Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2024 m. rugsėjo 29 d. vakarą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VOLVO XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – 19.31 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, 19.47 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas.

Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. namuose vartojo alkoholį ir tą dieną niekur nebeplanavo važiuoti, sugyventinės namuose nebuvo. Kalbėjosi telefonu su broliu, kuris (duomenys neskelbtini), gyvena vienas ir serga (duomenys neskelbtini), brolis jam pasakė, kad ranka pradėjo tirpti ir išgirdo garsą, iš kurio suprasto, jog brolis nukrito. Daugiau brolis nebeatsiliepė telefonu, dėl to šoko būsenos išvažiavo pas brolį, kuris vienintelis jam likęs iš artimųjų, tačiau buvo reidas ir jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam 2 kartus tikrino neblaivumą, buvo nustatytas 2 prom. viršijantis girtumas. Tada suprato, kad priėmė netinkamą sprendimą, kad padarė nusikaltimą. Paprašė policijos pareigūnų, kad jį pavežtų iki brolio, kuris jam nuvykus jau buvo atsigavęs, todėl pagalbos jam nekvietė. Nuo alkoholio vartojimo iki vairavimo praėjo apie 3–4 valandas. Važiavo sau priklausančiu automobiliu Volvo, kurį pirko prieš 5 metus už 13 800 Eur. Dabartinė jo vairuoto automobilio vertė – 8000 Eur, nes nors jis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, tačiau jį reikėjo remontuoti, nes atbulinė pavara sunkiai jungdavosi ir problemos buvo su tepalais. Šeimoje yra ir kitas automobilis, kuriuo naudojasi sugyventinė, tačiau prašytų nekonfiskuoti automobilio, nes jis reikalingas šeimos poreikiams: vaikas pripratęs prie šio automobilio, dar vieną žieminių padangų komplektą turi. Vaiką reikia vežioti, nes viešojo transporto stotelė už (duomenys neskelbtini) km nuo namų. Vykdo plataus (duomenys neskelbtini) darbus pagal individualią veiklą ir 2024 m. jo pajamos buvo apie 5000 Eur. Sugyventinė A. V. Užimtumo tarnyboje dabar registruota. Šeima neturi finansinių įsipareigojimų. Administracine tvarka nėra baustas, o sugyventinė yra bausta, kad nepraleido pėsčiojo, kuris toliau prie perėjos stovėjo ir net nesiruošė eiti. Prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų yra vairavęs neblaivus. Su A. V. gyvena (duomenys neskelbtini) metų kartu, ji tik registruota kitur dėl vaiko mokymosi įstaigos. Sugyventinė jam rodo gerą pavyzdį, turi valingą žodį, rūpinasi bendru vaiku. Kai sugyventinė sužinojo, kas nutiko, pyko ant jo, o po to palaikė, nes suprato, kad jau nieko nepakeis. Ir pats labai pergyveno dėl to, kas nutiko, nes iki tol vairuodavo kasdien, teisė vairuoti jam reikalinga tiek dėl šeimos interesų, tiek ir dėl vykdomos veiklos, nes reikia įrankius, medžiagas vežtis. Galėtų antibloką įsidėti į automobilį. Dabar sugyventinė ar draugai jį vežioja, be to, dėl oro sąlygų turi mažiau darbų.

