- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- 1A-406-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47239-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- A. K., D. G.
- Civilinis ieškovas
- K. G.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas, Vičeslav Jevmenov
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ugniaus Trumpulio, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo –
A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme, prie griežčiausios bausmės (laisvės atėmimo 17 metų 7 mėnesiams) pridėjus dalį švelnesnės bausmės (laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams), ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 19 (devyniolikai) metų. Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodyti įskaitytini laikotarpiai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos (past. – 2022 m. balandžio 12 d.).
D. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, prie griežčiausios bausmės (laisvės atėmimo 2 metams 10 mėnesių) pridėjus dalį švelnesnės bausmės (laisvės atėmimą 5 mėnesiams), ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas D. G. suėmime išbūtas laikas (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai, taip pat įskaityti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendyje nurodyti įskaitytini laikotarpiai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (past. – 2022 m. balandžio 12 d.).
Iš A. K. ir D. G. solidariai priteistas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. G. 950 (devynių šimtų penkiasdešimties) Eur turtinės žalos atlyginimas.
Nuteistasis D. G. apeliacine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. A. K., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas apgaulę, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. G., skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ radęs skelbimą apie parduodamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. lapkričio 1 d., apie 2.05 val., pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje „Ž. P.“ parašė žinutę nukentėjusiajam K. G., nurodydamas, kad norėtų įsigyti skelbime nurodytą nešiojamąjį kompiuterį, dėl kurio įsigijimo sąlygų susitarė per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę žinutėmis, taip pat bendravimą tęsė iš kontaktinio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė (duomenys neskelbtini), su asmeniu, kuris prisistatė „Ž. P.“. Per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę nukentėjusysis nurodė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso A. R., ir 950 Eur sumą, kurią reikėjo pervesti už parduodamą nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. lapkričio 2 d., apie 17 val., A. K. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, panaudodamas apgaulę, atsiuntė nukentėjusiajam K. G. netikrą AB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimo nuorašą, po ko, 2019 m. lapkričio 2 d., apie 16.30 val., iš kontaktinio telefono numerio (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) (laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu), paskambino D. G. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), davė nurodymus paskambinti nukentėjusiajam K. G. į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), prisistatyti Ž. pusbroliu ir sutartoje vietoje paimti nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“. Vykdydamas A. K. nurodymus, D. G., 2020 m. lapkričio 2 d., apie 17.08 val., iš kontaktinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajam K. G. į kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini) ir susitarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ bei paimti nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“. Po to, 2019 m. lapkričio 2 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro nukentėjusysis K. G. perdavė D. G. nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu A. K. ir D. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam K. G. priklausantį 950 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
3. Nuteistojo teigimu, jis turi būti išteisintas, kadangi nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, t. y. negalima nuteisti asmens vien už tai, jog jis praeityje yra teistas už panašių nusikaltimų padarymą. A. K. nepagrįstai kaltinamas dėl to, kad jis visą laiką kalbėjo su nukentėjusiuoju ir davė nurodymus D. G., kadangi atlikta balso ekspertizė paneigia nuteistajam pareikštą kaltinimą. Taip pat reikėtų pateikti užklausą (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškinti, ar nuteistasis A. K. nusikaltimo padarymo metu aplamai buvo pataisos įstaigoje.
4. Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tenkinus nuteistojo A. K. prašymą, nutarta atlikti dalinį įrodymų tyrimą, t. y. iš (duomenys neskelbtini) išsireikalauti duomenis apie A. K. buvimą minėtoje pataisos įstaigoje.
6. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl informacijos pateikimo“. Institucijos rašte nurodoma, kad atsižvelgiant į nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, informuojama, jog nuteistasis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 2 d. nebuvo konvojuotas į kitas įstaigas. Minėtu laikotarpiu šis nuteistasis (past. – A. K.) buvo laikomas (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 15).
7. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.
9. A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Nuteistojo A. K. teigimu, jis nuteistas nepagrįstai, nes nėra niekaip susijęs su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu nusikaltimu, t. y. jis nebendravo su nukentėjusiuoju K. G. ir nedavė jokių nurodymų kitam nuteistajam D. G., be to, nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo A. K. galimai net nebuvo (duomenys neskelbtini), t. y. jis galimai buvo etapuotas į kitas įstaigas.
10. Susipažinus su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, taip pat susipažinus su (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytais duomenimis, nekyla abejonių, jog byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kartu su nuteistuoju D. G. padarė ir apeliacinį skundą padavęs A. K., kas pagrįstai nustatyta ir skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendyje.
