- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- e2-24333-566/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18798-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, nurodydamas, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė paskolą. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas ir mokant paskolos mokestį pagal Sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, Sutartis buvo nutraukta, o atsakovė pradiniam kreditoriui liko skolinga 169,02 Eur. Pradinis kreditorius su Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiu per Lindorff Oy filialą, 2012 m. kovo 12 d. sudarė reikalavimo teisių į skolų portfelį atlyginimo perleidimo sutartį, pagal kurią Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Lindorff Oy filialą, įsigijo reikalavimo teisę į atsakovę. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 169,02 Eur dydžio skolą, 15,21 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas
Atsakovei ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. sausio 13 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarė paskolos sutartį Nr. 138884, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 579,24 Lt (167,76 Eur) paskolą, kurią atsakovė turėjo grąžinti iki 2009-07-12. Pradiniam kreditoriui atsakovas turėjo mokėti kreditą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal Sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, Sutartis buvo nutraukta, o atsakovė pradiniam kreditoriui liko skolinga 169,02 Eur. Pradinis kreditorius su Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiu per Lindorff Oy filialą, 2012 m. kovo 12 d. sudarė reikalavimo teisių į skolų portfelį atlyginimo perleidimo sutartį, pagal kurią Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Lindorff Oy filialą, įsigijo reikalavimo teisę į atsakovę. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota 2020 m. birželio 19 d. pranešimu. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, tarp kurių yra ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; CK 6.109 straipsnio 7 dalis), taigi laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 169,02 Eur negrąžintos paskolos dalies ir paskolos mokesčio priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Kredito sutarties 5.1 punktu atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,05 % delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. liepos 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo laiku atsiskaityti su ieškovu, iš jos ieškovui priteistina 15,21 Eur delspinigių.
Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovės priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 184,23 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2020 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Intrum Lietuva“, į. k. 304615887, naudai 169,02 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurų 2 ct) skolą, 15,21 Eur (penkiolika eurų 21 ct) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 184,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.