino kaip savo mobiliojo ryšio telefoną. Abu vyrai buvo pristatyti į policijos komisariatą. (b. l. 46)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 22 d. 00.38 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prie „Čili“ picerijos įėjimo stovi du vyrai, kurie prieš 20 minučių apiplėšė pranešėją. Vienas vyras vilki raudonos spalvos striukę, kitas juodos spalvos striukę su kapišonu. (b. l. 19)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos patrulių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 00.40 val., gavo pranešimą, jog Viršuliškių g. 40, prie „Čili“ picerijos, stovi du vyrai, kurių vienas vilki raudonos spalvos striukę, kitas juodos spalvos striukę su kapišonu, kurie prieš 20 minučių apiplėšė pranešėją. Atvykusius policijos pareigūnus pasitiko K. D. ir nurodė asmenis, kurie atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną Nokia N900, 10 Eur bei sumušė. Vienas iš asmenų buvo A. D., kitas vyras dokumentų neturėjo, atsisakė prisistatyti. Dalinės apžiūros metu pas vyrą, kuris atsisakė prisistatyti, permestoje per petį odinėje rankinėje buvo aptiktas mobiliojo ryšio telefonas Nokia N900 juodam odiniam dėkle. K. D. nurodė, kad tai jo telefonas. Abu vyrai buvo pristatyti į policijos komisariatą. (b. l. 20, 21, 22)

Iš K. D. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 23.10 val., Viršuliškių g., ties namu Nr. 65, Vilniuje, priėjo du nepažįstami vyrai, kurie pareikalavo pinigų. Atsisakius duoti pinigus, vienas iš vyrų sudavė smūgį į veidą, atėmė vyrišką rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas Nokia N900 ir apie 10 Eur grynais pinigais. (b. l. 1)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefonas Nokia N900. Apžiūrėjus nustatyta, kad telefonas yra įdėtas juodame dėkle. Ant telefono matyti nešvarumai bei nusidėvėjimai. Telefonas yra 10,5 cm ilgio, 5,5 cm pločio, ant ekrano yra užklijuota apsauginė plėvelė, šalia ekrano matosi užrašas „NOKIA N900“, kitoje pusėje yra užrašas „NOKIA Nseries“. Telefonas yra atstumiamas, atstūmus ekraną išsitraukia klaviatūra. Nuėmus telefono dangtelį, telefone nėra nei baterijos, nei sim kortelės. Vidinėje telefono dalyje yra informacinis lipdukas, ant kurio užrašyta „NOKIA, Model: N900; Type: RX; MADE IN KOREA (duomenys neskelbtini)“. (b. l. 23-25)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. D. tyrėjai pateikė mobiliojo ryšio telefono Nokia Nseries N900 dėžutę. (b. l. 35)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta mobiliojo ryšio telefono Nokia Nseries N900 dėžutė. Apžiūrėjus nustatyta, kad dėžutė yra kartoninė, juodos spalvos. Dėžutė yra tuščia, jos ilgis apie 17 cm, plotis – apie 18 cm, aukštis – apie 5,5 cm. Ant dėžutės baltomis raidėmis užrašyta: „Nokia Nseries“; „Nokia N900“. Ant dėžutės šono užklijuotas informacinis lipdukas, kuriame užrašyta: „Nokia N900“; WLAN: (duomenys neskelbtini); IMEI(duomenys neskelbtini); ITEM: (duomenys neskelbtini); IMEI(duomenys neskelbtini); Nokia N900 IMEI(duomenys neskelbtini); UK CTV BLACK; WCDMA/HS... (užtušuotos raidės, skaičiai) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nokia C?0434.. (šauktuko ženklas apskritime); MADE IN KOREA. (b. l. 36-38)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas „dowload_10.102.186.21_2016-10-22_00-35-14_25.00“ iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir vyro. Skambinantis vyras nurodo, kad jam reikia policijos prie PC „Mada“, „Čili“ picerijos, Viršuliškėse, nes jį apiplėšė prieš 20 minučių. Jis mato jį apiplėšusius vyrus, kurie įėjo į „Čili“ piceriją. Vyras yra sujungiamas su policijos darbuotoju, kuriam nurodo, kad jis buvo apiplėštas vyrų prie parduotuvės „Mada“, „Čili“ picerijos. Jis dabar mato jį apiplėšusius vyrus, kurie stovi ir rūko prie pat „Čili“ picerijos, parduotuvės „Mada“ įėjimo. Vienas vyras dėvi raudoną striukę, kitas juodą striukę su kapišonu. Iš karto apie plėšimą nepranešė, nes iš jo paėmė telefoną, grįžęs namo paėmė kitą telefoną ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Vėliau vyras policijos darbuotojui praneša, kad jį apiplėšę vyrai nuėjo į „Čili“ piceriją. Policijos darbuotojas nurodo, kad atvyko policijos pareigūnai, ir liepia prie jų prieiti. (b. l. 49-51)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. spalio 22 d. 02.18 val. A. D. buvo nustatytas 1,33 promilių neblaivumas. (b. l. 106)

