Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2019 m. vasario 7 d. apie 14.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Ateities gatvės antra eismo juosta nuo L. G. gatvės pusės, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje jo važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, jis nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, dėl ko ta pačia kryptimi priekyje važiavusio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui P. V. pradėjus stabdyti, jis, praradęs galimybę savalaikiais veiksmais išvengti susidūrimo, nesustabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė juo į automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, o šis automobilis nuo smūgio pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. V., galinę dalį. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui P. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas P. V. priklausantis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdyje R. M. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2019-02-07 apie 14.30 val. vairavo automobilį „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jo darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“, važiavo Ateities g. antra eismo juosta nuo miesto centro iki Jeruzalės. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio VW Golf, jis važiavo apie 60 km/h greičiu, jo automobilis buvo pakrautas, todėl nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, trenkėsi į VW Golf galą, o šis po smūgio atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „Subaru“. Įvykio metu buvo sužalotas nukentėjusysis. Su pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad draudimo išmokos, kurią gavo nukentėjusysis pakanka padarytai žalai atlyginti. Gailisi dėl savo neatidumo ir likusių pasekmių. Analogiškus parodymus jis davė per apklausą bylos ikiteisminio tyrimo metu (b.l.53).

Kadangi po kaltinamojo akto paskelbimo R. M. teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra pilnai įrodyta šiais įrodymais, surinktais bylos ikiteisminio tyrimo metu, o būtent:

2019-02-11 apklaustas liudytoju nukentėjusysis P. V. parodė, kad 2019-02-07 apie 14.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, Ateities gatvės antra eismo juosta nuo L. G. gatvės pusės link Jeruzalės gatvės. Buvo šviesus paros metas, be kritulių, asfaltas sausas. Atkreipė dėmesį, kad priekyje, jo eismo juostoje, ties sankryža su Visorių gatve sustojęs lengvasis automobilis rodo įjungęs kairiojo posūkio signalą ir laukia, kol pravažiuos priešinga kryptimi važiuojantis transportas, o prieš jį važiavęs automobilis Subaru Forester, artėdamas prie šio sustojusio automobilio, pradėjo mažinti važiavimo greitį ir įjungė dešinio posūkio signalą. Jis taip pat mažino važiavimo greitį, o netrukus per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad iš paskos artėjantis krovininis automobilis greičio nemažina, todėl trenkėsi į jo automobilio galą, o jo automobilis nuo smūgio nuslydo į priekį ir trenkėsi į priekyje tokiu pat nedideliu greičiu kaip ir jis važiavusio automobilio Subaru galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo sugadintas jam priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutrikdyta sveikata dėl dešinės rankos delno kaulų lūžių. Jam išaiškinta, kad dėl šio eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat išaiškinta teisė pareikšti ieškinį. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę ERGO, kurioje buvo draustas R. M. vairuotas automobilis Toyota Proace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu draudimo bendrovė pilnai žalos neatlygins, ieškinį pareikš teisme (b.l.21).

2019-02-19 apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 2019-02-07 apie 14.30 val. jis vairavo lizinguojamą automobilį Subaru Forester, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, Ateities gatvės antra eismo juosta nuo L. G. gatvės pusės link Jeruzalės gatvės. Buvo šviesus paros metas, be kritulių, asfaltas sausas. Priekyje, jo eismo juostoje, ties sankryža su Visorių gatve buvo sustojęs lengvasis automobilis, įjungęs kairiojo posūkio signalą, todėl jis susimažino važiavimo greitį, lėtai artėjo prie šio automobilio, kol sustojo kiek didesniu atstumu iki jo nei įprastai. Taip stovėjo kokias porą minučių, per tą laiką jau buvo sugalvojęs persirikiuoti į dešinę eismo juostą, tačiau paskui nusprendė palaukti, kol juosta atsilaisvins. Netikėtai išgirdo smūgio garsą iš galo, o paskui pajuto smūgį į jo automobilio galą. Pasigirdus smūgio garsui, prieš jį sustojęs automobilio vairuotojas kiek pavažiavo į priekį ir į kairę, tikriausiai galvojo, kad jo automobilis gali atsitrenkti į jį. Po susidūrimo išlipo ir pamatė, kad į jo automobilio galą yra atsitrenkęs automobilis VW Golf, o į jį atsitrenkęs krovininis automobilis Toyota. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę ERGO, kurioje buvo draustas R. M. vairuotas automobilis Toyota Proace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu automobilis Subaru Forester, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) jau remontuojamas servise. Visus žalos klausimus išspręs su draudimo bendrove, nepageidauja dalyvauti baudžiamajame procese kaip nukentėjusysis (b.l.29).

2019-03-15 medicinos dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs P. V. medicininius dokumentus , konstatavo, kad P. V. nustatyta dešinės plaštakos II ir III delnakaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( b.l.17).

2019-02-07 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, sudarytas eismo įvykio vietos planas (b.l. 7-13).

2019-04-17 ERGO Insurance SE Lietuvos filialo informacinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam P. V. buvo išmokėti 1256 eurai už transporto priemonę VW GOLF bei 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.l.46).

R. M. veiksmai yra teisingai kvalifikuojami pagal LR BK 281 str. 1 d.

Aplinkybe lengvinančia jo atsakomybę yra tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Bylos nagrinėjimo metu prokuroras, R. M. gynėja, pats R. M. prašė atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį Z. L. atsakomybėn 1 metams be užstato. Nukentėjusysis ir jo atstovė atleidimui nuo atsakomybės neprieštaravo. Prašymas tenkintinas. R. M. padarė 1 kartą neatsargų nusikaltimą, visiškai prisipažino, turtinė žala ir dalis neturtinės žalos draudimo bendrovės buvo atlyginta, Z. L. yra tinkamas laiduotojas, palaikantis prašymą perduoti R. M. jo atsakomybėn pagal laidavimą, teismo nuomone jis galės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam. Tokiu būdu yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis atlygins priteistiną žalą ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str.).

Nukentėjusysis P. V. prašo priteisti iš R. M. 3000 eurų neturtinės žalos, teismas ieškinį tenkina iš dalies. Kaip minėta draudimo bendrovė ERGO Insurance atlygino nukentėjusiajam 1256 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos (b. l. 46), savo atsiliepime į pareikštą ieškinį bendrovė pagrindė išmokėtos neturtinės žalos dydį (b. l. 130-152). Sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji yra padaryta nukentėjusiojo sveikatai. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turi teisę reikalauti papildomo neturtinės žalos priteisimo iš kaltininko, nes jis patyrė neabejotinai didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo operuotas, 3,5 mėn. iki 2019-05-27 nedarbingas, į dešinę plaštaką jam implantuoti svetimkūniai – sraigtas ir minkšta viela, kuriuos reikės pašalinti atliekant operaciją, be to, nukentėjusysis yra kurčnebylys, bendrauja rankų gestų pagalba, todėl dėl dešinio delno traumos buvo ypatingai sumažėjusi jo bendravimo galimybė. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis privalo atlyginti papildomai 2000 eurų neturtinės žalos, tokiu būdu kiek sumažindamas ieškinio dydį, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, taikant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302- 307 str. str.,

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 40 str., baudžiamąją bylą nutraukti ir perduoti jį Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal laidavimą 1 metams be užstato.

Vadovaujantis LR BK 71 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti R. M. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti 10 MGL (500 eurų) į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. M. P. V. naudai 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Įmoka turi būti sumokėta per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojui Z. L., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.