- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- eAN2-35-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00557-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- H. G.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto H. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutarimo H. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutarimu H. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 255 straipsnio 8 dalį ir nubaustas 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktus, 34⁵ straipsnį ir (arba) 34⁶ straipsnio 1 dalies 1 punktą, Reikalavimų visuomenės švietimui ir informavimui atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo klausimais tvarkos aprašo 6 ir 7 punktus, o būtent - 2019 m. rugsėjo 25-26 d. vykusio planinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) veiklos patikrinimo metu, nustatyta, kad įmonė 2018 m. nevykdė jai, kaip transporto priemonių importuotojai, numatytų pareigų ir nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių bei akumuliatorių ir baterijų tvarkymo sistemoje, t. y. įmonė nei kolektyviai nei individualiai neorganizavo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2 punktą, 34⁵ straipsnį ir (ar) 34⁶ straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Taip pat Įmonė nei kolektyviai, nei individualiai neužtikrino, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Įmonė nei kolektyviai, nei individualiai aplinkos ministro nustatyta tvarka nešvietė ir neinformavo visuomenės eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir reikalavimų visuomenės švietimui ir informavimui atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo klausimais tvarkos aprašo 6 ir 7 punktų reikalavimus. Ir įmonė nei kolektyviai, nei individualiai neapmokėjo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidų, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidų, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja įmonės direktorius H. G.
2. H. G., nesutikdamas su priimtu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutarimu, jį skundžia, prašo, nenustačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje administracinio nusižengimo požymių, jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Netenkinus šio prašymo, H. G. prašo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.
2.1. Nesutinkama su skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko, nors jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta. Taip pat nesutinkama su tuo, kad teisme buvo apelianto prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodant, kad kaltę pripažįsta ir gailisi, prašo skirti jam minimalią baudą. Skunde teigiama, kad šios aplinkybės neatitinka realios faktinės situacijos. Priešingai nei nurodo teismas skundžiamame nutarime, į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą atvyko, ką galėtų paliudyti įmonės buhalterė, nes ji buvo iš anksto informuota, jog apeliantas tą dieną vyksta į teismo posėdį. Tai žinojo ir apelianto žmona. Skunde nurodoma, kad apeliantui nuvykus į teismą, prieš prasidedant teismo posėdžiui, atėjo sekretorė su prašymo forma ir pasakė, kad apeliantui dalyvauti teismo posėdyje nereikia ir, kad jis turi pasirašyti prašymą bei nurodyti, kad kaltę pripažįsta, nes tokiu būdu procesas pasibaigs greičiau ir dėl to jam bus paskirta minimali bauda. Apeliantas skunde teigia, kad jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesusidūręs su teismo procesu, nežinojo ir nesuprato, kad jo nedalyvavimas teismo posėdyje gali lemti, jog byla nebus ištirta tinkamai ir nebus priimtas teisėtas sprendimas. Apelianto nuomone, teismo elgesys, kai atvykus į teismo posėdį, yra įkalbinėjama nedalyvauti teismo posėdyje pateikiamas prašymo šablonas ir padiktuojama, ką jis turėtų parašyti, visiškai neatitinka teisingo proceso principo. Skunde teigiama, kad turėdamas vidurinį išsilavinimą, negalėtų parengti tokio prašymo.
2.2. Tai, kad teismas neištyrė pažeidimo pobūdžio ir neatskleidė bylos esmės patvirtina skundžiamame nutarime išdėstytos aplinkybės, kurios neatitinka tikrovės. Įmonė užsiima tik automobilių prekyba ir transportavimu. Įmonė neremontuoja, neardo, netveria, netvarko importuojamų automobilių. Įmonė tik nuperka ir parduoda importuojamus automobilius, taip pat teikia automobilių vežimo paslaugas. Todėl jokios pavojingos atliekos iš eksploatuoti netinkamų automobilių įmonės veikloje nesusidaro. Dėl šių priežasčių yra visiškai neaišku, kodėl įmonei yra taikomi reikalavimai skirti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyviams. Įmonė importuoja tik eksploatuoti tinkamas transporto priemones ir jas parduoda. Tai patvirtina ir įmonės veikloje egzistuojančios sutartys bei sąskaitos-faktūros, tačiau nei viena institucija nesigilino į realią įmonės veiklą. Teismas taip pat šių aplinkybių nenustatinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Įmonės vadovas yra baudžiamas ir tai, kad įmonė nei kolektyviai, nei individualiai aplinkos ministro nustatyta tvarka nešvietė ir neinformavo visuomenės eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais. Kaip jau buvo minėta, įmonė neužsiima eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis ir įmonės veikloje nesusidaro visuomenei pavojingos atliekos. Vis dėlto, jeigu šie informavimo ir švietimo reikalavimai taikomi ir įmonei, tai kyla klausimas, kodėl įmonei iš karto buvo paskirta bauda, įmonė nebuvo įspėta apie šių reikalavimų nesilaikymą.