11. 2020 m. gegužės 8 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. K. (įteikus pranešimą apie įtarimą (3 t., b. l. 103) ir išaiškinus įtariamojo procesines teises (3 t., b. l. 104, 105-106, 107)) nurodė, kad parodymus duos savo laisva valia, lietuvių kalbą puikiai supranta, pranešimą apie įtarimą gavo, įtarimo esmę suprato, kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažįsta. Sutinka su tuo, kad pranešime apie įtarimą nurodyta data ir laikas (2019 m. lapkričio 2 d., apie 16.30 val.) yra būtent ta data bei laikas, kada jis (A. K.) paskambino D. (G.), jog pastarasis susitiktų su žmogumi ir paimtų iš jo kompiuterį. Negali tiksliai pasakyti, kaip tam žmogui (past. – nukentėjusiajam K. G.) prisistatė, kai tarėsi dėl kompiuterio. Jis (A. K.) nurodė D. (G.), kad paskambintų tam vaikinui dėl kompiuterio, prisistatytų jo pusbroliu ir susitartų dėl kompiuterio perdavimo. Sutinka, kad nukentėjusiajam (K. G.) žinute nusiuntė suklastoto išrašo duomenis, nors pavedimas net nebuvo padarytas. Kompiuteris dėl kurio buvo tartasi – „(duomenys neskelbtini)“, t. y. būtent tokio modelio, kuris nurodytas jam (A. K.) įteiktame pranešime apie įtarimą. Jis (A. K.), tardamasis dėl kompiuterio, iškart turėjo susiformavusį tikslą apgauti nukentėjusįjį (K. G.). Neatsimena, kur D. (G.) turėjo nunešti kompiuterį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (3 t., b. l. 108-109).
12. Iš aptarto apklausos protokolo turinio taip pat matyti, kad 2020 m. gegužės 8 d. įvykusioje apklausoje dalyvavo ir A. K. (past. – tuo metu įtariamąjį) gynė advokatė R. A.. A. K. raštu patvirtino, kad įtariamojo apklausos protokolą perskaitė, iš jo žodžių duoti parodymai surašyti teisingai (3 t., b. l. 108), t. y. dėl jo žodžiu duotų ir teisėsaugos pareigūno užrašytų paaiškinimų turinio, paties asmens nurodytų esminių nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių, A. K. pretenzijų neturėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. gegužės 8 d. įtariamojo apklausos protokole nėra nei A. K., nei jo gynėjos advokatės R. A. raštu pateiktų pastabų (past. – protokole taip pat neužfiksuota, kad A. K. ir gynėja advokatė būtų pareiškę žodines pastabas protokolą surašiusiam ir apklausą atlikusiam teisėsaugos pareigūnui), jog apklausos protokolas jau buvo surašytas iki A. K. apklausos, kad nuteistasis parodymus būtų davęs ne savo laisva valia, jam būtų daromas bet kokios formos spaudimas duoti būtent tokius parodymus ir panašios aplinkybės. Prieš apklausą A. K. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame aiškiai nurodoma inkriminuojamo nusikaltimo padarymo data ir laikas, taip pat esminė faktinė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė, jog A. K. iš mobiliojo ryšio telefono paskambino D. G. bei davė nurodymus paskambinti nukentėjusiajam K. G. ir prisistatyti tariamai kompiuterį perkančio asmens pusbroliu bei paimti iš nukentėjusiojo nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 103). 2020 m. gegužės 8 d. įvykusios apklausos metu A. K. paaiškino, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, t. y. nuteistasis prieš jo apklausą aiškiai žinojo pagrindines inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, o būtent: kad jis, 2019 m. lapkričio 2 d., apie 16.30 val., paskambino D. G. ir davė nurodymus dėl sukčiavimo nusikalstamos veikos atliktinų veiksmų. Šių faktinių aplinkybių apklausiamas A. K. neginčijo ir nenurodė, kad jos būtų neteisingos, patvirtino, jog būtent 2019 m. lapkričio 2 d., apie 16.30 val., paskambino D. G. (past. – apklausos metu nenurodė kito laiko, kai buvo skambinama, arba, jog pastarajam iš viso nebūtų skambinęs ir davęs nurodymus).
13. Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp A. K. ir D. G.. Akistatos atlikimo metu A. K., paklaustas kaip prie jam inkriminuojamo sukčiavimo prisidėjo D. G. ir kokius pastarasis atliko veiksmus, nurodė, kad susitiko su nukentėjusiuoju (past. – K. G.) ir paėmė kompiuterį. D. G. paaiškinus, kad nesutinka su tokiu A. K. atsakymu, nurodė, jog jam nurodymus davė visai kitas asmuo, t. y. ne apeliacinį skundą padavęs nuteistasis. Į tokį teiginį A. K. aiškiai atsakė, kad nesutinka, jog nurodymus D. G. davė kitas asmuo, t. y. A. K. dar kartą patvirtino, kad nurodymai paimti kompiuterį iš nukentėjusiojo K. G. buvo duodami būtent jo (3 t., b. l. 203-204). Akistata tarp nuteistųjų (past. – šio procesinio veiksmo atlikimo metu įtariamųjų) buvo atlikta praėjus trims mėnesiams po 2020 m. gegužės 8 d. įvykusios apklausos, t. y. gana ilgam laiko tarpui, tačiau nuteistasis A. K. akistatos metu nenurodė, jog 2020 m. gegužės 8 d. būtų davęs akivaizdžiai melagingus ir tikrovės neatitinkančius parodymus, tyčia siekęs nepagrįstai apkalbėti D. G.. Priešingai, A. K. patvirtino esmines šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad būtent jis, o ne D. G. akistatos metu nurodytas „kitas asmuo“ paskambino D. G. ir davė nurodymą paimti iš nukentėjusiojo (K. G.) kompiuterį, puikiai suvokdamas, jog daro sukčiavimo nusikalstamą veiką (past. – 2020 m. gegužės 8 d. apklausos metu A. K. pripažino, kad tyčia apgauti nukentėjusįjį buvo susiformavusi iš anksto).
