Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutarimas

2020-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-25-1111/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
A5.-25-1111/2020
Teisminio proceso Nr.
4-38-3-00055-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Dainius Gecevičius (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Institucija
Letuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-25-1111/2020
Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00055-2019-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.3.3; 21.9.10
ROIK: 19108937848PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 21 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J., jo atstovui advokatui R. S.,Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis, būdamas ūkininku, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (kod. (duomenys neskelbtini)) 2019-10-03 10.30 val. (duomenys neskelbtini), leido dirbti lauko arimo darbus A. Č. (arė ūkininko A. J. nurodytą žemės sklypą ūkininkui A. J. priklausančiu traktoriumi T-150) nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinęs, kad apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu A. J. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. J. neprisipažino dėl pažeidimo padarymo. Parodė, kad ūkyje su traktoriumi dirba pats. Prie traktoriaus yra kabinamas šešių korpusų plūgas. Ardamas pastebėjo, kad vienas korpusas neapverčia ariamos žemės. Pats nesugebėjo plūgų sureguliuoti, todėl važiuodamas iš laukų sugalvojo užsukti pas A. Č., kuris yra žinomas kaip geras traktorininkas, kad paklaustų jo patarimo. Tą dieną Albinas neturėjo laiko, tačiau pažadėjo plūgus pažiūrėti sekančią dieną. Kitą rytą jis pats tvarkė traktorių, kai atėjo A., patarė kaip reguliuoti plūgus ir pasakė, kad norėtų juos išbandyti kaip aria. Paprašė, kad A. J. leistų jam nuvažiuoti į maždaug už kilometro jo (A. Č.) turimą žemės sklypą. A. J. leido ir Albinas išvažiavo. Pasakė A., kad už traktoriaus amortizaciją A. turės jam duoti kelis eurus. Tada A. J. išvežė grūdus ir jam paskambino A. R. iš darbo inspekcijos, pradėjo kalbėti apie kažkokius darbininkus. Jis A. traktorių davė iš geros valios, kaime yra įprasta vienas kitam padėti. Jaučiasi kaltinamas nepagrįstai. Laukas, kurį arė A. priklauso V. Paskui išsiaiškino, kad A. jį nuomojasi. Pamatęs vaizdo įrašą mano, kad darbo inspekcijos pareigūnai A. prigąsdino su policija, o jis būdamas paprastas kaimo žmogus išsigando ir davė tokius parodymus, kokius jam liepė. Jis klausė ir paties A., tačiau jis nieko konkretaus negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė, gal policijos išsigando, gal vakarykščiai buvo alkoholio vartojęs. A. sakė, kad rašė tą, kas jam buvo diktuojama. Darbo inspekcijos įraše net nėra nufilmuota kaip A. rašo pasiaiškinimą. Parodė, kad jam nėra žinoma, jog A. galėtų turėti žemės (duomenys neskelbtini). A. J. parodė, kad jis pats su V. neturi sudaręs jokių sutarčių dėl žemės. A. arė V. nuomojamą žemę, kuri ribojasi su jo (A. J.) žeme.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas A. R. teisme parodė, kad į šio ūkininko buveinę atvyko ne pirmą kartą, nes turėjo duomenų, kad nelegaliai dirba žmonės. Išvažiavę iš ūkio link miestelio, pamatė laukuose dirvą ariantį traktorių, kurį nutarė patikrinti. Traktorininko negąsdino, o dėl policijos paklausė, nes jis neturėjo asmens dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybę, todėl sakė, jei negalės patvirtinti jo nuosavybės, tada reikės kviesti policiją nustatyti asmenybei, nes reikia paimti paaiškinimus kam dirba ir kaip. Jis paaiškino, kad dirba ūkininkui J., jo parodymais dėl tos žemės iš vakaro buvo viskas sutarta, kaip viską paaiškino taip ir surašė. A. Č. nebuvo sakoma ką rašyti. Prašo remtis pirminiais A. Č. parodymais, nes dėl žemės nuomos viskas galėjo būti sutarta vėliau. Patikslino, kad minėtu adresu yra penki ūkininkai dėl kurių patikrinimo vyko. Parodė, kad A. Č. dar traktoriuje sėdėdamas pasakė, kad ūkininkas yra J. Nurodė, kad nesvarbu kieno sklypas, o svarbu, kad jis buvo ariamas J. nurodymu. A. Č. paaiškino, kad su J. buvo iš vakaro susitaręs. Prie ariamo sklypo A. Č. atvežė jo brolis. Už arimą A. J. A. Č. buvo pažadėjęs leisti susiarti jo turimą sklypą kitame kaime. Parodė, kad nefilmavo A. Č. kaip jis rašė paaiškinimą.

