- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-378-513/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08647-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- A. B., S. P., M. M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. B., S. P. ir M. M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., S. P. ir M. M. P. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo M. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašė panaikinti antstolės 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymą Nr. S-19-5-33858 dėl turto įkainojimo, kuriuo antstolė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įkainojo 196 000 Eur. Nurodė, kad skundžiamame patvarkyme nurodyta turto vertė yra nustatyta remiantis ekspertizės aktu Nr. E1927 GT, kuriuo nepagrįstai nustatyta mažesnė vertė pareiškėjams priklausančio turto nei to paties turto 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 180111LCH-01, todėl antstolės patvarkymas yra neteisėtas.
2. Antstolė pareiškėjų skundą išnagrinėjo, 2019 d. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. S-19-5-35201 jo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas ginčijama 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, jog antstolė B. T. vykdo vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš pareiškėjų išieškotojai M. B. Vykdant priverstinį skolų išieškojimą, išieškojimas nukreiptas į vykdymo procese areštuotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, kurio bendras 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 27 d. antstolės patvarkymu Nr. S-17-5-25363 paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti, 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 180111LCH-01, parengtu teismo ekspertės L. C., nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta 268 000 Eur. 2018 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S-18-5-1313 turtas įkainotas 268 000 Eur suma, patvarkymas šalims įteiktas tinkamai, prieštaravimų dėl turto vertės negauta. Teismas nustatė, kad skolininkai savo pirkėjo nepasiūlė, todėl 2018 m. vasario 7 d. paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 149698, kurios neįvyko. Išieškotoja atsisakė perimti turtą, todėl 2018 m. kovo 9 d. paskelbtos antrosios varžytynės, kurios taip pat neįvyko. 2019 m. rugsėjo 30 d. priimtas patvarkymas Nr. S-19-5-28903 dėl turto įkainojimo, kuriuo turtas įkainotas 160 800 Eur suma. Skolininkai su nustatyta turto verte nesutiko, argumentavo, kad išieškojimas į tą patį turtą nukreiptas po metų, todėl turi būti pakartotos turto vertinimo procedūros. 2019 m. spalio 10 d. antstolė patvarkymu Nr. S-l 9-5-30323 tenkino pareiškėjų skundą, panaikino 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S-19-5-28903 ir 2019 m. spalio 15 d. patvarkymu Nr. S-19-5-31063 paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią atlikti pavedė teismo ekspertui G. T. 2019 m. spalio 29 d. ekspertizės aktu Nr. E1927 GT žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertė nustatyta 196 000 Eur. Vadovaujantis ekspertizės aktu 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-19-5-33858 turtas įkainotas 196 000 Eur suma.
5. Dėl skolininkų prašymo kreiptis į Statistikos departamentą dėl išvados apie nekilnojamojo turto kainų pokyčius Klaipėdos mieste nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. teismas nurodė, jog pareiškėjai prašymą pateikė skundo nagrinėjimo dieną bei nurodė, kad patys šios išvados negali gauti, nes Statistikos departamento ataskaita dar viešai nepateikta. Teismas pažymėjo, jog skolininkai nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog prašoma išreikalauti išvada yra parengta, tačiau pareiškėjams neprieinama, arba apie tai, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į Statistikos departamentą su prašymu, bet jų prašymas buvo netenkintas.
6. Teismas konstatavo, jog eksperto nustatyta turto verte galima vadovautis, nes vertė nustatyta kvalifikuoto vertintojo, teismo eksperto, pareiškėjai prieštaravimų antstolei dėl eksperto kandidatūros nereiškė ir kito eksperto nesiūlė, jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog turto vertė buvo nustatyta netinkamai, nepateikė ir nėra pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto verte. Teismas pritarė antstolės pozicijai, jog galbūt 2018 m. sausio mėnesį turto vertinimo ekspertizės metu nustatyta per didelė turto vertė, nes pareiškėjų turtas nebuvo parduotas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse, be to, pažymėjo, kad skolininkai gali ir patys surasti areštuoto turto pirkėjus, taip realizuodami turtą už kuo aukštesnę kainą, tačiau tokių veiksmų nesiima.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjai (apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinti antstolės 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymą Nr. S-19-5-33858 dėl turto įkainojimo.