2.4. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 364 straipsnio 1 dalis numato, kad „Ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Planinių patikrinimų pirminis tikslas – informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas“. VAĮ 364 straipsnio 7 dalis numato, jog „pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos, dėl kurios atliekama priežiūra, pradžios šiam subjektui už atliekamo pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su ūkio subjekto veiklos ribojimu (sustabdomos ar naikinamos veiklos licencijos, leidimai). Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, ūkio subjektui nustatomas protingas (paprastai ne trumpesnis kaip vieno mėnesio) terminas pažeidimams ištaisyti.“
2.5. Skunde nurodoma, kad įmonė įsteigta tik 2017 m. gegužės mėnesį. 2019 m. rugsėjo 25 – 26 d. atliktas planinis patikrinimas buvo pirmasis Įmonės veiklos patikrinimas. Taigi, kaip VAĮ 364 straipsnio 1 dalis numato, tokio patikrinimo tikslas turėtų būti ne taikyti poveikio priemones, o informuoti ūkio subjektą apie tam tikrų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Be to, skunde pažymima, kad tai nors ir ne pirmieji įmonės veiklos metai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai yra pirmasis planinis įmonės veiklos patikrinimas ir iki šiol įmonė nebuvo gavusi jokios metodinės informacijos iš priežiūros institucijos, poveikio priemonės skyrimas iš karto neatitinka teisės aktų reikalavimų.
2.6. Skunde teigiama, kad įmonės veikloje nesusidaro jokios pavojingos atliekos, įmonė nevykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo, negalėtų lemti įmonės supratimo, kad ji turi šviesti ir informuoti visuomenę pavojingų atliekų tvarkymo klausimais. Todėl net ir tuo atveju, jeigu vis dėlto, įmonei būtų taikomi šie reikalavimai, manytina, jog atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, įmonės elgesys turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas, dėl kurio pagal VAĮ 369 straipsnio 2 dalį ūkio subjektui turėjo būti pateiktas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatytas protingas terminas pažeidimui nušalinti, o ne iš karto skiriama administracinė nuobauda.
2.7. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad įmonei yra taikomi eksploatuoti netinkamų transporto priemonių importuotojų reikalavimai, tai šis skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes apeliantui paskirta administracinė nuobauda – 2700 Eur bauda yra aiškiai per griežta, neadekvati jo padarytiems formaliems pažeidimams ir neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų.
2.8. Skunde nurodoma, jog kadangi dėl teismo proceso pažeidimų, nedalyvavo bylos nagrinėjime ir negalėjo paaiškinti visų lengvinančių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, šių aplinkybių nesiaiškino ir teismas. Jeigu jis padarė kokius nors pažeidimus, tai jie buvo padaryti tik dėl įstatymų nežinojimo, dėl ko labai gailisi. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad nepaisant to, kad įmonė importuoja tik automobilius, kurie yra tinkamai naudojimui, tačiau vis tiek dar rugpjūčio mėnesį įmonė sudarė sutartį dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo, taip pat sudarė sutartį dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo, todėl jei ir buvo kokie nors pažeidimai, tai jie iki planinio patikrinimo dienos jau buvo ištaisyti.
2.9. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jei teismas pripažintų, kad įmonės veikloje būtų padarytas pažeidimas, tačiau toks pažeidimas nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių, manytina, kad galimas pažeidimas nėra itin šiukštus ir nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį skiriama minimali, t. y. 2700 Eur bauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.
2.10. Skunde teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad įmonė veiklą įregistravo tik 2017 m. gegužės 4 d., niekas įmonės neįspėjo ir neinformavo apie galimus teisės aktų pažeidimus. Pabrėžiama, kad įmonės veikloje nesusidaro jokios atliekos, įmonė, nepaisant to, kad jos veikloje atliekų nėra, dar prieš planinį patikrinimą sudarė sutartis dėl pavojingų atliekų tvarkymo, visuomenės informavimo ir švietimo, todėl, jeigu ir buvo pažeidimas, jis jau iki planinio patikrinimo dienos buvo pašalintas. Nuo įmonės veiklos pradžios ik galimo pažeidimo padarymo praėjo mažas laiko tarpas. Be to, jei ir buvo padarytas pažeidimas, tai jis buvo padarytas dėl nežinojimo. Padarytas pažeidimas galimai nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių, nėra itin šiurkštus ir pavojingas, todėl apelianto nuomone, administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, būtų pasiekti neskiriant jam jokios nuobaudos arba paskiriant švelnesnę baudą nei ANK 255 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Atsiliepimas
3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė V. G. pateikė atsiliepimą į H. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą, nes H. G. nevykdė įstatyme numatytos pareigos – būnant transporto priemonių importuotoju dalyvauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje, jo veika pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį kvalifikuota tinkamai, pirmosios instancijos teismas paskyrė nuobaudą numatytą sankcijos ribose. Atsiliepimu H. G. apeliaciniame skunde nurodytą prašymą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė V. G. prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. H. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs H. G. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 255 straipsnio 8 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik H. G. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie padarytus procesinius pažeidimus nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms.