Liudytojas A. Č. teisme parodė, kad rugsėjo 1 d. prie parduotuvės sutiko pažįstamą M. V. su kuria išsišnekėjo dėl žemės. Jis norėjo pasisėti bulvių, burokų. Nuėjo pas ją į namus ir pasirašė sutartį, kad galės metus neatlygintinai naudotis. Spalio pradžioje, gal spalio 2 d., pas jį į namus atvažiavo A. J., kuris jo prašė patarimo dėl plūgų sureguliavimo. Jis pats tą dieną negalėjo, nes namuose tvarkė benzopjūklą, pažadėjo sekančią dieną užeiti. Kitą dieną nuėjo į dirbtuves, A. J. jau buvo prie traktoriaus, jam patarė kaip reguliuoti plūgus. Tada jis paprašė A. J., kad jam duotų traktorių dirvą apsiarti. Gavęs traktorių nuvažiavo į dirvą ir ją arė. Atvažiavo vyras su moterimi, parodė pažymėjimą, pasakė, kad darbo inspekcija. Pradėjo jį klausinėti kieno traktorius, kieno žemė, jis pasimetė, jam pradėjo grąsinti, kad iškvies policiją. Kadangi pasakė, kad J. traktorius tai pasakė, kad J. ir žemė, nes dėl grąsinimų nebežinojo ką ir sakyti. Paskui liepė rašyti pasiaiškinimą, patikrino dokumentus, juos nufotografavo. Liepė rašyti, kad jis aria tą žemę. Kas jam šovė į galvą, ką klausinėjo ir surašė. Paskui J. atvyko į lauką su tais pačiais žmonėmis ir parsivežęs jį į dirbtuves išrašė kvitą susimokėti už traktorių, tačiau pinigų jis neturėjo.

Liudytojas K. Č. teisme parodė, kad yra veterinarijos gydytojas, yra pažįstamas su A. J., juos sieja grynai dalykiniai santykiai. Parodė, kad rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje sutiko išgėrusį savo brolį ir jis neaiškiai pasakojo apie įvykį. Pakui gydydamas gyvulius pas J. klausė kas ten buvo, sakė, kad nesąmonių prisidirbo. Parodė, kad jo brolis niekur nedirba, jo niekur nėra vežęs. Jį vežė į darbą gal prieš 12-15 m., kai jis dirbo vairuotoju kažkur prie Gargždų. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) iš tėvo paveldėta žemė visa priklauso jam, brolis A. Č. ten žemės nėra dirbęs. Brolis turi priklausomybę alkoholiui, su juo išvis mažai bendrauja.

Liudytoja M. V. teisme parodė, kad pažįsta A. J., nes gyvena (duomenys neskelbtini). Parodė, kad rugsėjo 1 d. buvo apsipirkti ir sutiko A. Č.. Jis prašė, kad ji jam duotų žemės ir ji sutiko, nes yra pensininkė ir žemė jai nereikalinga. Parėję namo jie pasirašė sutartį, metam jam išnuomojo 47 arų sklypą (duomenys neskelbtini), bet už žemės nuomą nieko neprašė. Parodė, kad A. J. iš jos žemės nėra nuomojęs.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad yra draugai su A. J.. Tą dieną buvo ką tik atvažiavę pas A. J., buvo kieme prie garažo ir matė kaip A. Č. išvažiavo su traktoriumi ir po kokių 5 minučių atvažiavo darbo inspekcija.