8. Argumentuoja, jog antstolis organizuoja ir kontroliuoja varžytynes, todėl ir atsako už suteiktų įgaliojimų įgyvendinimą, o antstolio klaidos neturi būti taisomos jų sąskaita. Nurodo, kad prašė teismo imtis veiksmų, kuriuos atlikus būtų galima ištaisyti antstolio klaidą dėl akivaizdžiai per mažos turto kainos nustatymo, t. y. išreikalauti duomenis iš Statistikos departamento, tačiau teismas tik formaliai nurodė, kad jie nepateikė duomenų, jog patys bandė gauti prašomus išreikalauti duomenis. Argumentuoja, kad nustatyta turto vertė neatitinka jų interesų ir juos akivaizdžiai pažeidžia, kainos nustatymas yra netinkamas, nes išvaržomo turto kaina negalėjo tiek pakisti ir sumažėti 26,86 proc.
9. Apeliantai nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja tai, kad, vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y. turi būti užtikrintas antstolio veiksmų teisėtumas, nes sprendimų vykdymo procesiniai pažeidimai gali paveikti ir kitas Konvencijoje saugomas turtinio pobūdžio asmens teises, pavyzdžiui, gali būti pažeista Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į nuosavybės apsaugą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolės B. T. veiksmų.
12. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog antstolė B. T. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/01746, Nr. 0005/17/01749, Nr. 0005/17/01750, Nr. 0005/17/01751, Nr. 0005/19/00662 ir Nr. 0005/19/00663 dėl išieškojimo iš pareiškėjų išieškotojai M. B.
13. Vykdant priverstinį skolų išieškojimą, išieškojimas nukreiptas į vykdymo procese areštuotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0,0908 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, kurio bendras 464,96 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 180111LCH-01, parengtu teismo ekspertės L. C., nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta 268 000 Eur, 2018 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S-18-5-1313 turtas įkainotas 268 000 Eur suma, tačiau pirmosios ir antrosios areštuoto turto varžytynės neįvyko. 2019 m. rugsėjo 30 d. priimtas patvarkymas Nr. S-19-5-28903 dėl turto įkainojimo, juo turtas įkainotas 160 800 Eur suma, tačiau skolininkams pareiškus prieštaravimus, 2019 m. spalio 10 d. antstolė patvarkymu Nr. S-l 9-5-30323 panaikino 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S-19-5-28903 ir 2019 m. spalio 15 d. patvarkymu Nr. S-19-5-31063 paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią atlikti pavedė teismo ekspertui G. T. 2019 m. spalio 29 d. ekspertizės aktu Nr. E1927 GT žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertė nustatyta 196 000 Eur. Vadovaujantis ekspertizės aktu 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-19-5-33858 turtas įkainotas 196 000 Eur suma, su kuria apeliantai nesutinka.
14. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taip pat paties antstolio abejonės dėl turto vertės yra pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 3 dalimi skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Šios nuostatos skolininkams išaiškintos ginčijamame patvarkyme, tačiau skolininkai nepasinaudojo šia teise. Priešingai, apeliantų teigimu, antstolei pačiai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl 2019 m. spalio 29 d. ekspertizės aktu Nr. E1927 GT nustatytos turto vertės, nes ji 26,86 proc. mažesnė nei buvo nustatyta 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 180111LCH-01, o remiantis oficialia statistika nekilnojamojo turto kainos laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. I ketvirčio tik augo.
15. Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2019 d. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. S-19-5-35201 jo netenkino ir nurodė, kad skundas grindžiamas tik pareiškėjų subjektyvia nuomone ir spėjimais, o ne įrodymais, sudarančias pagrindą abejoti nustatyta areštuoto turto verte. Antstolė nurodė, jog pareiškėjai nesilaikė CPK 682 straipsnyje nustatytos tvarkos, neteikė prieštaravimo dėl nustatytos turto vertės, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, nepatvirtino sutikimo sumokėti pakartotinės ar papildomos ekspertizės išlaidas, neprašė atidėti šių išlaidų mokėjimo. Antstolė nurodė, jog yra pagrindas abejoti 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 180111LCH-01 nustatyta turto verte, nes neįvyko nei pirmosios, nei antrosios areštuoto turto varžytynės, o tai reiškia, kad buvo nustatyta aukštesnė turto vertė nei reali rinkos vertė. Taip pat antstolė nurodė, jog pareiškėjai nurodė neaktualų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. iki 2018 m. I ketvirčio, nes nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. Pažymėtina, jog su šiuo antstolės teiginiu pareiškėjai sutiko.
16. Vertindamas vykdomųjų bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių duomenų ir apeliantai jų nepateikė, kad antstolės nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainos, ypač, kad antstolė įvertindama turtą rėmėsi ekspertizės aktu, bei aplinkybe, kad turto varžytynės neįvyko, nedalyvavo nė vienas galimas pirkėjas.
17. Apeliantams argumentuojant, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta žymiai didesnė vidutinė turto rinkos vertė, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Taigi negalima teigti, kad VĮ Registrų centro nurodytos vidutinės įkeisto turto rinkos vertės, kai vertė nustatoma masinio vertinimo metu, atspindi realią individualaus turto vertę, juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjų turto vertė masinio vertinimo būdu nustatyta prieš 10 metų, t. y. 2009 m. spalio mėn. Tas pat pasakytina ir apie pareiškėjų argumentus, jog būtina išreikalauti Statistikos departamento duomenis apie nekilnojamojo turto kainų pokyčius Klaipėdos mieste nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. Šie duomenys yra apibendrinti ir atspindi tik bendrąsias tendencijas, tačiau ne konkretaus turto vertę.
18. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog skolininkai nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog prašoma išreikalauti išvada yra parengta, kad pareiškėjai patys jos negali gauti, kad kreipėsi į Statistikos departamentą su prašymu, bet jų prašymas buvo netenkintas.
19. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; kt.). Tuo tarpu skolininkai, nesutikdami su nustatyta turto rinkos verte, nepateikė jokių jų teiginius pagrindžiančių įrodymų, remiasi tik nebeaktualiu 2018 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 180111LCH-01, nenurodė, koks turto vertės nustatymo metodas, jų nuomone, turėjo būti taikomas, kokie skaičiavimai turėjo būti atlikti ir pan. (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog savo nesutikimą su nustatyta turto rinkos verte pareiškėjai grindė iš esmės vien savo samprotavimais ir įrodymais nepagrįstais deklaratyviais teiginiais. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo abejoti teismo eksperto išvadomis, juo labiau, kad nei dėl eksperto kandidatūros, nei dėl jo atliktos ekspertizės išvadų, t. y. nustatytos turto rinkos vertės, pareiškėjai pretenzijų neturėjo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Kitaip tariant, galimybė varžytynėse parduoti daiktą už realią rinkos kainą priklauso nuo anksčiau įvardytų aplinkybių. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantai, siekdami išvengti, jų manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, turi teisę ir gali patys siūlyti savo turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis).
21. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė, jog antstolė ginčijamu patvarkymu netinkamai nustatė turto vertę. Nagrinėjamu atveju nesant abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės ir pareiškėjams nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, antstolei nekilo pareiga skirti pakartotinę ar papildomą turto vertės ekspertizę. Konstatuotina, jog antstolė Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką, nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą patvarkymą.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo dėl antstolės veiksmų, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.