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. G. savo apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad įmonė neremontuoja, neardo, netveria ir netvarko importuojamų automobilių, o įmonė importuoja tik eksploatuoti tinkamas transporto priemones ir jas parduoda. Dėl šių priežasčių apeliantui neaišku, kodėl įmonei taikomi reikalavimai skirti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyviams. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, apeliantas neteisingai supranta ir aiškina kokiems subjektams kyla pareiga dalyvauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje.
8. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnį, pareiga tvarkyti atsirandančias eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir dalyvauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje yra numatyta visiems be išimties transporto priemonių gamintojams ar importuotojams, nepaisant to, ar jie jau turi eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ar ne, o už šios pareigos nevykdymą gamintojų ir importuotojų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, numatyta atsakomybė, numatyta ANK 255 straipsnio 8 dalyje.
9. Be to, apygardos teismas kritiškai vertina ir H. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl teisingo proceso principo pažeidimo. H. G. savo apeliaciniame skunde teigia, kad prieš prasidedant teismo posėdžiui, atėjo sekretorė su prašymo forma ir pasakė, kad jam teismo posėdyje dalyvauti nereikia, kad jis turi pasirašyti prašymą, nurodyti jog kaltę pripažįsta ir, kad tokiu būdu procesas pasibaigtų greičiau bei būtų paskirta minimali bauda. Šiuos apelianto argumentus apygardos teismas vertina kaip apelianto pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 255 straipsnio 8 dalyje padarymą. Tai, kad apeliantas savo ranka ant teismui teikiamų prašymų šablono papildomai parašė prisipažįstantis dėl padaryto administracinio nusižengimo, dėl to besigailįs ir prašo skirti minimalią baudą, kur šiuos savo teiginius patvirtino parašu, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti.
10. Kadangi apeliantas įstatyme nustatytos pareigos – būnant transporto priemonių importuotoju dalyvauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje – nevykdė, jo veika pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį kvalifikuota tinkamai, todėl skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutarimas šioje dalyje nekeistinas.
11. Skunde nesutinkama su teismo sprendimu skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą už ANK 255 straipsnio 8 dalyje padarytą pažeidimą – 2 700 Eur ir prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, už šį nusižengimą neskirti jokios nuobaudos arba paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog administracinė nuobauda H. G. už ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, skirta teisingai, nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, ir skundo argumentai nesudaro pagrindo ją dar labiau švelninti.
13. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
14. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
15. Kaip jau minėta, administracinė nuobauda gali būti švelninama remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nėra, todėl skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą pagrindo nėra. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad H. G. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 255 straipsnio 8 dalyje, gailisi ir šią aplinkybę pagrįstai vertino kaip atsakomybę lengvinančią. Teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog šiuo atveju atsakomybė numatyta už formalų pažeidimą ir neturi reikšmės, buvo padaryta reali žala, ar ne. Būtent šių aplinkybių visuma lėmė teismo sprendimą skirti minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą.
16. Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad atsižvelgiant į tai, jog tai buvo pirmasis įmonės patikrinimas, todėl turėjo būti skiriama ne administracinė nuobauda, o nustatomas terminas pažeidimui pašalinti. Apeliaciniame skunde cituojamame Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 7 dalyje numatyta, jog pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos, dėl kurios atliekama priežiūra, pradžios šiam subjektui už atliekamo pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su ūkio subjekto veiklos ribojimu (sustabdomos ar naikinamos veiklos licencijos, leidimai). Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, ūkio subjektui nustatomas protingas terminas pažeidimams ištaisyti. Nagrinėjamu atveju Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 25-26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamas patikrinimas buvo planinis ir pirmasis, už kurio metu nustatytus pažeidimus, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, paskirta bauda. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju minėta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 7 dalies nuostata netaikytina, nes Aplinkos apsaugos departamento atliekamo patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė ilgiau nei metus, t. y. nuo 2017 m. gegužės 4 d.
17. Skunde nurodoma aplinkybė, jog pažeidimai padaryti dėl teisės aktų nežinojimo, tačiau tai negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė nei pati savaime, nei kartu su kitomis aplinkybėmis, nes įstatymų ir kitų teisės aktų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, be to, pareigą rūpintis tuo, kad įmonės darbas būtų tinkamai organizuotas pagal visus teisės aktus, suponuoja ir H. G. pareigos. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl pasiteisinimas, kad pažeidimai padaryti dėl teisės aktų nežinojimo šiuo atveju nevertintinas kaip švelninantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį.
18. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje jokių išimtinių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta, todėl H. G. apeliacinis skundas atmetamas ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir H. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.