2019-10-03 paaiškinime A. Č. nurodė, kad patikrinimo metu su traktoriumi T-150 arė dirvą priklausančią ūkininkui A. J.. Dėl šio darbo buvo susitarę iš anksto spalio 2 dieną. Jam paskambino A. J. ir susitarė kokį lauką reikės arti. Į darbą jį atvežė brolis. A. J. atvažiavo į lauką pats su traktoriumi ir perdavė traktorių jam. Už darbą pažadėjo aparti jam 1,5 ha (b. l. 11).

2019-10-03 paaiškinime A. J. nurodė, kad patikrinimo metu žemę arė A. Č., kuris šįryt atėjęs prašė traktoriaus, kad jam leistų apsiarti savo 1,5 ha, nes kitų galimybių jis neturi. Iš geros valios leido jam tai padaryti. Kur jis dabar yra su traktoriumi nežino, nes išvyko parduoti savo grūdus (b. l. 12).

Iš 2019-09-01 privačios žemės sklypo panaudos sutarties matyti, kad M. V. suteikė A. Č. 0,4700 ha žemės sklypą, esantį Lenkimų k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2020-09-10 (b. l. 21).

Iš VĮ Registrų centras duomenų, žemės sklypo plano matyti, kad pirmiau minėtas žemės sklypas priklauso M. V. (b. l. 22, 23).

Iš 2019-10-03 PVM sąskaitos faktūros Serija AJ 2019-Nr.03 matyti, kad A. J. A. Č. už traktoriaus nuomą išrašė sąskaitą už 12,10 Eur (b. l. 24).

Iš 2019-11-15 kasos pajamų orderio matyti, kad A. Č. sumokėjo A. J. 12,10 Eur pagal pirmiau paminėtą sąskaitą (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. Pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Be to, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

Pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

A. Č. teisme parodė, kad darbo inspekcijos pareigūnai patikrinimo metu jam grasino su policija, jis buvo pasimetęs, todėl į liepiamą rašyti pasiaiškinimą rašė viską, kas tik jam tuo metu atėjo į galvą.

Darbo inspekcijos pateiktame vaizdo įraše (3 įrašas, nuo 00:00:45) užfiksuota kaip darbo inspektorius klausia užvestame traktoriuje esančio A. Č. pas ką jis dirba. Dėl traktoriaus variklio skleidžiamo garso yra sunku girdėti kas yra sakoma, tačiau girdisi kaip A. Č. sako, kad jis niekur nedirba, sako, kad sutvarkė traktorių, jo paprašė. Toliau sako, kad tiksliai nepasakys kieno laukas. A. Č. užgesinus traktoriaus variklį girdisi kaip moteris pareikalauja A. Č. pateikti traktorininko pažymėjimą, techninės priežiūros dokumentus. A. Č. yra priekaištaujama, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 00:02:42 A. Č. pasako, kad laukas priklauso A., pavardės nežino. Pakartoja, kad pas jį nedirba, paprašė patvarkyti traktorių, išmėginti plūgus. 4 vaizdo įraše nuo pat pradžios užfiksuota, kad darbo inspektorius A. Č. pradeda pasakoti apie atsakomybę ir pasako, jei jis meluos tai atsakomybė bus jam, jei pasakys teisybę atsakomybė bus A. Nuo 00:00:55 užfiksuota kaip darbo inspektorius vėl A. Č. pasako, kad jeigu jis meluos bus kviečiama policija, tikrinama dėl traktorininko pažymėjimo, dėl blaivumo nustatymo. 00:01:05 girdisi kaip moteris sako ar kviesti policiją ar išsispręs greitai. Po to darbo inspektorius A. Č. pasako, kad A. jam paskambino. A. Č. iš kišenės išsitraukęs telefoną žiūri skambučių registrą. 00:02:33 užfiksuota kaip darbo inspektorius A. Č. pasako, kad jeigu klausimas sprendžiamas be policijos, kad sakytų taip. Pasako, kad atsakingas bus J., o A. Č. atsakomybės neneš. Toliau užfiksuota kaip darbo inspektorius A. Č. sako, kad jam paskambino A. J., sutarė išarti tą lauką. 5 įraše 00:00:45 užfiksuota kaip A. Č. vėl yra pasakoma, kad bus kviečiama policija, sakoma pereiti į „rimtą kalbą“, girdisi kaip kalbanti moteris yra susierzinusi, kalba pakeltu tonu, A. Č. vėl yra primenama dėl dokumentų.

Įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotą A. Č. bendravimą su darbo inspekcijos atstovais teismas pripažįsta, kad A. Č. paaiškinimai yra gauti naudojant grasinimus, darant jam spaudimą, todėl negali būti laikomi gauti įstatymu nustatyta tvarka. Pats A. Č. savo iniciatyva nieko neaiškina, tik pritaria darbo inspektoriaus išsakytiems teiginiams, kurie, teismo vertinimu, yra kreipiami tendencinga A. J. kaltinančia linkme. Tas laikotarpis kai A. Č. rašė paaiškinimą, jo rašymo aplinkybės išvis nebebuvo filmuojamos. Dėl šių priežasčių teismas nesivadovauja vaizdo įraše užfiksuotais A. Č. paaiškinimais ir jo rašytiniu paaiškinimu.

Liudytojas K. Č. parodė, kad nevežė savo brolio A. Č. į darbą ar į lauką, taip pat, kad jis (A. Č.) neturi savo žemės (duomenys neskelbtini), yra skolingas antstoliams, neturi savo gyvenamojo ploto, yra priklausomas nuo alkoholio. Liudytojas V. K. parodė, kad matė kaip A. Č. išvažiavo su traktoriumi iš dirbtuvių prieš atvykstant darbo inspektoriams. Liudytoja M. V. parodė, kad pagal sutartį leido A. Č. naudotis žemės sklypu, kurį ariantis jis buvo pastebėtas, pateikė teismui minėto sklypo panaudos sutartį. Minėti liudytojų parodymai turėtų paneigti A. Č. parodymus, kad A. J. jam atvarė traktorių prie lauko, kurį jis arė, kad už darbą A. J. naudai būtų buvęs apartas A. Č. naudojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti, kad sklypas, kurį A. Č. arė yra naudojamas jo paties pagal panaudos sutartį.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėti liudytojai yra pažįstami su A. J. ir A. Č., teimo vertinimu, jie turi suinteresuotumą duoti A. J. palankius parodymus, todėl jų parodymais teismas taip pat nesivadovauja. Teismas nesivadovauja ir į bylą pateikta minėta žemės sklypo panaudos sutartimi, kadangi ji nėra registruota viešame registre. Taip pat teismo kritiškai vertinamos ir pačios minėtos sutarties sudarymo aplinkybės. Taip pat teismas nesivadovauja ir pirmiau paminėta PVM sąskaitą faktūra, kurią A. J. išrašė A. Č. už pasinaudojimą traktoriumi bei kasos pajamų orderiu, kuriuo buvo apmokėta ši sąskaita. A. J. parodė, kad A. Č. jam patarė kaip sureguliuoti plūgus, kad jis sunkiai verčiasi ir nieko neturi, kad davė jam traktorių iš geros valios. Neįtikinamai atrodo, kad ūkininkas A. J. sunkiai beisverčiančiam A. Č., kuris jam pataria dėl technikos remonto, išrašo sąskaitą už 12,10 Eur ir A. Č. ją apmoka kasos pajamų orderiu. Teismo vertinimu, minėti dokumentai yra laikytini A. J. gynybinės pozicijos dalimi, turinčia sustiprinti jo paties ir liudytojų parodymus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs darbo inspektorius apklausė tik A. Č. ir A. J. ir daugiau į bylą nerinko jokių reikšmingų įrodymų, kad būtų galima patikrinti jų iškeltas versijas, todėl, teismo vertinimu, administrcinio nusižengimo tyrimas nebuvo visapusiškas ir objektyvus.

A. J. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir davė parodymus, kad jis A. Č. davė traktorių pasinaudoti. Laukas, kuriame dirbo A. Č. jam (A. J.) nepriklauso. Jis A. Č. neliepė arti ir su juo dėl to nesitarė.

Apibendrinant pirmiau aptartą įrodymų vertinimą, teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti A. J. kaltę dėl pažeidimo padarymo, o visos abejonės bei neaiškumai aiškintini jo naudai, todėl jam pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. J. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Gecevičius