14. Įvertinus šias nurodytas aplinkybes bei jas sugretinus ir palyginus su byloje esančių kitų įrodymų visuma, kuri išsamiai aprašyta ir aptarta skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendyje, darytina išvada, kad nekyla jokių abejonių, jog būtent ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų (apklausos ir akistatos) metu A. K. davė teisingus parodymus, kuriais nebūtų galima vadovautis nagrinėjant byloje aptariamą nusikaltimą bei sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, o pirmosios instancijos teisme pakeista pozicija laikytina gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
15. Svarbu ir tai, kad nuteistieji A. K. ir D. G. neneigia, jog vienas kitą pažinojo, kadangi kartu atliko jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, kas patvirtina šių asmenų pažinties faktą dar iki byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, A. K. ir D. G. nurodė iš esmės identiškas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes: 1) skambutis su nurodymu paskambinti nukentėjusiajam; 2) susitikus su nukentėjusiuoju prisistatyti tariamai kompiuterį perkančio asmens pusbroliu; 3) paimti kompiuterį; 4) tariamai atliktas pavedimas dėl kompiuterio pirkimo. Be to, iš esmės nuteistųjų duotus paaiškinimus patvirtina ir nukentėjusysis K. G., kuris paaiškino, jog vienas asmuo suderino kompiuterio pirkimo klausimą telefonu ir siuntė pavedimų kopijas (past. – iš byloje esančių duomenų ir įrodymų visumos akivaizdu, kad tai buvo A. K.), o kitas asmuo (past. – D. G.) skambino iš kito telefono numerio ir prisistatė perkančiojo giminaičiu, kuris atvyko ir pasiėmė kompiuterį, po to, kai nukentėjusysis K. G. žinute gavo antrą pavedimo nuotrauką. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, galėjo žinoti tik tie asmenys, kurie ir padarė sukčiavimo nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, tokias aplinkybes be nukentėjusiojo žinojo ir įvairiose proceso stadijose nurodė ir nuteistieji A. K. bei D. G.. Be to, nustatyta ir tai, kad D. G. nurodymas susisiekti su nukentėjusiuoju buvo duotas iš telefono numerio, kurio veikimas 2019 m. lapkričio 2 d. nustatytas ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje, būtent ten, kur tuo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuteistasis A. K.. Nors nuteistasis A. K. kėlė versiją, kad 2019 m. lapkričio 2 d. jo apskritai nebuvo (duomenys neskelbtini), tačiau šią aplinkybę paneigia minėtos įstaigos raštas.
16. Akcentuotina ir tai, kad šioje byloje apklaustas V. A. patvirtino, jog A. K. kartu su D. G. darė sukčiavimus, t. y. A. K. skambindavo D. G. ir duodavo pastarajam nurodymus telefonu. V. A. taip pat nurodė, kad žinojo, jog būtent dėl kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ A. K. davė nurodymus D. G. jį paimti (past. – kas atitinka nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų turinį dėl nusikalstamos veikos įgyvendinimo plano), tačiau pastarasis jį paėmęs, kompiuterio neatidavė A. K. žmonėms, o kažkur kitur padėjo. Pasak V. A., A. K. kartu su D. G. yra padarę ne vieną sukčiavimą.
17. Visos šios nutartyje nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai nekelia jokių objektyvių ir pagrįstų abejonių, kad būtent A. K. kompiuterio pirkimo klausimu kreipėsi į K. G. žinutėmis per „(duomenys neskelbtini)“ programą ir bendravimą su nukentėjusiuoju tęsė SMS žinutėmis. Vien A. K. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu, pakeitus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodyta gynybinė pozicija atkreipiant dėmesį į (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad tiriamuosiuose garso įrašuose nėra užfiksuotas nuteistojo balsas ir kalba, nesudaro pagrindo abejoti, jog A. K. atliko aktyvius sukčiavimo veiksmus K. G. atžvilgiu, kadangi kalbėti telefonu galėjo ir kitas asmuo, kuris šioje byloje galimai nebuvo apklaustas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.