Kaltinamojo laiduotoja siekianti tapti A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju 13 metų ir augina bendrą vaiką. Tik teigiami atsiliepimai apie A. G., nieko negali pasakyti blogo apie jį, jų santykiuose vyrauja tarpusavio pagarba. Jis klauso jos, alkoholiu nepiktnaudžiauja, jį vartoja saikingai. Įvykio dieną buvo išvažiavusi į Panevėžį pas mamą, nes jai reikia pagalbos. Kai vakare grįžo namo, sugyventinis pasakė apie įvykį ir paaiškino, kad paskambino brolis, kuris pasakė, kad blogai jaučiasi, dėl to sugyventinis sugalvojo važiuoti pažiūrėti, kas nutiko. Yra kelis kartus A. G. brolis nukritęs ir galvą prasiskėlęs. Šiuo metu nedirba, ieškosi darbo ir gauna bedarbio išmoką bei pinigus už vaiką, todėl sumokėti užstatą būtų sunku. Dėl jai fiksuotų administracinių nusižengimų gali paaiškinti, kad baudos sumokėtos, (duomenys neskelbtini) tikrai nebuvo žmonių, o (duomenys neskelbtini)dvipusė perėja ir per skubėjimą gal nepastebėjo, bet ant žmonių tikrai nevažiuoja. Nežino, kad A. G. būtų anksčiau vairavęs neblaivus, bet tiki juo.

Kaltinamajam A. G. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo A. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas E. V. parodė ir jo surašytame 2024 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. dirbant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistu, vykdant prevencinę priemonę, siekiant išsiaiškinti neblaivius vairuotojus, blokuojant eismą (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), apie 19 val. tikrinant automobilio „VOLVO“ vairuotojo blaivumą bekontakčiu alkoholio detektoriumi, vairuotojui nepavyko atlikti testo. Jis pajuto iš vairuotojo burnos sklindantį alkoholio kvapą. Esant šioms aplinkybėms, vairuotojui buvo pasiūlyta atlikti blaivumo nustatymo testą alkoholio kiekio iškvėptame ore matuokliu. Vairuotojas sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui buvo nustatytas 2,21 prom. girtumas, atlikus testą pakartotinai buvo nustatytas 2,39 prom. girtumas. Minėtas automobilis buvo nuvežtas į policijos saugomų automobilių aikštelę, o vairuotojui buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Ar automobilio vairuotojas ką nors aiškino dėl to, kad vairuoja neblaivus, nepamena. Duomenys apie vairuotojo asmens tapatybę bei nustatytas faktines aplinkybes buvo surašyti 2024 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 15–19).

2024 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrimas objektas automobilis „VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, kairėje gatvės pusėje, šalia šaligatvio priekiu į vakarų pusę. Akivaizdžių automobilio apgadinimų nesimato, automobilio salone ir krovinių skyriuje kokių nors daiktų nesimato (b. l. 10–12).

2024 m. rugsėjo 29 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad specialistas E. V. nustatė A. G. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Pirmojo tikrinimo metu 19.31 val. nustatytas 2,21 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 19.47 val. nustatytas 2,39 prom. girtumas (b. l. 20–22).

Vairuotojų registro įrašo pažymoje nurodyta, kad A. G. yra išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2026 m. balandžio 7 d., kategorija AM, B, B1 (b. l. 30).

VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. G. (b. l. 28).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2024 m. spalio mėn. vidutinė transporto priemonės – dyzelinio lengvojo automobilio „Volvo XC60“, 2014 m. gamybos, kaina su PVM 12 790 Eur (b. l. 27).

Iš 2025 m. sausio 7 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 8000 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Paties kaltinamojo A. G., liudytojo E. V. parodymai, apžiūros protokolas su priedais, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad A. G. 2024 m. rugsėjo 29 d. vakare Panevėžio mieste vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VOLVO XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, vykdę prevencinę priemonę, siekdami nustatyti neblaivius vairuotojus, patikrino kaltinamojo blaivumą ir alkoholio kiekio matuokliu 19.31 val. jam nustatytas 2,21 prom. girtumas, o 19.47 val. – 2,39 prom. girtumas. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes A. G., kaip vairuotojui, nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

A. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie kiti ikiteisminiai tyrimai (b. l. 37–39), administracine tvarka per paskutinius metus nebaustas (b. l. 40–41), vykdo individualią veiklą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, pripažino visiškai, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nusikaltimu reali žala nepadaryta. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Byloje buvo pateiktas kaltinamojo sugyventinės A. V. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą ir kaltinamojo prašymas būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje apklausta A. V. paaiškino ir jos prašyme nurodyta, kad jų tarpusavio santykiai su sugyventiniu, su kuriuo kartu gyvena daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, turi bendrą vaiką, yra geri, artimi, grįsti pagarba ir pasitikėjimu. Atsižvelgęs į paties kaltinamojo paaiškinimus dėl santykių su sugyventine, kaltinamojo sugyventinės teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus A. V. apibūdinančius duomenis (neteista, administracine tvarka per 5 metus bausta 2 kartus 2023 m., baudos sumokėtos, nedirba, tačiau ankstesnių darbdavių charakterizuojama teigiamai), teismas konstatuoja, kad A. V. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (kaltinamojo sugyventinė) ir kitų aplinkybių (tarpusavio santykiai geri ir palaikantys, ji jam yra geras pavyzdys, pasiryžusi visapusiškai padėti sugyventiniui, tačiau nepateisina nusikalstamo jo elgesio) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką A. G..

Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos A. V. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įskaitant tai, kad asmuo nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad asmuo ne pirmą kartą gyvenime vairavo neblaivus, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

Atsižvelgęs į laiduotojos asmenines savybes, ryšį su kaltinamuoju, jos turtinę padėtį (šiuo metu nedirba ir gauna bedarbio išmoką bei pinigus už vaiką, iš kurių dar turi išlaikyti nepilnametį vaiką), prokurorės poziciją, laidavimas skirtinas be užstato.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo kaltę (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-813/2023). Teisiamajame posėdyje kaltinamojo nurodytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, todėl dėl tokio pobūdžio priemonės taikymo baudžiamojoje byloje nespręstina.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgia į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris viršija 2 prom. ribą, į nuvažiuotą atstumą, į nurodytą važiavimo priežastį, t. y. kad kaltinamasis vairavo sekmadienio vakare, vykdamas iš (duomenys neskelbtini) esančių namų į Panevėžį, kur gyvena sveikatos problemų turintis brolis, nes iš aplinkybių suprato, kad gresia pavojus brolio sveikatai, vairavo praėjus kelioms valandoms nuo alkoholinių gėrimų vartojimo. Kaltinamasis turėjo gerai suprasti, jog jis, vairuodamas neblaivus, kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Kaltinamasis per paskutinius 1 metus nebaustas administracine tvarka, tačiau praeityje (2013 m.) yra vairavęs neblaivus. Taigi teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą pavojų eismo saugumui sukėlusį nusikaltimą, sprendžia, kad nustatytinas už vidurkį trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas – 2 metai. Tai nelaikytina neproporcinga, varžančia nuteistojo teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti, priemone.

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 3 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Dėl prokurorės prašymo taikyti ne paties turto (automobilio), o jo vertės konfiskavimą, teismas pažymi, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, motyvuotina, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis, nes BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-190-870/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė registruota paties kaltinamojo vardu, t. y. automobilis yra jo nuosavybė. Šis automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė. Teismas nenustatė ir kaltinamasis nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kaltinamojo nurodytos priežastys, kad vaikas prie automobilio pripratęs, kad turi žieminių padangų komplektą, nelaikytinos teisiškai svarbiomis sprendžiant klausimą, konfiskuoti turtą ar jo vertę pinigais. Jeigu šiuo atveju iš kaltinamojo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Taigi teismas, dar kartą įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę – kaltinamojo vairuotą automobilį, o ne jo vertę, kaip to pageidautų kaltinamasis.

Nagrinėjamu atveju taikomas laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus konfiskavimo procedūrą – panaikintinas. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 67–78) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos A. V. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 3 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, A. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Laikiną A. G. nuosavybės teisės apribojimą, taikomą automobiliui „VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki minėto automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus konfiskavimo procedūrą – panaikinti.

A. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.