Iš specialisto išvados Nr. 89TPK-151/2017 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. R. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. (b. l. 187)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog A. D. ir V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nekilo ginčų dėl to, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 23.10 val., šalia namo, esančio Viršuliškių g. 65, Vilniuje, A. D. kumščiu sudavė nemažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam K. D. į veido sritį. Šiuos faktus iš esmės patvirtina pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo pareiškime, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas fizinis smurtas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčų dėl to, jog aptariamo įvykio vietoje kartu su A. D. buvo ir V. R., vėliu pas šį kaltinamąjį buvo rastas nukentėjusiajam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Šiuos faktus patvirtina kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo A. B. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo O. S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, visuma, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar kaltinamieji turėjo tyčią pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis neturėjo tikslo pagrobti nukentėjusiojo turto, o fizinį smurtą prieš jį panaudojo, kadangi šis buvo išsitraukęs peilį, juo pagrasino. Šis kaltinamasis nurodė, jog negali paaiškinti, iš kur V. R. gavo nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, teigė, kad nežino, ar nukentėjusysis įvykio metu turėjo rankinę bei piniginę. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. taip pat tvirtino, jog nukentėjusiojo turto negrobė, jo rankinės neėmė, jos V. R. neperdavė. Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad įvykio metu galėjo pakelti nukentėjusiojo telefoną nuo žemės ir jį pasiimti, kadangi manė, jog iškrito jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Tikslo pagrobti nukentėjusiojo turto nei jis, nei A. D. neturėjo. Aplinkybę, kad turi ne jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kaltinamasis suprato tik policijos automobilyje. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. teigė, jog nukentėjusiojo turto negrobė, A. D. įvykio metu atidavė jam priklausančią rankinę, kurią iš jo buvo paėmęs anksčiau. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu V. R. teigė, kad mobiliojo ryšio telefoną, kurį policijos pareigūnai rado pas jį, jam picerijoje perdavė A. D.. Pamatęs ateinančius policijos pareigūnus, jis mobiliojo ryšio telefoną įsidėjo į kišenę. Teismas konstatuoja, jog vadovautis aptartais kaltinamųjų teiginiais nėra jokio pagrindo, kadangi jie yra prieštaringi ir nelogiški, juos paneigia kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais.

Nukentėjusysis K. D. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog tuo metu, kai jis buvo prie namo, esančio Viršuliškių g. 65, Vilniuje, prie jo priėjo du vyrai ir vienas iš vyrų paklausė, ar jis turi pinigų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis aiškino, jog jis išsitraukė peilį ir pagrasino vyrams peiliu, kad šie prie jo nelįstų. Tuomet vienas iš vyrų jam sudavė smūgius, o jis nuo smūgių nukrito ant žemės, matė, kaip kitas vyras iš jo rankinės ištraukia piniginę, kurioje buvo 5 Eur, bei mobiliojo ryšio telefoną. Vyras, paėmęs iš rankinės pinigus bei mobiliojo ryšio telefoną, rankinę grąžino. Nukentėjusysis teigė, jog nei piniginė, nei mobiliojo ryšio telefonas negalėjo iškristi iš rankinės, kadangi jis rankinę visuomet nešioja užsegtą. Pagarsinus K. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog jo parodymai yra užfiksuoti teisingai. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog vienas iš prie jo priėjusių dviejų vyrų paprašė pinigų. Jis atsisakė duoti pinigų. Tuomet vienas iš vyrų jam sudavė smūgius į veido sritį, paėmė jo rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas ir piniginė su pinigais, perdavė rankinę antram vyrui, kuris iš rankinės paėmė pinigus bei mobiliojo ryšio telefoną, o rankinę grąžino nukentėjusiajam. Abu vyrai iš įvykio vietos pasišalino link PC „Mada“. Pažymėtina, jog nukentėjusysis skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė, kad buvo apiplėštas dviejų vyrų (šį faktą patvirtina ataskaitų žiūryklėje bei apžiūros protokole užfiksuoti duomenys). Faktą, jog prieš K. D. buvo panaudotas fizinis smurtas ir pagrobtas jo turtas (pinigai ir mobiliojo ryšio telefonas), nukentėjusysis nurodė ir pagal jo pranešimą atvykusiems policijos pareigūnams (šią aplinkybę patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojų A. B. ir O. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu). Abejoti nukentėjusiojo K. D. parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo, kadangi jie iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo ir kaltinamųjų iki nagrinėjamų įvykių nesiejo jokie santykiai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad K. D. dėl kokių nors priežasčių gali apkalbėti kaltinamuosius.

Teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo K. D. parodymai leidžia be jokių abejonių daryti išvadą, kad fizinis smurtas prieš jį buvo naudojamas siekiant pagrobti jam priklausantį turtą, o ne dėl to, jog jis buvo išsitraukęs peilį. Tokią išvadą leidžia daryti jo nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad vienas iš vyrų, priėjusių prie nukentėjusiojo, kuris tuo metu buvo netoli namo, esančio Viršuliškių g. 65, Vilniuje, visų pirma paprašė duoti pinigų (teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, jog pinigų buvo prašoma alui (pastebėtina, kad vėliau abu vyrai ir buvo sulaikyti viešojo maitinimo įstaigoje, kurioje jie turėjo galimybę nusipirkti pageidaujamo gėrimo), be to, vyrai dar prieš įvykį, jiems visiems ir nukentėjusiajam būnant prie PC „Mada“, taip pat prašė pinigų alui), atsisakius duoti pinigų, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, paimta jo rankinė, kuri buvo perduota kitam vyrui, kuris iš rankinės išėmė pinigus, mobiliojo ryšio telefoną. Taigi visa kaltinamųjų veiksmų seka parodo jų tikrąjį siekį įvykio metu, t. y. siekį bendrais veiksmais pagrobti svetimą turtą. Taip pat faktą, kad fizinis smurtas buvo naudojamas siekiant pagrobti turtą, patvirtina ir K. D. teiginys, jog nei pinigai, nei mobiliojo ryšio telefonas negalėjo patys iškristi jam iš rankinės, kadangi jis visada rankinę nešioja užsegtą. Taigi nukentėjusiojo parodymai paneigia kaltinamojo V. R. versiją, jog jis nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną galėjo paimti pagalvojęs, kad įvykio metu iškrito jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Tuo pačiu paminėtas nukentėjusiojo teiginys leidžia daryti išvadą, kad jo turtas pas V. R. galėjo atsirasti tik paėmus rankinę, ją atsegus ir iš jos išėmus jam priklausantį turtą.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog abu kaltinamieji veikė bendrai, t. y. A. D. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, abu kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Teismui nekyla abejonių, kad V. R. suvokė, jog fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas kaip priemonė užvaldyti jo turtą, ir nors jis pats smurto nenaudojo, tačiau atliko dalį Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, t. y. pasinaudodamas tuo, kad kitas kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo smurtą, galutinai užvaldė svetimą turtą.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog A. D. ir V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų A. D. ir V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalstamą veiką abu kaltinamieji padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistai (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Teismas, skirdamas A. D. ir V. R. bausmes, atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji tiesiogine tyčia padarė vieną smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat teismas įvertina tai, jog būtent A. D. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, į jo smurtinių veiksmų intensyvumą, pagrobto turto vertę. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad tiek A. D., tiek V. R. anksčiau yra teisti. A. D. yra ne kartą teistas už nusikaltimų, susijusių su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, padarymą, o V. R. yra ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Abu kaltinamieji yra bausti administracine tvarka. Pastebėtina, jog A. D. paskutinį kartą yra baustas už administracinio nusižengimo, susijusio su fizinio smurto prieš kitą asmenį, padarymą. A. D. yra vedęs, dirba, išlaiko mažametį vaiką. Kaltinamasis V. R. legaliai niekur nedirba. Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, tiek A. D., tiek V. R. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. areštas. Atsižvelgus į kaltinamųjų asmenybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, abiem kaltinamiesiems nustatytini maksimalūs baudžiamajame įstatyme numatyti skiriamos bausmės dydžiai. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Čia pastebėtina, jog A. D. anksčiau ne kartą buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau jis akivaizdžiai išvadų nepadarė, vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą.

Į kaltinamiesiems paskirtų bausmių laikus yra įskaitytini laikinajame sulaikyme išbūti laikai.

A. D. ir V. R. paskirtos kardomosios priemonės naikintinos pradėjus paskirtųjų bausmių vykdymą.

Nukentėjusysis K. D. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriame prašė atlyginti nusikaltimu jam padarytą turtinę žalą. Nukentėjusysis teisme pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, kadangi nusikaltimu padaryta turtinė žala jam buvo atlyginta. Taigi procesas dėl K. D. civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą devyniasdešimčiai parų.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 22 d. 02.15 val. iki 2016 m. spalio 22 d. 14.26 val. (viena diena).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. D. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą devyniasdešimčiai parų.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 22 d. 02.15 val. iki 2016 m. spalio 22 d. 16.21 val. (viena diena).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. R. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Procesą dėl nukentėjusiojo K. D. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis