- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- A15.-230-791/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00413-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., suinteresuotam asmeniui A. J. ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 5 val. 50 min. Alytuje, Naujojoje gatvėje pakartotinai, t. y. po to, kai jam 2019 m. kovo 28 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalį ir dar nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo (administracine nuobauda buvo vykdoma nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 27 d.), vairavo A. J. vardu įregistruotą automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (nustatytas 0,86 promilės +1,7 % neblaivumas). Be to, D. K. vairuotam automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir 226 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta telefoniniu skambučiu (bylos lapai (toliau – b. l.) 46). D. K. į teismo posėdį neatvyko, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo jis nepateikė, surašant administracinio nusižengimo protokolą nurodė, jog į teismą neatvyks, nes neturi galimybių. Be to 2021 m. kovo 9 d. teisme gautas posėdžių sekretorės E. B. tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodė, kad 2021 m. kovo 9 d. 10.30 val. buvo susisiekta su D. K. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), jis informuotas apie 2021 m. kovo 29 d. 9.30 val. posėdį, D. K. informavo, kad 2021 m. kovo 29 d. posėdyje dalyvauti negalės, kadangi yra prastos sveikatos būklės ir neturi galimybės atvykti į posėdį, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, neturi galimybės prašymą pateikti raštu (b. l. 46). Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Suinteresuotas asmuo A. J. į teismo posėdį neatvyko, 2021 m. vasario 25 d. teisme buvo gauti A. J. paaiškinimai, kad į teismo posėdžius atvykti negali, nes yra kariuomenėje (b. l. 38). 2021 m. kovo 9 d. posėdžio metu teisėja nutarė nagrinėti administracinio nusižengimo bylą nedalyvaujant automobilio savininkui A. J. (b. l. 42).
Iš administracinio nusižengimo protokole esančio D. K. pasiaiškinimo matyti, jog su nusižengimais jis dalinai sutinka (b. l. 1–2).
Motyvuojamoji dalis
Be paties D. K. dalinio kaltės pripažinimo jo kaltę patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė bylos medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis):
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos nusižengimo padarymo aplinkybės ir dalinis D. K. kaltės pripažinimas (b. l. 1–2).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 11 d. apie 5.50 val. patruliuodami su pareigūne O. Ž. Alytaus m. Naujojoje g. pastebėjo atvažiuojantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris važiavo įtartinai manevruodamas kelio važiuojamojoje dalyje. Privažiuodamas minėtam automobiliui iš galo įjungė mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius ir automobilį sustabdė. Priėjęs prie automobilio vairuotojo, paprašė pateikti dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas jokių dokumentų neturėjo. Patikrinus duomenų bazėje paaiškėjo, kad automobilį vairuoja D. K.. Kalbant su juo iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausė vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad gėrė alaus. Tada pasiūlė alkoholio matuokliu pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Alkoholio matuoklis parodė 0,86 prom. girtumą. Paaiškėjo jog minėtam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi vairavo neblaivus. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Dėl KET 14 ir 226 punktų reikalavimų pažeidimo D. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 3).
2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu, nustačius, kad vairuotojas D. K. neblaivus, jis nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4).
Patikros sertifikato kopija, iš kurios matyti, jog D. K. testavimo metu alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510, Nr. ARJK-0149“ buvo tinkamas naudojimui. Šis patikros sertifikatas galiojo iki 2021 m. sausio 17 d. (b. l. 5).
Valstybės įmonės „Regitra“ pateikta informacija, iš kurios matyti, jog automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. J. (b. l. 8 ir 47).
Asmens duomenų pažyma patvirtina, jog D. K. 2017 m. lapkričio 25 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 10).
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog 2019 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Administracinė nuobauda (300 Eur bauda) dar nėra įvykdyta – bauda nesumokėta, o administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo baigta vykdyti 2020 m. kovo 27 d. (b. l. 11 – 14).
Aukščiau ištirtais įrodymais įrodyta, jog D. K., pakartotinai vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, būdamas neblaivus (nustatytas 0,86 promilės +1,7 % neblaivumas), bei neturėdamas tam teisės. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, D. K. naujo nusižengimo padarymo dieną nebuvo įvykdęs paskirtos nuobaudos - nesumokėjęs 300 Eur baudos, o administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo baigta vykdyti 2020 m. kovo 27 d., todėl ANK 40 straipsnio prasme ši administracinė nuobauda yra galiojanti, o nusižengimas, numatytas 427 straipsnio 1 dalyje, yra padarytas pakartotinai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas pagal administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų prašymus, vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-693/2018). Teismas pastebi, kad D. K., surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau nedetalizavo, kurios kaltinimo dalies nepripažįsta, todėl teismas neturi galimybės detaliau išanalizuoti tokios jo pozicijos dėl dalinio kaltės pripažinimo.
Taigi, aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog D. K. padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Administracinio nusižengimo protokole D. K. veiksmai dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti papildomai buvo kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta administracinė nuobauda už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, taip pat ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į tai D. K. teisę pažeidžiančių veiksmų kvalifikacija pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį yra perteklinė, todėl jie papildomai pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nekvalifikuotini, nes ANK 427 straipsnio 1 dalyje yra speciali norma, kai neturintis teisės vairuoti asmuo pakartotinai vairuoja automobilį būdamas neblaivus arba vengia neblaivumo patikrinimo (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
D. K. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltę dėl nusižengimų jis pripažino tik iš dalies, nesigailėjo padaręs nusižengimus, todėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (ANK 35 straipsnio 1 dalis). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama ir į tai, jog D. K. jau eilę kartų baustas administracine tvarka, dalies jam paskirtų baudų nesumokėjęs. Tai rodo, jog D. K. paskirtos baudos jokio poveikio neturėjo, jis ir toliau daro analogiškus ir dar šiurkštesnius nusižengimus, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, elgiasi piktybiškai (b. l. 11-14). Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus visiškai įgyvendinta už kiekvieną iš nusižengimų paskyrus D. K. baudas, lygias straipsnio sankcijoje numatytam minimalios ir maksimalios baudos dydžio vidurkiui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
Be to, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, neblaivumo laipsnį, siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalimi, D. K. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams. Pažymima, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti.
Įstatymas numato, jog už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus <...> (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas <...> (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo byloje gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Pagal suformuotą teismų praktiką, kai už administracinį nusižengimą numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė, ji netaikoma ir yra galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatų taikymas tik tais atvejais, kai nustatoma, jog daikto (automobilio) savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą nusižengimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4/2012, 2AT-30/2013). Tam būtina išsiaiškinti, ar automobilis buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y., ar su savininko žinia ir sutikimu. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas nusižengimui padaryti, savininkui kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.
Nagrinėjamu atveju D. K., neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo A. J. vardu įregistruotą transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. J. (b. l. 8), kuris į teismo posėdį neatvyko, todėl bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės išgirsti jokių jo paaiškinimų dėl minėto automobilio. 2021 m. vasario 25 d. teisme elektroniniu paštu buvo gauti A. J. paaiškinimai, kad į teismo posėdžius atvykti negali, nes yra kariuomenėje, A. J. nurodė, kad rugsėjo mėn. pradžioje, apie 8-9 d., pardavė automobilį „Volkswagen Passat“, E. P. už 400 eurų, pirkimo-pardavimo sutarties nesurašė, nes tuo metu neturėjo, o vėliau turėjo išvykti į dalinį (b. l. 38). Faktinio automobilio savininko E. P. anketinių duomenų A. J. nenurodė. VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėje ir šiai dienai minėtas automobilis įregistruotas A. J. vardu (b. l. 47). Teismui nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis faktinis automobilio savininkas perleido D. K. automobilį. Taip pat teismui nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. J. tikrai perleido automobilį E. P., tačiau akivaizdu yra tai, kad automobilio savininkas neužtikrino jam priklausančio turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, elgėsi neatsakingai, nes savanoriškai perdavė automobilį kitiems asmenims ir nesirūpino jo likimu, automobilio techninės apžiūros atlikimu bei neužtikrino automobilio apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Faktą, kad VĮ ,,Regitra“ nurodytas automobilio savininkas A. J. yra abejingas automobilio likimui, patvirtina ir tai, kad į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje jis taip nei karto ir neatvyko.
Visi byloje surinkti ir aukščiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, jog savininko transporto priemonės perdavimas D. K. sudarė sąlygas transporto priemone pasinaudoti nusižengimams daryti. Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams ir tai yra pagrindas priverstiniam turto konfiskavimui taikyti (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-3-697/2016).
Įvertinus D. K. šio padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tai, kad už vairavimą neblaiviam jis baudžiamas ne pirmą kartą, anksčiau yra baustas už kitokius nusižengimus ir vien tik baudų paskyrimas nepadarė jam teigiamos įtakos, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, šiuo atveju siekiant betarpiško administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo, teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas turėtų tiesioginį nubaudimo poveikį pažeidėjui ir būtų efektyvi prevencinė priemonė. Taigi, sankcijos, pasireiškiančios automobilio konfiskavimu, taikymas būtų teisingas, proporcingas, taip pat ir būtinas, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
D. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį - 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį - 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsniu, paskirti D. K. administracinio poveikio priemonę – uždraudimą įgyti teisę vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirti D. K. administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti A. J. vardu VĮ ,,Regitra“ įregistruotą automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus r. sav., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.